Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. O. (V. O.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini) deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. O.

, 2024 m. gruodžio 19 d. apie 20.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Šiais veiksmais V. O. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. O. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir paaiškino, kad gruodžio 19 d. tarp 18-19 val. buvo namie. Paprastai su žmona niekada nesipyksta, bet šį kartą ji papriekaištavo, kad neužtenka pinigų, jis nieko neatneša. Jis yra karšto charakterio, supyko ir nuvažiavo į garažą, nes jį tai palietė. Ten, išgėręs degtinės, labai greit apsvaigo. Garažas yra požeminis ir ten lempa akina, o jis norėjo išvaryti automobilį į lauką ir prie sienos pastatyti, nes kitaip kiti negalės išvažiuoti. Prieš išvažiavimą stovėjo priparkuotas kitas automobilis, kurį užkabino, kitas vairuotojas iškvietė policiją. Policija atvažiavo ir paėmė automobilį.

Atsakydamas į klausimus kaltinamasis paaiškino, kad pusę litro degtinės išgėrė. Žino, kad negalima išgėrus sėsti už vairo, bet norėjo tik išvaryti mašiną ir užkabino kitą. Jis šiaip beveik nevartoja alkoholio, tiesiog susinervino tą vakarą. Jo žmona iš vis nevartoja alkoholio. Su žmona konfliktų iš vis nebūna. Ji ramaus charakterio, o jis karšto charakterio. Šiuo metu jis bedarbis, jau gana ilgą laiką. Nepavyksta susirasti gero darbo. Pagal specialybę, be teisių negali surasti darbo, negauna pajamų. Po įvykio policija jį atvežė namo ir žmona viską matė. Tą vakarą ji matė, kad nėra prasmės su juo kalbėti, o kitą dieną pasakė, kas atsitiko. Vasarą bus 10 metų, kaip kartu. Niekada nebuvo pykčių. Paskutiniu metu jis kartais ja daugiau tiki negu mama. Neįsivaizduoja gyvenimo be jos. Įtaką ji jam daro. Visą laiką klauso, ką ji sako, visą laiką palaiko. Jam ji yra autoritetas. Nuo 2024 m. gruodžio mėnesio yra registruotas Užimtumo tarnyboje. Su darbo paieškomis sekasi nelabai. Gerą darbą sunku rasti be teisių. Su jo profesija teisės būtinos. Išmokų jokių negauna. Turi automobilį ir garažą. Žmona yra vienintelis šeimos išlaikytojas. Jam labai dažnai reikia vežti tėvus į Santariškes, nes su sveikata pas juos labai negerai. Dažnai chemijos procedūros būna. Jis yra ne vienintelis vaikas šeimoje, yra dar sesuo, bet ji dirba pamainomis su mama ir vieną kitą keičia. Todėl ji neturi laiko vežti ir tėvų priežiūra tik ant jo pečių. Žmona vairuotojo pažymėjimą turi. Su konfiskavimu sutinka, jam svarbiausia yra teisės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis, prokurorė ir gynėjas sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo, todėl kiti įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. rugsėjo 19 d. apklaustas įtariamuoju V. O. savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad užsiima automobilių remontu, turi garažą garažų masyve, adresu (duomenys neskelbtini), kur laiko jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Dėl girtumo tiksliai įvykio neatsimena. 2024 m. gruodžio 19 d. vakare nuėjo į garažą pasitvarkyti. Ar garažų masyve buvo kitų žmonių, nepastebėjo. Savo automobilį buvo pastatęs bendroje erdvėje (pravažiavime). Kadangi buvo susinervinęs dėl konflikto su žmona, garaže išgėrė 0,5 l butelį degtinės, gal viso butelio neišgėrė, neatsimena. Prieš eidamas namo, norėjo perstatyti minėtą automobilį į kitą vietą, prie sienos, kad neužstatytų išvažiavimo iš kito garažo. Jautėsi apsvaigęs, tačiau vis tiek sėdo už minėto automobilio vairo ir važiavo atbuline eiga. Vairavo jis, buvo vienas. Kas vyko toliau, tiksliai neatsimena. Galimai atsitrenkė į kokį tai automobilį. Atsimena atvykusius pareigūnai. Pūtė į alkotesterį, kiek pripūtė, neatsimena. Sutinka, kad gali būti, kaip nurodyta įtarime. Paskui buvo nuvežtas policijos pareigūnų namo. Dėl padaryto nuoširdžiai apgailestauja. Alkoholiu nepiktnaudžiauja, vartoja labai retai (I b. t., b. l. 64-66).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 19 d. apklaustas liudytoju J. S. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 1-ojo skyriaus vyr. patrulio pareigose. 2024 m. gruodžio 19 d., dirbant kartu su vyresniuoju specialistu M. G., apie 20.59 val. iš Vilniaus Operatyvinės veiklos skyriaus budėtojų gavo pranešimą (ROIK 0124000783791), kad adresu (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje neblaivus „BMW“ vairuotojas atsitrenkė į pranešėjo automobilį. Pranešėjas bando sulaikyti vairuotoją ir prašo paskubėti. Atvykus nurodytu adresu, garažų masyve juos pasitiko pranešėjas D. J., kuris rankomis laikė akivaizdžiai neblaivų V. O.. Nuo V. O. sklido stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Patikrinus asmens blaivumą, jam buvo nustatytas 2,91 promilių girtumas, antras putimas parodė 2,83 promilių girtumo laipsnį. Bendraujant su D. J., šis paaiškino, kad jis, būdamas savo garažo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), teritorijoje, pastebėjo, kaip akivaizdžiai neblaivus žmogus atsisėdo už automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairo ir pradėjo važiuoti atbulomis. Važiuojant atbulomis minėtas asmuo atsitrenkė į pranešėjui priklausantį automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Po minėto įvykio pranešėjas perėmė V. O. vairuojamą automobilį ir pastatė šalimais, garažo masyvo teritorijoje, siekiant išvengti kitų automobilių bei turto sugadinimo. Perstatęs V. O. automobilį, pranešėjas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Pabendrauti su V. O. nebuvo galimybės, kadangi minėto asmens kalba buvo neaiški, jis mėtėsi tarp žodžių ir sunkiai pastovėjo ant kojų, jo elgesys buvo neadekvatus. Vėliau į įvykio vieta atvyko V1736 ekipažas, kurie perėmė V. O.. Po aukščiau minėto įvykio buvo užregistruotas EĮIS ROIK 07-24-9634299 ir atlikt kiti su eismo įvykių susiję procesiniai veiksmai. Automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo nuvežtas į automobilių stovėjimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (I b. t., b. l. 22-24).

Ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. gruodžio 23 d. apklaustas liudytoju D. J. nurodė, kad 2024 m. gruodžio 19 d. buvo garažų teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini), kur stato savo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tvarkėsi savo garaže. Apie 20.55 val. išėjęs į bendrą erdvę, pastebėjo, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėjęs važiuoti atbuline eiga, kliudė jo automobilį ir nubraukė keleivio pusės galinį šoną. Kliudęs jo automobilį, vairuotojas sustojo. Jam priėjus, pamatė, kad tai kito garažo savininkas V. Vairuotojas pats atidarė vairuotojo dureles. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Liepė atiduoti automobilio raktelius. Vairuotojas neprieštaravo, atidavė jam raktelius, išlipo iš automobilio. Vairuotojas sunkiai laikėsi ant kojų, griuvinėjo, skundėsi gyvenimu. Nuo minėto asmens sklido stiprus alkoholio kvapas. Priparkavęs jo automobilį į saugesnę vietą, iškvietė policiją ir iki atvyko policijos pareigūnai, buvo kartu su minėtu asmeniu. Jo akivaizdoje nei prieš įvykį, nei po įvykio minėtas asmuo alkoholinių gėrimų nevartojo. Atvykus policijos pareigūnams, nurodė jiems minėtą asmenį ir papasakojo įvykio aplinkybes, automobilio raktelius perdavė pareigūnams (I b. t., b. l. 27-29).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo E. P. 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2024 m. gruodžio 19 d. apie 20.58 val., (duomenys neskelbtini), automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas V. O. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Atsižvelgiant į nurodytą informaciją, tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (I b. t., b. l. 5).

2024 m. gruodžio 19 d. – 2024 m. gruodžio 20 d. Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėtas uždaras garažų masyvas su jame stovinčiu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Pridėtos nuotraukos (I b. t., b. l. 10-16).

2024 m. gruodžio 23 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra kūno kameros įrašas PSS-20241219-2104008UTC+0200. Pareigūnai atvyksta į garažų masyvą. Pasitinka pranešėjas (D. J.), vilkintis juodu džemperiu. Šalia stovi vyras dryžuotais marškinėliais, šviesia striuke (V. O.), svirduliuoja. V. O. sako, kad nevairavo ir nugriūva. Pareigūnas liepia pasėdėti. Pareigūnui paklausus, ką vartojo, neigia vartojęs alkoholį. Pareigūnas pasako, kad nuo jo sklinda alkoholio kvapas. V. O. bando kalbėti, kalba nerišli. Pareigūnas duoda pūsti į alkotesterį. V. O. įpučia tik iš kelinto karto. 5.23 įrašo minutę įpučia. Jam parodomas rezultatas. Atspausdinamas kvitas. Dėl apšvietimo rezultato nesimato. Vėliau pareigūnas pasako, kad rezultatas – 2,97 promilių. Pareigūnui M. G. paklausus, pasako savo vardą, gimimo metus. Matyti, kad M. G. įformina eismo įvykį. 24.53 įrašo minutę V. O. duodama pūsti antrą kartą. Konstatuojamas rezultatas – 2,83 promilės. Suvedami rezultatai į kompiuterį (I b. t., b. l. 31-33).

