- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2016-10-28
- Bylos Nr.
- A2.6.-699-213/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Vita Lučkauskaitė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
- 2.7.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Vita Lučkauskaitė, sekretoriaujant Jolitai Janušauskaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D., institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui V. M., Elektrėnų savivaldybės administracijos Semeliškių seniūnijos seniūnei L. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo A. D., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, gyv. Budilių km., Elektrėnų sav., administracine tvarka bausto, turinčio galiojančių nuobaudų, neteisto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. D., 2016 m. balandžio 8d. apie 9 val. 58 min. Elektrėnų sav., Semeliškių miestelyje vairuodamas automobilį SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio būklę, meteriologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į tvorą, juosiančią kapines, apie įvykį policijai nepranešė, iš įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu buvo sugadintas vairuojamas automobilis, kapinių tvora, paminklinė tvorelė. Vairavo automobilį neturėdamas teisės jį vairuoti, nes tokios teisės nebuvo įgijęs. Vairavo automobilį, kuris nebuvo įregistruotas įstatymų nustatyta tvarka, jam nebuvo atlikta privaloma techninė apžiūra bei minėtas automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Tokiais savo veiksmais A. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14p., 219 p., 226 p. reikalavimus, tuo padarydamas administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1d. ir 5d., LR ATPK 127 str. 2d., LR ATPK 130 str. 1d.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D., 2016-04-09 paaiškinime (b. l. 18) nurodė, kad jis automobilį SIAT raudonos spalvos pirko iš Juozo 2014 m. balandžio 1d., tam, kad jį vėliau parduoti ir jį pardavė atvažiavusiems asmenims 2016-04-07 maždaug apie 17 val. Atvažiavo du asmenys su automobiliu BMW, automobilį pirko tam, kad galėtų su juo lakstyti. 2016-04-15 paaiškinime A. D. nurodė, kad 2016-04-08 jis apie 14 val. ėjo į Semeliškių kaimą pasitikti savo panelės V. A.. Matė, kad yra išversta kapinių tvora. Apie tą laiką jam paskambino draugas E. G. ir papasakojo, kad yra išversta kapinių tvora po eismo įvykio, iš jo ir sužinojo apie eismo įvykį. Nurodė taip pat, kad pareigūnai pas jį atvažiavo 2016-04-09 ir klausė apie automobilį, kur jis buvo pirkęs. Kas vairavo automobilį SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir padarė eismo įvykį, jis nežino ir nematė (b.l. 19).
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D., duodamas parodymus teismo posėdžio, įvykusio 2016-07-08, metu parodė, kad jis automobilio tuo metu nevairavo, nes jis miegojo namuose Budilių kaime. Tai gali patvirtinti sesuo. Parodė, kad tas, kas surašė jam protokolą, jį apšmeižė. S. protokolą jo atžvilgiu surašė dėl to, kad jis atlygintų moralinę žalą ir tiek, nes jis buvo paskutinis pirkėjas tos mašinos. Parodė, kad kapinės nuo jo gyvenamosios vietos yra apie 500-600 metrų. Nurodė, kad jis prieš tai automobilį nupirko iš kito žmogaus, bet kada pirko, negali pasakyti. Nurodė, kad tą mašiną jis pirko šių metų balandžio mėnesį, gal balandžio 2 d. iš J. O.. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, o automobilį pirko dėl to, kad jį norėjo parduoti. Šitą mašiną pardavė balandžio 6-7 dieną, tačiau tų asmenų nepažįsta, automobilį pirko du jaunuoliai, kuriems jis automobilį atidavė iš karto. Jis tą mašiną pardavė būdamas nuo namų gal 50 metrų, o Juozas su juo neformino dokumentų ir jis taip pat parduodamas dokumentų neformino. Parodė, kad tą mašiną paskui matė vakare prie mokyklos, jie su ta mašina važinėjo, o tuos vaikinus jis matė pirmą kartą. Matė jis tuos jaunuolius Semeliškių kaime. Apie eismo įvykį jis sužinojo iš draugo, nes draugas paklausė jo, ar tai ne jis įvažiavo į tvorą, o jis draugui atsakė, kad tai buvo ne jis. Apie eismo įvykį jis sužinojo iš E. K., jis yra jo draugas. Kai iš O. pirko mašiną prie kapinių, tai raktelius nuo mašinos J. padavė K.. Kas su ta mašina nuvažiavo iki jo namų, jis nežino, nes buvo tuo metu neblaivus. Parodė, kad policijos pareigūnai jam sakė, jog jis sakytų, kad tą automobilį vairavo R., tačiau jis nežino, kas vairavo, jam tik raktelius padavė. Parodė, kad policijos pareigūnams jis pasakė, kad jis nieko nepasirašinės, bet jam sakė, jog jis pasirašo už tai, kad nevairavo, o viskas bus pateikta teismui. Parodė, kad perkant automobilį, jie buvo keturiese, jis atėjo į automobilio pirkimo vietą pėsčiomis, automobilio raktelius gavo K., nes jis pats buvo neblaivus. Parodė, kad jie dar gėrė prie mašinos, dėl to nieko neatsimena. Apie eismo įvykį sužinojo iš draugo E., jis jam pranešė apie eismo įvykį apie 10 val., o gal tegul būna 3 val. Jis pranešė jam, nes žinojo apie tai, kad jis pirkosi automobilį. Parodė, kad 3 val. dienos automobilis stovėjo ne eismo įvykio vietoje. E. eismo įvykio nematė, jis tik sužinojo, kad tai jo mašina padarė eismo įvykį. Atvažiavo du jaunuoliai ir jis pardavė jiems tą automobilį. Dėl automobilio pardavimo jis buvo pakabinęs skelbimą prie mokyklos, kameros jo gal neužfiksavo, kai jis kabino skelbimą. Parodė, kad jis pats gyvena Budilių kaime, tai nėra didelis kaimas. Yra gal 10 namų. Skelbime rašė, kad parduoda automobilį Semeliškių miestelyje, automobilis yra Budilių kaime prie pat ežero, jeigu ką, tai kreiptis pas kaimynus. Tie du asmenys atvyko pas jį į namus. Išvakarėse jis ėjo pėsčiomis, ėjo gal apie 19-20 val. Iki 18 val. automobilis buvo pas jį, o po automobilio pardavimo jis ėjo į Semeliškes. Kai jis ėjo pas panelę, matė, kad su tuo automobiliu važinėja. Pagal pėdsakus nesimato, iš kur atvažiavo automobilis. Nuo jo namų iki įvykio vietos yra 500 metrų. Įvykis buvo po to, kai jau nusipirko automobilį. Jokių žinučių tą dieną niekam nerašė, jo žinutės pas K. negalėjo atsirasti, nes jis neturėjo telefono. Protokolas jam surašytas nepagrįstai.
Suinteresuoto asmens Elektrėnų savivaldybės administracijos Semeliškių seniūnijos atstovė L. K. apklausta teismo posėdžio, įvykusio 2016-07-08, metu parodė, kad ji yra Semeliškių seniūnijos seniūnė. Nurodė, kad 2016-04-08 seniūnijai pranešė, kad buvo sugadinta kapinių tvora. Tuomet seniūnijos darbuotojai nuvyko į vietą ir pamatė, kad 17 metrų tvoros eismo įvykio metu buvo sugadinta. Nufotografavo viską ir kreipėsi į policiją. Įvertino, kokia žala yra padaryta. Žala padaryta Semeliškių seniūnijai. Nurodė, kad senūnija yra Elektrėnų savivaldybės administracijos teritorinis padalinys. Seniūnija nėra atskira įstaiga. Nurodė, kad buvo padaryta kapinių metalinė tvora ir ji buvo eismo įvykio metu sugadinta. Įvertinta žala yra 600 eurų. Tvora yra nesutvarkyta.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016-10-20 metu papildomai nurodė, kad apie sugadintą tvorą seniūnijai pranešė N., bet jis paminėjo tik apie tvoros sugadinimą, o kas tai galėjo padaryti, nepasakė.