- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-12
- Bylos Nr.
- ATP-64-380/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-03721-2015-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aurelija Sadauskaitė
- Pažeidėjas
- S. Ž.
- Advokatai
- Ona Gailiuvienė
- Kategorijos
- 2.2.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aurelija Sadauskaitė, sekretoriaujant Irinai Fiodorovai,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam S. Ž., jo atstovei advokatei Onai Gailiuvienei,
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Ž. 2015 m. rugsėjo 28 d. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovu, t. y. darbdavio įgaliotu asmeniu, neužtikrino, kad 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žvejybiniame laive „(duomenys neskelbtini)“ žemiau nurodyti įgulą sudarantys nariai: 2015 m. rugpjūčio 3 dieną K. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), B. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), R. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), B. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. Y. (gim. (duomenys neskelbtini)), B. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), E. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), C. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), Y. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. F. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), M. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), Z. V. (gim. (duomenys neskelbtini) M. M. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. G. (gim. (duomenys neskelbtini)), P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), B. R. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. H. (gim. (duomenys neskelbtini)); 2015 m. rugsėjo 11 dieną L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), P. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. A. ((duomenys neskelbtini)), R. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), Z. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), P. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), V. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), Y. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), G. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), Š. A. ((duomenys neskelbtini)), S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), D. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. E. (gim. (duomenys neskelbtini)), C. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), L. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), P. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. K. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), S. D. (gim. (duomenys neskelbtini)), Z. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. R. ((duomenys neskelbtini)), S. O. ((duomenys neskelbtini)), S. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), P. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), O. L. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. O. (gim. (duomenys neskelbtini)), K. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. N. (gim. (duomenys neskelbtini)), T. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), Z. V. (gim. (duomenys neskelbtini)), I. M. (gim. (duomenys neskelbtini)), H. I. (gim. (duomenys neskelbtini)), J. L. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), A. B. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), F. H. (gim. (duomenys neskelbtini)) pradėtų dirbti tik pranešus Valstybinio socialinio fondo valdybos (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui (toliau — VSDFV) apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Tokiu būdu UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius S. Ž., leidęs dirbti aukščiau nurodytiems įgulos nariams nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau — DK) 98 straipsnio l dalies 2 punktą, 99 straipsnio nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimu S. Ž. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį ir jam už 80 asmenų nelegalų darbą paskirta administracinė nuobauda – 69 440 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį paskyrimą nutarta paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Šalies argumentai
S. Ž. apeliaciniu skundu prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškina ir taiko Lietuvos Respublikos darbo kodekso teisės normas, susijusias su nelegaliu darbu ir ignoruoja susidariusius civilinius teisinius santykius. Toks teismo sprendimas, nepripažįstant civilinių teisinių santykių buvimo laivuose ydingai formuoja teismų praktiką dėl nelegalaus darbo, stabdo bendrovės ūkinę-komercinę veiklą ir daro tiek UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiek visai žvejybos pramonei didžiulę žalą. Pirmosios instancijos teismas nevertino pateiktus rašytinius įrodymus, kad įgulos nariai, kurie įrašyti į įgulos narių sąrašą, dirbo laive „(duomenys neskelbtini)“ ne darbo teisinių santykių, o civilinių teisinių santykių pagrindu. Šioje administracinio teisės pažeidimo byloje teismas neteisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to suklydo vertindamas rašytinius įrodymus ir jų įrodomąją reikšmę. Nebuvo atsižvelgta į S. Ž. paaiškinimus, kurie pilnai atitiko faktinius pateiktus rašytinius įrodymus, o apsiribojo abstrakčiu teiginiu, jog S. Ž. parodymai vertinami kritiškai kaip siekis išvengti gresiančios administracinės atsakomybės. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino materialinės teisės normas, susijusias su darbuotojų samda laive. Lietuvos Respublikos prekybinės laivybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalis nustato, kad jūrininkas yra laivo įgulos narys, pasamdytas darbui laive. Samdos sąvoka nėra detalizuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Didžiajame lietuvių kalbos žodyne samdymas apibrėžiamas ne tik kaip tiesioginis darbuotojo pasamdymas pagal darbo sutartį, o darbuotojo ar paslaugų samdymas, nepriklausomai nuo teisinių santykių, kurių pagrindu samdomasis teikia tokias paslaugas (paslaugų teikimas, ranga, nuoma ir kt.), todėl darytina išvada, kad jūrininkas yra ne bet koks asmuo, o asmuo, kuris atlieka tam tikras funkcijas laive, t. y. pasamdytas atlikti darbus laive. Tokiu būdu teisinis santykis vertinamas keliais aspektais: jūrininko veiklos teisėtumo bei jūrininko teikiamų paslaugų (atliekamų funkcijų) teisėtumo. Laivo įgulos narių ir laivo valdytojo santykius nustato valstybės, su kurios vėliava laivas plaukioja, teisės aktai, jeigu sutartyje, reguliuojančioje šiuos santykius, nenustatyta kitaip. Teigia, kad santykiams tarp įgulos narių ir laivo valdytojo gali būti taikomos ir kitos, ne Lietuvos Respublikos teisės normos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 7 straipsnio 1 dalis nustato, kad darbo sutarties šalys (šiuo atveju – jūrininkai ir (duomenys neskelbtini) gali pasirinkti taikytiną teisę tiek visai darbo sutarčiai, tiek jos daliai. Dėl to, kad šalys pasirinko taikytiną teisę, darbuotojo apsaugos srityje nenustoja galios imperatyvios teisės normos tos valstybės, kurios darbo įstatymai būtų taikomi nesant susitarimo dėl taikytinos teisės. (duomenys neskelbtini) darbuotojams – jūrininkams, kurie teikė paslaugas UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame laive „(duomenys neskelbtini)“, tokios imperatyvios normos ir buvo taikomos – jie buvo instruktuoti saugos darbe klausimais, jiems buvo taikomi ir kiti atitinkami Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyti darbuotojų apsaugos reikalavimai. Lietuvos Respublikos teisės aktai nedraudžia subjektams gauti paslaugų sutartiniu pagrindu. Teigia, kad šioje byloje svarbu tai, kad paslaugas teikiantys asmenys turėtų teisę teikti tokias paslaugas, jų teisinis statusas atitiktų teisės aktų reikalavimus. UAB „(duomenys neskelbtini)“ šią pareigą įvykdė, nes visi laive „(duomenys neskelbtini)“ dirbę jūrininkai buvo įdarbinti pagal darbo sutartis (duomenys neskelbtini), todėl jų teikiamos paslaugos yra visiškai teisėtos ir neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimams, visi laive dirbantys darbuotojai buvo pasamdyti sutarčių pagrindu, kitais pagrindais savo veiklą įteisinusių asmenų nebuvo. Jūrininkai laive „(duomenys neskelbtini)“ atliko savo funkcijas teisėtai, o šalims pasirinkus Lietuvos taikytiną teisę, jiems buvo taikomi visi Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyti reikalavimai dėl darbuotojų apsaugos. Tarp Bendrovės, Kompanijos ir Paslaugų teikėjo dirbusių darbuotojų susidarė civiliniai teisiniai santykiai-rangos, t. y. Kompanija, Paslaugų teikėjas surado reikalingos specialybės darbuotojus, kurie yra užsieniečiai, o ne Lietuvos Respublikos piliečiai, sudarė tiesiogiai su jais darbo sutartis ir delegavo šiuos darbuotojus į Bendrovės laivą „(duomenys neskelbtini)“ paslaugoms suteikti, o Bendrovė apmokėjo Kompanijai ir Paslaugų teikėjui už atliktas konkrečias paslaugas. Tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini) tiesiogiai sudarė sutartis su žuvies apdorojimo, įrangos priežiūros specialistais, bei laivų techninės priežiūros, kurie pilnai buvo pavaldūs (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sudarydavo darbuotojams darbo grafikus, sumokėdavo sutartą atlyginimą, apmokėdavo jiems kelionės, draudimo ir kt. išlaidas, susijusias su jų atsiuntimu ir darbu Bendrovei priklausančiame laive, ką patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai. (duomenys neskelbtini), kuri suteikė Bendrovei paslaugas yra legaliai veikianti, įregistruota pagal tos šalies įstatymus, teikiant Bendrovei paslaugas, susijusias su jūrininkų paieška bei jų įdarbinimu konkretiems darbams atlikti, prisilaikė Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) 2006 m. Konvencijos Dėl darbo jūrų laivyboje, tai patvirtina pateikti dokumentai. Pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad tarp darbuotojų ir Bendrovės nėra darbo teisinių santykių (ar kitokių santykių), o susiklostė tarp Bendrovės ir minėtų įmonių civiliniai teisiniai dėl paslaugų suteikimo (todėl paslaugos gavėjui, t. y. Bendrovei, neatsiranda pareiga pranešti VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui apie šių asmenų darbo pradžią, nes skundžiamame nutarime nurodyti asmenys