- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-09
- Bylos Nr.
- 1S-31-1058/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- R. E.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. E. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo R. E. skundas dėl (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimo Nr. 58-194 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu R. E. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jam paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė, į bausmę įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2011 m. vasario 5 d. iki 2011 m. vasario 23 d.
2. R. E. bausmės pradžia – 2012 m. vasario 6 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 19 d. Neatliktos bausmės dalis 2022 m. liepos 22 d. buvo 3 metai 5 mėnesiai 28 dienos.
3. (duomenys neskelbtini) pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau – Komisija) 2022 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 58-194 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam R. E. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomendavo tęsti individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymą, toliau dengti finansinius įsiskolinimus. Toks Komisijos sprendimas priimtas konstatavus, kad nuteistojo R. E. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika, nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, bausmės atlikimo metu nedirba, būdingos problemos susijusios su psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio, narkotinių medžiagų) vartojimu, laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 metų, tačiau tik pastaruoju laiku išreiškė motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, Komisijos rekomendacijas vykdė formaliai, didelė neatliktos bausmės dalis.
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi (toliau – ir skundžiama nutartis) nuteistojo R. E. skundas dėl Komisijos Nutarimo atmestas. Apylinkės teismo vertinimu, bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, paleidus R. E. lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, net ir taikant intensyvią priežiūrą, nebus pasiekti. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padarytų nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog paleidus R. E. iš pataisos įstaigos lygtinai, būdamas laisvėje jis bus lojalus įstatymams ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai
5. Nesutikdamas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartimi, nuteistasis R. E. pateikė skundą apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimą Nr. 58-194 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
5.1. Nuteistojo vertinimu, apylinkės teismas neanalizavo ir nevertino skundo argumentų, paneigiančių Nutarimo išvadas, kad: nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikaltimo elgesio rizika; bausmės atlikimo metu nedirbo; nuteistajam būdingos problemos, susijusios su psichoaktyvių medžiagų (alkoholio, narkotinių medžiagų) vartojimu; laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2012 m., tačiau tik pastaruoju laiku išreiškė motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių valdymą, Komisijos rekomendacijas vykdė formaliai. Minėtos išvados prieštarauja (duomenys neskelbtini) pataisos namų resocializacijos skyriaus 2022 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvadai Nr. 57-178 (toliau – Socialinio tyrimo išvada), ką iš dalies pripažino ir Vilniaus miesto apylinkės teismas, nurodydamas, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prevencines ir intervencines priemones, vykdo komisijos rekomendacijas, kas rodo teigiamas galimybes integruotis į visuomenę.
5.2. Po Komisijos sprendimo jis įvykdo visas Komisijos rekomendacijas, tačiau lygtinis paleidimas jam netaikomas, todėl nėra aišku, kaip turi elgtis, kad bent jau atsirastų pagrindas svarstyti, jog valdydamas su jo nusikalstamu elgesiu susijusius kriminogeninius veiksnius, pasiekė reikšmingos pažangos. Nors apylinkės teismas teigiamai įvertino jo galimybes integruotis į visuomenę, tačiau tuo pačiu nurodė, kad tai nenulemia lygtinio paleidimo iš pataisos namų taikymo, todėl galima susidaryti prielaidą, kad socialinės reabilitacijos plane numatytos priemonės yra bevertės.
5.3. Apelianto vertinimu, kai nuteistasis atlieka ilgo termino laisvės atėmimo bausmę, lygtinio paleidimo sąlygos privalo būti siejamos su jo požiūriu į elgesį pataisos namuose, o ne praeityje. R. E. pažymėjo, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka jau 11 m., todėl sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbiau tai, kad atlikdamas bausmę jis rengėsi ir šiuo metu yra pasirengęs įsilieti į oficialaus darbo rinką ir taip suvaldyti kriminogeninius veiksnius. Pritaikius lygtinį paleidimą pagerėtų jo motyvacija, socialinė aplinka ir ekonominiai reiškiniai, sumažėtų recidyvo rizika.
6. Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.
