Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. vairuodamas dviratį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, o būtent:

jis, 2012 m. rugsėjo 11 d., apie 14.19 val., Ukmergės g., Vilniuje, vairuodamas dviratį SCOT AFDT1, važiavo link miesto centro. Privažiavęs prie šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su nuvažiavimu link Gabijos g., degant jo važiavimo kryptimi raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją ir kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo iš dešinės pusės į kairę jo važiavimo kryptimi pėsčiųjų perėja, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją S. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu būdu, J. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių 70 („vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų“), 78.11 („raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui“), 169 („Esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui“) punktų reikalavimus.

Apklaustas teisme J. R. parodė, kad nori atsiprašyti, kad taip įvyko. Dviračiu važinėja beveik 45 metus, buvo profesionalus sportininkas, tai jo gyvenimo būdas. Ta trasa jam gerai pažįstama, per savaitę po kelis kartus pravažiuoja. Visi šviesoforai, jų veikimas jam, J. R. aiškūs. Tą dieną 2012-09-11 grįždamas iš treniruotės važiavo link namų, artėdamas prie minėtos sankryžos jis, J. R. važiavo pirma eismo juosta, kuri leidžia sukti į dešinę, į Gabijos g. Likus apie 70 m. nuo šviesoforo degė žalia šviesa. Pavažiavus, po kelių sekundžių pradėjo mirksėti šviesoforas. Artėdamas link sankryžos, likus keliems metrams iki jos, jis, J. R. pažiūrėjo į perėjos šviesoforą, degė raudona šviesa. Ir tuo metu įvyko susidūrimas. Po to, kai pasikėlė, šalia gulėjo mergina, jis, J. R. pasilenkė prie jos, pakišo jai po galva rankinuką. Atsirado daugiau žmonių. Mergina norėjo keltis, bet jie jai neleido. Po to iškvietė greitąją ir policiją, jį, J. R. ir nukentėjusiąją pasodino į greitają, atėjo pareigūnas policijos, surašė duomenis. Išvežė juos į ligoninę. Sekančią dieną jis, J. R. prisistatė Kelių policiją, davė parodymus, ten buvo sutikęs nukentėjusiosios mamą ir seserį. Tą pačią dieną nuvažiavo į ligoninę, buvo susitikęs su S., ji gulėjo ant lovos, buvo po akimi mėlynė, pakalbėjo su ja. Ji padiktavo savo telefoną ir jis, J. R. išvažiavo namo.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teime buvo pagarsinti kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 21-22), kuriuose J. R. parodė, kad 2012-09-11, apie 14.19 val., vairavo dviratį SCOT AFDT1 ir važiavo Ukmergės g. link miesto centro apie 30 km/h greičiu. Buvo sausa, giedra. Tiksliai nurodyti greičio negali, kadangi spidometro dviratyje nebuvo. Sankryžoje su nuvažiavimu link Gabijos g. jam reikėjo sukti dešinėn, link Gabijos g. Artėdamas prie minėtos sankryžos, matė jo važiavimo kryptimi degantį žalią šviesoforo signalą, todėl greičio nekeitė. Pravažiavo pro ta pačia kryptimi 2-a ir 3-ia eismo juostuomis lėčiau važiavusius automobilius. Į minėtą sankryžą įvažiavo pradėjus mirksėti žaliam šviesoforo signalui. Įvažiavęs į pėsčiųjų perėją susidūrė su pėsčiąja. Abu parkrito. Viskas įvyko staiga, todėl neprisimena, kaip jis parkrito ir susižalojo. Neįsidėmėjo, į kurią pėsčiosios kūno dalį atsitrenkė, iš kurios pusės ėjo pėsčioji, koks buvo atstumas tarp jo ir pėsčiosios, kai jis įvažiavo į pėsčiųjų perėją. Atsistojęs pamatė, kad pėsčioji gulėjo ant nugaros ir buvo be sąmonės. Maždaug po minutės pėsčioji atsigavo ir bandė atsikelti, tačiau jis jai to daryti neleido. Priėjo daugiau žmonių, kažkas iškvietė medikus, kurie atvykę, jį ir pėsčiąją apžiūrėjo. Jis ir pėsčioji buvo išvežti į ligoninę. Jis suprato jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal LR BK 282 str. 1 d. esmę. Savo kaltę pripažino iš dalies, nes mano, jog į pėsčiųjų perėją pėsčioji įžengė dar neužsidegus žaliam šviesoforo signalui – kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakė, kad matė pesčiųjų perėjoje degantį raudoną šviesaforo signalą likus jam keli metrai iki sankryžos, nes dabar tik prisimena, jog žvilgtelėjo į kairę ir pamatė, kad degė raudona šviesa perėjoje. Buvo stresas po susidūrimo, todėl, gal nedavė tikslių parodymų tada. Kaip dabar sako, taip ir buvo. Be to kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad kai likus apie 70 m. iki perėjos pradėjo mirksėti žalia šviesa, šalia važiavo mašinos, o jis važiavo pirma eile, nes ji tuščia buvo. Liudytojų parodymai, kurie sako, kad jis, J. R. važiavo per raudoną, taip važiavo per raudoną šviesą, bet pėstiesiems degė taip pat raudonas signalas. Kai yra raudonas šviesoforo signalas ir žalia rodyklė į dešinę, kliūčių jei nėra, tai galima ir nesustojus važiuoti. Kai jis J. R. važiavo perėjoje nieko nebuvo, į perėjos šviesoforą pažiūrėjo kai buvo jau 2 metrai iki perėjos. Važiavo šalia mašinos, iš kairės pusės važiavo mašinos. Jo, J. R. dviratis judėjo apie 30 km/h greičiu. Esant posūkiui į dešinę, nestabdant į jį negalima įvažiuoti. Iš gatvės S. Neries pradeda judėti mašinos, reikia žiūrėti, kad neįvažiuotum. Prieš perėją jis, J. R. truputį pristabdė, greičio nepadidino. Su liudytoja nukentėjusiosios seserimi jis, J. R. pasikalbėjo, bet nepasakojo apie susidūrimą, apie greičio padidnimą. Pasak J. R., apie 25 km/h greičiu jis gali saugiai įveikti posūkį, dviračio staigiai negalima sustabdyti. Kai jis, J. R. buvo apie 70 m. iki perėjos, matė, kad stovėjo prie šviesoforo žmogus, kas ten buvo negali pasakyti. Buvo saulėta diena. Buvo apsirengęs mėlynais marškinėliais, pats dviratis yra geltonas. Buvo šilta ir apšvietimas buvo iš dešinės pusės. Pasak kaltinamojo, civilis ieškinys jam bus labai sunkus smūgis, jis neturi jokių turtų, dviejų kambarių butas, žmona pensijoje, serganti, atlyginimas jo minimalus.

Apklausta teisme nukentėjusioji S. L. parodė, kad apie patį įvykį nieko neprisimena, iš gydytojo ėjo į vaistinę, po įvykio atsibudo, suprato, kad jau buvo vakaras. Nieko nesuvokė, galvojo kas jos vaiką paims iš darželio. Ji, S. L. atsimena, kad mokėsi, buvo ruduo. Apie 2013-09-11 apie 14.00 val. buvo „Fauna Bona“, Ukmergės g., nuėjo į vaistinę ir ėjo link gatvės ir daugiau nieko neatsimena. Naktį atgavo sąmonę, buvo tamsu, sėdėjo vežimėlyje ir ją, S. L. vežė skenuoti galvą, girdėjo kažkur šneka žmonės. Pasak S. L., po įvykio jai susilpnėjo atmintis, smegenyse yra randas, kuris gali įtakoti jos gyvenimą, ji gyvena su baime. Kaltinamasis jai, S. L. skambino rudenį ir kvietė susitikti, ji tuo metu negalėjo atvažiuoti, nes ruošėsi važiuoti pas tėvus, daugiau ji nesulaukė iš kaltinamojo jokios žinutės. Kaltinamasis, kai ikiteisminis tyrimas buvo pabaigtas dar siūlė susitikti, gal norėjo susitaikyti, bet ji nesutiko. Pasak S. L., kaltinamasis buvo atėjęs į ligoninę. Ji, S. L. pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos, jai didžiausia žala padaryta ateičiai. S. L. paaiškino, kad sūnus dabar atsistatė, pastarasis po įvykio nervingai miegodavo, mėnesį su ja buvo labai šaltas, ji savo vaikui buvo svarbiausias žmogus, sūnus jos bijojo, jos vyras dirbo užsienyje. Anot S. L., jai einant į namus reikėjo pereiti per Ukmergės g., buvo su mėlynu tamsiu paltuku, kelnėmis, rudais batais ir balta rankine. Ji, S. L. nežino kokia diena tai buvo, kai įvyko įvykis, prisimena tik vaistinę.

