- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- eI3-20-426/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03105-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Jolanta Malijauskienė, Henrikas Sadauskas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“, „Matikada“, Estijos Respublikos bendrovė INTI KINNISVARA OU, "Altarė"
- Pareiškėjas
- A. Č.
- Atsakovas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Advokatai
- Vaidotas Vaičius, Saulis Urbas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,
trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Altarė“ atstovui advokatui Sauliui Urbonavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant Estijos Respublikos bendrovei Inti Kinnisvara OU, uždarosioms akcinėms bendrovėms „Altarė“ ir „Matikada“, dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja A. Č. (toliau – pareiškėja) skunde teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – atsakovė, NŽT, Tarnyba) direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 1P-203-(1.3.) „Dėl A. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“ (toliau – Įsakymas), kuriuo NŽT panaikino 2010 m. vasario 5 d. išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pažymėjimas).
Pareiškėja su Įsakymu nesutinka. Jos nuomone, atsakovė netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymas) ir kitų teisės aktų nuostatas, netinkamai įvertinto faktines aplinkybes, todėl tai sudaro pagrindą panaikinti Įsakymą kaip neteisėtą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad UAB „Matikada“ 2013 metais gavo BUAB „Egvilta“ prašymą atlikti statinių, žemės sklype, esančio (duomenys neskelbtini) g. 3, Vilniuje, kadastrinius matavimus. Kartu su prašymu buvo pateikti dokumentai: statybos leidimas; projektas; geodezinė išpildomoji nuotrauka; polių planas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 15 d. Nr.A30-3421 įsakymas dėl adresų pastatams suteikimo. Kadastro duomenų bylą formavo pareiškėja, UAB „Matikada“ dirbusi matininke.
Gavus BUAB „Egvilta“ prašymą, kurį laiką kadastro darbai buvo atidėti dėl prastų oro sąlygų, sniego dangos, lietaus, sklypą užliejusio vandens. Nuvykus į nurodytą sklypą atlikti kadastro darbų, rasti atitinkantys pateiktą projektą ir polių planą atlikti statybos darbai – pastatytos pastatų laikančios konstrukcijos. Komercinio korpuso požeminėje dalyje buvo pastatytos jį laikysiančios sienos ir kolonos. Gyvenamojo korpuso požeminėje dalyje įrengti gręžtiniai pamatai, rostverkai, ties būsimomis pirmo aukšto sienomis taip pat įrengtos kolonos, laikančios sienos.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad šiuo atveju buvo įrengti ne visi pamatai, todėl UAB „Matikda“ galėjo fiksuoti nebaigtus statyti pastatų pamatus ar jų dalį. Nagrinėjant projektinę medžiagą, remiantis užsakovo (BUAB „Egvilta“) pateikta informacija ir apžiūrint atliktus statybos darbus vietoje, nustatė, kad būsimų rūsio kolonų vietose įgręžti poliniai pamatai. Požeminė pamatų dalis kadastro duomenų byloje nefiksuojama, todėl UAB „Matikada“ galėjo pamatuoti, nubraižyti ir aprašyti tik ant žemės paviršiaus matomą pamatų dalį.
Atliekant kadastro duomenų surinkimo darbus, buvo pamatuoti dalies įrengtų pamatų parametrai – ilgis, plotis, aukštis, o nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų bylos buvo formuojamos, atsižvelgiant į pateiktų dokumentų duomenis.
Šalies argumentai
Pareiškėja paaiškina, kad UAB „Matikada“ dirba sistemoje „Matininkas“, kuri integruota su Nekilnojamojo turto registru. Nekilnojamojo turto Kadastro tvarkytojas per šią sistemą suteikė UAB „Matikada“ prieigą prie žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), registro, kuriame UAB „Matikada“ prašymu pastatams buvo suteikti unikalūs numeriai, o pagal 2012 m. gruodžio 6 d. Pastatams suteikti adresai – (duomenys neskelbtini).
Kiekvienas iš šių atskirų korpusų – pastatų suprojektuotas su laikančiomis konstrukcijomis, inžinerinėmis komunikacijomis, elektros skydinėmis, šilumos mazgais. Į kiekvieną iš jų suprojektuotas atskiras patekimas(ai), jie tarpusavyje neturi tiesioginio ryšio. Visos šios aplinkybės, pasak pareiškėjos, yra tinkamas pagrindas formuoti atskirus nekilnojamuosius daiktus – pastatus.
Kadangi kadastro tvarkytojas įrašė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, pareiškėja laiko, kad atsakovo UAB „Matikada“ suformuota kadastro duomenų byla yra teisinga.
Iš Komisijos posėdžių protokolų matyti, jog Komisija laikėsi nuomonės, kad Statinius pardavus kaip atskirus, hipoteka neužtikrintus objektus, Inti Kinnisvara OU patyrė 800 000 Lt (231 696,01 Eur) dydžio žalą, taip pat neteko teisės perimti parduodamą turtą. Su tokiomis Komisijos išvadomis pareiškėja kategoriškai nesutinka. Pareiškėjos manymu, šiuo atveju Komisija, nagrinėjusi jai pateiktą medžiagą (įrodymus) ir konstatuodama, jog pastaroji bendrovė patyrė 231 696,01 Eur nuostolių, privalėjo aiškiai nustatyti galimos žalos dydį bei priežastinį ryšį tarp pareiškėjos veiksmų ir žalos atsiradimo. Komisija apsiribojo tik suinteresuoto asmens Inti Kinnisvara OU paaiškinimais. Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad pastaroji bendrovė negalėjo patirti ir jos nepatyrė žalos.
Skunde pareiškėja aiškina, kad 2013 metais atlikus Statinių kadastrinius matavimus, jie buvo parduoti BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo priimto nutarimo pagrindu. Vykusiame kreditorių susirinkime dalyvavo AS „UniCredit Bank“, kuriam buvo įkeistas nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Vilniuje. AS „UniCredit Bank“ pritarė naujai suformuotų Statinių, kaip neįkeistų objektų, pardavimui. Pareiškėjos nuomone, žalą galėjo patirti tik pastarasis arba teisių perėmėjas – SIA „Unicredit Leasing”, tačiau ne Inti Kinnisvara OU, kuri į BUAB „Egvilta” bankroto bylą įstojo tik 2015 metais, 2015 m. balandžio 29 d. Susitarimo pagrindu finansinį reikalavimą į BUAB „Egvilta“ įsigijusi iš SIA „UniCredit Leasing”. Inti Kinnisvara OU taip pat neturėjo teisės perimti Statinius, kadangi tokia teisė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) suteikiama tik bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės kreditoriams.
Pareiškėja atkreipia dėmesį į tai, kad Statiniai niekada nebuvo įkeisti hipotekos kreditoriui AS „UniCredit Bank“. Kreditavimo sutartyje, sudarytoje tarp šio banko ir UAB „Egvilta” buvo numatyta, kad objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įkeičiami tik po pirmojo etapo statybos darbų rezultato, hipotekos kreditorius AS „UniCredit Bank” sutiko su tokiu turto padalinimu, neskundė 2013 m. balandžio 26 d. Kreditorių susirinkimo nutarimo, vėlesniuose BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimuose balsavo už padalintų turto vienetų pardavimą. AS „UniCredit Bank” niekada nepareiškė pastabų ar pretenzijų dėl to, jog objektai, esantys (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo parduodami kaip neįkeisti turto vienetai. Šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, vienareikšmiškai patvirtinta, jog pastarieji objektai buvo neįkeisti, nepažeidė ir negalėjo pažeisti hipotekos kreditoriaus turtinių interesų. Pareiškėjos nuomone, tai reiškia, kad Inti Kinnisvara OU, kaip perėmusiam dalį teisių ir pareigų iš AS „UniCredit Bank“ ir SIA „UniCredit Leasing“, yra privalomi visi pastarųjų atlikti veiksmai ir neturi teisinio pagrindo kvestionuoti anksčiau atliktų veiksmų teisėtumo.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėja nurodo, jog Komisija laikėsi nuomonės, kad Inti Kinnisvara OU žalą patyrė dėl to, jog Statiniai buvo parduoti kaip neįkeisti objektai. Pareiškėja akcentuoja, kad Statiniai niekada nebuvo ir negalėjo būti įkeisti nei pradiniam kreditoriui AS „UniCredit Bank”, nei Inti Kinnisvara OU, todėl AS „UniCredit Bank” negalėjo turėti pirmenybės prieš kitus BUAB “Egvilta” kreditorius į gautas pajamas iš Statinių pardavimo. Mano, kad ypatingai svarbu paminėti, jog pareiškėja niekaip negalėjo įtakoti hipotekos teisinių santykių ir spręsti dėl to, ar Statiniai yra įkeisti ar ne, ji atliko Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytus veiksmus, tačiau veiksmai negalėjo nulemti Statinių teisinio statuso hipotekos atžvilgiu.
Pareiškėjos manymu, Komisija, pasisakydama dėl žalos atsiradimo, privalėjo įvertinti, ar Inti Kinnisvara OU turėjo teisę gauti pajamas iš Statinių pardavimo ar ne. Pabrėžia, jog pastaroji bendrovė 2013 metais neturėjo teisės gauti jokių pajamų iš Statinių pardavimo, kadangi tuo metu nebuvo BUAB „Egvilta“ kreditoriumi. Tokias išvadas patvirtinta aplinkybė, jog iš Statinių pardavimo visos gautos pajamos buvo panaudotos BUAB „Egvilta“ administravimo išlaidoms padengti. Pasak pareiškėjos, tai reiškia, jog, nepriklausomai nuo to, ar Statiniai būtų laikomi įkeistais ar ne, gautos pajamos iš jų pardavimo būtų skirtos administravimo išlaidoms padengti, o ne kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti.