niekada nedirbo Bendrovėje pagal darbo sutartis ir tarp minėtų įmonių bei jos pasamdytų asmenų nebuvo darbo teisinių santykių). Asmenys, atvykdami dirbti į laivą „(duomenys neskelbtini)“ iš minėtų įmonių konkrečiai žinojo kokį darbą atliks, jie jau turėjo sudarytus darbo grafikus, jiems vadovavo paskirtas Kompanijos vyriausiasis specialistas M., atliko jiems pavestą Kompanijos darbą, už kurį mokėjo Kompanija, o už atliktas paslaugas Kompanijai apmokėjo Bendrovė. Kompanija ir (duomenys neskelbtini) įsipareigojo ir atliko Bendrovės užsakymu paslaugas, susijusias su darbuotojų paieška, jų įdarbinimu, konkrečių darbų-žuvies apdorojimo, įrangos priežiūros, laivų aptarnavimo ir kasdieninės laivų techninės veiklos, o už suteiktas paslaugas Kompanija bei (duomenys neskelbtini) gavo iš Bendrovės atlyginimą, tai pilnai atitinka rangos sutarties sampratą (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog su asmenimis, dirbančiais laive „(duomenys neskelbtini)“ ir įrašytais į laivo įgulos sąrašą buvo sudarytos darbo sutartys, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus. Tai, kad jūrininkas yra laivo įgulos sąraše nereiškia, kad jis pasamdytas darbui laive. Jūrininkų įrašymas į laivo įgulos sąrašą atlieka ne darbo santykių registravimo, o asmenų, kurie yra laive ir atlieka tam tikras funkcijas, apskaitos laive funkciją. Teigia, kad laivo valdytojas visais atvejais yra darbdavys santykiuose su jūrininkais neatitinka galiojančio teisinio reglamentavimo. Visi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra minėtų jūrininkų darbdavys, jų darbdaviai yra (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) Nesutinka su teismo išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ netiesiogiai yra susitarusi su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) darbuotojais, nes darbo santykiuose susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio visuomet yra tiesioginis. Teigia, kad šiuo atveju nėra beveik visų darbo santykių požymių, t. y. susitarimo, abipusių įsipareigojimų, atlygintinumo. Subordinacija – paklusimas laivo kapitonui atsirado ne darbo santykių, o specialiu – Prekybinės laivybos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais – laivo kapitonui pavaldūs laivo įgulos nariai kaip ir keleiviai, nes kapitonas atsako už laivo, laivo įgulos, keleivių ir krovinių saugumą. Pirmosios instancijos teismas privalėjo visapusiškai bei objektyviai įvertinti pateiktus rašytinius įrodymus, kurie atitinka S. Ž. ir liudytojo P. R. paaiškinimus. Byloje nėra nei vieno Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje nurodyto požymio, kad galima būtų konstatuoti, jog yra nelegalus darbas ir turi būti taikomi darbo sutarties teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja pranešti VSDFV teritoriniam skyriui tik apie įdarbintus darbuotojus. Kadangi laive „(duomenys neskelbtini)“ laivo eksploatavimo ir valdymo paslaugas teikė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) darbuotojai (jūrininkai), pareiga pranešti atitinkamoms įgaliotoms institucijoms apie šių asmenų darbo santykius tenka būtent minėtų jūrininkų darbdaviams (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini), pagal atitinkamoje jurisdikcijoje galiojančius teisės aktus. Teigia, kad tarp įmonių sudarytoje sutartyje buvo numatyta, kad laivo kapitonas yra Bendrovės atstovas tam. Kad būtų atsakingas tik už šių darbuotojų saugų darbą laive. Pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 9 straipsnio nuostatas, nes atsakomybė taikyta nesant būtino subjektyviojo požymio – kaltės. S. Ž. neturėjo pareigos sudaryti darbo sutartis su skundžiamame nutarime nurodytais įgulos nariais, nes jie dirbo civilinių darbo santykių pagrindu minėtose įmonėse, kurios teikė civilinio pobūdžio paslaugas Bendrovei. S. Ž. paskirta 69 440 Eur bauda neatitinka jokių teisingumo, protingumo principų ir yra aiškia per griežta. Teigia, kad nuo 2015 m. rugpjūčio 16 d. iki 2015 m. rugsėjo 11 d. keitėsi laivo „(duomenys neskelbtini)“ įgulos dalis laive ir 2015 m. rugsėjo 28 d. administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo dieną dirbo tik 47 asmenys, iš kurių 3 asmenys yra islandų tautybės, (duomenys neskelbtini) darbuotojai, o likusieji buvo (duomenys neskelbtini) darbuotojai, kurie dirbo laive civilinių teisinių santykių pagrindu.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos teritorinis skyrius atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutarimą. Ginčo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis laivas „(duomenys neskelbtini)“ registruotas Lietuvos Respublikos jūrų laivų registre, laivo paskirtis – žvejybos, plaukioja su Lietuvos valstybės vėliava ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra vienintelis laivo valdytojas, byloje nėra. Teismas nuosekliai vertindamas bylos aplinkybes ir nustatęs, jog S. Ž. neįvykdė įstatyme darbdaviui nustatytos pareigos pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmenų darbo pradžią priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra darbdavys yra nepagrįsti, neatitinkantys Lietuvos Respublikos norminių aktų nuostatų.
