Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė, sekretoriaujant Jūratei Domarkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. N., institucijos, priėmusios nutarimą byloje, atstovui Jonui Osteriui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos D. N. skundą dėl 2010 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto pareigūno priimto nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 203/2010/I/VIL-208 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė

2010 m. kovo 8 d. D. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 15 - 16) dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, numatyto Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – LR ATPK) 163⁶ str. 3 d., kadangi 2010-01-08, 12:00 val. atlikus operatyvų patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius ir patikrinus įmonės naudojamą kompiuterinį kasos aparatą (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), taikomosios naudotojo programos „R-Keeper“ duomenis ir juos palyginus su KKA kontrolinėmis juostomis, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 padavėja dirbusi D. N. 264 kartus iš klientų priėmė įvairias grynųjų pinigų sumas už parduotus patiekalus, tačiau įmonės administratorės pareigose dirbusios B. B. ir J. B. nurodymu ir žinia gautų pinigų įmonės naudojamame KKA neapskaitė ir privalomo kvito klientui neišdavė.

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgaliotas pareigūnas 2010 m. kovo 25 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 203/2010/I/VIL-208 (b. l. 5; 14) D. N. už pažeidimo, nustatyto LR ATPK 163⁶ str. 3 d., padarymą skyrė 75 Lt baudą.

Skunde (b. l. 1 - 4) administracinėn atsakomybėn patraukta D. N. nurodė, kad su inkriminuojamu pažeidimu nesutinka, mano, kad nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes jos veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Sankcijai pagal minėtą straipsnį skirti yra būtinos dvi privalomos sąlygos: kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas ir šie veiksmai turi būti padaryti pareigūno nurodymu. Nurodė, kad Inspekcijos atlikto patikrinimo medžiagoje, surašytame ATP protokole ir nutarime, nepateikta ir nenurodyta jokių ATPK 256 str. nuostatas atitinkančių įrodymų, įrodančių pareiškėjos kaltę. ATPK 163⁶ str. 3 d. sudėtis reikalauja, kad asmens, kuriam yra nustatyta prievolė išduoti kasos aparato kvitą, veikoje būtų užfiksuotas kvito neišdavimo faktas, tačiau iš protokolo turinio matyti, kad dėl kvito neišdavimo daroma tik prielaida. Inspekcijos darbuotojas, surašęs ATP protokolą, nenustatė kvito neišdavimo fakto (nėra jokio fakto fiksavimo akto; jokio asmens, kuriam nebuvo išduotas kasos aparato kvitas paaiškinimo, kad kvitas tikrai nebuvo išduotas; jokio pinigų skaičiavimo akto, patvirtinančio, kad sumokėta pinigų suma buvo neapskaityta; nėra jokio vaizdo įrašo, patvirtinančio kasos aparato kvito neišdavimo faktą). Dėl motyvo, kad tai buvo daroma pareigūno nurodymu, daroma tik prielaida, nes nėra surinkta tai patvirtinančių įrodymų. Administratorė B. B. ir kitos padavėjos savo paaiškinimuose šių Inspekcijos prielaidų nepatvirtino, jokių kitų įrodymų patvirtinančių nurodymo davimo faktą taip pat nesurinkta. Nėra jokių įrodymų patvirtinančių, kad ji įvykdė menamą nurodymą neišduoti kasos aparato kvito pirkėjui.

Nurodė, kad Inspekcijos darbuotojas savo nepagrįstas išvadas daro tik iš jo paties atliktos programos „R-Keeper“ duomenų ir kasos aparato kontrolinių juostų, kurių net numeriai ir datos nenurodyti, analizės, tačiau tai nėra buhalterinės apskaitos programa, skirta mokesčiams apskaičiuoti, kurioje negali būti klaidų. Programa „R-Keeper“ skirta tam, kad būtų fiksuojami, naikinami, perkeliami ir taisomi užsakymai ir tik galutinėje stadijoje tinkamai įforminus užsakymą, nuo realių įplaukų būtų paskaičiuoti mokesčiai valstybei. Neatitikimas tarp programos „R-Keeper“ ir kontrolinių juostų atsiranda dėl to, kad klientai kartais neapmoka sąskaitų, keičia pasirinktus staliukus, atsisako apmokėti patiekalus dėl to, kad teko ilgai laukti, kad pasibaigus pamainai tenka uždaryti staliuką ir perduoti jį kitai padavėjai ir dėl kitų priežasčių, kurios yra objektyvios ir gyvenimiškos. Programos „R-Keeper“ menedžerio vadove (Leidėjas USC Baltic, Gedimino pr. 22-10, Vilnius, Spausdino UAB „Biznio mašinų kompanija“) 104 psl. nurodyti čekio neradimo atvejai. Inspekcijos darbuotojas, nesiaiškinęs kontrolinių juostų informacijos ir programos „R-Keeper“ duomenų neatitikimo, neradęs čekių, daro prielaidą, kad buvo padarytas pažeidimas ir pats priima neteisėtą sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn.