Teisme apklaustas liudytojas G. K. parodė, jog atsimena, kad išeidamas iš parduotuvės „Norfa“, Ukmergės plente, prie parduotuvės „Norfa“ matė eismo įvykį, tiksliau dabar neatsimena. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus LR BPK 276 str. 1 d. 2 p., kai jis 2012-10-24 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-11, apie 14.20 val., išėjo iš prekybos centro „Norfa“, esančio Ukmergės g. 298A, Vilniuje. Tuo metu buvo sausa, saulėta. Matė, kad Ukmergės g. link centro važiavę automobiliai sustojo prieš sankryžą su nuvažiavimu link Gabijos g. Tuo metu ant šaligatvio prie pėsčiųjų perėjos per Ukmergės g., kuri įrengta ties sankryža su nuvažiavimu link Gabijos g., stovėjo mergina. Kai pamatė stovinčią merginą, minėtoje pėsčiųjų perėjoje jos ėjimo kryptimi jau degė žalias šviesoforo signalas. Mergina apsidairė ir ramiu žingsniu įžengė į pėsčiųjų perėją. Tuo metu Ukmergės g. nuo Ukmergės pusės dideliu greičiu nuo kalniuko važiavo dviratininkas, kuris nestabdydamas įvažiavo į pėsčiųjų perėją, atsitrenkė į pėsčiosios kairįjį šoną ir jie abu nugriuvo. Kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, tarp pėsčiosios ir dviratininko buvo apie 20 m atstumas. Dviratininkas nerodė jokio posūkio signalo, jo abi rankos buvo ant vairo. Matė, kad dviratininkas atsikėlė, o pėsčioji liko gulėti. Dviratininkas priėjo prie partrenktos pėsčiosios, bandė ją pakelti. Vėliau atvyko policija, medikai. Medikai merginą išvežė į ligoninę (b.l. 57-58) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi. Pasak G. K., priekyje, prie sankryžos buvo daug automobilių, jis stovėjo prie parduotuvės, prie savo automobilio, žiūrėjo į savo buvusią darbovietę, pastebėjo, jog daug automobilių buvo sustoję ir degė raudonas šviesoforas. Tada pastebėjo prie pėsčiųjų perėjos stovinčią jauną merginą, matė, kad jai degė žalias šviesoforo signalas ir pastebėjo, kaip pralėkė dviratininkas ir nieko ten nesureikšmino. G. K. paaiškino, kad ten buvo nuokalnėn trys eismo juostos, trečia eismo juosta galima sukti į dešinę, dviratininkas važiavo ta juosta kur galima sukti į dešinę. Pasak G. K., dviratininkas pralėkė greitai pirma eismo juosta, kur galima sukti į dešinę, ir tada prieš akis įvyko susitrenkimo momentas. Anot G. K., dviratininkas lėkė labai greitai, jam pasirodė, kad užkrito ant merginos, mergina susigūžusi gulėjo ant žemės. G. K. parodė, kad viskas vyko ant pėsčiųjų perėjos, nukentėjusioji buvo išėjusi vieną su puse žingsnio ant pėsčiųjų perėjos, pastarajai, kai ji stovėjo, degė žalias šviesoforo signalas, nei vienas automobilis nebuvo pajudėjęs iš vietos. Atkreipė dėmesį, kad niekas neišlipo ir nepriėjo prie nukentėjusiosios. Jis, G. K. pats asmeniškai buvo dešinėje pusėje nuo įvykio vietos, pėsčioji stovėjo dešinėje pusėje. Kai išėjo iš parduotuvės transporto priemonės jau stovėjo, gal 30 sekundžių praėjo, kol mergina pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Jis, G. K. žiūrėjo, todėl iš karto pastebėjo. Apie trisdešimt sekundžių mergina dar stovėjo ir nepradėjo eiti, ar nukentėjusioji dairėsi, kol ji išėjo į pėsčiųjų perėją, nematė, bet jai degė žalias šviesoforo signalas. Po 30 sekundžių pastebėjo, kad dviratininkas greitai