Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-03-26 · Administracinė byla Nr. A-261-589-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-03-26
Bylos Nr.
A-261-589-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Antanas Ablingis
Pareiškėjas
I. V.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Advokatai
Ingrida Jurgelevičienė
Kategorijos
  • 9.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A-261-589/2008Procesinio sprendimo kategorija 9.4; 9.6 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. kovo 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

sekretoriaujant Ramunei Petkuvienei,

dalyvaujant pareiškėjai I. V., jos atstovei advokatei Ingridai Jurgelevičienei, atsakovo atstovei Agnei Pimpytei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiuoju suinteresuotu asmeniu byloje dalyvaujant Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

I. V. (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, VMI, atsakovas) 2006 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 68-139, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskritės valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimas dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (27.183)-256-344 (b.l. 3-6).

Skunde nurodė, kad I. V. pagaminti produktai negali būti akcizo mokesčių objektas. Šiuo atveju gamybos nelegalumas pasireiškė draudimu, joks asmuo neturi teisės gaminti tokių alkoholinių gėrimų, nuo kurių I. V. apskaičiuotas akcizas. I. V. buvo tik samdoma darbuotoja, veikė darbdavio nurodymu, nors darbdavys J. Ž. nesudarė rašytinės darbo sutarties, nepateikė pranešimo apie įdarbinimą ir darbdaviui priklausė tiek produktai, tiek žaliavos, todėl net nustačius, kad ši prekė gali būti apmokestinama, prievolė mokėti akcizo mokestį kyla darbdaviui. Įsiteisėjusiu teismo įsakymu baudžiamojoje byloje nustatyta, kad dirbo samdos pagrindu, todėl šios aplinkybės neturėtų būti vėl iš naujo įrodinėjamos. Pabrėžė, kad prievolė mokėti akcizą tenka etilo alkoholį pagaminusiam, o ne laikiusiam asmeniui. Paaiškino, kad laikytas etilo alkoholis, kurio koncentracija viršija 90 procentų, 31 vienetų 5 litrų talpos denatūruotas etilo alkoholis, 100.6 litro techninis spiritas, kurio koncentracijas 34.4-35.9 procento, 42.5 litro techninis spiritas, kurio koncentracija 96.4-96.7 procento neklasifikuojami pagal KN 2008 poziciją ir neprivalo būti paženklinti banderolėmis.

Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b.l.33-36).

Atsiliepimas

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. baudžiamajame įsakyme nustatyta etilo alkoholio gamybos faktas, jame nebuvo išskirta ir nurodyta kokią rasto falsifikuotų alkoholio ir kitų produktų dalį pagamino konkretus asmuo, todėl laikytina, kad šiuos produktus pagamino ir laikė trys asmenys lygiomis dalimis, todėl akcizo mokestis pagrįstai buvo padalintas į tris lygias dalis. Pabrėžė, kad šiuo atveju prievolė mokėti akcizus atsirado, kai pareiškėja su bendrininkais pagamino ir laikė falsifikuotus alkoholinius gėrimus, denatūruotą ir nedenatūruotą ar techninį etilo alkoholį. Kadangi pareiškėja veikdama bendrai su J. Ž. ir D. N., pagamino ir laikė banderolėmis nepaženklintus akcizais apmokestinamus produktus, todėl daro išvadą, kad jai atsirado prievolė mokėti akcizus. Atsakovo teigimu, vadovaujantis Akcizų įstatymo 2 straipsniu, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šio straipsnio 7 dalimi, 8 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šio straipsnio 1 dalies 9 punktu, prievolė mokėti akcizą tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis prekes, todėl pagrįstai pareiškėjai apskaičiavo ir nurodė sumokėti 6782.43 Lt akcizo. Pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai, kad ji gamino falsifikuotus alkoholinius gėrimus kaip samdoma darbuotoja neturi įtakos jos mokestinėms prievolėms. Pagal mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnį mokesčių administratorius turėjo teisę apskaičiuoti mokestį remdamasi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu.

Remiantis Europos Bendrijų Teismo byla Nr. 455/98, daro išvadą, kad bet koks nelegaliai pagamintas ar laikomas etilo alkoholis (įskaitant ir konfiskuotą) turi būti apmokestinamas akcizais. Vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu pareiškėjai pagrįstai buvo apskaičiuotas 885.11 Lt akcizo delspinigių. Atsižvelgus, kad pareiškėjas pripažino neteisėtai pagaminusi etilo alkoholį į jos materialinę padėtį, kad viena išlaiko vaiką invalidą, pareiškėjai buvo skirta minimalaus dydžio 678 Lt dydžio akcizo bauda.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimu į skundą nurodė, kad palaiko Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiliepime išdėstytus argumentus (b.l. 39).