Skunde atkreipia dėmesį, kad Komisija visiškai nevertino aplinkybių, susijusių su Inti Kinnisvara OU finansinio reikalavimo užtikrinimo priemonėmis bei galimybėmis gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą. Inti Kinnisvara OU patvirtintą finansinį reikalavimą BUAB „Egvilta“ bankroto byloje sudaro 1 984 000 Eur. Remiantis BUAB „Egvilta” užsakymu atlikta turto vertinimo ataskaita, šiai bendrovei priklausančio nekilnojamojo turto, įkeisto Inti Kinnisvara OU, rinkos vertė 2015 m. rugpjūčio 18 d. sudarė 3 659 000 Eur. Tai reiškia, pastarosios finansinis reikalavimas BUAB „Egvilta“ bankroto byloje bus patenkintas visa apimtimi ir Inti Kinnisvara OU negali būti laikoma patyrusia žalą dėl Statinių suformavimo ir jų pardavimo.
Šios aplinkybės, pasak pareiškėjos, patvirtina, kad Komisija neturėjo teisinio pagrindo konstatuoti, jog dėl Statinių suformavimo ir kadastrinių matavimų atlikimo Inti Kinnisvara OU galėjo patirti žalą. Dėl šios priežasties nėra teisinio pagrindo taikyti Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkto nuostatas.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad į NŽT 2015 m. spalio 7 d. raštu kreipėsi Inti Kinsivara OU valdybos narys M. S.. Atsakymą 2015 m. spalio 23 d. pateikė Tarnybos direktoriaus pavaduotojas T. L.. Jame nurodė, kad matininkė A. Č., 2013 m. birželio 11 d. atlikdama Statinių kadastrinius matavimus, pažeidė Nuostatų 32.2.7 ir 32.2.10 papunkčių bei Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės) 128, 130, 131, 133 ir 134 punktų reikalavimus. NŽT kreipėsi į matininkę prašydama raštu pateikti paaiškinimą dėl nagrinėjimo metu nustatytų teisės aktų pažeidimų, atliekant Statinių kadastrinius matavimus. Pareiškėjos teigimu, tai neatitinka faktinės situacijos, kadangi atsakovė raštu kreipėsi į pareiškėją tik 2015 m. spalio 28 d. Pareiškėja 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė paaiškinimą ir pridėjo dokumentų kopijas.
Atsakovė 2015 m. gruodžio 30 d. raštu pakvietė pareiškėją dalyvauti Komisijos posėdyje. Skunde aiškina, kad jai buvo užduoti papildomi klausimai, tačiau nebuvo pasiruošusi kalbėti, neturėjo medžiagos bei pavyzdžių.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, jog T. L. nuomone, ji padarė labai didelių pažeidimų formuodama bylas. Pareiškėja tvirtina, jog bylos suformuotos laikantis teisės aktų reikalavimų ir vadovaujantis nusistovėjusia nekilnojamųjų daiktų formavimo ir registravimo Nekilnojamojo turto registre (toliau – NTR) praktika.
Pareiškėja 2016 m. vasario 3 d. papildomai pateikė paaiškinimus raštu dėl Statinių kadastrinių bylų suformavimo, Vėliau, vasario 25 d. papildomai pateikė pavyzdžių iš praktikos, kitų kolegų matininkų analogiškų objektų kadastro duomenų bylų, siekiant paneigti atsakovės teiginius, jog taip Statiniai negali būti formuojami.
Pareiškėja aiškina, kad Tarnybos direktoriaus pavaduotojas T. L. 2016 m. kovo 4 d. pasirašė raštą, skirtą Inti Kinnisvara OU valdybos nariui M. S., kuriame teigiama, kad pareiškėja, „pažeidė Nuostatų 19 punkto ir Taisyklių 14 punkto reikalavimus”. Pareiškėja tvirtina, kad T. L. peržengė savo kompetencijos ribas, kadangi paskutinis Komisijos posėdis, į kurį, ji nebuvo kviečiama, įvyko tik 2016 m. balandžio 8 d., o išvadas jis išdėstė iš anksto. Pareiškėjos nuomone, tai rodo, jog direktoriaus pavaduotojas buvo galimai šališkas ir suinteresuotas, galimai darė įtaką Komisijos nariams. Atkreipia dėmesį, jog dėl žalos atsiradimo T. L. kreipėsi tik į Inti Kinnisvara OU, bet nesikreipė nei į buvusį, nei į esamą pastatų savininką, BUAB „Egvilta“ kreditorius, kurie tik ir galėjo patirti žalą dėl Statinių pardavimo.
Šalies argumentai
Pareiškėja mano, kad Inti Kinnisvara OU tikslas – įtakojant NŽT pareigūnus, siekiant gauti reikiamas išvadas dėl jos neva tai neteisėtai parengtų kadastrinių matavimų bylų, siekiant įgyti papildomą pranašumų Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo Inti Kinnisvara OU pateiktą ieškinį dėl neteisėto Statinių suformavimo ir pardavimo. Pasak pareiškėjos, tai rodo atsakovės veiksmai, kai ji 2016 m. balandžio 8 d. el. laišku buvo informuota apie tai, kad įvyko Komisijos posėdis dėl jos veiklos įvertinimo, kad sprendimas yra priimtas ir ji bus informuota oficialiu raštu. Atkreipia dėmesį, kad dar 2016 m. kovo 29 d. Vilniaus apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu, buvo paviešintas 2016 m. kovo 4 d. atsakovės raštas, kuriame nurodyta, jog pareiškėja pažeidė tam tikrus teisės aktų punktus, formuodama Statinių kadastrinių matavimų bylą, nors NŽT direktoriaus įsakymo dar nebuvo.
Pareiškėjai abejones NŽT pareigūnų nešališkumu sukelia tai, jog Advokatų kontoroje Kairevičiaus, Juzikis ir partneriai, atstovaujančioje Inti Kinisvara OU interesus BUAB „Egvilta“ bankroto byloje, dirba buvusi direktoriaus pavaduotojo T. L. kolegė – buvusi NŽT Teisės departamento direktorė – J. L..
Visos šios aplinkybės, pasak pareiškėjos, rodo, jog Komisijos nariai galimai galėjo būti įtakojami Inti Kinisvara OU ar su ja susijusių/atstovaujančių asmenų. Pareiškėjos nuomone, išdėstytos aplinkybės bei nurodyti teisiniai argumentai patvirtina jos poziciją, jog Įsakymas yra neteisėtas, todėl teismo prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 1P-203-(1.3.) „Dėl A. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“.
Šalies argumentai
Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Pabrėžia, kad civilinėje byloje priimti sprendimai dėl galėjimo atlikti kadastrinius matavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) sprendimas turi prejudicinę galiai šiai nagrinėjamai bylai. Pabrėžė, kad pareiškėja pažeidimo nepadarė, todėl nebuvo pagrindo jai skirti nuobaudą. Nurodo, kad Inti Kinisvara OU negalėjo patirti žalos. Ji atliko matavimus pagal galiojančius teisės aktus, nusistovėjusią praktiką ir užfiksavo tai, ką vietoje matė. Pabrėžė ir tai, kad buvo pažeista procedūra, t. y. buvo siūloma skirti įspėjimą, o paskirta pažymėjimo galiojimo panaikinimas, nebuvo pagrindo tokią nuobaudą skirti. Be to, ji nebuvo supažindinta su Inti Kinisvara OU raštu, o taip pat nebuvo sudaryta galimybė pateikti paaiškinimus dėl trečiųjų asmenų teisių pažeidimo. Pabrėžia ir tai, kad matavimai buvo atlikti 2013 m., o 2016 m. skirta nuobauda. Nėra motyvų, kodėl padarytas šiurkštus pažeidimas.
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba nesutinka su skundu, mano, kad jis nepagrįstas, todėl prašo atmesti.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, jog Tarnyba 2015 m. spalio 7 d. gavo Initi Kinnisvara OU valdybos nario M. S. raštą, kuriame prašė pateikti nuomonę dėl Statinių atliktų kadastrinių matavimų bei, nustačius pažeidimus atliekant kadastrinius matavimus, įvertinti juos atlikusio matininko veiksmų atitiktį teisės aktų reikalavimams.
Išnagrinėjusi pateiktus dokumentus ir NTR esančią informaciją nustatyta, kad Pastatų kadastrinius matavimus atliko pareiškėja. Atsakovė 2015 m. spalio 23 d. pateikė atsakymą dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų.
Tarnyba 2015 m. spalio 28 d. raštu kreipėsi į pareiškėją, prašydama pateikti paaiškinimą dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų, atliekant Statinių kadastrinius matavimus, ir pagrindžiančius dokumentus.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2015 m. lapkričio 6 d. pateikė paaiškinimą, jog kadastrinius matavimus atliko vadovaudamasi asmenine darbo patirtimi ir laikydamasi logikos ir teisingumo principų.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė nurodo, jog įvertinus pareiškėjos parengtoje statinių kadastro duomenų byloje nurodytą informaciją, pagal kurią Pastatų kadastrinių matavimų metu buvo pastatyta tik dalis šių pastatų pamatų, padarė išvadą, kad pareiškėja negalėjo apskaičiuoti minėtų statinių užstatyto ploto bei nustatyti statinių verčių, kurios priklauso nuo pastatų tūrių.
Tarnybos direktorius, susipažinęs su NŽT Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos J. M. Tarnybiniu pranešimu, pavedė Komisijai įvertinti pareiškėjos veiklą.
Į Komisijos posėdį 2016 m. sausio 15 d. atvyko pareiškėja. Komisijos nariai uždavinėjo klausimus jai dėl padarytų veiklos pažeidimų atliekant Komercinio pastato ir Daugiabučio namo kadastrinius matavimus. Pareiškėja paaiškino, kad 2013 m. birželio 11 d. atlikdama Pastatų kadastrinius matavimus vietovėje, matavo tai, kas tuo metu buvo pastatyta.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2016 m. vasario 3 d. pateikė paaiškinimą, kad nebaigtų statyti pamatų kadastrinius matavimus atliko pasitelkusi logiką, užsakovo pateiktus dokumentus bei nusistovėjusią nekilnojamųjų daiktų formavimo praktiką, kurią formavo nekilnojamojo turto rinkos poreikiai.
