Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-10-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2264-1015/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-10-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. T-490-1015/2018Nutartis · 2018-05-09Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-10-03
Bylos Nr.
1-2264-1015/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29796-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
M. K.
Nukentėjusysis
I. B.
Advokatai
Pavelas Ravluševičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2264-1015/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29796-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. spalio 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Karalkevičiui,kaltinamajam M. K. (M. K.), jo gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui,nukentėjusiajai I. B.,vertėjui Giedriui Račkauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. K. (M. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Šalčininkų r., gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) sen., Šalčininkų r. sav., 8 klasių išsilavinimo, nedirbantis, išsiskyręs, teistas: 1) 2017 m. birželio 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 20 parų areštas, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; 2) 2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 32 parų areštas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. K. mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent, jis 2017 m. birželio 15 d. apie 20.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1.89 promilių), du kartus rankos delnu sudavė smūgius sugyventinei I. B. į veido sritį ir taip mušdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.

M. K., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog viskas buvo kaip nurodyta kaltinamajame akte. Paaiškino, kad tikslaus laiko neatsimena, galėjo būti tą dieną, kaip nurodyta kaltinamajame akte, vakare, jie kartu vartojo alkoholį, kažko nepasidalino ir susipyko. Dėl savo veiksmų labai gailisi, grįžęs į namus po to, kai paleido iš sulaikymo, iš karto atsiprašė nukentėjusiosios.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Apklaustas įtariamuoju M. K. paaiškino, kad su sugyventine I. B. gyvena kartu apie 1 metus jai priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kartu su jais gyvena pastarosios sūnus T. B.. Santykiai su sugyventine yra normalūs, kartais konfliktuoja, konfliktai dažniausiai būna, kai abu būna neblaivūs, alkoholinius gėrimus vartoja kartu. 2017 m. birželio 15 d. apie 20.00 val. T. B. nupirko butelį degtinės, parnešė namo ir kartu su I. B. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. I. B. pasakė, kad jie yra girtuokliai ir narkomanai (pastaroji pasakojo, kad sūnus anksčiau vartojo narkotines medžiagas). Jiems nepatiko jos tokie išsireiškimai jų atžvilgiu, todėl jis (M. K.) du kartus rankos delnu sudavė pastarajai per žandą. Ar jos sūnus T. buvo sudavęs jai smūgius rankos delnu pasakyti negali, nes neatsimena, nepastebėjo. Jis kartu su T. atsistojo ir išėjo į lauką. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (b. l. 51).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. B. parodė, kad ji kartu su sūnumi T. B. ir M. K. gyvena jai priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Santykiai su sūnumi yra normalūs, sutaria, kartais įvyksta konfliktai, tačiau jie dažniausiai būna žodinio pobūdžio. Sūnus oficialiai nedirba, porą kartų į savaitę vartoja alkoholinius gėrimus, geria degtinę. Su sugyventiniu M. K. santykiai būna geri, kol jis nepradeda vartoti alkoholinių gėrimų, nes pastarasis labai pavydus ir jam būnant neblaiviam konfliktuoja bei naudoja fizinį smurtą prieš ją. M. K. jai jokių pinigų neduoda, gyvena pas ją bute už jos ir sūnaus pinigus ir naudoja smurtą prieš ją. 2017 m. birželio 15 d. vakare M. K. nuėjo nusipirkti degtinės, atnešė namo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Ji M. po 2017 m. birželio 8 d. įvykio, kurio metu jis smurtavo prieš ją, o būtent – mušė rankų kumščiais, priėmė namo, įleido jį ir leido jam gyventi pas ją, kadangi pastarasis pažadėjo daugiau jos nemušti, ji juo patikėjo. 