Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko M. R. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-22 ir 2012-11-13 nutarčių civilinėje byloje pagal kreditoriaus AB SEB banko prašymus „Dėl priverstinio skolos išieškojimo” iš skolininko M. R.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-02-27 Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas kreditoriaus AB SEB bankas pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo, kuriame nurodyta, kad bankas, pagal 2008-01-15 tarp jo ir skolininko, sudarytą kredito sutartį Nr. 0450818070117-57 (su vėlesniais pakeitimais) suteikė kreditą, tačiau sutartis su kredito gavėju (skolininku) yra nutraukta, nes skolininkas nevykdė prievolių pagal Kredito sutartį, prašė pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto ir areštuoti įkeistą daiktą.

Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2012-11-12 gautas kreditoriaus AB SEB banko pakartotinis pareiškimas „Dėl priverstinio skolos išieškojimo“, kuriame nurodyta, kad skolininkas ir įkeisto daikto savininkas buvo įspėtas, tačiau per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašo priverstinai išieškoti skolą ir už skolą parduoti įkeistą daiktą iš varžytynių. Kreditorius nurodė skolos dydį pagal 2008-01-15 sudarytą kredito sutartį Nr. 0450818070117-57 (su vėlesniais pakeitimais): 17968,04 EUR skola (skolą sudaro 13844,63 EUR negrąžinto kredito, 2557,70 EUR priskaičiuotų palūkanų ir 1565,71 EUR delspinigių), 139 Lt žyminis mokestis, 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju skolininkas ginčija Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-22 nutartį, kuria areštuotas įkeistas daiktas - žemės sklypas, bendro 0,0597 ha ploto, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis M. R. ir skolininkas bei įkeisto daikto savininkas įspėtas, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių, taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-13 nutartį, kuria teismas nutarė išieškoti kreditoriaus AB SEB banko naudai iš skolininko ir įkeisto daikto savininko M. R. 17968,04 EUR skolos (skolą sudaro 13844,63 EUR negrąžinto kredito, 2557,70 EUR priskaičiuotų palūkanų ir 1565,71 EUR delspinigių), 139 Lt žyminio mokesčio, 5 procentų metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą - žemės sklypą, bendro 0,0597 ha ploto, esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį M. R..

Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta ir vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, skolininkui per 1 mėnesį negrąžinus skolos, vadovaudamasis CPK 558 straipsnio 2 dalimi – nutaria už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. Bylos duomenimis nustatyta, jog skolininką ir įkeisto daikto savininką įspėjus per vieną mėnesį sumokėti skolą jis skolos nesumokėjo ir kreditorė pagrįstai su pakartotiniu pareiškimu kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikta įrodymų apie tai, jog skolininkas tinkamai ir laiku vykdė savo sutartines prievoles (CPK 178 str., 185 str.).

CK 2.17 straipsnio 3 dalyje nustatyta fizinio asmens pareiga raštu pranešti kitai sandorio šaliai apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Apeliantas nurodo, kad jo nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė duomenų, kad informavo kreditorių apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą, todėl pirmosios instancijos teismas, kreditoriaus prašymu, pagrįstai procesinius dokumentus skolininkui įteikė CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 str.1 d., 4.216 str.). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius nukreipia reikalavimą į įkeistą objektą. Pagal CPK 558 str. hipotekos kreditorius turi teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Hipotekos teisėjas, vykdydamas išieškojimo iš įkeisto turto procedūras, pagal pateiktus dokumentus nustatęs, jog pagrindinė ir (ar) hipotekos sutartis kvalifikuotina kaip vartojimo, ex officio privalo vertinti, ar sutarčių sąlygos, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas dėl atitinkamo hipotekos teisėjo atliekamo veiksmo, yra sąžiningos (CK 6.188 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011).

Atskirajame skunde skolininkas kelia skolos dydžio pagrįstumo klausimą, tačiau, kaip jau buvo minėta, šios kategorijos bylose hipotekos teisėjas nenagrinėja ginčų dėl pagrindinės prievolės, tarp jų ir ginčų dėl skolos dydžio. Remiantis išdėstytais motyvais, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos vertinti skolos dydžio klausimo, todėl šie apelianto skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad suinteresuoti asmenys, nesutikdami su likusios nesumokėtos skolos dydžiu, jo apskaičiavimu, ir manydami, kad jų teisės, susijusios su paskolos sutarties vykdymu, yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles. Apelianto argumentas, kad teismas pažeidė CPK 292 straipsnio nuostatą ne vėliau kaip per 3 dienas nuo nutarčių priėmimo išsiųsti jam šio teismo 2012-03-22 ir 2012-11-13 nutarčių nuorašus skundžiamų nutarčių teisėtumui ir pagrįstumui įtakos neturi, todėl atmestinas.

Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtų bei pagrįstų Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-03-22 ir 2012-11-13 nutarčių remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336?339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 22 d. ir 2012 m. lapkričio 13 d. nutartis palikti nepakeistas.