Komisija 2016 m. balandžio 8 d. nusprendė panaikinti pareiškėjai išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimą. Pareiškėja tos pačios dienos raštu buvo informuota apie jai išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo panaikinimą bei pateikti priimto sprendimo motyvai.
Atsiliepimas
Atsakovė tvirtina, jog tinkamai įvertino pareiškėjos veiklą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja kadastro duomenų bylose, nurodydama nesamų statinių plotus, pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis. Teigia, kad ji negalėjo apskaičiuoti minėtų statinių užstatyto ploto, tūrio bei nustatyti minėtų statinių verčių, kurios priklauso nuo pastatų tūrių. Pareiškėja neturėjo faktinio pagrindo matuoti nesamo statinio parametrus ir fiksuoti nesamus duomenis Kadastro byloje, dėl ko šiurkščiai pažeidė teisės aktų reikalavimus. Kadastrinių matavimų metu formuodama daugiabučius gyvenamuosius namus ir komercinį pastatą atskirais nekilnojamaisiais daiktais, nesivadovavo statybą leidžiančio dokumento bei statinio projekto sprendiniais, pažeidė Nuostatų 19 ir Taisyklių 14 punktų reikalavimus. Tarnyba taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad UAB „Matikada“ suformuota kadastro duomenų byla yra teisinga.
Atsiliepime NŽT nurodo, jog Komisija išnagrinėjo 2016 m. balandžio 4 d. Inti Kinnisvara OU raštą Nr. 27/2016, kuriame buvo nurodyta, kad pastaroji yra bankrutavusios BUAB „Egvilta“ kreditorė, dėl statinio neteisėto padalijimo į tris statinius patyrusi turtinę žalą ir tinkamai nustatė, kad Inti Kinnisvara OU turi suinteresuotumą dėl ginčo statinių realizavimo, o iš pastarosios pateiktų dokumentų galėjo padaryti prielaidą, kad dėl pareiškėjos šiurkščių teisės aktų pažeidimų jai galėjo atsirasti žala.
NŽT nesutinka su pareiškėjos aiškinimu, kad Komisija, priimdama ginčijamą įsakymą, buvo šališka. Atsiliepime nurodo, jog išnagrinėjusi Inti Kinnsvara OU raštą, 2015 m. spalio 23 d. pateikė atsakymą dėl nustatytų teisės aktų pažeidimų ir kartu pradėjo pareiškėjos veiklos tyrimą.
Atsakovės nuomone, svarbu atkreipti teismo dėmesį, kad taip pat nesutinka su pareiškėjos nepagrįstais teiginiais, kad Komisijos pirmininkas yra šališkas, galimai darantis įtaką Komisijos nariams. Pažymi, kad visi Komisijos nariai, vertindami matininkų veiklą, vadovaujasi teisės aktų reikalavimais.
Atsiliepime pabrėžia, kad niekuo nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Inti Kinnisvara OU interesus BUAB „Egvilta“ bankroto byloje ir kitose bylose atstovaujančioje advokatų kontoroje dirba J. L., todėl Komisijos nariai galimai galėjo būti įtakojami Inti Kinnisvara OU / ar su ja susijusių / atstovaujančių asmenų. Atkreipia dėmesį, kad J. L. nuo 2015 m. balandžio 17 d. nedirba NŽT. Atsakovė neturi duomenų, kad Komisijos nariai būtų šališki, atlikdami pareiškėjos veiklos vertinimą.
Atsakovės nuomone, pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti, Komisija ėmėsi visų priemonių, siekdama priimti teisingą sprendimą dėl jos įvykdytos veiklos.
Atsiliepime pažymėta, kad pareiškėja žinojo apie vykdomą jos veiklos tyrimą, susirašinėjimas vyko jos registracijos adresu, todėl atsakovė neturėjo pagrindo manyti, kad pareiškėjos nepasieks Tarnybos 2016 m. birželio 8 d. raštas. Pažymi, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose matininkų veiklos vertinimą, nenumatytas informacijos pateikimas registruotu laišku, todėl šis raštas buvo išsiųstas neregistruotu laišku.
Atsakovės atstovas, remdamasis atsiliepime išdėstyta pozicija, teismo prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigė, kad Komisijos išvados yra pagrįstos. Remiantis Inti Kinisvara OU paaiškinimais, buvo nustatytas žalos dydis. Pareiškėjos teisės nebuvo pažeistos, ji dalyvavo Komisijos posėdžiuose. LAT pasisakė dėl kadastrinių matavimų bylos. Vertino, kad pareiškėjos skundas yra nepagrįstas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotasis asmuo UAB „Altarė“ (toliau – Altarė) su skundu sutinka, prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime laikosi principinės pozicijos, kad kadastrines bylas matininkė galėjo sudaryti ir pagrįstai jas sudarė. Ginčo kadastrinių matavimų objektas buvo teisėtai įrengti pamatai – (duomenys neskelbtini), Vilniuje yra „išbetonuoti stulpai”, (duomenys neskelbtini), Vilniuje – „virš žemės paviršiaus kyšanti armatūra”. Šios faktinės aplinkybės buvo nustatytos remiantis antstolio I. G. faktiniu aplinkybių konstatavimo protokolu. Jo protokole nėra ir negali būti paaiškinta, kokio dydžio yra stulpai ir armatūros, kaip šie objektai išdėstyti, kokiame gylyje yra. Taip pat antstolis nevertino, kuo šie jo konstatuoti objektai laikytini statybų teisės ir apskritai statybų proceso požiūriu. Altarė nurodo, jog byloje nustatyta, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2013 m. birželio 20 d. yra priėmusi Pažymą Nr. PASS-00-130620-00436 apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Pasak Altarės, tai reiškia, kad aukščiau minėti „išbetonuoti stulpai“ ir „virš žemės paviršiaus kyšanti armatūra“ yra teisėtai statybos metu sukurtas produktas, t. y. statomų statinių pamatai.
Iš Statybos techninio projekto Aiškinamojo rašto Bendrosios dalies 4 dalies „Architektūriniai – konstrukciniai sprendiniai“ 4.4. punkto matyti, kad daugiabučiam gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtam plane 5A9/b, (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 1) ir komerciniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtam plane 4H1/b, (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 2) buvo numatyti g/b gręžininiai (gręžtiniai) pamatai.
Altarės nuomone, tai reiškia, jog teismui pateiktame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti „betoniniai stulpai“ ir „virš žemės paviršiaus kyšanti armatūra“ būtent ir sudaro Techniniame projekte numatytus ir įrengtus Pastato 1 ir Pastato 2 pamatus.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad Pastato 1 ir Pastato 2 pamatai yra neatsiejamai susiję su žeme (yra įrengti iki 15 m gylio) ir jų negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės.
Altarė laikosi pozicijos, kad pamatai, kai jie yra įrengiami laikantis įstatymų bei statybos procesą reglamentuojančių dokumentų, įskaitant statybos projektą, yra teisėtas civilinės apyvartos objektas, todėl gali būti registruojamas kaip naujai statomo nekilnojamojo daikto dalis (netgi esminė), taigi jiems gali būti sudaromos kadastro bylos. Altarės įsitikinimu, jie gali būti išmatuojami, aprašomi, jų išsidėstymas nubraižomas brėžiniuose ir jie gali būti registruojami kaip naujai statomo statinio dalis.
Atsiliepimas
Atsiliepime nurodo, kad Pastatas 1 ir Pastatas 2 yra nebaigti statiniai, kurių baigtumo procentas sudaro atitinkamai 1 proc. ir 3 proc.
Akivaizdu, kad įrengti tik pamatai, Pastatas 1 ir Pastatas 2, vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, yra laikomi nebaigtais statiniais, todėl negali būti perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės.
Altarei akivaizdu, kad gręžtiniai poliniai pamatai su rostverkais ir betoninės armuotos kolonos nėra atsitiktiniai daiktai žemės sklype, kuriuos galima būtų perkelti į kitą vietą ir kitoje vietoje panaudoti pagal numatytą paskirtį – būti laikančiomis pastatų konstrukcijomis. Pažymi, kad teisėti pamatai būtent ir atitinka nebaigto statyti statinio apibrėžimą, todėl jie yra kadastro objektas ir neturi požymių, kurie leistų jų nepriskirti kadastro objektui, t. y. jie nėra laikini ir be statybos leidimo statomi objektai.
Kadangi šiuo atveju buvo atliekami nebaigto statinio kadastriniai matavimai, pasak Altarės, buvo atliekami Pastato 1 ir Pastato 2 pamatų kadastriniai matavimai.
Kadangi kadastro tvarkytojas įrašė nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, Altarės manymu, laikytina, kad Pastato 1 ir Pastato 2 suformuota kadastro duomenų byla yra teisinga, Pastatai galėjo būti formuojami ir registruojami kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai.
Atsiliepimas
Atsiliepime Altarė nurodo, jog Statybos techninio projekto aiškinamojo rašto 3.6 punkte numatyta, kad „projektuojamas pastatas susideda iš trijų antžeminių korpusų. Du 9 aukštų gyvenamieji korpusai talpinami palei rytinę ir vakarinę sklypo kraštines. Šiuos du korpusus palei pietinę sklypo kraštinę sujungia 1 aukšto komercinės paskirties korpusas“. Kiekvienas iš šių atskirų korpusų – pastatų yra suprojektuotas su savo laikančiomis konstrukcijomis, inžinerinėmis komunikacijomis, elektros skydinėmis, šilumos mazgais ir kt. Į kiekvieną iš jų suprojektuotas atskiras patekimas(ai), jie tarpusavyje neturi tiesioginio ryšio.