2017 m. birželio 15 d. apie 20.00 val. ji, sūnus T. ir M. K. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę. Bevartojant alkoholinius gėrimus ji kažką abiem, o būtent sūnui T. ir sugyventiniui M., įžeidžiančio pasakė, ką konkrečiai ji neatsimena. Tuomet sūnus T. atsistojo ir priėjo prie jos, sėdinčios ant sofos, ir du kartus rankos delnu sudavė smūgius jai per veidą, o tiksliau per žandą, jai nuo jo suduotų smūgių skaudėjo, ji juto fizinį skausmą. Ji jam paprieštaravo dėl jo tokių neteisėtų veiksmų ir sūnus T. išvadino ją įvairiais necenzūriniais žodžiais, tokiais kaip „nevartotini žodžiai“. Tuomet „pasiuto“ M., atsistojo ir du kartus rankos delnu sudavė jai per žandą, nuo minėtų smūgių ji juto fizinį skausmą, kadangi smūgiai delnu buvo skausmingi, jo ranka yra sunki. Ji jam pasakė, kad kviečia policiją. Tuomet M. kreipėsi į T., sakydamas, kad jie iš čia eitų, paėmė nepilnai išgertą butelį degtinės ir 10 eurų ir abu išėjo pro duris. T. jam neprieštaravo, kadangi T. pats bijo M., kadangi M. buvo sumušęs T., o būtent iš galvos jam sudavęs smūgį į veidą, dėl minėto įvykio policija kviesta nebuvo. M. yra neprognozuojamas žmogus, būdamas neblaivus jis savęs nekontroliuoja, gali be priežasties pradėti mušti žmogų, ji bijo jo. Ji iškvietė policijos pareigūnus, kurie sulaikė sūnų ir sugyventinį. Parodė, kad ji sūnui jokių pretenzijų neturi, ji jam atleidžia, norėtų su juo susitaikyti. Dėl jai suduotų smūgių ant veido jokių žymių neliko, tačiau dėl smūgių ji juto fizinį skausmą (b. l. 18).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. M. paaiškino, kad 2017 m. birželio 15 d. apie 20.15 val. buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pranešėją I. B. sumušė sugyventinis bei sūnus. Jis kartu su vyr. patruliu R. P. nuvyko minėtu adresu, durų niekas neatidarė, į domofoną niekas neatsiliepė. Susisiekus su Vilniaus apskr. VPK OVS budėtoju buvo paprašyta susisiekti su pranešėja, patikslinti, kur pastaroji randasi. Susisiekus, pranešėja paaiškino, kad tuoj prieis prie jų. I. B. priėjus, jos kalba buvo nerišli, iš jos burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, akivaizdžiai matėsi, kad buvo neblaivi. I. B. teigė, kad ją sumušė sugyventinis M., ji paaiškino, kad sugyventinis M. K. du kartus rankos delnu sudavė jai smūgius per veidą ir jos sūnus T. B. du kartus rankos delnu sudavė smūgius jai per veidą. Kuris pirmas jai sudavė, pranešėja įvardinti negalėjo. Ant jos veido smurto žymių nesimatė, ji paaiškino, kad nuo minėtų smūgių juto fizinį skausmą, medikų pagalbos atsisakė. Lauke bendraujant su pareiškėja, ji patikino, kad jie kažkur išėjo. Bekalbant pamatė namo begrįžtantį pastarosios sūnų, todėl jis buvo pakviestas pabendrauti ir pasiaiškinti įvykio aplinkybes. Sūnus T. B. teigė, kad nieko nedarė, kad motinos nemušė. Jis taip pat buvo neblaivus, rankoje nešėsi alkoholio butelį - alų. Nustačius girtumą jis paskambino M. K. ir pastarasis pats priėjo prie jų. M. K. buvo neblaivus, jam buvo nustatytas girtumas, jis taip pat neigė savo kaltę, sakė, kad sugyventinės nemušė, tik susiginčijo ir po konflikto išėjo iš sugyventinės namų. M. K. ir T. B. buvo sulaikyti ir pristatyti į antrąjį policijos komisariatą. Į antrąjį komisariatą taip pat pristatyta I. B. (b. l. 21).

Apžiūrėjus įvykio vietą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, surašytas 2017 m. birželio 15 d. apžiūros protokolas (b. l. 5-8).

2017 m. birželio 15 d. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, be kita ko, kad atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 15 d. apie 20.10 val., nustatė, I. B. sumušė sugyventinis M. K. ir sūnus T. B., visi asmenys buvo labai neblaivūs, nieko konkrečiai paaiškinti negalėjo, pranešėja tvirtino, kad ją sumušė, smurto požymių nesimato, M. K. ir T. B. tvirtino kartu gėrę su pranešėja, tačiau jos nemušė; I. B. nustatytas 2.50 promilių girtumas. I. B. paaiškino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad ją mušė jos sūnus T. B. su rankomis, trenkė delnu du kartus į veido sritį, po to M. K. taip pat su delnais trenkė du kartus į veido sritį, tvirtino, kad patyrė fizinį skausmą (b. l. 9-10).