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016-07-08, metu apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad D. pažįsta, jis yra jo klasiokas. Jie abu bendrauja.Tą dieną jis buvo pas savo brolį ant kapų ir ten pamatė O. ir D.. Tuo metu jam telefonu paskambino mama ir jis pasitraukė nuo jų šiek tiek toliau. Parodė, kad kapinės yra Semeliškėse. O. jis taip pat pažįsta, nes jis buvęs bendradarbis. Parodė, kad ten buvę kažką kalbėjo, bet kai jam paskambino mama ir jis atsitraukė nuo jų, po to dar grįžo atgal, bet pabuvęs apie 15 minučių, išėjo namo. Parodė, kad prie kapinių stovėjo kažkokia raudona mašina, tačiau jis negirdėjo, ar jie tarėsi dėl pirkimo. Apie įvykį nieko nežino. Parodė, kad D. jam jokių raktelių nedavė. Ten jis nieko nešventė, G. S. pažįsta, jis yra jo buvęs bendradarbis, tačiau nepastebėjo ar Gediminas buvo kartu. Taip pat nurodė, kad apie įvykį nieko negirdėjo. Parodė papildomai, kad niekas jam jokių raktelių nuo automobilio nedavė, negali pasakyti, kiek asmenų buvo prie kapų, gal ir trys, o ar buvo G., jis nepastebėjo, nes jis su jais nebendravo.Taip pat nurodė, kad jokia SMS žinutė nebuvo rasta jo telefone, kai jį apklausinėjo. Jis D. rašė prieš porą dienų dar prieš tą įvykį ir po to įvykio rašė. Jis pats rašė D. ir klausė, kas ten buvo, rašė kitą dieną po įvykio, o ne tą pačią dieną. Taip pat nurodė, kad prašė nufotografuoti tą įvykį, nes įdomu buvo pasižiūrėti.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016-07-08, metu apklausta liudytoja G. S. parodė, kad ji dirba Elektrėnų policijos komisariate specialiste. Kaip kelių eismo taisykių pažeidėją D. pažįsta, jokio nepalankumo jam neturi. Su šiuo automobiliu viskas dar prasidėjo vasario mėnesio pabaigoje. Šio automobilio sąvininkas pardavė tą automobilį Ogurkevičiui ir buvo pranešimas, kad minėtas automobilis yra nuvažiavęs nuo kelio. A. P., jis nurodė, kad automibilį nupirko O., bet nuo pirkimo vietos tą automobilį nuvairavo J. K.. J. K. surašė protokolą. J. K. yra R. K. brolis. Gavusi medžiagą dėl sugadintos tvoros, ėmė viską aiškintis. Tą dieną įvykio vietoje ji nebuvo, medžiagą rinko policijos pareigūnas D.. Ji išsikvietė D., nes matė pareigūnų surinktoje meždiagoje, kad yra D. paaiškinimas kuriame nurodyta, kad jis iš O. pirko tą automobilį. D. atėjęs į policijos komisariatą pateikė paaiškinimą, kuris buvo neįtikinamas. Jis aiškino, kad jis parašė skelbimą apie parduodamą automobilį ir tą skelbimą pakabino skelbimų lentoje Semeliškėse. Iš jo nupirko tą automobilį nepažįstami asmenys. Skelbime jis savo telefono numerio nenurodė. Tie asmenys jį patys susirado. Prieš surašant protokolą ji dar kalbėjosi su pareigūnais ir klausė, kaip jie surado D., tai jie nurodė, kad jiems pasakė šalimais D. gyvenantys asmenys. Nurodė, kad tuoment, kai ji išsikvietė D., pastarasis tokio fakto buvimą neigė. Tai, kad jis nupirko automobilį iš O., to jis neneigė. Jis sakė, kad likus dienai iki eismo įvykio, jis automobilį pardavė. Jis aiškino, kad iš O. pirkimą - pardavimą vykdė prie kapinių ir kad tą automobilį vairavo R. K.. Jis sakė, kad automobilį pardavė prie savo namų. Parodė, kad A. D. rašė viską pats, joks spaudimas jam daromas nebuvo. Parodė, kad A. D. pirmą kartą pamatė, kai jį išsikvietė į policijos komisariatą dėl protokolo surašymo. Parodė, kad iš surinktos medžiagos matėsi, kad buvo vėžios iš tos pusės, kur yra D. namas, vėžės vedė link Semeliškių kapinių. Pareigūnai paaiškino, kad jie D. ieškojo ir juos pasitiko vyriškis ir jis pasakė, kad su tuo automobiliu važinėjo D., o paskui ji pati kalbėjo su tuo vyriškiu, nes jis pasakė, kad nieko neliūdis, nes jis bijo. Bet pareigūnai per tą vyriškį surado D.. Priimant paaiškinimą ir turint kitus duomenis, neliko abejonių dėl jo kaltės. Parodė, kad D. paaiškinime rašė, kad pakabino skelbimą lentoje, pareigūnė peržiūrėjo dviejų dienų vaizdo įrašą, kuris filmuoją tą vieta, kur yra skelbimų lenta, bet nei vienas žmogus nekabino skelbimo, be to, ji pati žiūrėjo, ar yra skelbimas. D. savo paaiškinime mini, kad jis pirko automobilį iš D., tame sandoryje dalyvavo R. K., kad jis ir nuvairavo tą automobilį pas jį į kiemą. Parodė, kad ji nuvažiavo pas K., kuris paneigė tą faktą, kad jis vairavo tą automobilį. D. pasakė, kad apie eismo įvykį sužinojo apie 14 val. A. K. pas jį suskambo telefone SMS žinutė, tuomet pareigūnė paklausė pas K. apie tai, kas atsiuntė jam žinutę, o pastarasis pasakė, kad čia žaidimas, o kai ji paprašė pas K. telefono parodyti, kaip jame yra pavadintas D., tai jis jai parodė SMS, siųstą 10 val. ryto po eismo įvykio. SMS žinutėje buvo parašyta "nebūk bailys ir nufotografuok eismo įvykio vietą". Kaip sandėris įvyko, tai pats D. paaiškinime parašė, kad O. davė raktelius K. ir jis nuvairavo automobilį. Jis paaiškinime paaiškino, kad buvo kažkoks vaikinas, bet nieko apie jį nežino.