Altarė pažymi, kad statybų procesas ir naujai statomo statinio registravimas nekilnojamojo turto registre prižiūrimas ir kontroliuojamas kelių institucijų. Inspekcija patvirtino Pastato 1 ir Pastato 2 statybos teisėtumą, t. y. ir pamatų įrengimo atitikimą teisės aktų reikalavimams. Už kadastro duomenų registravimą ir jų teisėtumą atsakingas VĮ Registrų centras taip pat patvirtino kadastrinių bylų suformavimo ir naujais statomų statinių įregistravimo teisėtumą.
Atsiliepimas
Atsiliepime Altarė nurodo, kad AS „UniCredit Bank“, išmokėjus dalį Ilgalaikio kredito, UAB „Egvilta“ Hipotekos lakštu įkeitė „Statinį I“, t. y. pastatą (duomenys neskelbtini). 3. Kreditas pagal Kreditavimo sutartį nebuvo išmokėtas, todėl joks kitas turtas nebuvo įkeistas. Pastatas 1 ir Pastatas 2 nėra įkeisti hipotekos teise nei AS „UniCredit Bank“, nei Inti Kinnisvara OU, todėl bet kokios pastarosios pretenzijos yra nepagrįstos ir klaidinančios teismą.
Atkreipia dėmesį, kad apie komercinės paskirties pastato finansavimą net Kreditavimo sutartyje nebuvo kalbama, todėl Inti Kinnisvara OU kaip tariamo hipotekos kreditoriaus interesas į šį objektą net teoriškai neegzistuoja.
Altarė pažymi tai, kad ne pareiškėja nusprendė statomą objektą padalinti į atskirus, t. y. kartu atidalinti Pastatą (duomenys neskelbtini) 3, Pastatą 1 ir Pastatą 2. Pastatų atidalinimą ir atskirų kadastrinių matavimų bylų suformavimą atliko BUAB „Egvilta“ kreditoriai – įskaitant ir pradinį hipotekos kreditorių AS „UniCredit Bank“, kurio teises tik perėmė Inti Kinnisvara OU – susirinkimo priimtų nutarimų pagrindu 2013 metais. Atkreipia dėmesį, kad BUAB „Egvilta“ kreditorių susirinkimo nutarimai dėl Pastato 1 ir Pastato 2 suformavimo kaip atskirų objektų ir dėl jų pardavimo nenuginčyti teisme ir šiai dienai galioja.
Altarė pabrėžia, kad Pastato 1 ir Pastato 2 kaip hipotekos teise neįkeistų objektų atidalijimui ir pardavimui atskirais vienetais pritarė AS „UniCredit Bank“, kuriam buvo įkeistas kaimyninis nebaigtas statyti daugiabutis gyvenamasis namas (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius.
Atsiliepimas
Atsiliepime atkreipia dėmesį, kad kai kreditoriams buvo pasiūlyta Pastatą (duomenys neskelbtini), Pastatą 1 ir Pastatą 2 perleisti kartu kaip vieną objektą, AS „UniCredit Bank“ patikslintu balsavimo raštu biuleteniu, gautu 2013 m. spalio 2 d., balsavo „prieš“.
Pranešimas apie dalies AS „UniCredit Bank“ reikalavimo teisių perleidimą Inti Kinnisvara OU buvo pateiktas jau po pradinio kreditoriaus veiksmų, kuriais jis pats siekė, kad BUAB „Egvilta“ turtas būtų parduodamas kaip atskiri turtiniai vienetai, o ne kaip vienas trijų korpusų pastatų kompleksas. Todėl pradinio kreditoriaus pritarimas yra teisiškai įpareigojanti ir Inti Kinnisvara OU kaip naująjį kreditorių.
Altarės nuomone, visų į bylą pateiktų kreditorių susirinkimų sprendimų, taip pat AS „UniCredit Bank“ balsavimo biuletenių analizė rodo, kad bankroto procese visi kreditoriai aiškiai atskyrė įkeisto ir neįkeisto turto realizavimo klausimus. Įkeistu turtu buvo laikomas tik Pastatas (duomenys neskelbtini), kaip neįkeisti – Pastatas 1 ir Pastatas 2.
Altarė akcentuoja, kad tiek pradinis kreditorius AS „UniCredit Bank“, tiek Inti Kinnisvara OU aiškiai suprato, jog neturi teisių į Pastatą 1 ir Pastatą 2. AS „UniCredit Bank“ 2013 m. spalio 3 d. raštu Nr. 031013/21-246 „Dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos“ sutiko, kad Altarė sklype, kuriame yra pastatyti visi ginčo pastatai, vykdytų statybos darbus. Kartu BUAB „Egvilta“ leista su Altare nustatyti naudojimosi Sklypu tvarką, tačiau tokią, kuri suteiktų teisę BUAB „Egvilta“ naudotis bankui įkeistu pastatu (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, kad Inti Kinnisvara OU į BUAB „Egvilta” bankroto bylą įstojo 2015 m. balandžio 29 d. Susitarimo pagrindu, finansinį reikalavimą į BUAB „Egvilta“ įsigijusi iš SIA „UniCredit Leasing”, todėl įgijo tik tas teises, kurias kaip pradinis kreditorius turėjo AS „UniCredit Bank“ (teisių perėmėjas – SIA „UniCredit Leasing”) Susitarimo sudarymo dienai. Pastatas 1 ir Pastatas 2 nebuvo įkeisti nei AS „UniCredit Bank“, nei SIA „UniCredit Leasing”, todėl Inti Kinnisvara OU nėra teisinio pagrindo laikyti, jog šie objektai buvo ar turėjo būti įkeisti. Visos šios aplinkybės, Altarės nuomone, patvirtina, kad Inti Kinnisvara OU jokia forma negalėjo patirti nuostolių nei dėl Pastato 1 ir Pastato 2 suformavimo kaip atskirų objektų bei jų pardavimo, nei kadastrinių bylų suformavimo. Prielaidas atlikti matavimus sudarė kreditorių apsisprendimas. Tačiau jo Inti Kinnisvara OU nelaiko neteisėtu ir žalingu. Todėl matavimai buvo tik kreditorių sprendimo įgyvendinimas. Altarė pabrėžia, jog jei matavimai būtų laikomi neteisėtais ir žalingais, tai galėjo nutraukti VĮ Registrų centras, atsisakydamas matavimų pagrindu registruoti savarankiškus statinius.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo prašo tenkinti skundą.
Atsiliepimas
Altarės įgaliotas atstovas S. Urbonavičius teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą bei pareiškėjos išdėstytą poziciją. Nurodė, kad VAT sprendimas yra galiojantis, jame nustatyti faktai yra prejudiciniai šiai bylai. Pabrėžė, kad nei Komisija, nei ekspertas Mitkus nebuvo nuvykę į vietą ir neapžiūrėjo, ką pareiškėja vertino. BE to, Komisija netyrė žalos atsiradimo aplinkybių. Pabrėžė, kad Inti Kinisvara OU neturėjo teisių į statinius. Prašo tenkinti pareiškėjos skundą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo Inti Kinnisvara Ou nesutinka su skundu. Atsiliepime nurodo mananti, kad atsakovės pozicija, jog nebaigtų statyti statinių kadastriniai matavimai gali būti atliekami tik, kai galima nustatyti bent vieną iš Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Nuostatai) 32.2.4.2 papunktyje nurodytų parametrų (pastato plotą, tūrį), yra teisėta, pagrįsta teisės aktų, reglamentuojančių statinių formavimą ir kadastro duomenų nustatymą, nuostatomis ir ja turėtų būti vadovaujamasi.
Atsiliepime nurodo, kad pareiškėja, atlikdama kadastrinius matavimus statinių, kurių faktiškai žemės sklypuose nebuvo, pažeidė teisės aktų – Nekilnojamojo turto kadastro įstatymą, Nuostatus ir Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – Taisyklės).
Trečiojo suinteresuotojo asmens nuomone, pastatų formavimo negalimumą patvirtina NŽT atlikto tyrimo metu nustatytos aplinkybės, kad kadastrinių matavimų metu negalėjo būti nustatytas šių statinių bendras plotas, užstatytas plotas, tūris ir kiti parametrai, nes statinių tiesiog nebuvo (jų nėra ir šiuo metu).
Inti Kinnisvara Ou nuomone, sprendžiant dėl pareiškėjos atliktų veiksmų teisėtumo svarbu tai, kad Pastatų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) kadastriniai matavimai buvo atliekami nesivadovaujant statybos dokumentais – techniniu projektu, statybos leidimu, pagal kuriuos jokie savarankiški nekilnojamojo turto objektai nėra nei suprojektuoti, nei juos leidžiama statyti, kadangi nuo pat statybų pradžios šie statiniai buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalys.
Atsiliepimas
Atsiliepime pažymi, jog aplinkybė, kad buvo projektuojamas vienas pastatas – Daugiabutis namas, kad jis susideda iš trijų korpusų, tai savaime nereiškia, jog galėjo būti formuojami atskiri statiniai, nes tai yra skirtingos teisinės kategorijos. Iš pateikiamų techninio projekto ir statybos leidimo duomenų matyti, kad jie buvo rengiami tik vienam objektui.
Nuo 2010 metų iki 2013 metų bankrutavusios UAB „Egvilta” priklausantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas kartu su 0,8970 ha valstybinės žemės nuoma, kaip vienas turtinis vienetas, buvo pardavinėjamas iš viešųjų varžytynių dešimt kartų. Tai patvirtina ir bankrutavusios UAB „Egvilta” 2010 m. spalio 29 d. Kreditorių komiteto nutarimas, 2011 m. vasario 14 d. Kreditorių komiteto nutarimas, 2011 m. balandžio 18 d. Kreditorių susirinkimo nutarimas, 2011 m. spalio 17 d. Kreditorių susirinkimo nutarimas dėl hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto pardavimo.