Pažymėjo, kad ginčijamame nutarime atkartota ta pati pažeidimo esmė, kuri nurodyta ir administracinio teisės pažeidimo protokole. ATP protokolas surašytas pažeidžiant esminius reikalavimus, nes nenurodyta inkriminuojamo teisės pažeidimo esmė, pareikštas kaltinimas yra nekonkretus, nepateikti įrodymai patvirtinantys jos kaltę. Netinkamai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas apriboja administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens galimybę gintis nuo pareikšto kaltinimo ir yra kliūtis tolimesnei bylos eigai. Inspekcijos darbuotojas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nenustatęs administracinio teisės pažeidimo sudėties požymių, o pareigūnas išnagrinėjęs bylą tiesiog perrašė ATP protokolo turinį net tinkamai nemotyvuodamas nutarimo. Be to, nagrinėjant ATP bylą pareiškėja atėjo į nagrinėjimą ir neatsižvelgus į jos paaiškinimą nagrinėjimo metu buvo įteiktas pasirašytas nutarimas. Todėl mano, kad tokiu būdu išnagrinėjus jos bylą, buvo pažeista jos pagrindinė teisė į gynybą.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo paaiškino, kad tuo metu, kai atėjo dirbti, menedžerio kortelė visada būdavo padėta prie kasos aparato. Klientų prašymu daromi patiekalų perkėlimai, atsisakymai. Pasitaiko, kad klientai išeina nesusimokėję. Tokiu atveju leisdavo daryti stalų atsisakymus, patiekalų išmetimus, o tai padaryti galėdavo su menedžerio kortele. Nurodė, kad virtuvėje negalimi dvigubi užsakymai vienam asmeniui (b. l. 46 ).

Institucija, priėmusi nutarimą byloje, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atsiliepime į skundą (b. l. 36 37) nurodė, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir netenkintinas. Paaiškino, kad 2002-08-13 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1283 „Dėl kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 5 p. numatyta, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004-01-26 įsakymo Nr. VA-9 „Dėl kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų, įtrauktų į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą, techninių reikalavimų“ 56 p., 56.3 p. numatyta, kad restoranų, kavinių, viešbučių ir pan. kasos aparatų programinė įranga turi užtikrinti neapmokėtų sąskaitų spausdinimą kontrolinėje juostoje, spausdinant dienos fiskalinę ataskaitą „Z“. Nurodo, kad 2010-03-09 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. 185-1134 užfiksuota, jog Įmonės operatyvaus patikrinimo metu palyginus kompiuterinio kasos aparato (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), korpuso Nr. (duomenys neskelbtini), su taikomąja naudojimo programa „R-Keeper“ duomenis su kasos aparato kontrolinėmis juostomis nustatyta, jog pareiškėja nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 iš 264 klientų priėmė grynus pinigus, tačiau kompiuterinio kasos aparato kasoje neapskaitė ir klientams kasos kvitų neišdavė. Sutinkamai su Programos savybėmis „Prie-čekio atsisakymas“, „Patiekalų perkėlimas“, „Išmestas tuščias stalas“ operacijas gali atlikti administratorius, todėl administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėja kasos aparato kvitų neišdavė administratorių B. B. ir J. B. nurodymu.

Institucijos, priėmusios nutarimą byloje, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos, atstovas teismo posėdyje prašė skundą nagrinėti teismo nuožiūra, kadangi iš programos instrukcijos paaiškėjo, jog programa neužtikrina duomenų perkėlimo. Paaiškino, kad Mokesčių inspekcija, atlikdama patikrinimą, nesutikrino virtuvės duomenų su tą dieną aptarnautų žmonių skaičiumi (b. l. 46).

Skundas tenkintinas.

Pagal LR ATPK 163⁶ straipsnio 1 dalį kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas neišdavimas gyventojams arba kasos kvito, kuriame nurodyta kita suma, negu sumokėta, išdavimas įmonėse, įstaigose bei organizacijose, kuriose gyventojai už prekes ar paslaugas atsiskaito grynais pinigais, išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus objektus, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. Pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyti veiksmai, padaryti pareigūno nurodymu, užtraukia baudą asmenims, privalantiems išduoti kasos kvitą, nuo penkiasdešimties iki vieno šimto penkiasdešimties litų ir baudą pareigūnams, davusiems tokį nurodymą, nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų.

