Utenos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims D. L., D. J. ir VĮ Turto bankui, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Po sutuoktinio mirties, per įstatymo nustatytą laiką, nei pareiškėja, nei suinteresuoti asmenys nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, kadangi nežinojo, kad tai reikia padaryti. Iš VĮ Registrų centro sužinojo, kad per tris mėnesius nuo sutuoktinio mirties turėjo priimti palikimą bei tai, kad iki sutuoktinio mirties nebuvo atlikta nekilnojamojo turto teisinė registracija. Po sutuoktinio mirties pareiškėja ir toliau liko gyventi bendrai abiejų įsigytame name, rūpinosi nekilnojamuoju turto, naudojasi abiems priklausiusiu žemės sklypu bei jį prižiūri, dirba, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties. Todėl pareiškėja kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po jos sutuoktinio A. J. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama jį faktiškai valdyti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Kadangi faktų nustatymas sukuria teisines pasekmes ir kita tvarka pareiškėja negali įgyvendinti savo teisių paveldėti, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Palikimas yra mirusio asmens turtas, pereinantis paveldėjimo būdu jo įpėdiniams. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu. Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.

Bylos medžiaga nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos A. J. sutuoktinis A. J., gim. (duomenys neskelbtini). (b. l. 8). 1992 m. rugsėjo 24 d. pareiškėja su sutuoktiniu A. J. iš Levaniškių žemės ūkio bendrovės įsigijo gyvenamąjį namą su priklausiniais, esantį (duomenys neskelbtini) (b. l. 9-12). Už gyvenamąjį namą atsiskaitė sumokant nurodytą sumą į Levaniškių žemės ūkio bendrovės kasą (b. l. 18-21). Įsigiję šį nekilnojamąjį turtą, pareiškėja su šeima jame visą laiką gyveno. Mirus sutuoktiniui pareiškėja ir toliau liko gyventi bendrai įsigytame gyvenamajame name, rūpinasi nekilnojamuoju turtu, jį prižiūri, naudojasi namų apyvokos daiktais, sutuoktinio asmeninio naudojimosi daiktais, atliko kitus aktyvius veiksmus, iš kurių matyti, kad palikimą, atsiradusį po sutuoktinio mirties, priėmė, tačiau į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė (b. l. 7, 13). Pareiškėja su sutuoktiniu susilaukė dviejų vaikų – sūnaus D. J. ir dukros D. J. (dabar D. L.), kurie šiuo metu yra pilnamečiai ir gyvena Airijoje. Po sutuoktinio mirties, per įstatymo nustatytą laiką, pareiškėja nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau palikimą priėmė, faktiškai pradėdama valdyti paveldėtą turtą kaip savo. Mano, jog tokiu būdu ji palikimą priėmė, pradėdama jį faktiškai valdyti, tačiau į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė ir taip praleido įstatymo nustatytą terminą kreiptis į notarus dėl palikimo priėmimo po savo sutuoktinio mirties.

Teismas nenustatė pagrindo abejoti nurodytais įrodymais. Remiantis paminėtais įrodymais, teismas daro išvadą, jog byloje patvirtinti faktiniai duomenys ir pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu (CPK 177 straipsnio 1, 2 dalys, CPK 185 straipsnio 1 dalis).

Konstatuotina, jog pareiškėja priėmė palikimą po sutuoktinio mirties pradėjusi faktiškai jį valdyti, kadangi valdė, naudojo, prižiūrėjo turtą ir šie veiksmai buvo atlikti per nustatytą 3 mėnesių terminą nuo palikėjos mirties, tačiau laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimas į mirusiojo turtą jai nebuvo išduotas (CK 5.51 straipsnio 1 dalis). Paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Kadangi pareiškėjos prašomą nustatyti faktą patvirtina byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka (CPK 445 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio A. J., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Anykščių rajono apylinkės teismą.