Inti Kinnisvara OUpaaiškina, kad nei kadastrinių matavimų atlikimo metu nebuvo, nei šiuo metu nėra parengta jokio pastatų (duomenys neskelbtini) techninio projekto, tokių statinių statybai nėra išduotas ir statybos leidimas. Šiuo metu egzistuoja tik vienas techninis projektas, pagal kurio sprendinius yra leidžiama vieno daugiabučio pastato statyba, tokiai statybai išduotas ir vienas statybos leidimas. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ir Vilniaus miesto savivaldybė yra nurodžiusios, kad pagal konkretų Statybos leidimą gali būti statomas tik vienas daugiabutis gyvenamasis namas ir kad pagal šį leidimą gali būti išduodamas tik vienas statybos užbaigimo aktas kaip vienam statiniui, kadangi jokių galimybių UAB „Jungtinės architektų dirbtuvės“ 2007 m. parengtame projekte išduoti atskirus užbaigimo aktus „pastato korpusams“ nėra numatyta. Statybos leidimas išduotas pagal vieną statinio projektą, pagal tą patį projektą turėtų būti išduodamas ir statybos užbaigimo aktas. Pateikti statybų dokumentai bei kiti įrodymai patvirtina, jog pastatai (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti formuojami atskirais turtiniais vienetais (atskirais pastatais), kadangi nuo pat statybų pradžios jie buvo vieno statinio – daugiabučio gyvenamojo namo dalimis ir jų atskyrimas buvo negalimas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotasis asmuo nurodo, jog yra BUAB „Egvilta“ hipotekos kreditorius, turintis 1 984 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris buvo perleistas su Latvijos Respublikos bendrove SIA „UniCredit Leasing” 2015 m. balandžio 29 d. sudaryto susitarimo dėl reikalavimo teisių perleidimo pagrindu. Į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą Bendrovė Inti Kinnisvara OU buvo įtraukta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1058-823/2015. Kreditorių susirinkimo 2013 m. balandžio 26 d. nutarimu BUAB „Egvilta“ administratoriui buvo suformuluotos tokios užduotys: atlikti kadastrinius matavimus su tikslu padalinti objektą į tris savarankiškus objektus; nustatyti žemės sklypo vidinę naudojimosi tvarką, pagal kurią žemės sklypas būtų padalintas į tris dalis; užtikrinti esamų ir būsimų statinių tinkamą eksploatavimą pagal jų tiesioginę paskirtį. Tačiau BUAB „Egvilta“ administratoriaus veiksmai, įgyvendinant kreditorių nutarimą, neatitiko tikrosios kreditorių valios ir interesų. Ydingas buvo ne pats kreditorių nutarimas, bet administratoriaus atliktas jo įgyvendinimas, todėl pats nutarimas nebuvo ginčijamas.
Kreditoriai nutarimą dėl turto skaidymo į atskirus vienetus priėmė siekdami padidinti įkeisto turto likvidumą. Kad jis būtų įgyvendinamas, buvo būtina objektą padalinti laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir užtikrinti, kad atskirti objektai be didelių kliūčių galėtų būti naudojami savarankiškai. Vilniaus miesto savivaldybė ir Inspekcija patvirtino, kad pagal išduotą vieną Statybos leidimą galima statyti tik vieną daugiabutį gyvenamąjį namą, o kiekvieno atskiro pastato (duomenys neskelbtini) statyba su išduotu Statybos leidimu nėra galima, taip pat kad pastato projekte nėra numatyta, kad galima užbaigti pastato ar jo dalių „trijų antžeminių korpusų“ statybas ne vienu metu, todėl statybos užbaigimo aktas negali būti išduotas minimų pastatų, kaip atskirų turtinių vienetų, statybos užbaigimui.
Administratoriaus įgyvendintu būdu padalinus objektą, atskirų objekto dalių vertė ir likvidumas ne padidėjo, bet sumažėjo, kadangi atliktų veiksmų rezultatas tik pablogino turto realizavimo galimybes už geriausią kainą.
Trečiasis suinteresuotasis asmuo pažymi, kad kreditoriui AS „UniCredit Bank” pagal 2008 m. spalio 22 d. dienos Hipotekos lakštą buvo įkeistas nebaigtas statyti pastatas (duomenys neskelbtini) kaip vienas turtinis objektas kartu su 0,8970 ha valstybinės žemės nuoma, kadangi jokie atskiri turtiniai vienetai tuo metu neegzistavo ir pagal statybos normatyvinius techninius dokumentus net negalėjo egzistuoti. Tik vėliau, t. y. kadastrinių matavimų neteisėtai pastatą padalijus į tris pastatus metu iš hipoteka užtikrinto turto buvo išskirti atskiri pastatai.
Nuo 2010 metų iki 2013 metų šis nebaigtas statyti pastatas (duomenys neskelbtini) kartu su 0,8970 ha valstybinės žemės nuoma, kaip vienas turtinis vienetas, buvo pardavinėjamas iš viešųjų varžytynių.
Atsiliepimas
Inti Kinnisvara Ou atsiliepime aiškina, kad pareiškėjai atlikus kadastrinius matavimus, buvo suformuoti trys atskiri objektai, iš kurių du, t. y. Pastatai buvo parduoti kaip hipoteka neužtikrintas BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas. Pastatas (duomenys neskelbtini) 5 buvo parduotas už 300 000 Lt (86 886 Eur), o (duomenys neskelbtini) 7 – už 500 000 Lt (144 810 Eur).
Pardavus naujai suformuotus iš pastato (duomenys neskelbtini) atskirtus objektus, gautos lėšos buvo paskirstytos pagal ĮBĮ nustatytą tvarką, Bendrovės Inti Kinnisvara OU nelaikant hipotekiniu kreditoriumi, turinčiu teisę pirmiau už kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimus iš gautų už turto pardavimą lėšų. Tokiu būdu, šiuos pastatus pardavus kaip atskirus, hipoteka neužtikrintus objektus, Bendrovė Inti Kinnisvara OU patyrė 800 000 Lt (231 696, 01 Eur) dydžio žalą. Taip pat neteko teisės perimti parduodamą turtą, neturėjo teisės pasinaudoti hipotekos kreditoriaus teise perimti turtą ir tokiu būdu patenkinti savo kreditorinį reikalavimą.
Perleidus naujai suformuotus pastatus (duomenys neskelbtini) 5 ir Nr. 7 bei jų įgijėjui įgijus nuomos teises į reikalingą eksploatuoti žemės plotą prie šių objektų, buvo pažeistos Bendrovės Inti Kinnisvara OU, kaip hipotekos kreditoriaus, teisės, kadangi atsirado papildomų žemės naudotojų, o tai apsunkina daikto pardavimą bei patį hipoteka apsunkintą objektą daro mažiau patrauklų. Trečiasis suinteresuotasis asmuo pabrėžia, kad išskyrus iš hipoteka užtikrinto turto atskirus pastatus, buvo sudaryta galimybė lengvatinėmis sąlygomis išsinuomoti po jais esančią žemę, taip sumažinant BUAB „Egvilta“ įkeistą turtinę nuomos teisę.
Pareiškėja kadastrinių matavimų metu formuodama pastatus (duomenys neskelbtini). Nr. 5 ir Nr. 7 atskirais nekilnojamaisiais daiktais, tokiu būdu pažeisdama nekilnojamojo turto objektų formavimą reglamentuojančius teisės aktus, Inti Kinnisvara OU padarė didelės turtinės žalos, kurią sudaro 231 696, 01 Eur dydžio negauto reikalavimo patenkinimo suma, taip pat tokiu būdu buvo sudarytos prielaidos nuomojamos valstybinės žemės ploto sumažinimui, kas apsunkino tolimesnį BUAB „Egvilta“ priklausančio turto pardavimą ir iš to sekantį atsiskaitymą su kreditoriais.
Tai, kad likęs neparduotas BUAB „Egvilta“ priklausantis turtas įvertintas pareiškėjos nurodytoje turto vertinimo ataskaitoje nustatyta 3 659 000 Eur rinkos verte, pasak trečiojo suinteresuotojo asmens, nereiškia, kad jis bus už tiek realizuotas. Aiškina, kad turtą už panašias kainas bandoma parduoti nuo pat neteisėto padalijimo, tačiau nė vienas pirkėjas kol kas nesusidomėjo tokiu pasiūlymu. Šio turto nepavyksta parduoti jau ilgą laiką, bylose yra ginčijami kreditorių susirinkimų priimami nutarimai, kuriais nustatoma šio turto pradinė pardavimo kaina, kaip neprotingai didelė. Trečiasis suinteresuotasis asmuo tvirtina, kad šiuo atveju žala yra ir tai, kad likęs neparduotas BUAB „Egvilta“ turtas dėl atsiradusių naujų valstybinės žemės naudotojų ir kitų su atskirų turtinių vienetų suformavimu susijusių aplinkybių tapo mažiau patrauklus. Teismo prašo pareiškėjos A. Č. skundą atmesti. Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui Inti Kinnisvara OU bylinėjimosi išlaidas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas tenkintinas.
Byloje kilęs ginčas dėl NŽT Įsakymo, kuriuo pareiškėjai buvo panaikintas matininko pažymėjimo galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis, nustatyta, kad Tarnybos Geodezijos ir kartografijos departamento Nekilnojamojo turto kadastro skyriaus vedėjos J. M. 2015 m. gruodžio 10 d. tarnybinį pranešimą Nr. 1VV-542-(5.41.) „Dėl matininkės A. Č.“, kuriuo prašomą įspėti pareiškėją dėl padarytų teisės aktų pažeidimų.
Pareiškėja su Įsakymu nesutinka ir teigia, kad ji turėjo teisę atlikti Statinių kadastrinius matavimus, kuriuos atliko pagal tuo metu buvusią faktinę situaciją ir susiklosčiusią praktiką, Inti Kinnisvara OU nepatyrė žalos. Be to, teigia, kad Komisijos pirmininkas buvo šališkas ir galėjo daryti įtaką Komisijai.
Pareiškėjos vertinimu, ji turėjo teisę atlikti Statinių kadastrinius matavimus ir Komisijos nurodytų Nuostatų 19 punkto bei Taisyklių 14 punkto reikalavimų nepažeidė.