III. Aukštesnės instancijos teismo argumentai ir išvados
7. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktą (2021 m. gruodžio 23 d. įstatymo redakcija, galiojusi skundžiamų procesinių sprendimų priėmimo metu) nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę 2/3 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismų praktikoje taip pat ne kartą pabrėžta, jog nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Teismų praktikoje išaiškinta, kad lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Būtent teismui yra suteikta kompetencija, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, spręsti dėl to, ar konkretus asmuo jau yra pasirengęs gyventi laisvėje nepažeisdamas įstatymų (Vilniaus apygardos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-79-312/2017, 1S-27-209/2019). Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.
8. Dabartiniu metu R. E. yra atlikęs daugiau nei 2/3 iš paskirtos 14 m. laisvės atėmimo bausmės, tačiau priešingai, nei reikalauja BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punktas, jam nustatytos pakartotinio nusikalstamo rizikos lygis viršija žemą, t. y. 2022 m. liepos 5 d., vadovaujantis OASYys metodika, nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika. Atsižvelgiant į tai, būtina įvertinti, ar bausmės atlikimo metu R. E. padarė reikšmingą pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.
9. Sutiktina su nuteistuoju, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks buvo ir kaip keitėsi jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Priešingai, nei akcentuojama apeliaciniame skunde, šių aplinkybių vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, siekiant atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nuteistojo elgesys įkalinimo įstaigoje yra itin svarbus prognozuojant jo elgesį laisvėje. Šiuo atveju nuteistajam atliekant bausmę už vieną sunkiausių nusikaltimų nenustačius jo akivaizdžios pažangos bausmės atlikimo metu, lygtinis paleidimas gali tiek jam, tiek visuomenei suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo ir būti viena iš prielaidų naujai nusikalsti ateityje, kas nesuderinama su bausmės tikslų realizavimu.
10. Iš teismui pateiktos nuteistojo asmens bylos medžiagos matyti, kad R. E. anksčiau du kartus teistas už vagystę ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, neturint tikslo jas platinti, tačiau šiuo metu atlieka Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. gruodžio 5 d. nuosprendžiu paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę už nužudymą dėl chuliganiškų paskatų (BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktas), t. y. už sunkų ir negrįžtamas pasekmes sukėlusį nusikaltimą. Svarbu ir tai, kad R. E. pirmą kartą su policijos pareigūnais susidūrė jauno amžiaus, vos 18 metų, pirmą kartą nuteistas 19 metų, o paskutinį kartą nusikalto turėdamas neišnykusį ir nepanaikiną teistumą, t. y. būdamas recidyvistu, be to, ilgą laiką slapstėsi nuo ikiteisminio tyrimo, viso teisminio proceso metu savo kaltės nepripažino, bausmės atlikimo metu taip pat vengia pilnai prisiimti atsakomybę už savo veiksmų sukeltas pasekmes, abejodamas savo galimybėmis sužaloti asmenį mirtinai. Šios aplinkybės neabejotinai liudija ankstyvai susiformavusias nusikalstamas nuostatas, kurių koregavimas reikalauja ilgesnio laiko, taip pat didesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą. Ir nors aptartos aplinkybės jau buvo įvertintos skiriant bausmę bei sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo negali būti sureikšminamos, tačiau R. E. asmenybę apibūdina kaip linkusią pažeisti priskirtus įpareigojimus, todėl pagrįstai skundžiamoje nutartyje laikytos sudarančiomis pagrindą abejoti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
11. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, aptarė individualias R. E. savybes, mąstymo ypatumus. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje yra įvertinta Socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija ir joje išryškinti nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, tuo tarpu savo skunduose R. E. akcentuoja tik dalį nusikalstamo elgesio rizikos veiksnių, kurie iš tiesų yra sumažėję nuo bausmės atlikimo pradžios.