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. birželio 11 d. spendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad Vilniaus apskrities VMI atlikusi pareiškėjos veikos, susijusios su etilo alkoholio neteisėtu gaminimu ir laikymu, turint tikslą jį realizuoti patikrinimą 2006 m. liepos 4 d. surašė patikrinimo aktą Nr. 07-06-10-101 ir papildomai apskaičiavo 6782.43 Lt akcizų ir 885.11 Lt akcizų delspinigių ir konstatavo, jog pareiškėja pažeidė 2004 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo Nr. IX-1987 (toliau -Akcizų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio bei 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, todėl vietos mokesčių administratorius vadovaudamasis šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalies ir 10 straipsnio bei 24 straipsnio 1 dalimi, apskaičiavo 20347,29 Lt akcizo už neteisėtai pagamintą etilo alkoholį. Kadangi nurodytą veiklą vykdė ir etilo alkoholį pagamino trys asmenys (Pareiškėja, J. Z. ir D. N.), akcizo suma buvo padalinta į tris dalis ir pareiškėjai buvo apskaičiuota 6782,43 Lt akcizo mokesčio (MGK byla b.l. 28-31).

Vilniaus apskrities VMI 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (27.183)-256-344, išnagrinėjusi patikrinimo aktą ir pateiktas pareiškėjos pastabas, patikrinimo aktą patvirtino, nurodydama pareiškėjai sumokėti į biudžetą 6782,43 Lt akcizų, 885,11 Lt akcizų delspinigių ir skyrė 678 Lt akcizų baudą (MGK byla b.l. 17-19).

Žemesnės instancijos teismas

Valstybinė mokesčių inspekcija 2006 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 68-139 patvirtino Vilniaus apskrities VMI 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (27.183)-256-344 (MGK byla b.l.8-11).

Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) 2007 m. sausio 19 d. sprendimu Nr. S-12-(7-381/2006) patvirtino Atsakovo minėtą sprendimą (MGK byla b.l. 49-53).

Teismas įvertinęs Lietuvos Respublikos Akcizų (toliau – ir Akcizų įstatymas (Žin., 2004, Nr. 26-802 redakcija)) įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 8 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 2 straipsnio 1 dalies 3 straipsnio 10 dalies, 25 straipsnio, 27 straipsnio, Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtino apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklių 21 punkto padarė išvadą, kad pareiškėjos pagamintas ir laikyta etilo alkoholis skirtingos koncentracijos nepatenka į akcizais neapmokestinamų prekių sąrašą, todėl pareiškėjai pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą kilo prievolė mokėti akcizo mokestį už laikytas banderolėmis nepaženklintas akcizas apmokestintas prekes.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymėjo, kad Akcizų mokesčio įstatyme imperatyviai nustatyta, kad prievolė mokėti akcizus atsiranda ir už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios privalo būti paženklintomis banderolėmis, jokių išimčių ši norma neįtvirtina. Akcizo mokesčio mokėjimas nesietinas su darbiniais santykiais, nes šiuo atveju 2005 m. lapkričio 17 d. baudžiamuoju įsakymu nustatytas etilo alkoholio gamybos faktas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-865-468/2005 yra įsiteisėjęs, todėl vadovaujantis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 58 straipsnio 4 dalimi, šis teismo nuosprendis yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą. Kadangi teismo baudžiamajame įsakyme neišskirta, kokią rasto falsifikuotų alkoholio ir kitų produktų dalį pagamino konkretus asmuo, teismas laikė, kad šiuos produktus pagamino ir laikė trys asmenys - pareiškėja, J. Ž. ir D. N. lygiomis dalimis, ir padarė išvadą, kad už visas pagamintas alkoholio prekes apskaičiuotas akcizo mokestis buvo pagrįstai padalintas į tris lygias dalis.

Teismas konstatavo, kad vadovaujantis pažeidimo padarymo metu galiojusio Mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija, galiojo nuo 2004 m. lapkričio 9 d. iki 2005 m. birželio 6 d.) 96 straipsnio 1 dalies 2 punktu tiek trečiasis suinteresuotas asmuo, tiek atsakovas pareiškėjai pagrįstai priskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetą 885,11 Lt akcizo mokesčio delspinigių ir pagal šio įstatymo 139 straipsnio 1 dalį nenustačius atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į I. V. materialinę padėtį, kad viena išlaiko vaiką invalidą, kad prisipažino neteisėtai gaminus etilo alkoholį, pagrįstai paskirta minimalaus 678 Lt dydžio akcizo bauda.

III.

Pareiškėja apeliaciniu skundu (b. l. 76-78) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nenustatė kokia dalis akcizų objekto buvo pagaminta, kokia dalis laikoma be atitinkamo paženklinimo banderolėmis. Akcizo objektas buvo ne alkoholiniai gėrimai, o etilo alkoholis, nes pareiškėja negamino ir nelaikė gėrimų ar tarpinių produktų. Pareiškėja buvo nuteista už tai, kad gamino ir laikė būtent KN 2007 pozicijoje klasifikuojamą denatūruoto etilo alkoholį, kuriam jokio ženklinimo banderolėmis nenumatyta.

2. LR Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintos Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais – banderolėmis taisyklės reglamentuoja skirto parduoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio, išskyrus akcizų įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 3 punkte nurodytus produktus, taip pat Kombinuotosios nomenklatūros 2207 pozicijoje klasifikuojamus produktus (Taisyklių 1 punktas). Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto taikymui buvo būtina nustatyti kokioje KN pozicijoje klasifikuojamas etilo alkoholis buvo laikomas ir kiek jo buvo tik laikoma bet nepagaminta. Nenustatęs šių dviejų esminių aplinkybių teismas netinkamai ištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų, neatsakė į pareiškėjos skundo argumentą.