Nuostatų 19 punktas nustato, kad nekilnojamieji daiktai formuojami Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnyje nustatytais būdais. Žemės sklypų formavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas. Remiantis Nuostatų 32.2.4.2 punktu, statiniai formuojami Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka. išmatuojamos statinių fizinės ribos, nustatomi statinių pagrindinių konstrukcijų statybos produktai, statinio inžinerinės sistemos (vandentiekis, nuotekų šalinimas, šildymas, karštas vanduo, elektra, dujos, vėdinimas ir kondicionavimas) ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia nekilnojamojo daikto duomenims įrašyti į kadastrą, įskaitant ir nebaigti statyti ar fiziškai pažeisti statiniai matuojami, kai galima nustatyti jų pagrindinę naudojimo paskirtį, sienų statybos produktus, plotą, tūrį ar kitus parametrus.
Kaip minėta, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 11 straipsnio 12 dalies 1 punkte nustatyta, kad matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimas panaikinamas Vyriausybės įgaliotos institucijos sprendimu, jeigu nustatoma, kad matininkas, nustatydamas nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis, šiurkščiai pažeidė įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, reikalavimus. Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio atsirado arba galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims.
Šiurkščiu pažeidimu laikomas toks įstatymų, kitų teisės aktų, reglamentuojančių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymą, pažeidimas, dėl kurio ne tik realiai jau atsirado, bet ir galėjo atsirasti žala tretiesiems asmenims. Pabrėžtina, kad, aiškinant sąvoką „galėjo atsirasti“, reikia įvertinti tas neigiamas pasekmes, kurios kyla matininkui konstatavus šiurkštų pažeidimą, bei nustatyti, jog yra pagrindas pripažinti, kad tokia žalos atsiradimo galimybė yra akivaizdi, objektyviai tikėtina, o jos mastas – pakankamai žymus (didelis). Tai vertinamojo, individualizuoto pobūdžio teisinės kategorijos, kas kartą taikytinos priklausomai nuo teisinę reikšmę turinčių aplinkybių.
Pakankamų duomenų, kad nagrinėjamu atveju tretieji asmenys patyrė žalą, šioje byloje nėra pateikta. Kokius duomenis žalos dydžiui nustatyti Komisija vertino nedetalizuota. Pabrėžtina, kad Komisija šiuo aspektu rėmėsi išimtinai pateiktais vertinimais. Be to, kokia žala tretiesiems asmenims galėjo atsirasti, nėra pateikto Komisijos vertinimo. Pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė šiuo klausimu pateikti savo poziciją. Šioje byloje santykiai tarp kreditorių nėra vertinami, nes kadastrinių matavimų atitiktis teisės aktams sudaro pagrindo nustatyti pareiškėjos atsakomybės klausimą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi sustabdė šią administracinę bylą iki įsiteisės galutinis Vilniaus apygardos teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01671-2015-8). Teismas nustatė, kad civilinėje byloje ieškovė Inti Kinnisvara OU be kitų reikalavimų prašė panaikinti šioje administracinėje byloje aptariamų Statinių kadastrinių matavimų bylas, grįsdama iš esmės tais pačiais pagrindais, kuriais šioje administracinėje byloje tiek ji tiek atsakovė teigia, jog pareiškėjos kvalifikacijos pažymėjimas panaikintas pagrįstai. Teismas vertino, kad abejose bylose nagrinėjami tie patys argumentai, kurių pagrindu teismai turi nuspręsti, ar Statinių kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų bylos suformuotos pagrįstai. Taip pat teismas pažymėjo, kad VAT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu minėtoje civilinėje byloje nusprendė ieškovės Inti Kinnisvara OU ieškinį atmesti, kuris apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl yra neįsiteisėjęs. Atsižvelgiant į šioje administracinėje byloje bei minėtoje civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jose nagrinėjamus šalių argumentus bei tai, kad nagrinėjamu atveju yra neįsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nuspręsta, kad Statinių matavimai atlikti tinkamai, o jų kadastrinių matavimų bylas panaikinti nėra pagrindo, teismas sprendė, kad yra pagrindas sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-3637-562/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01671-2015-8), kadangi minėtoje civilinėje byloje bus nagrinėjami klausimai, reikšmingi ir galimai turėsiantys lemiamos reikšmės šioje administracinėje byloje.
Teismas 2019 m. birželio 17 d. atnaujino administracinės bylos nagrinėjimą, nustatęs, kad išnyko bylos sustabdymo pagrindas. Teismas, įvertinęs Altarės pateiktą prašymą bei pareiškėjos atstovo poziciją, nustatęs, kad buvo priimti kasaciniai skundai dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-16-656/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-340-330/2019, įvertinęs ginčo pobūdį ir bylų sąsajumą, bylos nagrinėjimą sustabdė iki bus išnagrinėti minėti kasaciniai skundai.
Šiam ginčui reikšmingas kadastrinių matavimų bylų teisėtumo klausimas buvo vertinamas civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-55-3-01671-2015-8). Pabrėžtina, kad ši nagrinėjama administracinė byla ir buvo sustabdyta iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje, siekiant išsiaiškinti šiam ginčui reikšmingą aplinkybę, t. y. ar Statinių kadastriniai matavimai atlikti ir kadastrinių matavimų bylos suformuotos pagrįstai.
LAT civilinėje byloje Nr. e3K-3-370-248/2019 2019 m. gruodžio 5 d. priėmė nutartį (toliau – Nutartis), išnagrinėjęs atsakovių Altarės ir UAB ,,Matikada“ kasacinius skundus, panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 12 d. sprendimą ir paliko galioti VAT 2018 m. birželio 28 d. sprendimą. LAT padarė išvadą, kad ieškovei „Inti Kinnisvara OU“ 2017 m. spalio 11 d. paėmus neparduotą iš varžytinių turtą, jos hipoteka užtikrintas reikalavimas buvo patenkintas visiškai, VAT 2017 m. gruodžio 28 d. nutartimi ji išbraukta iš hipotekos kreditorių sąrašo. LAT vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad, esant visiškai patenkintiems ieškovės kaip hipotekos kreditorės reikalavimams, ji nebeturi teisinio suinteresuotumo buvusio įkeisto turto likimu, kadangi jos kaip hipotekos kreditorės teisės yra visiškai apgintos. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2017 m. birželio 29 d. VAT nutartimi patvirtintas ieškovės 102 606,51 Eur kreditoriaus reikalavimas. Šis reikalavimas nėra užtikrintas hipoteka ir nesusijęs su turėtuoju hipoteka užtikrintu reikalavimu. Ieškovė nepagrindė, kokias jos kaip trečios eilės kreditorės teises pažeidžia ginčijami sandoriai ir kaip tos teisės būtų apgintos, patenkinus ieškinį. LAT pabrėžė, kad byloje nustatyta, jog už įgytą turtą buvo atsiskaityta, t. y. parduoto turto vertę bankrutuojanti įmonė jau gavo, kaina, už kurią buvo parduotas turtas, neginčijama, todėl neaišku, kaip realiai kreditorių teisės būtų apginamos; priešingai, bankrutuojančiai įmonei atsirastų pareiga (tą savo sprendimu pripažino ir apeliacinės instancijos teismas) grąžinti gautą pinigų sumą atsakovei ir taip sumažėtų visų kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybės. Ieškovės argumentai šiuo aspektu prieštaringi: viena vertus, savo ieškinį ji grindė tuo, kad ginčijamais sandoriais perleistas turtas negali būti savarankiškas civilinės apyvartos objektas, kita vertus, nurodo, pritaikius restituciją ir iš atsakovės bankrutuojančiai įmonei grąžinus ginčijamais sandoriais perleistą turtą iš jo galėtų būti tenkinami kreditorių reikalavimai. LAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismo (VAT) išvada, jog ieškovė neįrodė savo kaip bankrutuojančios įmonės kreditorės teisių pažeidimo, kuris galėtų būti pašalintas, pritaikius jos nurodomus teisių gynimo būdus, pagrįsta.
Taigi, LAT išvados yra reikšmingos vertinant ir tai, kad Inti Kinnisvara OU kreipėsi į NŽT 2016 m. balandžio 4 d. raštu kaip hipotekos kreditoriaus teisių gynimo, t. y. žalos atlyginimo. Minėta, kad LAT sprendė, jog Inti Kinnisvara OU, kaip kreditorės teisės yra apgintos. Kiti reikalavimai bankroto byloje negali pagrįsti atitinkamai ir nurodytos žalos. Akivaizdu, kad LAT palikus galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 28 d. sprendimą, jame nustatyti faktai yra prejudiciniai, nagrinėjant šį ginčą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi), faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys.
Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje, t. y. sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose.
Nagrinėjamu atveju abiejose bylose buvo vertinamas Statinių kadastrinių matavimų teisėtumo klausimas. Kaip minėta, pareiškėja skundą grindė iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kurios ir buvo vertinamos VAT, o pastarojo teismo sprendimas yra paliktas galioti, t. y. buvo vertinamas tų pačių Statinių atliktų kadastrinių matavimų teisėtumas. Teismas, remdamasis VAT įsiteisėjusiame sprendime padarytomis išvadomis, neatlieka iš naujo jų vertinimo ir konstatuoja, kad Statinių kadastriniai matavimai atlikti laikantis teisės aktų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad šalių procesinis statusas skyrėsi, nėra kliūtis prejudicinių faktų pripažinimui, esminė aplinkybė, kad tos pačios šalys dalyvavo abiejų bylų nagrinėjime.