Apžiūrėjus Bendrojo pagalbos centro pateiktą telefoninio pokalbio tarp nukentėjusiosios ir Bendrojo pagalbos centro specialisto garso įrašą, surašytas 2017 m. liepos 10 d. Kitų objektų apžiūros protokolas (b. l. 26).

M. K. 2017 m. birželio 15 d., 20.39 val. nustatytas 1,87 promilių neblaivumas (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės – M. K. 2017 m. birželio 15 d. apie 20.10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, konflikto su savo sugyventine I. B. metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.89 promilių neblaivumas), du kartus rankos delnu sudavė smūgius sugyventinei į veido sritį. Nurodytos aplinkybes nustatytos paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kuriais jis visiškai pripažino savo kaltę, taip pat nukentėjusiosios duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, apžiūrų protokolais, duomenimis apie kaltinamojo neblaivumą. Vertinant nurodytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį aspektu, teismas pirmiausia pažymi, kad nurodytais veiksmais – suduodamas rankos delnu du kartus nukentėjusiajai į veido sritį, jis sukėlė jai fizinį skausmą, ką nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu nuosekliai akcentavo ir dėl ko teismui abejonių nekyla. Be to, nustatyta ir veikos kvalifikavimui pagal nurodytą Baudžiamojo kodekso nuostatą būtina aplinkybė, t. y. kad nukentėjusioji yra kaltinamojo šeimos narė – sugyventinė, kadangi jie kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Taigi pripažintina, kad nustatyti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai. Be to, nustatyta ir jo tiesioginė tyčia, kadangi atlikdamas nurodytus veiksmus – suduodamas nukentėjusiajai du kartus rankos delnu į veido sritį, jis suvokė tokių savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes (kad bus sukeltas fizinis skausmas), ir būtent to siekė.

Todėl pripažinus, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymiai M. K. veikoje, konstatuotina, kad jo kaltė padarius nurodytą nusikaltimą yra įrodyta.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Vertindamas klausimą dėl bausmės skyrimo M. K., teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, nukreiptas prieš savo šeimos narį, nusikalstama veika baigta, civilinis ieškinys nepareikštas.

Teisiamojo posėdžio metu M. K. prisipažino kaltu dėl jam suformuluoto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, nukentėjusiosios atsiprašė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi. Todėl spręstina, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas 2 kartus už analogiškas nusikalstamas veikas (b. l. 70), ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 67-69). Duomenų apie psichiatrinį gydymą, gydymą nuo priklausomybės ligų baudžiamojoje byloje nėra.

Už nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą sankcija yra – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, ypač atsižvelgdamas į nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai, kad jis gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti viešuosius darbus, kuriuos, kaip nurodė teisiamajame posėdyje, kaltinamasis sutinka atlikti. Pastebėtina, kad nors ankstesniais baudžiamaisiais įsakymais kaltinamajam buvo skirtos arešto bausmės, visgi įvertinus asmens paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, tai, kad šioje byloje aktualią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė dar nebūdamas teistas, teismas sprendžia, kad nurodyta aplinkybė nėra kliūtis kaltinamajam skirti švelnesnę bausmę – t. y. viešuosius darbus. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina į jau minėtas aplinkybes, susijusias su kaltinamojo asmenybe ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis prisipažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.

M. K. buvo laikinai sulaikytas 2017 m. birželio 15 d., 20.40 val., paleistas 2017 m. birželio 16 d., 15.18 val. (b. l. 44, 52). Šis laikino sulaikymo laikas (1 para) įskaitytinas į bausmę, prilyginant ją 6 viešųjų darbų valandoms (BK 66 str.).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. K. (M. K.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 9 (devynių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. K. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti M. K. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2017 m. birželio 15 d. 20.40 val. iki 2017 m. birželio 16 d., 15.18 val., t. y. 1 parą, ją prilyginant 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, M. K. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su garso įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos, o nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė