Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjos V. V. skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos skundas dėl LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Gintaro Jasaičio 2012-02-10 nutarimų laikinai apriboti nuosavybės teises panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamente atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2011-03-15 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 str. 1 d., 3 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d. dėl nusikalstamo susivienijimo, sukurto sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai darymui - didesnės negu 250 MGL vertės cigarečių kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, veiklos.

2011-04-11 baudžiamojoje byloje S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam (duomenys neskelbtini) įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 1 d., 3 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d., 225 str. 2 d.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį bei galimą turto konfiskavimą buvo laikinai apribotos įtariamojo S. V. sutuoktinės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB” banke ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”.

2012-03-05 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme buvo gautas pareiškėjos skundas, kuriuo prašoma panaikinti LR Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio 2011-02-10 nutarimus laikinai apriboti nuosavybės teises į jos pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB” banke ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank” banke.

Ji kaip įtariamojo žmona, suprasdama bylos svarbą ir norėdama grąžinti lėšas į Generalinės prokuratūros sąskaitą, grąžino visus pinigus, kurie inkriminuojami vyrui, kaip įgyti neteisėtu būdu.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad šioje byloje ji neturi jokio statuso, nėra nei įtariamoji, nei už įtariamojo veiksmus materialiai atsakingas asmuo. Ji taip pat nepriklauso ir trečiai asmenų grupei, nes nėra ir negali būti nustatyta, jog prokuroro nurodytose jos banko sąskaitose yra piniginės lėšos iš tiriamų BK 249 str. 1 d., 3 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d numatytų nusikaltimų gauti ar įgyti pinigai. Šiose banko sąskaitose yra vien jos legaliai uždirbti pinigai, jos darbo užmokestis, o ne pinigai įgyti nusikalstamu būdu. Kaip prokuroro nutarime, taip ir teismo nutartyje nenurodyta jokių duomenų, kad jos darbo užmokestis gaunamas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų, o ta aplinkybė, kad ji yra įtariamojo S. V. žmona niekaip neįrodo, kad ji už savo darbą neteisėtai gauna darbo užmokestį. Pareiškėja nurodo, jog ji dirba legaliai ir jos darbo užmokestis pervedamas jai į banko sąskaitas, kuriomis ji gali pilnai disponuoti, išlaikyti nepilnamečius vaikus, vykdyti turtinius įsipareigojimus.

Pareiškėjos nuomone, teismo nuorodos, jog jos esamas ir būsimas atlyginimas yra tyrimo ir vertinimo ikiteisminio tyrimo eigoje bei teisminio nagrinėjimo metu dalykas ir nagrinėjamu atveju teismui nesudarė lemiamos reikšmės sprendžiant šioje tyrimo stadijoje turto arešto pagrįstumo klausimą, kad areštas paskirtas siekiant procesinių tikslų, kad CK 3.109 str., nuostata priklausomai nuo prievolės atsiradimo pagrindo gali būti vykdoma iš bendro sutuoktinių turto nurodytoje situacijoje neobjektyvios ir nepagrįstos. Jau praėjo 10 mėnesių, tačiau joks tyrėjas nekvietė aiškintis aplinkybių dėl esamo ar būsimo atlyginimo.

Toks nuosavybės teisių apribojimas pažeidžia jos, kaip banko sąskaitų savininkės interesus. Pareiškėjos teigimu, jų šeima neturi jokių pinigų, išskyrus jos gaunamą atlyginimą. Šeimoje auginamas nepilnametis vaikas, kuris lanko darželį, materialinė padėtis sunki. Prokurorui apribojus teises į jos pinigines lėšas, sąskaitas banke, ji negalės disponuoti jokiais pinigais, kuriuos gauna iš darbovietės, ir tokiu būdu ji su vaiku liks be jokių pajamų. CK normos, į kurias taip apeliuoja prokuroras ir teismas savo nutartyje, numato taip pat, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, todėl vien toks įstatymo kategoriškas reikalavimas nurodo, kad jos vyrui priklauso realiai pusė, bet ne visas jos atlyginimas. Be to, pareiškėjos nuomone, neatsižvelgta ir į tai, kad dalintiname turte (jos atlyginime) yra ir nepilnamečių vaikų dalys, šios dalys negali būti įtrauktos į dalintiną turtą. Siūlymai savo pažeistas teises ginti įstatymų nustatyta tvarka, kreipiantis į teismą dėl turto dalies bendroje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, neįgyvendinami realiai, nes joks teismas ar po to antstolis praktiškai nedalins turto, kol jam uždėtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, nes prokuroras nesutiks atiduoti jokio turto, aiškindamas, kad jis gali būti konfiskuotinas. Tokie siūlymai nerealūs ir neįgyvendinami praktiškai.

Teismo nutartyje nurodyti teiginiai, kad jos vardu atidarytose bankų sąskaitose yra pervedami tik jos legaliai uždirbti pinigai, tačiau tai nesudaro lemiamos reikšmės sprendžiant laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrįstumo klausimą, neteisingi, nes net formaliai jie neatitinka teisės normoms reglamentuojančioms nurodytus BPK tikslus dėl turto konfiskavimo ir civilinio ieškinio užtikrinimo.