D. N. veika pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį kvalifikuota dėl to, kad ji nesilaikė 2002-08-13 Vyriausybės nutarimu Nr. 1283 patvirtintų „Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo“ 5 punkto, numatančio, kad kiekvienam su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui, kai šiame Apraše nustatyta atsiskaitymo vietoje įrengti kasos aparatą, privaloma išduoti kasos aparato kvitą, išskyrus šio Aprašo 10.2 punkte nurodytus atvejus, nuostatų.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyr. specialistai M. K. ir M. Š. nuo 2010-01-08 iki 2010-03-09, vykdydami operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. 185-1134, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrinta įmonėje naudojamo kompiuterinio kasos aparato taikomosios programos duomenys, kontrolinė juosta, kompiuterinio kasos aparato techninis pasas bei kiti dokumentai (b. l. 17-18). Buvo patikrintas kompiuterinis kasos aparatas (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini)(toliau – KKA).

Tikrinimo metu buvo nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2009-09-01 iki 2010-01-06 padavėjomis-barmenėmis dirbusios darbuotojos atliko su KKA 7590 operacijas „pre-čekio atsisakymas, patiekalų perkėlimas, tuščio stalo uždarymas“. Palyginus programos duomenis su KKA kasos kontroline juosta, buvo nustatyta, kad įvykus šioms operacijoms, klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančioje kavinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, naudojamas kasos aparatas yra įtrauktas į Lietuvos Respublikoje leidžiamų naudoti kasos aparatų ir prekybos (paslaugų teikimo) automatų modelių sąrašą. „R-Keeper“ sistema yra kasos aparato programinė įranga. Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto 2002 m. rugpjūčio 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 1283, 31 punkte numatyti reikalavimai programinei įrangai. Čia nurodyta, kad kasos aparatas turi būti programuojamas taip, kad dienos ir tarpinėse ataskaitose būtų spausdinami išsamūs duomenys apie kiekvieno funkcinio klavišo panaudojimą ar kitokius įregistruotą įplaukų sumą galinčius pakeisti veiksmus (pirkinio grąžinimą, pirkimo panaikinimą, klaidų taisymą, darbą ne prekių registravimo režimu ir panašiai).

Pažymėtina, jog Inspekcijos darbuotojai patikrino (duomenys neskelbtini) su fiskaliniu bloku (duomenys neskelbtini), išanalizuodami atliktas operacijas pagal turinį, laiką, stalą, aptarnavusią padavėją ir nustatė tam tikrą pasikartojančių operacijų seką: „pre-čekio atsisakymas, patiekalų perkėlimas, tuščio stalo uždarymas“. Be to, sulygino programos duomenis su KKA kontroline juosta ir konstatavo, kad įvykus šioms pasikartojančioms operacijoms, klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, bet tokios savo išvados nepagrindė jokiais įrodymais.

Nebuvo tirta bei nustatyta, jog kasos aparatu apskaitytų pinigų kiekis nesutaptų su kasos aparato kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekiu. Teismo posėdžio metu atstovas patvirtino, kad taip pat nebuvo sutikrinti virtuvės duomenys su tą dieną aptarnautų žmonių skaičiumi.

Dėl pirkimo panaikinimo operacijų - „pre-čekio atsisakymas, patiekalų atsisakymas, tuščio stalo uždarymas“-įforminimo jokių pažeidimų operatyvinio patikrinimo metu neužfiksuota.

Pažymėtina, jog ir pati atliktų operacijų, sukėlusių įtarimų tikrintojams, analizė nebuvo atlikta išsamiai. Kaip matyti iš programos „R-Keeper“ menedžerio vadovo (Leidėjas USC Baltic, Gedimino pr. 22-10, Vilnius, Spausdino UAB „Biznio mašinų kompanija“) pateiktos ištraukos (b. l. 6 - 9) yra galima papildomos informacijos peržiūra, t.y. prie pre-čekio atsisakymo yra galimas papildomos informacijos apie stalo turinį iki pre-čekio atsisakymo apžiūrėjimas, o prie patiekalų perkėlimo – papildomos informacijos apie tai, kokie patiekalai ir kokiu kiekiu buvo pernešti nuo vieno stalo prie kito gavimas, tačiau tokia informacija nebuvo analizuota bei įvertinta.