12. Iš tiesų, kaip akcentuoja nuteistasis ir patvirtina jo asmens bylos medžiaga, R. E. bausmės atlikimo metu daro tam tikrą pažangą keisdamas savo asmenybę teigiama linkme ir vykdo jam rekomenduojamas socialinės reabilitacijos priemones. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nėra duomenų, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu būtų pasižymėjęs išskirtiniais elgesio ar adaptaciniais sunkumais; paskutiniais metais stebimas pozityvesnis jo elgesys, orientavimasis į profesinių kvalifikacijų įgijimą, kūrybinę veiklą, nuo 2013 m. skatintas 14 kartų; baigė „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programą“; dalyvavo psichologinėje intervencinėje programoje, skirtoje pykčio valdymo įgūdžių lavinimui; dalyvavo paskaitoje „Konfliktų valdymas“, orientuotoje į didesnio sąmoningumo konfliktinėse situacijose siekimą, konstruktyvių sprendimų paiešką bei asmeninės atsakomybės prisiėmimą už savo taikomas konfliktų sprendimo strategijas. 2015 m. (duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo vidurinį išsilavinimą; 2016-2019 m. Marijampolės profesinio rengimo centre įgijo staliaus, apdailininko, suvirintojo elektra rankiniu būdu profesines kvalifikacijas, nuo 2021 m. rugsėjo mokosi Vilniaus komunalinių paslaugų mokykloje siuvėjo profesijos bei savarankiškai kompiuterinės grafikos; baigė dalyvavimą motyvacinėje elgesio pataisos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“; dalyvavo asociacijos „Laisvas žmogus“ užsiėmimuose, skirtuose keisti įprastą gyvenimo būdą, žalingus įpročius, nekonstruktyvaus elgesio modelius; dalyvavo nuotoliniame susitikime su Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ socialine darbuotoja; pradėjo savanoriškai mokėti priteistus ieškinius; nuo 2021 m. gegužės 24 d. iki 2021 m. rugpjūčio 2 d. dalyvavo 24 akademinių valandų trukmės socialinių įgūdžių lavinimo, kuriant karjeros planus, mokymuose; nuo 2021 m. liepos 28 d. dalyvavo VšĮ „Gebu“ projekte „Išmokime gyventi be smurto“ individualiuose ir grupiniuose užsiėmimuose; nuo 2021 m. gruodžio 30 d. dalyvauja Vilniaus šeimos centro psichologo psichoterapeuto vedamoje psichologinių pokalbių grupėje; nuo 2021 m. gruodžio iki 2022 m. gegužės 13 d. dalyvavo „Nuteistųjų socialinių įgūdžių lavinimo“ programoje. Be to bausmės atlikimo metu jam buvo suteiktas leidimas vykdyti individualią apmokestinamąją veiklą, pagal 2022 m. sausio 15 d. savanoriškų darbų atlikimo sutartį su VšĮ „Nacionaliniu socialinės integracijos institutu“ nuteistasis įsipareigojo parengti (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorijoje „Žaliosios zonos“ projektą. (duomenys neskelbtini) pataisos namų direktoriaus įsakymu jam ne kartą leista išvykti už pataisos namų ribų. Sutiktina, kad visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį, tačiau jos nėra pakankamos lygtinio paleidimo taikymui kitų aplinkybių kontekste. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.
13. Iš nuteistojo nusikalstamos elgesio vertinimų metu gautų duomenų matyti, kad bausmės atlikimo metu buvo stebimas tik pakankamai nežymus rizikos įverčių mažėjimas, t. y. per 4 m., nuo 2016 m. spalio 27 d. atlikus pirminį vertinimą nustatytos vidutinės nusikalstamos elgesio rizikos – 70 balų (20 statiniai, 50 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai) iki 2021 m. gegužės 10 d. atlikto paskutinio vertinimo pagal OASys metodiką nurodant konkrečius balus, nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo tik 6 balais (2021 m. gegužės 10 d. nustatyti 64 balai (20 statiniai, 44 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai). Vėlesnių vertinimų metu, iki 2022 m. liepos 7 d., išliko ta pati –vidutinė pakartotinio nusikalstamo rizika ir nepakitę dinaminiai kriminogeniniai veiksniai: oficialios darbinės patirties stygius; ankstesnė svyruojanti motyvacija realizuoti save pastovioje darbinėje veikloje; apsunkinta finansinė padėtis dėl turimų skolų; tam tikri gyvenimo stiliaus ypatumai, nesuteikiantys prosocialaus elgesio raiškos; nepakankami problemų identifikavimo gebėjimai; nepakankami problemų sprendimų įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolimesnes savo elgesio pasekmes; neatsakingai priėmė jo atžvilgiu taikytas poveikio priemones bei priežiūrą ir apribojimus. Paskutinį kartą R. E. taikyti lygtinį paleidimą Komisijos nutarimu atsisakyta 2022 m. vasario 9 d., nuteistajam rekomenduota tęsti dalyvavimą pradėtose intervencinėse socialinės reabilitacijos priemonėse, nukreiptose į aktualių kriminogeninių veiksnių vertinimą. 