- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-01-09
- Bylos Nr.
- 2S-139-390/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- D. M., G. P.
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. M. ir G. P. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu ir grąžintas ieškovams.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė jų žemės sklypus atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2011-09-23 nutartimi buvo nustatytas 10 dienų terminas ieškinio trūkumams pašalinti.
Šalies argumentai
2011-10-10 ieškovai pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašė atidalinti ieškovams priklausančius žemės sklypus iš bendrosios dalinės nuosavybės: 203 kv.m ploto žemės sklypą paskirti A. M., 800 kv. m. sklypą – D. M. ir 2802 kv.m., žemės sklypą žemės sklypo plane pažymėtą indeksais „C“-467 kv.m., „D“-2335 kv.m. skirti G. P..
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams. Teismas nustatė, kad patikslinus ieškinį, ieškovas G. P. prašo atidalinus jam paskirti du sklypus, t.y. 467 kv. m. ir 2335 kv.m ploto. Teismo vertinimu, tai reiškia, jog šis ieškovas prašo ne tik atidalinti jo 2802 kv.m. ploto sklypą iš bendros dalinės nuosavybės, bet šį sklypą dar padalinti į du atskirus sklypus - 467 kv. m ir 2335 kv.m ploto. Nurodė, kad prašymus leisti rengti žemės sklypų pertvarkymo projektus ir gauti planavimo sąlygas projektų organizatoriai paduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovui. Šis priima sprendimą dėl leidimo rengti žemės sklypų pertvarkymo projektą (LR žemės įstatymo 40 str.). Taigi, žemės sklypų padalinimas atliekamas ne teismine tvarka, o kreipiantis į atitinkamas teritorijų planavimo funkcijas atliekančias institucijas. Kadangi ieškovai šalindami trūkumus, vėl netinkamai suformulavo ieškinio dalyką, teismas laikė, jog jie tinkamai trūkumų nepašalino, todėl ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovams.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovai D. M. ir G. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011-10-13 nutartį ir ieškinį perduoti nagrinėti iš esmės Kauno miesto apylinkės teismui. Nurodo, kad 2011-10-07 patikslintu ieškiniu prašė atidalinti iš bendrosios nuosavybės žemės sklypus, tokią teisę suteikia LR CK 4.80 str. Teigia, jog nesuprantamas teismo motyvas, kad G. P. prašo atidalinti du sklypus, o tai reiškia, kad jis prašo ne atidalinti sklypą iš bendrosios nuosavybės, bet jį padalinti į du atskirus sklypus. Tuomet visiškai nesuprantama, kokiu būdu galima atsidalinti iš bendrosios nuosavybės su atsakovu. Nesutinka, su teismo išvada, jog G. P. turi kreiptis į kitas institucijas ir mano, kad dėl žemės sklypo atidalijimo turi teisę kreiptis į teismą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai užtikrinti visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą reikalavimus (teikiamų dokumentų formos ir turinio prasme), kurių nesilaikant, gali būti nustatytas terminas procesinio dokumento trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis, 115 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalį, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti. Jei pareiškėjas teismo nustatytu terminu pašalina ieškinio trūkumus, ieškinys laikomas paduotu pradinę jo pateikimo teismui dieną, priešingu atveju ieškinys laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
Byloje nustatyta, kad vykdydami pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį dėl procesinio dokumento trūkumų šalinimo ieškovai pateikė teismui patikslintą ieškinį (b.l. 35-36). Pirmosios instancijos teismo nuomone, patikslinto ieškinio pateikimu šio procesinio dokumento trūkumai nebuvo pašalinti, todėl 2011 m. spalio 13 d. nutartimi ieškinys buvo laikomas nepaduotu ir grąžintas.
Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, keliami ieškinio (prašymo) turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas kaip nepašalintą ieškinio trūkumą ir įvardino tai, kad ieškovai šalindami trūkumus, vėl netinkamai suformulavo ieškinio dalyką. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada. Patikslintu ieškiniu ieškovai suformulavo tokius reikalavimus:
Atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės žemės sklypą, unikalus Nr. 1901-0233-0019, pagal IĮ „Topomatas“ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą ir žemės sklypo plano schemą sekančiai:
203 m² ploto žemės sklypą plane pažymėtą indeksu „A“ (schemoje indeksu „1“) paskirti A. M.;
800 m² ploto žemės sklypą plane pažymėtą indeksu „B“ (schemoje indeksu „2“) paskirti D. M.;
2802 m² ploto žemės sklypą plane pažymėtą indeksais „C“-467 m², „D“-2335 m² (schemoje indeksais „3“, „4) paskirti G. P.;
Šie reikalavimai, teismo vertinimu, yra pakankamai aiškūs ir konkretūs, nebeliko sąlyginių reikalavimų, kurie buvo pareikšti paduodant pirminį ieškinį. Taigi, ieškovams iš esmės suformulavus reikalavimus, pripažintina, jog šiuo atveju įstatymų leidėjo nustatytas reikalavimas, susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, buvo įvykdytas, todėl teismui nebuvo kliūčių priimti ieškinio pareiškimą ir pasiruošti bylos nagrinėjimui. Pažymėtina, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra sprendžiamas ieškinio patenkinimo galimumo klausimas, dėl ieškinio pagrįstumo spręstina tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2011 m. spalio 13 d. nutartimi nuspręsdamas ieškovų ieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartis naikintina (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas tam pačiam teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Atskirąjį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.