Pareiškėjos įsitikinimu, įstatymai numatantys turto konfiskavimą ir galimai padarytos žalos atlyginimo taikymą turi būti naudojami proporcingai ir humaniškai. Kiekvienu atveju taikant nuosavybės teisių apribojimą būtina atsižvelgti individualiai, atsižvelgiant į įtariamojo ir jo šeimos turtinę padėtį, į gaunamų pajamų rūšį bei dydį, šeimos sudėtį, teisę į dorą gyvenimą ir žmogaus orumą bei kitas svarbias aplinkybės. Kitaip tariant šios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti preciziškas, nepažeidžiantis proporcingumo ir protingumo principų, ar kitaip nepagrįstai varžantis nieko nekaltų žmonių teisės. Man belieka tik parašyti prašymą atleisti iš darbo, nes dėl tokių „laikinų” apsaugos priemonių, dirbant ir negaunat realiai pinigų, pragyvenimas bus neįmanomas.

Objektyviai užbėgant įvykiams už akių ir darant prielaidą, kad jos vyras ateityje teismo nuosprendžiu bus pripažintas kaltu ir jam bus priteistas tam tikro dydžio civilinis ieškinys padarytai žalai atlyginti, akivaizdu, kad nei vienas Lietuvos antstolis sutinkamai su galiojančiais teisės aktais negalės palikti šeimą be jokių, tame tarpe ir legaliai uždirbtų pajamų, išieškoti absoliučiai visas jos uždirbtas pinigines lėšas, nepaliekant net pinigų įsigyti maisto vaikui ar kitiems būtiniausiems poreikiams tenkinti.

Prokuroras, pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Pažymėtina, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijusi su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą. Todėl nurodyta priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms.

Lietuvos Respublikos BPK 151 str. 1 dalyje numatyta, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

BK 72³ straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad išplėstinis turto konfiskavimas taikomas, kai kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos, kaltininkas turi BK uždraustos veikos padarymo metu, po jos padarymo arba per penkerius metus iki jos padarymo įgyto turto, kurio vertė neatitinka jo teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 250 MGL dydžio sumą arba per šiame įstatyme nurodytą laikotarpį kitiems asmenims yra perleidęs tokio turto ir baudžiamojo proceso metu kaltininkas nepagrindžia šio turto įsigijimo teisėtumo, o BK 72³ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytas konfiskuotinas turtas, perleistas kitam fiziniam asmeniui, iš šio asmens konfiskuojamas, jeigu turtas perleistas sudarius apsimestinį sandorį arba turtas perleistas kaltininko šeimos nariams arba artimiesiems giminaičiams.

Aukštesnės instancijos teismas, susipažinęs su skundo nagrinėjimui pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga Nr. 01-2-00019-11 bei skundžiama nutartimi, daro išvadą, jog ikiteisminio tyrimo teisėja pagrįstai konstatavo, kad Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro G. Jasaičio nutarimais laikinas įtariamojo S. V. sutuoktinės V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB” banke ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, apribojimas paskirtas esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. Ikiteisminis tyrimas atliekamas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 1 d., 3 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d. dėl nusikalstamo susivienijimo, sukurto sunkių nusikaltimų ekonomikai ir verslo tvarkai darymui - didesnės negu 250 MGL vertės cigarečių kontrabandos ir neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis, veiklos, t.y. tiriamos nusikalstamos veikos susijusios su neteisėtu būdu gaunamomis pajamomis. Pareiškėjos sutuoktiniui S. V. ikiteisminio tyrimo metu yra pareikšti įtarimai padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 249 str. 1 d., 3 d., 199 str. 1 d., 199² str. 1 d., 225 str. 2 d. Ikiteisminio tyrimo metu 2011-09-22 Vilniaus teritorinė muitinė pateikė 21 783 965,90 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo. Minėtais prokuroro nutarimais pareiškėjos nuosavybės teisės į pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, laikinai apribotos, tiek siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, tiek galimą turto konfiskavimą.

Nors pareiškėja skunde nurodo, jog piniginės lėšos, esančios sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB” banke ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, yra legaliai uždirbtos, į minėtas bankų sąskaitas jai yra pervedamas darbo užmokestis, tačiau kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje minėtose bankų sąskaitose esančių piniginių lėšų kilmė yra tyrimo dalykas. Tyrimo metu nustačius, jog aptariama procesinė prievartos priemonė pareiškėjos piniginėms lėšoms, esančioms sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „SEB” banke ir sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB „Swedbank”, negali būti taikoma, ji nedelsiant privalės būti panaikinta. Baudžiamojo proceso kodekso 151 str. 8 d. nuostatos įpareigoja teismą ar prokuroro panaikinti taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą visiškai arba tam tikroje dalyje, jeigu jis tampa nebereikalingas. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pareiškėjos kartu su skundu apylinkės teismui pateikta (duomenys neskelbtini) pažyma, kurioje nurodyta, jog į nurodytą sąskaitą laikotarpiu nuo 2004-07-23 iki 2012-03-01 buvo pervesta 130 809, 68 LTL suma jos darbo užmokesčio iš (duomenys neskelbtini) bei dalis sąskaitos išrašo, nepatvirtina, kad į minėtą pareiškėjos sąskaitą būtų pervestas jai priklausantis darbo užmokestis. Nežiūrint į tai, kad pažymoje nurodyta, kad buvo pervestas darbo užmokestis, tačiau banko sąskaitos išrašas to nepatvirtina, jame nėra nei vieno bankinio pavedimo, patvirtinančio tokio mokėjimo faktą.

Taigi, esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, naikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį, pareiškėjos skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos V. V. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 14 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.