Taigi, VAT sprendime nustatyti faktai, atsižvelgus į LAT pateiktus išaiškinimus, iš naujo neįrodinėjami, nagrinėjant šią administracinę, kurioje dalyvauja tie patys asmenys (ABTĮ 57 straipsnio 2 dalis). Remiantis minėto VAT 2016 m. birželio 30 d. sprendimu, neginčytinai nustatyta, kad buvo nustatytas nebaigtų statinių plotas bei tūris, vertė. Kadastrinių matavimų bylose nurodyti duomenys sudarė pagrindą ginčo statinius pripažinti kadastro objektais. Taip pat VAT nustatė, kad atlikti ir užfiksuoti kadastrinių matavimų bylose statybos darbai atitinka numatytus projekte, o ieškovo nurodoma „armatūra ir betoniniais stulpai“ sudaro techniniame projekte nurodytų statinių pamatus. VAT vertinimu, sumontuota dalis gelžbetoninių gręžtinių pamatų nėra atsitiktinais daiktai žemės sklype, kuriuos būtų galima perkelti į kitą vietą iš esmės nesumažinus jų vertės ir panaudoti pagal numatytą paskirtį. Vertino, kad šiuo atveju konstrukcijos, sudarančios pastatų pamatus, sudarė pagrindą atlikti kadastrinius matavimus. Buvo apskaičiuotas ir užstatytas plotas bei tūris. Kadangi atliktų kadastrinių matavimų pagrindu buvo identifikuoti ginčo statiniai, tai, VAT vertinimu, ieškovas nepagrįstai teigė, kad jie negalėjo būti laikomi nekilnojamuoju turtu. VAT padarė išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti ginčijamų objektų kadastrinių matavimų bylas.
Taigi, šiame įsiteisėjusiame VAT sprendime padarytos išvados dėl kadastrinių matavimų, kuriuos atliko matininkė – pareiškėja, bylų teisėtumui turi tiesioginę reikšmę vertinant jai taikytą atsakomybę dėl Statinių kadastrinių matavimų atlikimo teisėtumo. Kadangi teismo nustatytos aplinkybės, kad Statinių kadastriniai matavimai yra teisėti, pripažintos prejudicinėmis, tai iš naujo neįrodinėjamos ir, jomis remiantis konstatuotina, jog pareiškėja Statinių kadastrinius matavimus atliko nepažeisdama Taisyklių ir Nuostatų reikalavimų.
Teismas neturi teisinio pagrindo iš naujo vertinti VAT nustatytų aplinkybių ir jomis remiasi nagrinėdamas šį ginčą. Pareiškėjai buvo panaikintas pažymėjimo galiojimas būtent dėl netinkamai atliktų Pastatų kadastrinių matavimų, kurie VAT sprendime pripažinti kaip teisėti. Būtent VAT konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo panaikinti ginčijamų objektų kadastrinių matavimų bylas. Be to, VAT, vertindamas ieškovės teiginius, kad ginčo statiniai niekada neegzistavo ir negalėjo egzistuoti kaip atskiri turtiniai vienetai, nes jie buvo statomi kaip vienas pastatas, pažymėjo, kad patys kreditoriai nustato bankrutavusios bendrovės turto pardavimo kainą ir jo pardavimo tvarką (ĮBĮ 23 straipsnio 5 punktas); kad šis nutarimas nebuvo apskųstas; kad 2013 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimas priėmė sprendimus dėl naujai suformuotų turto objektų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), pardavimo tvarkos ir kainų nustatymo; kad nutarimai buvo priimti pradinio kreditoriaus AS „UniCredit Bank“ lemiamais balsais; kad kreditorių susirinkimas 2013 m. rugpjūčio 6 d. dar kartą patvirtino padalintų turto objektų pardavimo tvarką ir kainas; kad 2013 m. spalio 2 d. įvyko kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo nagrinėjamas klausimas dėl visų padalintų objektų pardavimo kartu, kaip vieno objekto, t. y. kartu su BUAB „Egvilta“ priklausančiu pastatu (duomenys neskelbtini); kad pradinis kreditorius AS „UniCredit Bank“ balsavo prieš tokį sprendimą. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog ieškovė nepagrįstai teigia, kad turto padalijimas į tris atskirus nekilnojamojo turto vienetus neatitiko kreditorių, įskaitant ir hipotekos kreditoriaus, interesų, o ieškovei 2015 m. gegužės 29 d. įtrauktai į BUAB „Egvilta“ kreditorių sąrašą su perimtu reikalavimu iš kreditoriaus SIA „UniCredit Leasing“ (SIA „UniCredit Leasing“ į kreditorių sąrašą įstojo vietoje AS „UniCredit Bank“), yra privalomi veiksmai, atlikti pradinių kreditorių – AS „UniCredit Bank“ ir SIA „UniCredit Leasing“. Taigi, kreditorių tarpusavio santykiai, jų priimti sprendimai negali pagrįsti pareiškėjos padarytų pažeidimų, atliekant kadastrinius matavimus.
Teismas sutinka su pareiškėjos pozicija, kad ji negali būti laikoma pažeidusia teisės aktų reikalavimus, atliekant kadastrinius matavimus, ir atitinkamai padariusi žalą Inti Kinnisvara OU. Šiai pozicijai pritarė ir Altarė bei UAB „Matikada“. Nėra byloje pateiktų kitų duomenų, kurie keistų ginčo situacijos vertinimą. Minėta, kad VAT nustatyti faktai yra pripažinti galutiniais šiuo klausimu ir teismas iš naujo jų nevertina.
Pareiškėja kelia klausimą ir dėl Komisijos tyrimo objektyvumo.
Kaip minėta anksčiau, Komisija netyrė ir nevertino tų aplinkybių, ar realiai Inti Kinnisvara OU galėjo būti padaryta žala. Apsiribojo minėtos bendrovės paaiškinimais ir vertinimais. Turėjo būti nurodyti motyvai, kaip Komisija vertino žalos nustatymo faktą. Žala galėjo atsirasti tik nustačius pareiškėjos neteisėtus veiksmus, atliekant Statinių kadastrinius matavimus. Šiuo atveju, priešingai, įsiteisėjusių sprendimų konstatuota, kad kadastrinių matavimų bylas naikinti nebuvo jokio teisinio pagrindo.
Kadangi šiuo atveju neginčytinai nustatyta, kad kadastriniai matavimai buvo atlikti nepažeidus teisės aktų reikalavimų, tai net jei ir kilo žala Inti Kinnisvara OU, tai dėl žalos atsiradimo pareiškėja savaime negali būti laikoma atsakinga. Tokias aplinkybes šiuo atveju pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos naštą turėjo įrodyti Komisija, kurios išvadų pagrindu ir buvo priimtas Įsakymas. Pabrėžtina, kad pareiškėja nuosekliai laikėsi pozicijos, kad Statinių kadastrinius matavimus registravo pagal faktinę situaciją ir savo teiginiams pagrįsti teikė papildomus duomenis. Kaip pateiktus duomenis vertino Komisija, neaišku. Jokio vertinimo šiuo aspektu nenurodė. Išvadų pagrįstumas turi nekelti abejonių. Šiuo atveju Komisijos posėdžių metu pateiktas vertinimas kelia abejonių dėl visumos aplinkybių objektyvaus ištyrimo. Taip pat kyla abejonių ir dėl paties Komisijos pirmininko šališkumo. Sutiktina su pareiškėjos kritika, kad jau 2016 m. kovo 4 d. rašte buvo nurodyta, kokius teisės aktus pareiškėja pažeidė, nors 2016 m. balandžio 8 d. vyko posėdis, kurios metu ir buvo priimtas galutinis sprendimas siūlyti pareiškėjai panaikinti pažymėjimo galiojimą. Šiuo atveju negalėjo būti teikiamų išankstinių vertinimų Inti Kinnisvara OU. Toks Komisijos vertinimas kelia pagrįstų abejonių ir dėl visos procedūros objektyvumo. Laikytina ydinga tokia praktika, kad vykstant tęstiniams posėdžiams, siekiant surinkti papildomą medžiagą, iš anksto formuojamas teisinis situacijos vertinimas. Tyrimas turėjo būti atliekamas siekiant konkrečiai nustatyti galimą pareiškėjos pažeidimą dėl netinkamai atliktų kadastrinių matavimų ir tik vertinant visumą surinktų duomenų turėjo būti daromos išvados, kokius aktus ji savo veiksmais pažeidė.
Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, yra saistoma gero viešojo administravimo principo imperatyvų, iš kurio išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisės norma, pagal kurią individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės normomis, siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A756?450/2010, Administracinė jurisprudencija Nr. 20, 2010; 2011 m. birželio 27 d. sprendimą byloje Nr. A556-336/2011 ir kt.).
Kaip minėta, NŽT direktorius Įsakyme rėmėsi visomis Komisijos išvadomis, t. y. 2016 m. vasario 11 d., kai pareiškėjai siūloma paaiškinti, kuo vadovaudamasi, atlikdama kadastrinius matavimus Pastatų kadastrinių matavimų metu nustatė jų išorinį kontūrą, kaip apskaičiavo plotą, plotą bruto ir tūrį bei prašė pateikti dokumentus; Komisijos 2016 m. kovo 14 d. išvadomis ir siūlymais, kuriose pastaroji konstatavo, jog pareiškėja pažeidė Nuostatų 19 punkto ir Taisyklių 14 punkto reikalavimus ir siūlė kreiptis į Inti Kinnisvara OU valdybos narį M. S. dėl galimai atsiradusios ar galėjusios atsirasti žalos, atliekant kadastrinius matavimus, bei 2016 m. balandžio 29 d. išvadas ir siūlymus, kuriose Komisija, bet kita ko, remdamasi ir Inti Kinnisvara OU 2016 m. balandžio 4 d. raštu bei jos pateiktais duomenimis dėl žalos, t. y. patyrė 800 00 Lt žalos (231 696,01 Eur). Komisija, atsižvelgdama į Inti Kinnisvara OU rašte nurodytą informaciją, nurodė panaikinti pareiškėjai išduoto pažymėjimo galiojimą ir teikė tokį siūlymą NŽT direktoriui. Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl Komisijos išvadose ir siūlymuose pateikto vertinimo teisėtumo. Šiuo atveju posėdžiai buvo atidėti, nurodant tiek pareiškėjai, tiek ir Inti Kinnisvara OU pateikti papildomus duomenis. Neaišku, kaip pareiškėjos pateikti duomenys buvo įvertinti, tačiau Komisija sutiko su Inti Kinnisvara OU pateikta informacija ir konstatavo, kad buvo padaryta žala. Šiuo atveju Komisijos posėdžiai turėjo iki paskutiniojo atlikti tyrimą ir tik vėliausiajame pateikti teisinį vertinimą. Duomenų rinkimas nepateikus jokio jų įvertinimo, o tik perrašant Inti Kinnisvara OU rašte pateiktą informaciją, savaime nepagrindžia Komisijos nustatyto padarytos žalos fakto. Minėta, kad šiai aplinkybei yra reikšminga LAT Nutartis, kurioje konstatuota, jog ieškovė Inti Kinnisvara OU neturėjo materialinio suinteresuotumu kreiptis į teismą.