S. Ž. ir jo atstovė advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos atstovė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Administracinio teisės pažeidimo protokolas S. Ž. surašytas už tai, kad jis būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ personalo vadovu, t. y. darbdavio įgaliotu asmeniu, neužtikrino, kad 2015 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančiame žvejybiniame laive „(duomenys neskelbtini)“ įgulą sudarantys nariai (80 asmenų) pradėtų dirbti tik pranešus VSDFV (duomenys neskelbtini) teritoriniam skyriui apie asmenų darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Apeliaciniame skunde teigiama, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai įpareigoja pranešti VSDFV teritoriniam skyriui tik apie įdarbintus darbuotojus, o nesant darbo santykių, tokia pareiga darbdaviui nekyla. Iš bylos medžiagos matyti, kad jūrininkai sutartis buvo pasirašę su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) Administracinio teisės pažeidimo byloje ginčijama UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiga pasirašyti darbo sutartis su minėtais darbininkais, nes pasak apelianto jūrininkai buvo pasamdyti, jie darbo sutartis pasirašė su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), todėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo pareigos apie darbuotojus pranešti VSDFV teritoriniam skyriui. Todėl iš protokolo neaišku kuo konkrečiai pasireiškė nelegalus darbas.
Teismų praktikoje išaiškinta, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. ATPK 260 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo padarymo esmę. Teismas, nustatęs, kad protokolas yra surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių. Pažymėtina, jog remiantis teismų praktika, administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumais, kliudančiais bylą nagrinėti teisme, paprastai pripažįstami tokie atvejai, kai teismui priėmus nutarimą asmens veika būtų kvalifikuojama nurodant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes ar naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius.
Nelegaliu darbu laikomas darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: yra Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant DK 98¹ straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 5 punktuose nustatytų reikalavimų.
Kadangi nelegalus darbas gali pasireikšti keliomis alternatyviomis veikomis, todėl tos veikos turi būti nustatytos ir nurodytos protokole. Tiek nesudaręs darbo sutarties su darbuotoju, tiek ją sudaręs, darbdavys gali nepranešti apie asmens darbo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo seka, kad šioje byloje S. Ž. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymu, nes nepranešė apie jūrininkų priėmimą į darbą VSDFV teritoriniam skyriui, tai leidžia daryti prielaidą, jog S. Ž. darbo sutartis su jūrininkais pasirašė. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad darbo sutartis jūrininkai buvo pasirašę su (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini). Ginčas kyla dėl to ar jūrininkai galėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ laive, pasirašę sutartis su minėtomis bendrovėmis ar darbo sutartis turėjo būti pasirašytos su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ leido jūrininkams dirbti, nesudarę rašytinės darbo sutarties. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo protokole S. Ž. suformuotas kaltinimas yra nekonkretus.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009, Nr. N575-745/2012).
Administracinio teisės pažeidimo protokole surašytame šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų reikalavimai, kuriuos jis pažeidė, bei konkretūs, aiškūs pažeidimai. Administracinio teisės pažeidimo protokole išvardinti tik asmenys įrašyti įgulos narių sąraše, tačiau nenurodyta kokios profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbus jūrininkai dirbo, ar buvo sudaryta darbo sutartis ir kt. nelegalaus darbo požymiai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nėra nurodyti konkretūs, aiškūs galimai padaryti pažeidimai yra surašytas netinkamai, šis trūkumas yra esminis ir kliudantis nagrinėti bylą. Šio nustatyto esminio protokolo trūkumo teismas ištaisyti negali, t. y. jis negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio. Šios funkcijos ATPK yra pavestos institucijoms, įgaliotoms surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone tai laikytina esminiu administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumu, nes teismas negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio, nustatant naujas, nei nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, esmines faktines veikos aplinkybes. Tik tinkamai surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame būtų aiškiai atskleista inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų esmė, bus įgyvendinti administracinių teisės pažeidimų teisenos uždaviniai bei ATPK 7 straipsnyje numatytas teisėtumo principas. Administracinio teisės pažeidimo protokolo ir surinktos medžiagos grąžinimas institucijai pažeidimams ištaisyti ir papildyti, atitinka proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus bei galiojančias teisės normas. Apeliacinio skundo argumentų, susijusių su galimai padarytu administraciniu teisės pažeidimu, apeliacinės instancijos teismas nevertina, kadangi visos bylos aplinkybės ir joje esantys įrodymai bus teisiškai įvertinti pašalinus administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus ir iš naujo nagrinėjant bylą apylinkės teisme.
Įvertinus tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai protokolui patikslinti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
S. Ž. apeliacinis skundas tenkintas iš dalies.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai tinkamo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymui.
Nutartis neskundžiama.