pralėkė, pagalvojo kas dabar bus, visi stovi, o dviratininkas juda. Pasak G. K., kai mergina įžengė į važiuojamą dalį, dviratininkas buvo iki nukentėjusiosios apie 50 - 70 m., važiuodamas dviratininkas jokių ženklų nerodė, laikėsi įsikibęs į vairą. G. K. paaiškino, kad saulė švietė iš dešinės pusės, galvojo gal apakino žmogų, gal nepastebėjo, bet suprato, kad tai buvo neįmanoma, saulė švietė iš šono tiems automobiliams, kurie važiuoja į miestą. Pasak G. K., jis pats vaikšto per tą pėsčiųjų perėją, ta sankryža automatiškai reguliuojasi, bet yra ir mygtukas. Anot G. K., iš tokio atstumo, kai žiūrėjo į sankryžą, nebuvo 100 m., mergina jau buvo atėjusi ir stovėjo, kai ją pamatė, jis tos merginos akimis nesekė. Kaip stovėjo mergina, taip ir pajudėjo, nebėgo, jis, G. K. matė nukentėjusiąją stovinčią ant šaligatvio ir stovinčią degant žaliam signalui.

Teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad vairavo automobilį Ukmergės plente, gali būti tokiu laiku koks nurodytas jo paaiškinime. Jis, A. A. buvo antroje eismo juostoje, pamatė kaip mergina išėjo į gatvę, į pastarąją atsitrenkė dviratininkas ir ji nukrito. Pasak A. A., jis pamatė pėsčiąją, kai nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją, susidarė įspūdį, kad jai degė žalias šviesoforo signalas. Kai jis, A. A. sustojo, jam jau degė raudonas šviesoforo signalas. Pėsčioji pradėjo judėti po 5 sekundžių, kai pėsčioji įžengė į pėsčiųjų perėją, dviratininkas į ją atsitrenkė. Pasak A. A., dviratininkas važiavo pirma eismo juosta, nematė, jog dviratininkas rodytų kokį judesį, tada susidūrimas, parbloškė merginą ir nukrito dviratininkas. A. A. paaiškino, kad kitose eismo juostose automobiliai jau stabdė, kai pastebėjo dviratininką, pastarasis buvo už jo. Gal 1 m. nuo krašto šaligatvio mergina buvo nuėjusi, kokius tris žingsnius padarė, dėl šviesoforo signalo nėra tikras, pagalvojo, kad nukentėjusiajai degė žalias šviesoforo signalas. Anot A. A., pėsčiųjų perėjoje buvo tik viena mergina, ji viena pradėjo eiti, jis buvo pirmas juostoje sustojęs, kai sustojo, nukentėjusioji po 5 sekundžių žengė į pėsčiųjų perėją. Jis, A. A. negalėtų pasakyti kokiu greičiu važiavo dviratininkas, dabar nėra užtikrintas, kad pėsčiajai degė žalias šviesoforo signalas. Teisėjai pagarsinus liudytojo parodymus (LR BPK 276 str. 4 d.), kai jis 2012-10-23 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-11, apie 14.20 val., vairavo automobilį Mazda 3, valst.Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiavo Ukmergės g. 2-a eismo juosta link miesto centro. Prieš sankryžą su nuvažiavimu į Gabijos gatvę automobilį sustabdė pirmas, kadangi jo važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas su prie jo pritvirtinta žalia rodykle, leidžiančia sukti į dešinę. Tuo metu buvo sausa, saulėta. Gretimoje kairėje eismo juostoje buvo sustoję automobiliai. Matė, kaip į šioje sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją nuo dešiniojo šaligatvio, degant žaliam šviesoforo signalui, ramiu tempu įžengė pėsčioji. Pėsčioji nuo šaligatvio žengė apie 2 žingsnius ir tuo metu į ją atsitrenkė dviratininkas, kuris dideliu greičiu (apie 20-25 km/h) atvažiavo Ukmergės g. 1-a eismo juosta nuo Ukmergės pusės