3. Teismo 2005 m. lapkričio 17 d. baudžiamajame įsakyme nėra nurodyta kokį kiekį ir kokios koncentracijos etilo alkoholio laikė pareiškėja. Juo nustatyta tik tai, kad I. V. pagamino, laikė virš 50 litrų namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto, denatūruoto ar techninio etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių). Kuris konkrečiai etilo alkoholis buvo pagamintas, o kuris buvo tik laikomas, privalėjo nustatyti Vilniaus apygardos administracinis teismas, nes šioje byloje minimas pagamintas ir/ar laikytas etilo alkoholis nėra akcizų objektas dėl ženklinimo banderolėmis pagal Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą.

4. Teismas turėjo nustatyti pagaminto etilo alkoholio kiekį, nes su juo siejamas apmokestinimo faktas ir taikytina teisės norma. Vilniaus miesto 2 -osios apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. baudžiamajame įsakyme nėra nustatyta kiek etilo alkoholio pareiškėja laikė ir kiek jo pagamino, todėl etilo alkoholio pagamintas kiekis turėjo būti nustatytas remiantis kitais įrodymais, kurių teismas netyrė ir dėl jų nepasisakė, tuo pažeisdamas administracinių bylų teisenos 79 str. 1 d. ir 81 str. nuostatas.

5. Administraciniai teismai ne kartą yra pasisakę, kad teismo nuosprendžiai ne visais atvejais yra pakankama įrodinėjimo priemonė ir būtina remtis visa baudžiamosios bylos medžiaga. Pareiškėja viso mokestinio ginčo metu teigė, kad ne visas rastas etilo alkoholis buvo pagamintas. Šis nesutikimo argumentas siejamas su ta aplinkybe, kad dalis rasto etilo alkoholio buvo tik laikoma. Pareiškėja viso ginčo metu teigė prisipažinusi dėl padaryto nusikaltimo ta apimtimi, kad pagamino ir laikė 50 ir daugiau litrų etilo alkoholio, bet niekada neprisipažino, kad pagamino (viena ar su bendrininkais) patikrinimo akto lentelės (3 lapas) 6 paskutinėse pozicijose nurodyto etilo alkoholio. Jai nebuvo pareikšti kaltinimai dėl Rastvoritel bytovoj pagaminimo fakto. Nei pati nei su bendrininkais neturėjo jokių techninių priemonių ir objektyvių galimybių pagaminti 96,7 procento 96,4-96,7 ar 93 procentų stiprumo etilo alkoholį, šis etilo alkoholis buvo sutaruotas kaip žaliava, o ne kaip pagamintas produktas, išvardintas patikrinimo akto lentelės kitose nei 6 paskutinės pozicijose.

6. Akcizas taikytas neteisėtai prekei. Įstatymas negali apmokestinti akcizu rinkoje negalinčios būti prekės. Prekės, kurioms apskaičiuotas akcizas, yra išimtos iš rinkos ir negali būti apmokestintos. Šio tipo prekių konkurencija draudžiama.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. gegužės 28 d. nutartyje (adm. Byla Nr. A-403-238-07) nurodė, kad nelegali alkoholinių gėrimų gamyba yra akcizų objektas, nes naminės degtinės gamybos atveju legali ir nelegali alkoholinių gėrimų rinkos gali konkuruoti. Tačiau nagrinėjamoje byloje kalbama ne apie alkoholinių gėrimų gamybą, o apie etilo alkoholio maišymą su kitais komponentais, nepagaminant akcizų objekto Akcizų įstatymo prasme.

Etilo alkoholis buvo maišomas, tačiau tai nėra gamyba, ypač įvertinant tai, kad direktyvose yra vartojamos tik dvi sąvokos, liečiančios etilo alkoholio apmokestinimą akcizu, t. y. yra tik gamyba ir perdirbimas. Akcizų įstatyme gamybos sąvokai priskiriamas ir jau pagaminto etilo alkoholio maišymas, nors jo pasekoje etilo alkoholis nėra pagaminamas ar perdirbamas. Etilo alkoholio maišymas su kitu etilo alkoholiu ar bet kokiu kitu komponentu negali būti prilyginamas gamybai,

7. I. V. buvo tik samdoma darbuotoja, vykdanti darbdavio nurodymus. Darbdaviui priklausė tiek pagaminti produktai, tiek žaliavos. Tokiu atveju, net pripažįstant, kad papildomai akcizais pagaminti produktai yra akcizo mokesčio objektas, prievolė mokėti akcizo mokestį kyla darbdaviui.

8. Centrinis mokesčių administratorius remiasi ir ETT išdėstyta nuomone byloje NR 455/98, kurioje išaiškinimas liečia alkoholinių gėrimų kaip akcizų objekto esant neteisėtam importui, net jei to pasekmė būtų neteisėtai importuoto produkto konfiskavimas. Namų sąlygomis pagamintas alkoholinis gėrimas nėra ir negali būti net lyginamas su skiediniu jokiomis sąlygomis neskirtu vartojimui. Namų sąlygomis pagamintas alkoholinis gėrimas gali būti akcizų objektas, jei yra nors viena teisėta galimybė nors vienam asmeniui teisėtai tokį produktą pagaminti. Tačiau, šiuo konkrečiu atveju pagaminti produktai negali būti jokio asmens teisėtai gaminami, ženklinami ir realizuojami, todėl negali būti akcizų objektas.