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016-07-08, metu apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad jis dirba Elektrėnų policijos komisariate patruliu. D. nežino. Parodė, kad tą dieną patruliuojant gavo pranešimą, kad automobilis įvažiavo į tvorą. Buvo apgadinta tvora. Renkant eismo įvykio medžiagą, pravažiuojančio automobilio vairuotojas pasakė, kad galimai vairavo A. ir nurodė jo namą, tačiau pas jį nuvyko tik kitą dieną, nes turėjo kitų iškvietimų. Pas D. kai nuvykom, tai jis aiškino, kad tą automobilį jau buvo pardavęs, bet kam pardavė, tai nežino, sakė, kad vaikinai buvo iš Vievio. Jis sakė, kad buvo atvažiavę su automobiliu žalios spalvos. Daugiau neteko nieko aiškintis. Su K. neteko bendrauti.
Teismo posėdžio, įvykusio 2016-10-20, metu papildomai apklaustas liudytojas M. V. parodė, kad tuo metu, kai formino įvykį prie kapinių, pro šalį važiavo N., kuris jiems pasakė, kad minėtą automobilį jis mate D. kieme, tačiau nenurodė, kad matė D. vairuojant šį automobilį.
Teismo posėdžio metu, įvykusio 2016-09-19, liudytojas A. N. parodė, kad jis gyvena Budilių kaime, Semeliškių sen. D. pažįsta, jis yra jo kaimynas. Parodė, kad jis matė, kai mašina jau buvo įvažiavusi į kapinių tvorą. Jis tiksliai nežino, ar ten D. įvažiavo į tą tvorą. Kai jis pats važiuoja su mašina, visada pravažiuoja pro kapines, nes kapinės yra netoli nuo jo namų. Jam ir D. galima pravažiuoti tik pro kapines, čia yra Semeliškių seniūnijos kapinės. Kitiems žmonėms pro jo namus nereikia pravažiuoti, nes jis gyvena jau už kapinių. Žmonės į kapines važiuoja tuo pačiu keliu kaip ir jis važiuoja.Tą dieną jis važiavo į apylinkę ir pamatė mašiną, įvažiavusią į tvorą ir pasakė seniūnei, kad yra įvažiavusi mašina į tvorą, o kai atgal važiavo namo, tai jau buvo policijos pareigūnai. Tvora buvo sugadinta. Jis tiksliai nežino, kieno ta mašina. Jis nematė, kas ją vairavo, namo jis grįžo apie 23 val., ten dar mašinos nebuvo. Pagal jo supratimą, tai ta mašina turėjo atvažiuoti nuo D. pusės, nes mašina stovėjo į Semeliškių pusę. Papildomai nurodė, kad pro jo namą pravažiuoja D., daugiau niekas tuo keliu nesinaudoja. Tačiau tokio automobilio pas D. nematė. Parodė, kad jis su policijos pareigūnais nebendravo, jam tik paskambino tardytoja ir klausė, ar jis nematė, ar pas D. yra tokia mašina. Jam skambino S. ir prašė jį patvirtinti, kad jis pas D. matė tą mašiną, ar ne. Jis atsakė, kad nematė, todėl ir negali patvirtinti. Nurodė taip pat, kad jam teko girdėti apie tai, kad S. kalba, jog jis bijo liudyti. Jis domėjosi pas D., kaip jam sekasi posėdyje ir tuomet jis sužinojo, kad S. būtent kalba apie tai, kad jį kažkas gąsdina. Pokalbis su D. įvyko tuomet, kai jis gavo šaukimą į teismą. Kitą dieną su paprasta mašina važiavo pareigūnai ir klausė kur gyvena O., jis tuomet pasakė, kad tokio nežino, pasakė, gal D. ir pasakė, kad D. gyvena ten. Pareigūnai nuvažiavo pas D.. Pokalbio apie mašiną nebuvo. Parodė, kad jis jokio automobilio pas D. nematė, tik matė motorolerį. Jis neturi teisių, jis ne vairuotojas. Pareigūnai nieko pas jį neklausė. Parodė, kad D. gyvena su tėvais, tėvai neturi automobilio. Tėvai turi arklį. D. kiemo jis pilnai nemato. Jeigu jis važinėtų dienos metu, tai gal ir matytų jį.
