Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, vykdantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamoji vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas, 2012-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 170 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. S. 2019 m. birželio 8 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys nekselbtini), viešai, elektroninėje erdvėje, socialiniame tinkle „Facebook“, po 2019 m. birželio 8 d., 10.51 val., įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę“ iš savo paskyros pavadinimu „D. S.“ (nuoroda į profilį – (duomenys neskelbtini)), paskyros ID (duomenys neskelbtini), parašė komentarą, kurio tekstas: (duomenys neskelbtini) tokiais savo veiksmais viešai žemino, niekino homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos, bei viešai propagavo fizinio smurto idėją ir kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl jo seksualinės orientacijos. Šiais savo veiksmais D. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. S. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma

Kaltinamasis D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis naudojasi socialiniu tinklu „Facebook“, turi paskyrą, kurios pavadinimas „D. S.“. Tikslios datos neatsimena, tačiau tai gali būti 2019-06-08, taip kaip rašoma pranešime apie įtarimą, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, dabar jau neprisimena, žiūrinėdamas „Facebook“ tinklapyje, pamatė įkeltą vaizdo įrašą, kuriame buvo demonstruojamos homoseksualių asmenų eitynės. Vaizdo įrašo pavadinimo tikrai neprisimena. Tuo metu, homoseksualizmo propagavimas jam sukėlė pasipiktinimą, nes yra už tradicinę šeimą, už tradicines šeimos vertybes, todėl parašė komentarą, tiksliai kokį neprisimena, tačiau dabar prisimena, kad jis buvo toks, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Šiuo komentaru jis norėjo išreikšti tik savo nuomonę, tikrai nieko šaudyti jis nesiruošė ir nesiruošia, jam nepriimtina, kad tokie asmenys labai save viešina, jis jų buvimui neprieštarauja, tačiau kelia pasipiktiną jų viešinimas. Nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, supranta, kad rašydamas tokio pobūdžio komentarą galėjo įžeisti homoseksualius asmenis, todėl daugiau tokių komentarų nerašys. Nuoširdžiai gailisi, pasimokė iš šios situacijos, daugiau tai nepasikartos (2 t., b. l. 1-3, 27-28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas E. Z.apklausos metu parodė, kad nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) m. vasaros buvo VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju specialistu. 2019-06-08 vyko eitynės „Už lygybę“, kuriose jis dalyvavo. Kadangi šiuo renginiu buvo nemažas žiniasklaidos susidomėjimas, vyko tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose, be to dirbdamas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kurios veikla susijusi su žmogaus teisėmis ir advokacija, po renginio grįžęs namo, nusprendė patikrinti vykusių tiesioginių transliacijų komentarus, siekiant surasti neapykantos kalbos apraiškų. Patikrino „15 min“ ir „Delfi“ publikuotus įrašus „Facebook“ ir “YouTube“ socialiniuose tinkluose. Šalia įrašų esančiuose komentarų skiltyse skaitė ten parašytus komentarus ir rinko galimai neapykantos kalbos kriterijus atitinkančius komentarus į sąrašą, su tikslu juos perduoti atsakingoms institucijoms. Komentarai buvo surinkti 2019 m. birželio 9 d., vakare. Rado daugiau nei 100 komentarų, kurie galėtų būti laikomi neapykantos kalbos apraiškomis. Atrinkdamas komentarus, nurodė komentaro autorių, vartotojų vardus, komentarų turinį, nuorodas į vartotojų profilius, nuorodas į pagrindinį turinį, nuorodas į komentarus ir pateikė ekranų nuotraukas. 2019-06-09 šis jo sudarytas sąrašas elektroniniu paštu buvo perduotas Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai. Taip pat, dėl vieno komentaro, parašyto vartotojo „(duomenys neskelbtini(“ (S. M.), esant pagrindu įtarti, kad asmuo priklauso (duomenys neskelbtini), komentaras buvo perduotas (duomenys neskelbtini). 2020-11-24 VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gavo prokuroro nutarimą panaikinti nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Nori paminėti, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, 2019-06-20 atsakydama į jo siųstą pranešimą, atsakyme nurodė, kad po jo nurodytais šaltiniais papildomai rasta 69 komentarai, dėl kurių buvo pranešta socialiniams tinklams dėl jų pašalinimo. Neturi duomenų, ar dėl šių papildomų komentarų, Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą kreipėsi į teisėsaugos institucijas (1 t., b. l. 140-142).

Pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo metu, kuris pradėtas dėl neapykantos kalbos komentarų, kurie buvo parašyti po socialiniame tinklalapyje „YouTube“ 2019 m. birželio 8 d., paskelbtu vaizdo įrašu, pavadinimu „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ (nuoroda https://youtu.be/Oyz7UkOO6Sg), socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d., 10.51 val., paskelbtu vaizdo įrašu „Lietuvoje vyksta „Baltic Pride“ festivalio eitynės už lygybę“ (nuoroda https://www.facebook.com/15min/videos/614148459065964/) ir socialiniame tinkle „Facebook“ 2019 m. birželio 8 d., 10.01 val., paskelbtu vaizdo įrašu „Tiesiogiai: „Baltic Pride“ eitynės Vilniuje“ (nuoroda https://www.facebook.com/DELFI.Lietuva/videos/217988729084472), pasitelkiant atvirų interneto šaltinių žvalgybą bei policijos informacines sistemas nebuvo galimybės nustatyti vaizdo įrašų dalijimosi platformos „Youtube“ paskyrų naudotojų, kadangi apie vartotojus viešai prieinamos informacijos nėra, tarp dalies vartotojų patalpintų vaizdo įrašų reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašų dalijimosi platformos vartotojai, kurie „YouTube“ platformoje, po 2019 m. birželio 8 d. įkeltu vaizdo įrašu, pavadinimu „Baltic Pride“ 2019 eitynės „Už lygybę!“ (nuoroda https://youtu.be/Oyz7UkOO6Sg), parašė neapykantos kalbos komentarus - vartotojas „D. S.“ (nuoroda į profilį –(duomenys neskelbtini)) parašė komentarą: „(duomenys neskelbtini)?“. Asmuo identifikuotas kaip D. S., profilio ID (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 177-188).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje Nr. 11-2384 (20) nurodyta, kad buvo išanalizuotas komentaras, kurio tekstas: „(duomenys neskelbtini)?“. Komentare autorius netiesiogiai išsako norą fiziškai susidoroti su homoseksualiais asmenimis - teigia, kad buvo (duomenys neskelbtini) ir norėtų „prisiminti įgūdžius“, t. y. šaudyti eitynių dalyvius. Homoseksualūs asmenys įvardijami žeminančiu epitetu „(duomenys neskelbtini)“. Komentaru yra viešai žeminama, niekinams, homoseksualių asmenų grupė bei viešai propaguojamos fizinio smurto idėjos, nukreiptos prieš homoseksualių asmenų grupę dėl jų seksualinės orientacijos (1 t., b. l. 160-176).?

Pagal BK 170 straipsnio 3 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų arba finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Kvalifikuojant veikas pagal BK 170 straipsnio 2 ir 3 dalis, būtina nustatyti, kad įžeidžiančio, niekinančio, diskriminacinio pobūdžio vieši kaltininko pareiškimai, taip pat raginimai smurtauti buvo skiriami tam tikram neapibrėžtam skaitytojų ar klausytojų ratui tiesiogiai palenkti, t. y. sukurstyti juos prieš tam tikrą žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl lyties, seksualinės orientacijos, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, sukelti neapykantą, suformuoti niekinantį, diskriminacinį požiūrį į juos arba paskatinti panaudoti fizinę ar psichinę prievartą prieš juos. BK 170 straipsnio 2, 3 dalyse numatytų veikų sudėtys yra formalios – jos laikomos baigtomis nuo viešo atitinkamų pareiškimų ar raginimų paskelbimo, nepriklausomai nuo padarinių. Šios veikos padaromos tiesiogine tyčia – kaltininkas supranta, kad atlikdamas viešus pareiškimus viešai tyčiojasi, niekina, skatina neapykantą, kursto diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį arba kursto viešai prieš juos smurtauti, fiziškai susidoroti, ir nori taip veikti.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad D. S. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą BK 170 straipsnio 3 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis D. S. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 4 d., taip kaip rašoma pranešime apie įtarimą, būdamas savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), naudodamasis mobiliojo ryšio telefonu ar planšetiniu kompiuteriu, dabar jau neprisimena, žiūrinėdamas „Facebook‘ tinklapyje, pamatė įkeltą vaizdo įrašą, kuriame buvo demonstruojamos homoseksualių asmenų eitynės, jam sukėlė pasipiktinimą, nes yra už tradicinę šeimą, už tradicines šeimos vertybes, todėl parašė komentarą, tiksliai kokį neprisimena, tačiau dabar prisimena, kad jis buvo toks, kaip nurodyta pranešime apie įtarimą. Jo kaltę patvirtina ir liudytojo E. Z. parodymai, tarnybinis pranešimas, Lietuvos teismo ekspertizės išvada. Šių įrodymų visuma patvirtina, kad D. S. viešai kurstė smurtauti prieš žmonių grupę dėl seksualinės orientacijos.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, D. S. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t. b.l. 52-55, 56-57).

Teismas, skirdamas bausmę D. S., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Pažymėtina, kad BK 170 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas asmens lygiateisiškumui ir sąžinės laisvei, nusikalstama veika baigta. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį D. S., tai, kad jis yra (duomenys neskelbtini) amžiaus, (duomenys neskelbtini), dirbantis, praeityje neteistas, baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 45-51). Duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre, byloje nėra.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat aukščiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už jo padarytą nusikaltimą paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą alternatyvią bausmės rūšį – laisvės apribojimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį, nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytasis šios rūšies bausmės vidurkis. Skiriant bausmę kartu taikytinas BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, nurodyta laisvės apribojimo bausmė kartu su skirtinu įpareigojimu ir būtent tokio dydžio, optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus ir padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam D. S. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Paskirta kardomoji priemonę – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. S., gim. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnio 3 dalyje, ir nuteisti 6 (šešiems) mėnesiams laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti 1/3 (vienu trečdaliu) ir paskirti D. S. galutinę bausmę - 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros.

Įpareigojant D. S. laisvės apribojimo bausmės atlikimo laikotarpiu:

- pradėti dirbti, arba tęsti darbą, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti joje užsiregistravusiam, arba mokytis.

Bausmės pradžią D. S. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti D. S. palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

1. laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiūros metu (jeigu paskirta) dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimą ar pastebėtą šio įtaiso gedimą.

2. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu. Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

3. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

5. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

6. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.