Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Svajūno Knizlerio ir Violetos Ražinskaitės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. Š. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 129 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu devyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, be to, iš S. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. A. priteista 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu nuosprendžiu iš S. Š. Valstybinei ligonių kasai priteista 1713,35 Lt patirtai žalai atlyginti, tačiau šioje dalyje nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. Š. nuteistas už tai, kad 2009 m. liepos 22 d. apie 14.20 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Vilniuje, asmeninio konflikto su V. A. metu, peiliu vieną kartą smogė pastarajam į kaklą, tuo padarydamas nukentėjusiajam pjautinę skersinės krypties žaizdą kaklo priekio viršutinėje dalyje su kairės pusės jungo venų ir viršutinės arterijos bei kaklo raumenų sužalojimu, sukėlusiu ūmų išorinį nukraujavimą ir hemoraginį šoką su progresuojančiu širdies ir kraujagyslių veiklos nepakankamumu, dėl to 2009-07-22 16.00 val. V. A. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje mirė.

Be to, Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu iš S. Š. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei D. A. priteista 5000 Lt turtinei žalai atlyginti.

Teismas padarė klaidingą išvadą, jog sužalodamas V. A. apeliantas veikė netiesiogine tyčia, ir nors nenorėjo tokių pasekmių, sąmoningai leido joms atsirasti, todėl jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal LR BK 129 str. 1 d.

Apelianto manymu, jo įvykdyta nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama ne pagal LR BK 129 str. 1 d., o pagal LR BK 130 str., kadangi tarp jo ir V. A. kilusio konflikto metu, apeliantas staiga labai susijaudino dėl V. A. itin įžeidžiančių poelgių, nes pastarasis paniekinančiai apšnekėjo jį ir jo artimuosius, bei grasino su juo fiziškai susidoroti, dėl to būdamas labai susijaudinęs dūrė nukentėjusiajam peiliu.

Taip pat teismas neteisingai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Remdamasis tuo, kad D. A. teismui nepateikė jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių 5000 Lt žalos, kurią ji patyrė dėl laidotuvių, dydį, S. Š. prašo civilinės ieškovės D. A. ieškinį atmesti.

Teismo posėdyje nuteistasis S. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Prokuroras ir nukentėjusioji prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. Š. apeliacinis skundas tenkinamas dalinai, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio dydžio klausimo ( LR BPK 328 str. 4 p. ).

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, objektyviai įvertino byloje surinktus bei ištirtus įrodymus, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo S. Š. kaltės ir jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikacijos pagal LR BK 129 str. 1 d.

Apeliantas, nesutikdamas su jo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal LR BK 129 str. 1 d., nurodo, kad tarp jo ir V. A. kilusio konflikto metu, jis staiga labai susijaudino dėl V. A. itin įžeidžiančių poelgių, nes pastarasis paniekinančiai apšnekėjo jį ir jo artimuosius, bei grasino su juo fiziškai susidoroti, todėl būdamas labai susijaudinęs dūrė nukentėjusiajam peiliu.

Nužudymas kvalifikuojamas pagal LR BK 130 straipsnį (staiga labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal LR BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka dispozicijoje aprašytas sąlygas. Kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Toks poelgis turi sukelti didelį susijaudinimą, dėl kurio įvyko fiziologinis afektas ir sekė padarinius sukėlę veiksmai. Be to, viena iš sąlygų nužudymui kvalifikuoti pagal LR BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į jį. Tik esant šių BK 130 straipsnio dispozicijoje įvardytų sąlygų visumai, kaltininko veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Tokia ekspertizė skiriama turint duomenų, rodančių buvus fiziologinio afekto būseną.

Šioje byloje nenustatytos visos sąlygos, būtinos padarytos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 130 str. Be greito kaltininko atsako į nukentėjusiojo elgesį, būtina nustatyti, kad šį atsaką lėmė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo poelgis.

Byloje nustatyta, kad žodinis konfliktas tarp nuteistojo S. Š. ir nukentėjusiojo V. A. prasidėjo nuteistajam paprašius grąžinti radijo imtuvą, kurį nuteistasis buvo davęs pataisyti. 2009 m. liepos 23 d. prisipažinime padarius nusikaltimą S. Š. nurodė, kad nukentėjusysis pradėjo vartoti necenzūrinius žodžius ir grasinti, kad nukentėjusiojo draugai jį sumuš (b.l. 78). 2009 m. liepos 23 d. apklausos metu S. Š. nurodė, kad paprašius grąžinti radijo imtuvą, V. A. pagrasino, jog jo draugai „su juo susitvarkys“ (b.l. 83). Savo parodymus S. Š. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu, nurodė, kad V. A. jam pagrasino. Tačiau 2009 m. spalio 22 d. apklausos metu, S. Š. papildomai parodė, kad be to, jog V. A. keikė jį necenzūriniais žodžiais dar buvo sugriebęs už drabužių ties krūtine, norėjo išstumti per duris iš laiptinės į lauką (b.l. 91). Pokalbio su teismo psichiatre eksperte metu (2009 m. rugsėjo 2 d.) nuteistasis nurodė, kad V. A. jį nemotyvuotai aprėkė. Jis įsižeidė, kad V. A. grasina mušti ir jam pasidarė apmaudu. Taip pat nurodė, kad greičiausiai V. A. jį fiziškai palietė, ar pastūmė, ar sugriebė (b.l. 118). Taigi, kaip matyti iš paties nuteistojo parodymų, tą aplinkybę, kad nukentėjusysis jį sugriebė už drabužių, ar fiziškai lietė, ar pastūmė, apeliantas nurodė ne iškart, o tik 2009 m. spalio 22 d. apklausos metu, pokalbio su teismo psichiatre eksperte metu pats ja abejojo. Parodymų metu nurodydamas minėtą aplinkybę, nuteistasis galimai siekė kiek įmanoma sušvelninti savo atsakomybę.