Teismo posėdžio metu, įvykusio 2016-09-19, liudytojas J. O. parodė, kad D. pažįstu. Jis pats gyvena Dzenkūniškėse. Parodė, kad jis pardavė automobilį SEAT IBIZA, jis minėtą automobilį buvo nusipirkęs 2016-02-27, o D. pardavė 2016-04-02. D. ieškojo automobilio, o kadangi jis minėtą automobilį buvo nusipirkęs pardavimui, todėl jį ir pardavė. Parodė, kad automobilio pardavimas įvyko jo kieme. Sandoryje dalyvavo D., R. K. ir G. S.. Raktelius padavė A. D.. Kas nuvairavo mašiną, jis nematė. Jis padėjo raktelius nuo automobilio ir kartu su Stasiūnu išvažiavo. O kaip ten viskas įvyko toliau, jis nežino, nes D. su parduotu automobiliu ir draugu paliko savo namo kieme. Parodė, kad jis kiek vėliau išgirdo apie tai, kad buvo sulaužyta tvora, jam apie tai papasakojo kaimynai, tačiau į įvykio pažiūrėti nebuvo nuėjęs. Parodė, kad N. taip pat pažįsta, nes dirbo kažkada kartu. Parodė papildomai, kad nuo jo namų iki D. namų yra apie 1,5 km. Automobilio sutartį su D. jis pasirašė jau po įvykio, nes taip jis pats norėjo. Parodė, kad paaiškinti, kaip D. išvažiavo su nupirktu automobiliu iš kiemo, jis negali, nes automobilyje nebuvo kuro. Parodė, kad viskas vyko 2016-04-02, automobilis buvo važiuojantis, tik jame visiškai nebuvo kuro. Prieš tai jis sakė, kad automobilį vairavo A., bet tada buvo melagingi parodymai.
Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovas nurodė, kad po eismo įvykio buvo tyriamos visos aplinkybės, buvo ieškoma liudytojų, po ko prasidėjo išsisukinėjimai iš A. D. pusės. Nurodė, kad skelbimo dėl automobilio pardavimo skelbimų lentoje nebuvo, nes to neužfiksavo kameros. Apie tai, kad automobilis link kapinių galėjo atvažiuoti nuo N. ir D. pusės, parodė N.. Laiko, kad minėtą automobilį vairavo A. D., ko pasėkoje įvyko eismo įvykis. Prašė A. D. patraukti administracinėn atsakomybėn ir jį nubausti.
Pažymėtina, kad administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.
Pagal ATPK 256 str. įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 str. nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima, tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 str. taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip materialinės tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Administracinę atsakomybę pagal LR ATPK 127 str. 2d. užtraukia kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių apgadinimą, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
Motyvuojamoji dalis
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 12 punkte nustatyta, kad eismo įvykiu laikomas įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.
Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Taigi teismų praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 str. 1 d., akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos pažeidžiant KET taisykles. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (LAT nutartys Nr. 2AT-11-2012, 2AT-8-2013, 2AT-7-3-2013). Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015).
ATPK 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už tai, kad automobilis yra neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka bei jam neatlikta privaloma techninė apžiūra.