Taigi, nagrinėjamu atveju konstatuotini ir procedūriniai Komisijos atlikto tyrimo pažeidimai, t. y. pareiškėjos nurodytų aplinkybių neištyrimas, objektyvumo, išsamumo nebuvimas, taip pat ir neaiškūs motyvai, kuriais grindžiamos Komisijos išvados dėl žalos, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl tokių išvadų pagrįstumo.
Visuma nustatytų aplinkybių patvirtina, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas ir Įsakymas, kuriuo jai panaikintas pažymėjimas galiojimas, naikintinas.
Teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Taigi, kitų šalių argumentų vertinimas, nustačius esmines aplinkybes dėl kadastrinių matavimų tinkamumo bei tyrimo neobjektyvumo, yra teisiškai nereikšmingas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Pareiškėją byloje atstovavo advokatas Vaidotas Vaičius pagal 2017 m. sausio 16 d. teisinių paslaugų sutartį.
Pareiškėja prašo teismo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 1 664,96 Eur, kurias sudaro: susipažinimas su byla ir pasiruošimas jai (2017 m. sausio 16 d. – 5 val.; atstovavimas 2017 m. sausio 18 d. posėdyje); 2019 m. liepos 5 d. paruoštas prašymas dėl bylos stabdymo; 2019 m. gruodžio 5 d. paruoštas prašymas dėl bylos atnaujinimo; 2020 m. sausio 14 d. papildomų paaiškinimų paruošimas; 2020 m. vasario 4 d. pasiruošimas bylai (5 valandos) ir 2020 m. vasario 5 d. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo bei atstovavimas 2020 m. vasario 5 d. posėdyje.
Išlaidoms pagrįsti pateikė: 2017 m. sausio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini); 2017 m. sausio 30 d. kvitą Nr. (duomenys neskelbtini); 2020 m. vasario 4 d. PVM sąskaitą faktūrą serija (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. vasario 5 d. kvitą. Pateikti duomenys pagrindžia pareiškėjos patirtas išlaidas.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 5 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Taikytinas darbo užmokesčio dydis, galiojęs teiktinų teisinių paslaugų metu, kadangi teismo posėdis vyko 2017 m. sausio 18 d., tai taikytini 2016 m. III ketvirtį Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai – 793,30 Eur, 2019 m. liepos 5 d. pateiktas prašymas sustabdyti bylą – taikytinas 2019 m. I ketvirtį galioję dydžiai – 1 262,70 Eur; 2019 m. gruodžio 5 d. prašymas atnaujinti bylą, taikytini dydžiai galioję 2019 m. II ketvirtį – 1 289 Eur, 2020 m. sausio 14 d. pateikti papildomi paaiškinimai, bei 2020 m. vasario 5 d. atstovavo pareiškėją teismo posėdyje, o taip pat susipažino su bylos medžiaga, pareiškėją vykusiame teismo posėdyje, taikytini dydžiai galioję 2019 m. III ketvirtį – 1 317,60 Eur.
Pažymėtina, kad teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Rekomendacijose bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-207-520/2018).
Taigi, pareiškėjai šioje byloje priteisiamos tik realiai patirtos ir būtinos išlaidos, atsižvelgiant į teiktų paslaugų pobūdį.
Teismo posėdis 2017 m. sausio 18 d. truko nuo 13.02 val. iki 13.23 val., t. y. 21 min., ir 2020 m. vasario 5 d. nuo 13.21 val. iki 14.30 val., t. y. 1 val. 9 min. Taigi, byloje susumavus – iš viso 1 val. ir 30 min.
Kadangi šiuo atveju galiojo skirtingi darbo užmokesčio šalies ūkyje dydžiai, tai pareiškėjai priteistina suma už atstovavimą proporcinga teiktinų paslaugų laikui (minutėmis), pagal Rekomendacijų 9.16 punktą, taikant 0,1 koeficientą: už 2017 m. sausio 18 d. posėdį (galiojo 793,30 Eur dydis; 27,76 Eur (793,30 * 0,1)=(79,33 / 60) * 21), už 2020 m. vasario 5 d. posėdis truko 1 val. ir 9 min., t. y. galiojo 1 317,60 Eur dydis ir priteistina už vieną atstovavimo valandą 131,76 Eur (1 317,60 * 0,1) bei už 9 min. 19,76 ((131,76/60 * 9). Taigi už atstovavimą teismo posėdyje priteistina maksimali galima suma 179,28 Eur (27,76 + 131,76 + 19,76).
Taip pat pareiškėjos atstovas nurodo, kad 2017 m. sausio 16 d. ir 2020 m. vasario 4 d. sugaišo pasiruošimui bylai. Pabrėžtina, kad atstovavimas teismo posėdyje nėra vien fizinis atvykimas į teismą, ši kompleksinė paslauga apimta ir pasiruošimą teismo posėdžiui. Įvertinus bylos apimti, ginčo pobūdį, tai, kad po sustabdymo atstovas antrą kartą po VAT sprendimo ir vėl nurodė 5 val. trukmę, kai apie minėtą sprendimą jau žinojo, teismo vertinimu, maksimalus laikas susipažinimui su byla yra 5 valandos. Taigi, už tokią paslaugą priteistina maksimali galima suma yra 396,65 Eur (793,30 * 0,1 * 5).
Be to, advokatas rengė šiuos dokumentus: 2019 m. liepos 5 d. prašymą sustabdyti bylą 126,27 Eur (1 262,70 * 0,1); 2019 m. gruodžio 5 d. prašymas atnaujinti bylos nagrinėjimą 128,90 Eur (1 289 * 0,1); 2020 m. sausio 14 d. paaiškinimai 527,04 Eur (1 317,60 * 0,4). Taigi iš viso už šiuos dokumentus priteistina 782,21 Eur (126,27+128,90+527,04).
Teismas, įvertinęs ginčo pobūdį, atsižvelgęs į realiai teiktų teisinių paslaugų pobūdį, daro išvadą, kad atlygintina 1 358,14 (179,28+396,65+782,21) Eur suma yra teisinga ir atitinka sąžiningumo protingumo kriterijus.
Be to, trečiojo suinteresuoto asmens Altarės įgaliotas atstovas 2020 m. vasario 4 d. pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 635,65 Eur, kurias sudaro pasirengimas bylai ir atstovavimas teismo posėdyje (3,5 val.).
Išlaidoms pagrįsti pateikė 2020 m. vasario 4 d. sąskaitą faktūrą 635,25 Eur sumai, kurią bendrovė apmokėjo 2020 m. vasario 5 d. (pateiktas banko Luminor sąskaitos išrašas).
Pažymėtina, kad pagal ABTĮ 40 straipsnio 3 dalį, kai išnagrinėjus bylą yra patenkinamos ar apginamos trečiųjų suinteresuotų asmenų teisės, jie turi tokias pačias teises į išlaidų atlyginimą, kaip ir proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Taigi, ir teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis).
Šiuo sprendimu tenkinus pareiškėjos skundą, buvo apgintos Altarės, kuriai nuosavybės teise priklauso Statiniai, teisės.
Prašomas išlaidas sudaro pasirengimas ir atstovimas teismo posėdyje 2020 m. vasario 5 d., taigi, teiktoms paslaugoms taikytini 2019 m. III ketvirtį Lietuvos statistikos departamento skelbiami užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai – 1 317,60 Eur.
Altarei priteistina už realiai atstovo advokato S. Urbonavičiaus suteiktas teisines paslaugas, t. y. dalyvavimą teismo posėdyje: už 2020 m. vasario 5 d. posėdis truko 1 val. ir 9 min., t. y. galiojo 1 317,60 Eur dydis ir priteistina už vieną atstovavimo valandą 131,76 Eur (1 317,60 * 0,1) bei už 9 min. 19,76 (131,76/60 * 9). Taigi, iš viso 151,52 Eur (131,76+19,76). Be to, priteistina už dvi pasirengimo teismo posėdžiui valandas, t. y. 263,52 (1 317,60 * 0,1 *2). Pabrėžtina, kad tas pats atstovas dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą, o, kaip minėta, šioje byloje buvo vertintos tos pačios aplinkybės dėl Statinių kadastrinių matavimų. Akivaizdu, kad atstovui bylos aplinkybės buvo žinomos. Taigi, iš viso maksimali priteistina suma yra 415,04 Eur. Pabrėžtina, kad tokios išlaidos pripažįstamos pagrįstomis ir būtinomis šioje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjos A. Č. skundą tenkinti.
Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2016 m. birželio 7 d. įsakymą Nr. 1P-203-(1.3.) „Dėl A. Č. išduoto matininko kvalifikacijos pažymėjimo galiojimo panaikinimo“.
Priteisti A. Č. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 1 358,14 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt aštuonis eurus ir 14 centų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Altarė“ iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 415,04 Eur (keturis šimtus penkiolika eurų ir 4 euro centus) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Likusias prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidų dalis atmesti kaip nepagrįstas.
Sprendimas per trisdešimt kaledorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.