Atsiliepimas

Valstybinė mokesčių inspekcija su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė iš esmės tuos pačius motyvus kaip ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 28 d. sprendimas (administracinė byla Nr. A6-238/2007). Taip pat nurodė, kad Europos Bendrijų Teisingumo Teismo nagrinėtoje byloje Nr. 455/98 buvo nuspręsta, kad etilo alkoholio importas yra tiek akcizų, tiek PVM objektas, todėl nustačius nelegalų tokio produkto importą, už nelegaliai importuotą bei konfiskuojamą etilo alkoholį turi būti skaičiuojami ir sumokami akcizai bei PVM. Iš to darytina išvada, kad bet koks nelegaliai pagamintas ar laikomas etilo alkoholis (įskaitant ir konfiskuotą) turi būti apmokestinamas akcizais.

Tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities VMI atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį prašo jo nepatenkinti. Nurodė, kad palaiko atsakovo atsiliepime išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos ginčo dalykas yra akcizo mokesčio apskaičiavimas etilo alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams.

Akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punktas, galiojęs 2005-04-22 mokestinės prievolės atsiradimo metu, kaip vieną iš akcizų mokesčio objektų nustatė „etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus“. Etilo alkoholis, kaip akcizais apmokestinama prekė, buvo apibrėžta to paties įstatymo 3 straipsnio 10 dalyje, kurioje nustatyta, kad etilo alkoholiu laikomi visi šie produktai: 1) KN 2207 ir 2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio; KN 2204, 2205 ir 2206 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 22 procentai tūrio; 3) kitose negu KN 2203–2208 pozicijose klasifikuojami produktai, kurių sudėtyje yra šios dalies 1 ir (ar) 2 punkte nurodytų produktų ir kurių faktinė alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, yra didesnė kaip 1,2 procento tūrio, o jei tai ne skysti produktai, – etilo alkoholis sudaro daugiau kaip 1 procentą jų masės. Kadangi nagrinėjamai bylai aktualios 1992 m. vasario 25 d. Tarybos direktyvos 92/12/EEB dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės, 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizo mokesčio alkoholiui ir alkoholiniams gėrimams struktūrų suderinimo ir Akcizo įstatymo nuostatos apibrėžiančios akcizų objektą, tiesiogiai neišskiria tik teisėtai pagaminto alkoholio, vertinant ar teisės aktuose draudžiamos veiklos keliu pagamintos prekės gali būti laikomos akcizo objektu, aktualios yra ne tik Europos Bendrijos bei nacionalinės teisės normos, bet ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama teismų praktika šiuo klausimu.

Teisingumo Teismo 2000 m. birželio 29 d. sprendime byloje T. prieš K.S.ir kt., Nr. C-455/98, pažymėjo, kad pagal nusistovėjusią Teisingumo Teismo praktiką, fiskalinio neutralumo principas draudžia bet kokį bendro pobūdžio skirtumą tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių. Vien tai, kad tam tikras sandoris laikomas teisės pažeidimu, nereiškia, kad jis atleidžiamas nuo mokesčių; toks atleidimas taikomas tik tada, kada dėl tam tikrų prekių ar paslaugų ypatingų savybių, tarp teisėto ir neteisėto sektorių negalima jokia konkurencija. Teisingumo Teismas pabrėžė, kad etilo alkoholis nėra produktas, kurio prekyba būtų draudžiama iš esmės ar dėl jo specialių savybių.

Apeliantės teiginys, kad nagrinėjamoje byloje negali būti remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A6-238/2007 išplėstinės teisėjų kolegijos išdėstytais teiginiais, yra nepagrįstas, nes jame iš esmės yra sprendžiamas šiai bylai aktualus neteisėtai pagaminto (laikyto) etilo alkoholio apmokestinimo klausimas. Minėtoje byloje išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad „savo ruožtu, <...>, sprendžiant apmokestinimo netiesioginiais mokesčiais klausimus, fiskalinio neutralumo principas paprastai neleidžia daryti takoskyros tarp teisėtų ir neteisėtų sandorių bei teisėtų (teisėtai įsigytų ar sukurtų) ir neteisėtų (neteisėtai įsigytų ar sukurtų) prekių. Ši taisyklė netaikoma, kai prekės pasižymi atitinkamais požymiais, dėl kurių jų civilinė apyvarta valstybėse narėse yra absoliučiai draudžiama ir šios prekės jokia forma ir niekada negalės teisėtai dalyvauti civilinėje apyvartoje, kai tarp teisėto ir neteisėto ekonomikos sektorių negalima jokia konkurencija. Tačiau etilo alkoholis nėra absoliučiai uždraustas produktas. Jis yra civilinės apyvartos objektas, gali būti laikomas preke. Ūkio subjektai ir kiti asmenys, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų, gali etilo alkoholį gaminti, perdirbti, laikyti, pirkti, parduoti, importuoti ir eksportuoti. Egzistuojant teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai, neteisėtai pagamintas alkoholis konkuruoja su teisėtai apyvartoje esančiu alkoholiu, gali daryti įtaką teisėtai alkoholio rinkai ir apyvartai. Todėl fiskalinio neutralumo principas šiuo atveju neleidžia mokestine prasme skirtingai vertinti teisėtai ir neteisėtai pagaminto etilo alkoholio. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad etilo alkoholis, nors ir pagamintas neteisėtai, gali būti akcizo objektu“.

Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad neteisėtai pagamintos prekės, kurios laikomos etilo alkoholiu Akcizo įstatymo prasme, yra laikomos akcizo objektu ir turi būti apmokestinamos analogiškai, kaip ir teisėtai apyvartoje esantis etilo alkoholis, todėl apeliacinio skundo motyvai teigiantis priešingai yra nepagrįsti.

Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB 5 straipsnio 1 dalis nustato, kad šios Direktyvos 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti produktai, tarp kurių yra ir alkoholis bei alkoholiniai gėrimai, tampa akcizų objektu (akcizais apmokestinamu produktu) juos pagaminus 2 straipsnyje apibrėžtoje Bendrijos teritorijoje arba jų importo į tą teritoriją metu. Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui, o tos pačios direktyvos 6 straipsnio 1 dalies 2 paragrafas nustato, kad akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui yra:

„a) bet koks šių produktų išgabenimas, įskaitant ir neteisėtą, iš laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimo;

b) bet kokia šių produktų gamyba, įskaitant ir neteisėtą, kitaip nei taikant šiems produktams laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimą;

c) šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas.“

Šiuo pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad akcizais apmokestinamo produkto teisėtas ar neteisėtas pagaminimas už akcizo mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, atsižvelgiant į paminėtas nuostatas, suponuoja prievolės mokėti taikytiną akcizą atsiradimą.

Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. sprendime byloje G. v. d. W. prieš S. v.F., Nr. C-325/99, aiškindamas paminėtos Direktyvos nuostatas, pažymėjo, kad pagal Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB nuostatas, jos 11 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnį, akcizais apmokestinami produktai, už kuriuos akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminami, perdirbami, laikomi akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, tinkamai įsteigtame pagal Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje yra šis sandėlis, leidimą. Teisingumo Teismas nurodė, kad iš Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB esmės bei jos nuostatų, susijusių su akcizais apmokestinamo sandėlio ir akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo apibrėžimu bei veikimu, pavyzdžiui, 4 straipsnio b ir c punktų, 11 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio, 15 straipsnio 1 dalies, yra aišku, kad akcizais apmokestinamas produktas, kuris yra laikomas už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų, privalo būti kažkuriuo metu ir kažkokiu būdu išleistas vartojimui, kaip tai suprantama pagal Tarybos direktyvos 6 straipsnio 1 dalį. Teisingumo Teismas pažymėjo, kad Bendrijos įstatymų leidėjas aiškiai nurodė, kad bet kokia akcizais apmokestinamų produktų gamyba, perdirbimas, laikymas ar cirkuliacija už akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo ribų suponuoja akcizo tapimą mokėtinu. Todėl nacionaliniam teismui nustačius, kad toks produktas nukrypo nuo akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo nesumokant akcizo, akivaizdu, kad tokio produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 6 straipsnio 1 dalį, ir akcizas tampa mokėtinu. Teisingumo Teismas konstatavo, kad Tarybos direktyvos Nr. 92/12/EEB 6 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama, kaip reiškianti, kad vien tik pagal Direktyvos 3 straipsnio 1 dalį akcizais apmokestinamo produkto laikymas reiškia jo išleidimą vartojimui, kai šiam produktui taikytinas akcizas nebuvo sumokėtas pagal taikytinas Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas.

Galiojusio Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustatė, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už

„6) akcizais apmokestinamas prekes, pagamintas Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, išskyrus atvejus, kai pagal šį Įstatymą akcizais apmokestinamų prekių gamyba (maišymas ar perdirbimas) neprivalo vykti akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje;<...>

8) laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis.“

Akcizų įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, nustatyta, kad jeigu asmuo, pažeisdamas Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1, 5, 6 ir 7 dalių reikalavimus, bet kokiu būdu pagamina akcizais apmokestinamas prekes ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prekių pagaminimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną už taip pagamintas prekes akcizų sumą, apskaičiuotą taikant akcizų tarifus, galiojusius prekių pagaminimo dieną. Pažymėtina, kad Akcizų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies reikalavimai (t.y. kad prekės už kurias akcizai dar nesumokėti, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje) netaikomi ir laikoma, kad akcizai sumokėti už akcizais apmokestinamas prekes, kurios pagamintos naudojant, perdirbant, maišant vieną ar kelias akcizais apmokestinamas prekes, su sąlyga, kad akcizas už prekes, panaudotas galutinės prekės gamybai, yra sumokėtas ir šis mokestis nėra mažesnis už mokestį, kuris turėtų būti sumokėtas už galutinę akcizais apmokestinamą prekę. Asmuo, gaminantis tokias akcizais apmokestinamas prekes, privalo centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka apie tokią gamybą informuoti vietos mokesčio administratorių, kurio veiklos teritorijoje jis registruotas mokesčių mokėtoju (Akcizų įstatymo 4 str. 6 d.). Akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalis įtvirtina nuostatą, kad bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 ir (ar) 5, ir (ar) 8 punktais, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą.