2022 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad 2022 m. liepos 5 d. buvo pakartotinai atliktas nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas ir stebėtos išliekančios nuteistojo pastangos išlaikyti teigiamą elgesio dinamiką bei vykdyti rekomenduojamas priemones, nukreiptas į aktualių kriminogeninių poreikių valdymą, tačiau išlieka aktualios probleminės sritys, susijusios su darbine veikla bei lėšų tvarkymu, pajamų sritimis, vis dar siekiama koreguoti, išsilavinimo, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis, mąstymo ir elgesio, nuostatų sritis. Apygardos teismo vertinimu, tai, kad nustatyti net aštuoni dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kurie, nors nuteistasis ir laikosi individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų, esmingai nekinta, jų kiekis nemažėja, sudaro pagrindą pritarti Komisijos išvadai, kad nestebima pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis iš esmės tik nuo 2021 m., t. y. kuomet suėjo 2/3 bausmės termino ir atsirado galimybė būti paleistam lygtinai, pradėjo aktyviau dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, todėl tai pagrįstai Komisijai sudarė pagrindą abejoti, ar tokios nuteistojo rodomos pastangos nėra tik formalaus pobūdžio, siekiant atitikti lygtinio paleidimo sąlygas, o ne esmingai keistis. Įvertinus bausmės atlikimo pradžios laiką (2012 m. vasario 6 d.) pakankamai anksti susiformavusias nuteistojo nusikalstamas nuostatas, padaryto nusikaltimo sunkumą, aukštesnysis teismas pritaria Komisijos argumentui, jog Nutarimo priėmimo metu laikotarpis, kuriuo R. E. išreiškė motyvaciją dalyvauti tikslinėse intervencinėse priemonėse, nukreiptose į kriminogeninių veiksnių valdymą, yra per trumpas, todėl nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra baigtas ir turi būti tęsiamas.
14. Iš 2022 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvados, kuri buvo vertinta priimant Komisijos 2022 m. liepos 27 d. nutarimą, matyti, kad nuteistasis išsakė norą dirbti pagal pataisos namuose įgytą specialybę (staliumi, suvirintoju), kitokį darbą dirbti motyvacijos neišreiškė ir iki pat išvados rengimo nuteistasis bausmės atlikimo vietose iš esmės nedirbo, nors yra įgijęs net 5 profesines kvalifikacijas (virėjo, staliaus, apdailininko, suvirintojo elektra rankiniu būdu, siuvėjo). Pastebėtina ir tai, kad pagal vykdomuosius dokumentus R. E. yra skolingas 47 229,93 EUR, tačiau didžioji išieškotų įsiskolinimų suma yra iš trečiųjų asmenų jam pervedamų lėšų. Savanoriškai nuteistojo pervedamos sumos yra ypač mažos 10-40 EUR. Šiame kontekste svarbu atsižvelgti ir į vėlesnės – 2022 m. liepos 7 d., socialinio tyrimo išvados duomenis, kad nuteistasis nuo 2022 m. vasario 21 d. iš individualios veiklos kas mėnesį pradėjo gauti 100–150 EUR dydžio pajamas, tačiau savanoriškai mokamų įmokų dydis nepakito. 2022 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvados duomenimis, iš trečiųjų asmenų gautų lėšų buvo išskaičiuota 976,31 EUR, o savanoriškai sumokėta 182,39 EUR suma. Apygardos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis bausmę atlieka nuo 2012 m. vasario 6 d., Nutarimo priėmimo metu darbinės veiklos laikotarpis buvo nepakankamas spręsti, jog ši, lėšų tvarkymo ir pajamų sritys yra pakankamai suvaldytos bei nebekelia pakartotinio nusikalstamumo rizikos. Tokį įsitikinimą sustiprina ir tai, kad net ir gaunant pajamų iš darbinės veiklos, nuteistojo sumokėtų įsiskolinimų dalis išlieka pakankamai nedidelė, kas rodo nepakankamas pastangas mažinti savo finansinius įsipareigojimus.