Teisėjų kolegijos nuomone tokios įvykio aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, kad S. Š. buvo fiziologinio afekto būsenoje, o nukentėjusiojo žodžiai ir galimi veiksmai negali būti vertinami kaip nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis bei inspiruoti jo didelį susijaudinimą, pasižymintį nedelsiant įvykdytu atsaku – nužudymu. S. Š. reakcija į nukentėjusiojo žodžius buvo neadekvati situacijai. Pagal bylos aplinkybes nustatyta, kad S. Š. nusikaltimą padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir teismas pagrįstai pripažino, kad tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Be to, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra 2009 m. rugsėjo 29 d. specialisto (teismo psichiatro eksperto) išvada Nr. 90TPK–84 (b.l. 118), kurioje nustatyta, jog nėra jokio pagrindo S. Š. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę, ir kad išanalizavus ikiteisminio tyrimo medžiagą, nekyla jokių įtarimų, kad S. Š. jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu galėjo būti laikino psichikos veiklos sutrikimo būsenoje.

Taigi kolegija daro išvadą, kad teismas pagrįstai padarytą veiką kvalifikavo pagal LR BK 129 str. 1 d., kvalifikuoti S. Š. nusikalstamą veiką pagal LR BK 130 str. nėra pagrindo.

Apeliantas skunde nurodo, jog teismas nepakankamai atsižvelgė į aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant bylą, t. y. kad S. Š. pranešė apie įvykdytą nusikaltimą policijos įstaigai ir kiek galėdamas suteikė pirmąją medicininę pagalbą nukentėjusiajam. Be to, atidavė policijos pareigūnams nusikaltimo įrankį – peilį, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios davė teisingus ir nuoseklius parodymus bei savo kaltę pripažino pilnai. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra deklaratyvus apelianto teiginys, kuris nepagrįstas, todėl atmetamas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Įstatyme reikalaujama, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas apeliantui bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvą bei tikslą, nusikalstamos veikos stadiją, atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir sunkinančią aplinkybę, kaltininko asmenybę. S. Š. praeityje neteistas, nebaustas administracine tvarka, dirbo, netiesiogine tyčia dėl menkos dingsties, panaudojęs įrankį – peilį – nužudė kitą žmogų, t.y. padarė labai sunkų nusikaltimą, sukėlusį neatstatomas pasekmes, yra jo atsakomybę dvi lengvinančios ir viena sunkinanti aplinkybės.

Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikaltimą jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

S. Š. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis pats bandė suteikti nukentėjusiajam pagalbą, iš karto po padaryto nusikaltimo du kartus skambino greitosios pagalbos telefonu, prašydamas sužalotam žmogui pagalbos, tuo bandydamas išvengti galimų sunkių padarinių ir nuo pat pirmos apklausos prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, pateikė nusikaltimo įrankį – peilį, padėjo išaiškinti šią veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Pirmosios instancijos teismas, įvertino ir atsižvelgė į visas bausmei skirti svarbias aplinkybes. Įvertinęs ir atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas parinko S. Š. bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, žymiai mažesnę, negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, ją atliekant pataisos namuose. Tokios bausmės parinkimas nulėmė nukentėjusiosios D. A. palanki pozicija jo atžvilgiu. S. Š. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

Baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. A. prašė pripažinti ją civiline ieškove ir pareiškė 5000 Lt civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo. Ji paaiškino, kad šią sumą sudaro jos turėtos vyro laidojimo išlaidos – šarvojimo salės nuoma, karsto kaina, duobės iškasimas. Darbovietėje jai išmokėtos 850 Lt. dydžio pašalpos į ieškinio sumą neįskaičiavo. Nors D. A. neišsaugojo jokių dokumentų ir kvitų, kurie jos reikalavimus pagrįstų, pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino pilnai, motyvuodamas, kad 5000 Lt civilinis ieškinys dėl turtinės žalos, susijusios su žmogaus palaidojimu yra realaus dydžio. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, tokių motyvų aiškiai nepakanka teisingam ieškinio išsprendimui. Ieškovei nepateikus jokių dokumentų, kurie jos reikalavimus dėl turtinės žalos dydžio bent iš dalies pagrįstų, teismas negalėjo tiksliai apskaičiuoti ieškinio sumos, neatidėjęs baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavęs papildomos medžiagos. Ieškinio dydis gali būti nustatytas įrodinėjimo priemonėmis, kurias numato civilinio proceso įstatymas, todėl esant tokioms aplinkybėms, civilinis ieškinys išskiriamas ir perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendį pakeisti: panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje D. A. naudai priteista iš S. Š. 5000 Lt. turtinei žalai atlyginti.

Pripažinti ieškovei D. A. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.