Įvertinus šių teisės normų turinį, darytina išvada, jog prievolė mokėti akcizus atsiranda nuo akcizais apmokestinamos prekės pagaminimo Lietuvos Respublikoje ne akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje arba banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento.

Be to, pažymėtina, kad sisteminiu metodu aiškinant Akcizų įstatymo 3 straipsnio 2 , 4 dalyse, 4 straipsnio 1, 5, 6 dalyse ir 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintas nuostatas, yra aišku, kad bet koks akcizo prekių maišymas (šiuo atveju etilo alkoholio maišymas su kitais komponentais) turi vykti akcizais apmokestiname sandėlyje, tačiau tokias prekes maišant ir kitoje vietoje asmeniui kyla prievolė apskaičiuoti ir sumokėti akcizo mokesčius Akcizo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantės teiginiai, jog etilo alkoholio maišymas negali būti laikoma gamyba, yra nepagrįsti, be to gamybos faktas yra nustatytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 17 d. priimtame baudžiamajame įsakyme baudžiamojoje byloje Nr. 1-865-468/2005. Kadangi minėtas baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-865-468/2005 yra įsiteisėjęs, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 58 straipsnio 4 dalimi, jis yra privalomas teismui, nagrinėjančiam administracinę bylą, ir šiame baudžiamajame įsakyme nustatytos aplinkybės ir faktai atskirai neįrodinėjami.

2005 m. lapkričio 17 d. baudžiamajame įsakyme yra nustatyta, kad pareiškėja, kartu su kitais asmenimis, neteisėtai pagamino 386 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Braun Landskrone Weinbrand” su namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė alkoholio koncentracija 35,6-35,7 %, 63 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Imperskaya Currant Vodka” su techninio etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 35,7-37,3 %, 140 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Kliukvenaja Nastojka” (raidės rusiškos) su namų gamybos stipriais alkoholiniais gėrimais, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 38-40 %, 342 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Mc Cormick Citrus Flavored Vodka” su techninio etilo alkoholio skiediniu, kurio stiprumas 35,8-36,4 %, 72 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Višniovaja Nastojka Gorkaja” (raidės rusiškos) su denatūruoto etilo alkoholio, vandens, cukraus, dažančiųjų bei kvapiųjų medžiagų mišiniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,9-35,9 %, 40 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Malinovaja Nastojaka Gorkaja” (raidės rusiškos) su denatūruoto etilo alkoholio, vandens, cukraus, dažančiųjų bei kvapiųjų medžiagų mišiniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,9-35,9 %, 75 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Stolichnaya Rusian vodka” su techninio alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,5-37,4 %, 68 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Stolichnaya Rusian vodka” su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,9-38,6 %, 127 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Moskovskaja Osobaja vodka” (raidės rusiškos) su techninio etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 38 %, bei denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,1-38,8 %, 107 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “ Vodka Smorodina Liuks Osobaja” (raidės rusiškos) su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 30,3-37,5 %, bei techninio etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 37,6 %, 61 vnt. 0, 5 litro talpos butelių su pavadinimu ant etikečių “Vodka Limon Liuks Osobaja” (raidės rusiškos) su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio stiprumas 30,3-37,5 %, 1 vnt. 0,5 litro talpos butelį be etiketės su denatūruoto etilo alkoholio skiediniu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 30,7 %, 31 vnt. 5 litrų talpos bakelių su denatūruoto etilo alkoholiu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 36,4-95,3 %, 100,6 litro techninio etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 34,4-35,9 %, 42, 5 litro techninio etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96, 7 %, 92, 2 litro denatūruoto etilo alkoholio, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija 96,4-96,7 %, kuriuos neteisėtai laikė išsinuomotame garaže.

Kadangi baudžiamuoju įsakymu yra nustatytas gaminimo faktas ir neteisėtai gamintų ir laikytų produktų kiekis bei specialistų nustatyta etilo alkoholio koncentracija juose, mokesčių administratorius pagristai rėmėsi šia informacija apskaičiuodamas mokėtiną akcizą (Mokesčių administravimo įstatymo 72 straipsnis). Be to, pažymėtina, kad, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 67 straipsnio 2 dalimi, mokesčių mokėtojas nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Kadangi pareiškėja nepateikė jokių konkrečių įrodymų, paneigiančių baudžiamajame įsakyme nurodytas aplinkybes bei galinčių turėti įtakos apskaičiuojant akcizo mokestį, pagrindo mokesčių administratoriui nesiremti baudžiamajame įsakyme nurodytomis aplinkybėmis nebuvo.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad mokesčių administratoriaus sprendimas apskaičiuoti akcizo mokestį aukščiau nurodytiems pagamintiems etilo alkoholio produktams, vadovaujantis Akcizo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 7 dalies nuostatomis, yra pagrįstas.