ATPK 123 straipsnio 5d. nustatyta administracinė atsakomybė už tai, kad automobilis vairuojamas neapdraudus jo privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2016 m. balandžio 8d. apie 9 val. 58 min. Elektrėnų sav., prie Semeliškių miestelyje esančių kapinių, įvyko eismo įvykis, kurio metu asmuo, vairavęs automobilį SEAT IBIZA, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į tvorą, juosiančią kapines, įvykio metu buvo sugadintas automobilis, kapinių tvora ir paminklinė tvorelė, vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, apie eismo įvykį policijai nepranešė. Taip pat buvo nustatyta, kad automnobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, jam neatlikta privaloma techninė apžiūra, jis neįregistruotas įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su administracinio teisės pažeidimo protokolu nesutiko ir savo kaltės nepripažino (tiek teismo posėdžio metu, tiek savo rašytiniuose paaiškinimuose). Tačiau A. D. neginčijo tos aplinkybės, jog iš J. O. 2016 metų balandžio pradžioje, t.y. iki eismo įvykio, nusipirko automobilį SEAT IBIZA. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir J. O.. Savo rašytiniame paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu J. O. nurodė, kad automobilio pardavimo faktas vyko jo namo kieme, tačiau A. D. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad automobilio pardavimo sandoris įvyko prie kapinių, tuo metu kartu buvo J. O. ir R. K. (šią aplinkybę teismo posėdžio metu patvirtino liudytoju apklaustas R. K., kuris nurodė, kad jis buvo kapinėse tuo metu, kuomet prie jų stovėjo raudonos spalvos automobilis, prie jo buvo J. O. ir A. D., tačiau kas ten vyko, jis negali pasakyti, nes kalbėjosi su mama telefonu ir labai nesigilino į tai, kas vyksta aplinkui). Todėl įvertinus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad automobilį SEAT IBIZA A. D. įsigijo iš J. O. 2016 metų balandžio pradžioje ir kad sandoris įvyko prie Semeliškių kapinių. Tą aplinkybę, jog nupirktą automobilį prie A. D. namų nuvairavo R. K., tvirtino tik pats A. D., todėl teismas, išklausęs proceso dalyvius, daro išvadą, kad A. D. argumentai dėl to, kad jo įsigytą automobilį iki jo namų nuvairavo R. K. nepasitvirtino jokiais kitais įrodymais, todėl juos atmeta ir jais nesivadovauja. A. D. taip pat neįrodė ir tos aplinkybės, kad dar iki eismo įvykio minėtą automobilį jis pardavė nepažįstamiems asmenims, nes šią versiją pateikė tik jis pats ir jokiais kitais įrodymais bei teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais tai nepasitvirtino.
Tai, kad minėtas automobilis SEAT IBIZA dalyvavo eismo įvykyje, pasitvirtina byloje esančia medžiaga: policijos pareigūno M. V. 2016-04-08 tarnybiniais pranešimais, autoavarijos vietos schema, transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis. Dėl to ginčo nėra. Esminis dalykas šioje byloje, kas gi sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo sugadintas minėtas automobilis ir kapinių tvora. Teismo posėdžio metu buvo apklausti ir policijos pareigūnas M. V., kuris gavęs informaciją, atvyko į eismo įvykio vietą, ir policijos pareigūnė G. S., kuri, gavusi policijos pareigūnų surinktą medžiagą dėl eismo įvykio, ją tyrė bei pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. D., kiti asmenys, kurie galėjo pateikti informaciją apie minėtą automobilį bei eismo įvykį, t.y. liudytojai J. O., R. K., A. N..