15. 2022 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nors nuteistojo emocinės gerovės ypatumai nėra tiesiogiai siejami su jo nusikalstamu elgesiu ir jis tam tikru lygiu geba analizuoti savo stipriąsias bei silpnąsias puses, visgi, vertinant R. E. elgesio ypatumus, vis dar pastebimos impulsyvumo apraiškos, veikimas, reaguojant į aplinkos stimuliaciją, nepakankamas gilinimasis į tam tikrų sprendimų priėmimo procesą. Ir nors nuteistajam būnant struktūrizuotoje aplinkoje nebuvo gauta duomenų apie jo polinkį naudoti instrumentinę agresiją ar lengvai prarasti savitvardą, impulsyvaus elgesio apraiškos buvo stebimos jo nusikalstamose situacijose. Pastebėtina ir tai, kad ankstesni atvejai liudija, jog suteikus nuteistajam galimybę neatlikti laisvės atėmimo bausmės, jis negebėjo laikytis paskirtų įpareigojimų, siekdamas išvengti atsakomybės – pasirinko slapstymąsi, norėdamas patenkinti bendravimo galimybes, naudojasi telefonais pataisos įstaigoje. Sutiktina, kad aptarti pažeidimai buvo jau pakankamai seniai ir šiuo metu nuteistasis neigiamai vertina savo ankstesnę negatyvią patirtį, neįžvelgia galimų sunkumų ateityje, tačiau 2022 m. liepos 7 d. socialinio tyrimo išvadoje nurodyta ir tai, kad R. E. stokoja savęs pažinimo įgūdžių, orientuodamasis į dabartinį požiūrį į save, vengia įvardinti tuos asmenybės ypatumus, kurie yra susiję su jo nusikalstamo elgesio raiška, sunkiai geba paaiškinti savo smurtinius poelgius ir jam nėra būdingas aukštas pasitikėjimas savimi. Be to, pagal 2020 m. balandžio 25 d. atliktą smurto rizikos įvertinimą, jam buvo nustatyta vidutinė smurtinio elgesio rizika. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismo vertinimu, nuteistajam vis dar gali būti sunku matyti savo objektyvesnį vaizdą, integruotis visuomenėje, o esant rizikingose situacijose, jis gali pritrūkti vidinės motyvacijos atsiriboti nuo destabilizuojančios aplinkos, todėl Komisijos ir apylinkės teismo išvados dėl šių kriminogeninių veiksnių valdymui būtinų tolimesnių R. E. pastangų yra teisingos.
16. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Komisijos Nutarimas ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti nuteistojo skunde nurodytais motyvais. Visuomenės interesas reikalauja, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų jo padarytoms nusikalstamoms veikoms adekvačią bausmę, kuri paveiktų nuteistąjį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, o tuo pačiu būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, todėl, įvertinęs nuteistojo elgesį visos bausmės atlikimo metu, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo metu nelaikytina esmine ir ilgalaike, jį charakterizuojančius duomenis, darytina išvada, kad lygtinis nuteistojo paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrins bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo. Tuo pačiu teismas neturi pagrindo neabejotinai išvadai, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.
17. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. E. skundą dėl Nutarimo pateikė 2022 m. rugpjūčio 3 d. tuo tarpu skundžiama nutartis priimta tik 2022 m. gruodžio 12 d., t. y. po 4 mėnesių. Apygardos teismas sutinka su nuteistojo skundo argumentu, kad toks teikimo nagrinėjimo laikas yra nepagrįstai ilgas, nežiūrint į tai, aptariama aplinkybė niekaip neįtakoja skundžiamos nutarties išvadų ir nedaro jos neteisėta ar nepagrįsta.
18. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje klaidingai nurodytas nuteistojo vardas, t. y. E. R. vadinamas R.. Tai laikytina rašymo apsirikimu, kuris nutarties esmės nekeičia ir savaime nelemia jos nepagrįstumo ir neteisėtumo. Šis rašymo apsirikimas ištaisytinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo R. E. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartį.
Ištaisyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 12 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir laikyti, kad ji priimta R. E. atžvilgiu.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.