Baudžiamojoje byloje taip pat buvo nustatyta, kad tame pačiame garaže buvo neteisėtai laikomi 33 vnt. 5 litrų talpos bakeliai su pavadinimu ant etikečių “Rastvoritel bytavoj” (raidės rusiškos) su etilo spiritu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne mažiau 93 %, nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2005 m. balandžio 22 d., turint tikslą realizuoti. Pažymėtina, kad nei baudžiamojoje byloje, nei skundžiamame sprendime nėra konstatuojama bei nepateikiama jokia informacija, kad pareiškėja, kartu su kitais asmenimis, pagamino minėtą etilo spiritą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nurodytą prekę laikė, pažymėtina, kad šis produktas akcizo mokesčiu negali apmokestintas Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.

Atsakovas, taip pat pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šios prekės (etilo spiritas) turėtų būti apmokestinamos vadovaujantis Akcizo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, t.y. jeigu šios prekės teisės aktų nustatyta tvarka privalėjo būti paženklintos banderolėmis, tačiau buvo laikytos nepaženklintos. Šiuo klausimu pareiškėja apeliaciniame skunde ne tik pažymėjo, kad nei ji, nei kiti asmenys, baudžiamojoje byloje nebuvo kaltinami, kad jie pagamino minėtą etilo spiritą, kuriam apskaičiuotas 4910,4 Lt akcizo mokestis, bet taip pat nurodė, kad minėtas etilo spiritas, vadovaujantis Akcizų įstatymo 27 straipsniu, neturėjo būti ženklinamas banderolėmis, todėl pareiškėjai nekilo pareigos apskaičiuoti ir sumokėti akcizo mokestį minėto įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu.

Akcizų įstatymo 27 straipsnis nustato, kad pardavimui Lietuvos Respublikoje skirtas etilo alkoholis (klasifikuojamas KN 2208 pozicijoje) ir alkoholiniai gėrimai turi būti paženklinti specialiais ženklais – banderolėmis. Ženklinimo tvarką, taip pat atvejus, kai ženklinti nereikalaujama, nustato Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408, kurių 1 punktas nustato, kad jos be kita ko netaikomos Kombinuotosios nomenklatūros 2207 pozicijoje klasifikuojamiems produktams. Pareiškėja nurodo, kad minėtas etilo spiritas turi būti klasifikuojamas ne KN 2208, bet KN 2207 pozicijoje.

Mokesčių administratoriaus nustatytos mokestinės prievolės atsiradimo metu (2005 m. balandžio 22 d.), galiojusios Kombinuotosios nomenklatūros (Europos Tarybos 1987 m. liepos 23 d.reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės prekių nomenklatūros bei dėl bendrojo muitų tarifo I priedas, pakeistas 2003 m. rugsėjo 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1789/2003 ir iš dalies pakeistas 2003 m. gruodžio 30 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2344/2003) 2207 pozicijoje buvo suklasifikuotas „Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, ne mažesnė kaip 80 % tūrio ir denatūruotas etilo alkoholis ir kiti denatūruoti bet kurio stiprumo spiritai“, tuo tarpu KN 2208 pozicijoje buvo klasifikuojamas „Nedenatūruotas etilo alkoholis, kurio alkoholio koncentracija, išreikšta tūrio procentais, mažesnė kaip 80 % tūrio, spiritai, likeriai ir kiti spiritiniai gėrimai“.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamojoje byloje buvo konstatuota, kad rasti 33 vnt. 5 litrų talpos bakeliai su pavadinimu ant etikečių “Rastvoritel bytavoj” su etilo spiritu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne mažiau 93 %, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis etilo alkoholis yra klasifikuojamas KN 2207 pozicijoje, todėl vadovaujantis Akcizų įstatymo 27 straipsniu bei minėtų Taisyklių nuostatomis, neturėjo būti ženklinamas specialiais ženklais – banderolėmis.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamajame įsakyme pareiškėja buvo kaltinama tik minėto etilo spirito laikymu, o faktas, kad šį produktą pareiškėja būtų gaminusi ar būtų naudojusi falsifikuotų alkoholinių gėrimų gamybai, nėra nustatytas, ir atsižvelgiant į tai, kad laikant šias prekes, jos neprivalo būti paženklintos banderolėmis, konstatuotina, kad pareiškėjos prievolė apskaičiuoti ir sumokėti akcizo mokesčius negali būti kildinama iš Akcizo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 ir 8 punktų, 7 ir 9 dalių. Be to, byloje nenustatytos aplinkybės, leidžiančios vienareikšmiškai teigti, kad pareiškėjai prievolė mokėti akcizus atsirado kitais Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytais pagrindais.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija, atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad skundžiamų sprendimų dalys ta apimtimi, kuria pareiškėjai nurodoma sumokėti akcizo mokestį už 33 vnt. 5 litrų talpos bakeliuose su pavadinimu ant etikečių „Rastvoritel bytavoj“ su etilo spiritu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne mažiau 93 %, yra naikintinos.

Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad akcizo mokesčio mokėtoju turi būti pripažintas tik J. Ž., nes pareiškėja falsifikuotus alkoholinius gėrimus gamino kaip pastarojo pasamdyta darbuotoja. Tokia aplinkybė nurodyta baudžiamajame įsakyme. Šiuo teiginiu pareiškėja iš esmės abejoja, ar ji pagrįstai buvo pripažinto mokesčio mokėtoju, todėl būtina išsiaiškinti, kas Akcizų įstatymu yra laikomas akcizo mokesčio mokėtoju.

Pažymėtina, kad Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvoje 92/12/EEB nėra aiškiai įvardinti (nurodyti) akcizo mokesčio mokėtojai, todėl Europos Bendrijų Teisingumo Teismas 2001 m. balandžio 5 d. prejudiciniame sprendime byloje C-325/99 (G. v. d. W. prieš S. v. F.) dėl Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvos 92/12/EEB nuostatų taikymo, išaiškino, kad „nors Bendrijos įstatymų leidėjas Direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipoje ir nustatė, kad taisyklės apie mokestinio reikalavimo atsiradimą būtų vienodos visose valstybėse narėse, tačiau jis aiškiai nesiekė harmonizuoti nuostatų, susijusių su apmokestinimu ir mokesčio surinkimu“. Europos Bendrijų Teisingumo Teismas minėtoje byloje taip pat pabrėžė, kad „Direktyvos 6 straipsnis nenurodo, kas turi sumokėti vartojimo mokestį, tačiau iš Direktyvos sistematikos ir devinto Direktyvos pagrindimo seka, kad nacionalinės institucijos kiekvienu atveju privalo užtikrinti, jog mokestinė skola bus padengta“. Be to, Europos Bendrijų Teisingumo Teismas konstatavo ir tai, jog „Direktyvos 6 straipsnio 1 pastraipa turi būti aiškinama taip, kad vien turėjimas prekės, apmokestintos vartojimo mokesčiu Direktyvos 3 straipsnio 1 pastraipos prasme, yra prekės išleidimas vartojimui, jeigu ši prekė pagal galiojančias Bendrijos ir nacionalinės teisės nuostatas nebuvo apmokestinta“. Taigi iš esmės Europos Bendrijų Teisingumo Teismas minėtame sprendime išaiškino, kad valstybės narės turi teisę pačios nustatyti, kas yra skolininkas, atsakingas už akcizų sumokėjimą.

Vadovaujantis Akcizų įstatymo 8 straipsnio 7 dalimi, akcizo objekto, šiuo atveju etilo alkoholio, pagaminimo atveju, prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, pagaminusiam akcizais apmokestinamas prekes, tuo tarpu vadovaujantis to paties straipsnio 9 dalimi, už banderolėmis nepaženklinto akcizų objekto laikymą prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Sisteminiu būdu aiškinant nurodytas teisės normas, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Akcizų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos akcizais apmokestinamos prekės, už kurias akcizai dar nesumokėti, t.y. etilo alkoholis ir alkoholiniai gėrimai, privalo būti gaminamos, perdirbamos, maišomos, saugomos akcizais apmokestinamų prekių sandėlyje (Akcizų įstatymo 4 str. 1 d.), konstatuotina, kad prievolė mokėti akcizą už pagamintą etilo alkoholį ir alkoholinius gėrimus kyla būtent tiems asmenims, kurie pagamino šias prekes.

Baudžiamuoju įsakymu nustatyta, jog pareiškėja, kartu su kitais asmenimis bendrininkų grupėje neteisėtai pagamino ir laikė etilo alkoholį. Nusikaltimo bendrininkų santykiai darant nusikalstamą veiką, negali būti pripažinti darbo santykiais.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai, kad pareiškėja veikė bendrininkų grupėje, aplinkybė, kad pareiškėja buvo pasamdyta nusikaltimo bendrininko J. Ž., jos mokestinėms prievolėms reikšmės neturi, todėl pareiškėjos teiginiai, kad mokesčio mokėtoju turi būti laikomas tik J. Ž., yra nepagrįsti. Be to, atsižvelgiant į tai, kad teismo baudžiamajame įsakyme nėra išskirta, kokią rasto falsifikuotų alkoholio ir kitų produktų dalį pagamino ir laikė konkretus asmuo, laikytina, kad šiuos produktus pagamino ir laikė visi trys asmenys (įskaitant pareiškėją) lygiomis dalimis, todėl darytina išvada, kad mokesčių administratoriaus sprendimas už visas pagamintas ir (ar) laikytas alkoholio prekes apskaičiuotą akcizo mokestį padalinti į tris lygias dalis yra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

I. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimą pakeisti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2006 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 68-139, kuriuo patvirtintas Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (27.183)-256-344, ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. sausio 19 d. sprendimo Nr. S-12(7-381/2006) dalis ta apimtimi, kuria pareiškėjai nurodyta sumokėti akcizo mokestį už 33 vnt. 5 litrų talpos bakelius su pavadinimu ant etikečių „Rastvoritel bytavoj“ su etilo spiritu, kurio tūrinė etilo alkoholio koncentracija ne mažiau 93 %, panaikinti.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. birželio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Antanas AblingisTeisėjai Stasys GagysRomanas Klišauskas