- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-11
- Bylos Nr.
- I-571-513/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00358-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Neringos savivaldybės administracijai
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka susipažinusi su pareiškėjos V. B. skundu atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl 2009-11-20 sprendimo Nr. (4.16)-V15-2630 panaikinimo ir spręsdama skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. B. 2009-12-04 pateikė skundą, kuriuo prašo (kalba netaisyta): panaikinti Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus 2009-11-20 sprendimą Nr. (4.16)-V15-2630 dėl 2009-09-28 reikalavimo Nr. 76 teisėtumo.
Skundą atsisakytina priimti, nes byla nepriskirtina nagrinėti administraciniam teismui (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas).
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 15 straipsnis nustato bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai, kategorijas. Akcentuotina, kad bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnis).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), aiškindamas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 15 straipsnio nuostatas, ne kartą yra išaiškinęs, kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Tuo atveju, jei skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių, negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr. LVAT nutartys administracinėse bylose Nr. AS146–201/2009, Nr. AS438-135/2009).
Iš pateiktų su skundu dokumentų matyti, kad pareiškėja ginčijamu sprendimu iš esmės laiko Neringos savivaldybės administracijos Architektūros skyriaus R. B. 2009-11-20 raštą Nr. (4.16)-V15-2630 „Dėl savavališkai įrengtos (prausyklos) „kubilo“, kuriame išsamiai pasisakyta dėl 2009-10-02 pareiškėjai įteikto 2009-09-28 reikalavimo Nr. 76 vykdymo juridinių pagrindų. Pažymėtina, kad 2009-09-28 reikalavimu Nr. 76 pareiškėjos pareikalauta demontuoti savavališkai įrengtą pirtį („kubilą“) ir išvežti iš Neringos teritorijos.
Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjai tam tikras teises ar pareigas nustatė, teisines pasekmes sukėlė atsakovės 2009-09-28 reikalavimas Nr. 76, o ne skundžiamas 2009-11-20 raštas Nr. (4.16)-V15-2630, kurio laikyti ginčo dalyku byloje nėra juridinio pagrindo.
Pareiškėja 2009-09-28 reikalavimo Nr. 76 neskundžia, tačiau akcentuotina, jog statytojo ar kito asmens įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį - kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė - apibrėžiama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t.y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai veikiantis pastatyto statinio - kaip šio turto savininko nuosavybės teises. Valstybė ir jos institucijos vykdo ne tik valdžios funkcijas, bet gali užsiimti ir ūkine - komercine veikla. Tokiu atveju valstybė ir jos institucijos dalyvauja civiliniuose teisiniuose santykiuose, kuriems nėra būdingas pavaldumo elementas ir kuriuos reguliuoja privatinės teisės normos. Kadangi valstybės ir jos institucijų dalyvavimas civiliniuose teisiniuose santykiuose negali būti laikomas viešuoju administravimu, bylos dėl ginčų, kylančių iš civilinių teisinių santykių, kuriuose dalyvauja valstybė ar jos institucijos, priskirtinos nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. AS525- 310/2008).
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjos skundo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teisme.
Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 105 - 106 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškėjos V. B. skundą atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl 2009-11-20 sprendimo Nr. (4.16)-V15-2630 panaikinimo atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjai V. B. .
Grąžinti pareiškėjai V. B. 2009-12-04 mokėjimo nurodymu Nr. 280403 AB banke „Snoras“ sumokėtą 100 litų žyminį mokestį, grąžinimą pavedant Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.