Iš 2024 m. gruodžio 19 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. O. buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija – pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu į nosies galą pataikyti negali. Asmuo nurodė, kad alkoholį vartotojo prieš 1 valandą. Pirmojo tikrinimo 21.10 val. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas, antro tikrinimo metu 21.29 val. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas. Su tikrinimo rezultatais V. O. sutiko. Alkotesterio patikros sertifikatas Nr. 2194730, galioja iki 2025 m. sausio 19 d. (I b. t., b. l. 53)

Alkotesterio pūtimo kvituose nurodyta, kad „Alcotest 6810“ prietaisu Nr. ARFM-0442, 2024 m. gruodžio 19 d. 21.10 val., V. O. nustatytas 2,91 promilių neblaivumas; 2024 m. gruodžio 19 d. 21.29 val. V. O. nustatytas 2,83 promilių neblaivumas (I b. t., b. l. 55-56).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės duomenimis, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. WBAEL51030PA00283) nuosavybės teise priklauso V. O. (I b. t., b. l. 38).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis, automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vidutinė vertė Lietuvoje yra 1 960 Eur (su PVM) (I b. t., b. l. 39).

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų atlikimo, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, kad kaltinamojo V. O. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu kaltinamasis V. O. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, patvirtino jos padarymo aplinkybes, nurodytas kaltinime, t. y. kad jis, 2024 m. gruodžio 19 d. apie 20.58 val., adresu (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai jam policijos pareigūnai tikrinimo metu alkoholio kiekio matuokliu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamojo kaltę be jo parodymų patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, o būtent – liudytojų J. S. ir D. J. parodymai, 2024 m. gruodžio 19 d. tarnybinis pranešimas, apžiūros protokolai, neblaivumo nustatymo aktas, alkotesterio rodmenys ir kita bylos medžiaga.

Visi anksčiau teismo aptarti įrodymai, kuriais teismas neturi pagrindo abejoti, patvirtina, kad kaltinamasis suvokė, jog vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Paties kaltinamojo duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, jog neblaivus vairuoja automobilį, ir norėjo taip veikti – veikė tiesiogine tyčia.

Atsižvelgiant į tai, kaltinamojo padaryta tyčinė nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Teismui pateiktas prašymas atleisti V. O. nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. O. atsakomybei pagal laidavimą.

BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 4 dalis). Šio straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sąlygos, susijusios su nusikalstamą veiką padariusiu asmeniu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas; 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visų BK 40 straipsnio 1–4 dalyse nurodytų sąlygų visumai.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos, kurios sudaro pagrindą svarstyti klausimą dėl V. O. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, anksčiau nėra teistas.

BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta dar viena sąlyga, kurią kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi būti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo posėdyje kaltinamasis nuoširdžiai išgyveno dėl susiklosčiusios situacijos ir padarytos veikos. Pažymėtina, kad nors kaltinamasis, padarydamas šią nusikalstamą veiką, elgėsi ypač pavojingai ir savo, ir aplinkinių atžvilgiu, visgi iš byloje surinktų duomenų matyti, jog tokia jo veika yra atsitiktinio pobūdžio, savo elgesį kaltinamasis įvertino kritiškai. Įvertinus bylos aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad V. O. anksčiau nėra teistas, administracine tvarka baustas, tačiau ne už šiurkščius administracinius nusižengimus (I b. t., b. l. 97-100), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, teismas tiki, kad ne bausmė ir teistumas, o būtent kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės – t. y. teismo suteiktas pasitikėjimas (kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis, kurios atitinka padarytos veikos pavojingumą) gali padaryti reikiamą teigiamą įtaką ateity elgtis teisėtu būdu. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas turi pagrindą manyti, kad V. O. ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, taigi sprendžia, kad jis atitinka įstatymo nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas.

BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Nagrinėjamu atveju V. O. laiduotoja sutinka būti jo žmona A. O.. Pastaroji teisiamajame posėdyje paaiškino, kad ji vyrui daro didelę įtaką, jie kartu gyvena, daug ir nuoširdžiai bendrauja, ji pati alkoholio nevartoja visiškai. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. O. su sutuoktine sieja artimi ryšiai. A. O. gebės padaryti vyrui teigiamą įtaką. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. O. dirba, neteista, administracine tvarka baustas už nešiurkščius administracinius nusižengimus. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. O. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. O., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką jam, kad vyras laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. O., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos A. O. atsakomybei pagal laidavimą, ir baudžiamoji byla nutrauktina. Teismas, įvertinęs aukščiau minėtas V. O. charakterizuojančias aplinkybes, jog iki šiol nedarė nusikalstamų veikų, dirba, atsakingai vertina savo veiksmus, konstatuoja, kad vienerių metų laidavimo terminas yra pakankamas, užstatas neskirtinas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė paskirti V. O. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 metams (BK 68 straipsnis); 2) automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimą (BK 72 straipsnis).

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalis numato, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, gali būti skiriama baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise (1 punktas). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

V. O.

padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairavo transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,83 promilių etilo alkoholio koncentracija. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius.

Kaltinamasis pirmą kartą neblaivus vairavo transporto priemonę, jis nėra padaręs ir kitokio pobūdžio teisės pažeidimų, susijusių su girtavimu, todėl specialiosios teisės atėmimo terminas skirtinas mažesnis nei šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkis. Jam skirtinas 2 metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas, jį skaičiuojant nuo šios teisės sustabdymo dienos – 2024 m. gruodžio 23 d. Teismo vertinimu, toks terminas bus pakankamas, kad būtų pasiekti baudžiamosios poveikio priemonės tikslai. Pažymėtina, kad kaltinamojo gynėjas ir kaltinamasis prašė teismo, kad V. O. būtų taikomas minimalus uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones terminas. Skirti trumpesnį baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminą, kaip prašė kaltinamojo gynėjas, nėra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai, kadangi kaltinamasis įvykdė ne administracinį nusižengimą, o nusikaltimą, todėl ir jam taikomos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti ne trumpesnis nei tai reglamentuoja Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, nustatančios atsakomybę už transporto priemonės vairavimą, kai neblaivumas neviršija 1,50 promilių. Teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis nagrinėjamu atveju padarė dvi atskiras įstatymo uždrautas veikas, o būtent – ne tik vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, tačiau ir, būdamas neblaivus, sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sugadintas svetimas turtas (automobilis). Be kita ko, už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių, o už neblaivių asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 4 dalyje numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo trejų iki penkerių metų. Be to, teismų praktikoje pabrėžiama, kad asmenų, traukiamų baudžiamojon atsakomybėn ir asmenų traukiamų administracinėn atsakomybėn, teisinė padėtis negali nesiskirti, nes skiriasi pats šios teisinės atsakomybės pagrindas. Baudžiamojo poveikio priemonės terminas, kuris lygus ar mažesnis už administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminą, nustatytą už mažiau pavojingą administracinį nusižengimą, nebūtų proporcingas padarytai nusikalstamai veikai (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-256-898/2020).

Kaltinamajam taikytina ir kita baudžiamojo poveikio priemonė, kuri yra numatyta BK 72 straipsnyje – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn.

BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, sprendžiant klausimą dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas yra konfiskuojamas.

Turto konfiskavimas – viena iš BK IX skyriuje nurodytų baudžiamojo poveikio priemonių rūšių, kuria siekiama padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (tiesiogiai ar netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, transporto priemonė, kurią vairavo V. O., atitinka konfiskuotino turto sąvoką. Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo nustatyta, kad automobilis „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo kaltinamasis, nuosavybės teise priklauso jam (I b. t., b. l. 38). Taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios V. O. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Teismas, įvertinęs automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausymo V. O. faktą, pastarajam nustatytą girtumo aplinkybę bei laipsnį, jo sustabdymo aplinkybes, konstatuoja būtinybę pagal BK 72 straipsnio 2-3 dalis kaltinamajam priklausančią transporto priemonę konfiskuoti. Pažymėtina, kad nesilaikant šios nuostatos ir automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik kad formuotų asmens nebaudžiamumo nuotaikas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, tokiu būdu neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų tikslinga konfiskuoti ne jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę, bet jos vertės ekvivalentą.

Dėl kitų klausimų.

K. V. O. ikiteisminio tyrimo metu (duomenys neskelbtini) straipsnio tvarka buvo sulaikytas nebuvo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinos.

V. O. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas VĮ „Regitra“.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų nėra.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu nuo 2024 m. gruodžio 23 d. iki 2025 m. gegužės 23 d., siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, buvo laikinai apribotos V. O. nuosavybės teisės į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini). Ši procesinė prievartos priemonė paliktina galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti - kompaktinis diskas su BPC, body kamerų įrašais, prisegtas prie galinio I bylos tomo viršelio, įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67–68, 72 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. O., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį A. O. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. O. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. gruodžio 23 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsniu, paskirti V. O. baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančio turto – automobilio „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

V. O. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, paimtą V. O. vardu išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ „Regitra“.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-iojo skyriaus prokurorės 2024 m. gruodžio 23 d. nutarimu taikytą laikiną V. O. nuosavybės teisės į automobilį „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir baudžiamajai bylai nagrinėti – kompaktinį diską su BPC, body kamerų įrašais, prisegtą prie galinio 1 bylos tomo viršelio, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.