Įvertinus visus šiuos įrodymus, darytina išvada, kad būtent A. D., būdamas minėto automobilio savininku, sukėlė eismo įvykį, sugadino automobilį ir kapinių tvorą, apie eismo įvykį nepranešė policijos pareigūnams ir iš įvykio vietos pasišalino. Nors byloje nėra tiesioginių įrodymų, patvirtinančių tą aplinkybę, jog būtent A. D. su automobiliu SEAT IBIZA sukėlė eismo įvykį, tačiau neginčijamai nustatyta, jog paskutinysis šio automobilio savininkas yra būtent jis, o A. D. versija, kad šį automobilį jis pardavė nepažįstamiems asmenims eismo įvykio išvakarėse, nepasitvirtino (visu pirma, apie automobilio pardavimą tvirtino tik pats A. D., šių savo parodymų jis nepatvirtino jokiais leistinais įrodymais, ir nors A. D. tvirtino, kad po automobilio pardavimo jis tuos jaunuolius matė besivažinėjančius Semeliškėse, šie jo parodymai nepatvirtinami jokiais įrodymais. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad po automobilio įsigijimo A. D. juo disponavo kelias dienos dar iki eismo įvykio. Nors liudytojas A. N. iš pradžių tvirtino, jog minėtą automobilį matė A. D. kieme, po to nurodė, kad šio automobilio kieme nematė, tai jokiais būdais neįrodo tos aplinkybės, jog nors ir neįgijęs vairuotojo pažymėjimo, A. D. negalėjo šio automobilio vairuoti. Tikėtina, kad neturėdamas vairavimo įgūdžių, A. D. ir sukėlė eismo įvykį netoli savo namų. Be to, tyriant eismo įvykio aplinkybes, buvo nustatyta, kad automobilio kryptis link kapinių buvo būtent nuo A. D. ir jo kaimyno liudytojo A. N. namų pusės (šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas A. N., nurodęs, kad tiek A. D., tiek jis iš savo namų į pagrindinį kelią gali išvažiuoti tik pro kapines).
Todėl teismas, įvertinęs aukščiau išdėstytas aplinkybes, apklaustų liudytojų parodymus, daro išvadą, kad dėl eismo įvykio yra kaltas A. D., kad būtent jis vairavo automobilį SEAT IBIZA ir sukėlė eismo įvykį, ko pasėkoje buvo sugadintas automobilis ir kapinių tvora. Akivaizdu, kad A. D., tiek policijos pareigūnams tiriant šio eismo įvykio aplinkybes, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu įbuvo nenuoširdus, klaidino visus, siekdamas išvengti atsakomybės.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, įvertinęs visumą ištirtų įrodymų, t.y. Administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 28P-57449520-16, policijos pareigūnų tarnybinius pranešimus,eismo įvykio vietos schemą, transporto priemonės techninės apžiūros aktą, fotonuotraukas, policijos pareigūnų parodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, iš dalies pačio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmensparodymus, duotus teisminio bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, kad A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą numatytą LR ATPK 127 str. 2d., t.y. 2016-04-08, apie 9 val. 58 min., buvo Elektrėnų sav. Semeliškių miestelyje prie kapinių ir vairuodamas automobilį SEAT IBIZA, sukėlė eismo įvykį ir apgadino vairuojamą automobilį, kapinių tvorą, kad sukėlęs eismo įvykį A. D. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1d., t.y. pasišalino iš įvykio vietos ir apie įvykį nepranešė policijos pareigūnams, bei vairavo automobilį, kuris neįregistruotas įstatymų nustatyta tvark, jam neatlikta privaloma techninė apžiūra bei vairavo automobilį, kuris nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, t.y. padarė pažeidimus, numatytus LR ATPK 123 str. 1d. ir 5d., nes duomenų paneigiančių šiuos pažeidimus ir tą aplinkybę, kad ne A. D. padarė jam inkriminuotus teisės pažeidimus, byloje nėra. Todėl jis ir yra baustinas.
Administracinėn atsakomybės traukiamo asmens A. D. administracinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, pažeidėjui už pažeidimų, numatytų LR ATPK 123 str. 1d. ir 5d., LR ATPK 127 str. 2d., LR ATPK 130 str. 1d. numatytų pažeidimų padarymą skirtini sankcijose numatytų baudų vidurkiai be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d. paskirtos baudos bendrintinos ir A. D. skirtina bauda, numatyta LR ATPK 130 str. 1d., t.y. už sunkesnįjį nusižengimą sankcijoje numatytos baudos ribose.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR ATPK 126 str. 4d., 127 str. 2 d., 130 str.1d., 287 str.1 d., 288 str., 292 str., teismas
nutaria:
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 1d. ir nubausti jį 35 Eur bauda.
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5d. ir nubausti jį 28 Eur bauda.
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2d. ir nubausti jį 434 Eur bauda.
A. D., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1d. ir nubausti jį 1303 Eur bauda be transporto priemonės konfiskavimo.
Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2d. paskirtas nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą A. D., a.k (duomenys neskelbtini) paskirti 1303 Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, mokėjimo pavedime nurodant administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) 16056986850 ir įmokos kodą 1001. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Trakų rajono apylinkės teismo nutarimas bus vykdomas priverstine tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.