Teismo posėdžio metu Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovo pateiktame UAB „UCS BALTIC“ rašte (b. l. 43 -44) nurodyta, kad negalima teigti, jog operacijos „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“, „išmestas tuščias stalas“ gali būti traktuojamos kaip kasos aparato kvito neišdavimas su ūkio subjektu atsiskaičiusiam asmeniui.

Teismo posėdyje apklausta liudytoja B. B. parodė, kad menedžerio kortelė visada gulėdavo prie kasos aparato, kadangi su ja galima atlikti daugiau funkcijų. Žodinių nurodymų nebuvo. Nurodymas tai kortelės naudojimas staliukui perkelti ir uždaryti bei kt.

Kaip matyti iš programos „R-Keeper“ duomenų išrašo (b.l. 19-32), operacijos „pre-čekio atsisakymas“, „patiekalų perkėlimas“ ir „išmestas tuščias stalas“ kartojasi, todėl prielaidos dėl kasos kvito neišdavimo gali kilti, tačiau, tam, kad asmuo būtų nubaustas, reikalinga surinkti jo kaltę patvirtinančius ir prielaidas paneigiančius įrodymus.

Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkoje nėra nustatyta, kad vykdant pirkimo atsisakymo operaciją kasos aparatu, būtų reikalinga turėti ir rinkti šį veiksmą patvirtinančius ir pateisinančius dokumentus. Šios tvarkos 20 punkte yra nustatyta, kad kasos aparato duomenys apie priimtų ir inkasuotų grynųjų pinigų sumas turi sutapti su kasos operacijų žurnale įrašytomis sumomis, o šiame žurnale nurodyta inkasuota suma – su kasos pajamų orderiuose įrašyta arba inkasatorių inkasuota suma. Klaidų taisymas (kai klaida pastebėta baigus spausdinti kvitą ar pirkėjas atsisako sumokėti teisingai išspausdintą sumą) ir prekių grąžinimas įforminami surašant klaidos taisymo ar grąžinamos prekės priėmimo aktą, prie kurio pridedamas klaidingai išspausdintas ar grąžinamos prekės pardavimo kvitas (visais atvejais originalas) ir pinigų išėmimo iš kasos aparato kasos kvitas. Tik tokiu būdu įformintuose aktuose užfiksuota grąžinimų ir taisymų suma dienos pabaigoje registruojama atitinkamoje kasos operacijų žurnalo grafoje ir pagrindžia kasos aparate užregistruotos inkasuotinos realizacijos sumos sumažėjimą. Tačiau nagrinėjamais atvejais pirkėjui nebuvo išspausdinamas fiskalinis čekis, todėl nei vienas šių atvejų negali būti taikomas šioje byloje.

Ištyrus bei įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad šioje byloje lieka per daug pagrįstų abejonių, kad būtų galima D. N. inkriminuoti administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytas veikas. Tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn šios prielaidos turi būti paneigtos pakankamais įrodymais. Įrodinėjant pažeidimo sudėtį, kuri aprašyta protokole, reikalinga patvirtinti faktus, kad D. N. pinigus paėmė ir jų neapskaitė iš 264 klientų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtos teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-05-14 nutartis byloje Nr. N-62-631/2010).

Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008-01-24 nutartyje administracinėje byloje Nr. N444-45/2008 konstatavo, kad siekiant pagal ATPK 163⁶ straipsnio 3 dalį asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti, jog: 1) duotas nurodymas (gali būti tiek žodinis, tiek rašytinis) neišduoti kasos kvito už parduotas prekes ar suteiktas paslaugas gyventojams; 2) toks nurodymas duotas specialaus subjekto – pareigūno, t. y. asmens, kuris nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kuris valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą (ATPK 14 str. 1 d.).

Teismo posėdyje liudytoja B. B. patvirtino, kad padavėjos gali naudotis administratorės kortele, kuri yra laikoma prie kasos aparato. Administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti pakankamai įrodymų, kuriais būtų galima nustatyti faktą, jog nurodymas buvo duotas iš klientų gautus pinigus neapskaityti kasos aparatu ir neišduoti kasos kvitų. Toks nurodymas turi būti įrodytas visiems atvejams, kurie yra inkriminuojami pagal nurodymą veikusiam asmeniui.

Kadangi yra praėję daug laiko, nustatyti visus 264 klientus bei patikrinti protokole išdėstytas aplinkybes, neįmanoma, todėl byla nėra grąžinama papildomam tyrimui.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismas bylą nutraukia Administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punkto ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

n u taria

D. N. skundą tenkinti.

2010 m. kovo 25 d. Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įgalioto pareigūno priimtą nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 203/2010/I/VIL-208panaikinti ir bylą D. N. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.