ir įvažiavo į perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Atstumo tarp pėsčiosios, kai ši įžengė į perėją ir dviratininko, neįsidėmėjo. Dviratininkas nesiėmė jokių veiksmų susidūrimui išvengti, t.y. nestabdė ir nebandė pėsčiosios apvažiuoti. Dviratininkas nerodė jokio posūkio signalo, dviratininko abi rankos buvo ant vairo. Dviratininkui į pėsčiąją atsitrenkus, jie abu nugriuvo. Matė, kad dviratininkas atsikėlė, o pėsčioji liko gulėti. Dviratininkas priėjo prie pėsčiosios, bandė suteikti pirmąją med.pagalbą. Išlipęs iš automobilio, jis priėjo prie partrenktos pėsčiosios, bandė ją atgaivinti, dviratininkui davė servetėlę nusišluostyti nuo veido kraują. Kai pėsčioji atgavo sąmonę, bandė keltis, tačiau jie jai to daryti neleido. Atvyko policija, medikai. Medikai merginą išvežė į ligoninę (b.l. 54-55) – liudytojas patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Teisme apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad važiavo iš parduotuvės „Norfa“, automobilyje sėdėjo kaip keleivis, buvo diena, popietė, gali būti apie 09 val. – 11 val. 14.30 val. mergina ėjo per žalią šviesoforo signalą, kai sustojo jiems jau degė raudonas šviesoforo signalas. Pasak R. S., jei nėra automobilių užsidega žalias šviesoforo signalas, jis matė kaip užsidegė žalias šviesoforo signalas pėsčiųjų perėjoje ir mergina pradėjo eiti. Nukentėjusioji buvo nuėjusi iki pirmos eismo juostos, mergina buvo per vidurį pėsčiųjų perėjos, kai dviratininkas į ją įvažiavo. R. S. paaiškino, kad dviratininkas važiavo palei parduotuvę, kai išvažinėjo iš parduotuvės „Norfa“ jau matė kaip važiavo dviratininkas, kurio greitis buvo apie 35 km, 40 km per valandą. Pasak R. S., dviratininko greitis buvo didelis, neatsimena, jog dviratininkas rodė ženklus, negali pasakyti ar bandė išvengti įvykio, matė kaip tiesiai važiavo ir trenkėsi. Teisėja pagarsina liudytojo parodymus (LR BPK 276 str. 4 d.), kai jis 2012-11-08 ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2012-09-11, apie 14.20 val., važiavo automobiliu Mazda 3, kurį vairavo A. A.. Jie važiavo Ukmergės g. 2-a eismo juosta link miesto centro ir pirmi sustojo prieš sankryžą su nuvažiavimu į Gabijos gatvę, kadangi jų važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas su prie jo pritvirtinta žalia rodykle, leidžiančia sukti į dešinę. Tuo metu buvo sausa, saulėta. Gretimoje kairėje eismo juostoje buvo sustoję automobiliai. 4-oje eismo juostoje automobilių nebuvo. Kaip į pėsčiųjų perėją įžengė pėsčioji ir dviratininkas susidūrė su pėsčiąją, nematė. Jis juos pastebėjo iš karto po susidūrimo, kai dviratininkas atsikėlė, o pėsčioji liko gulėti. Dviratininkas priėjo prie pėsčiosios, bandė suteikti pirmąją med.pagalbą. Išlipę iš automobilio, jie priėjo prie gulinčios pėsčiosios, kuri buvo be sąmonės, po pėsčiosios galva pakišo jos rankinuką. Kai mergina atgavo sąmonę, bandė keltis, tačiau jie jai to daryti neleido. Matė, kad dviratininkas taip pat buvo sužalotas. Vėliau atvyko policija, medikai. Medikai merginą išvežė į ligoninę (b.l. 60-61). Pasak R. S. daug laiko praėjo, matė kaip mergina stovėjo ir laukė žalio šviesoforo signalo, per pėsčiųjų perėją ėjo ramiu žingsniu, neskubėjo. Jo, R. S. automobilis pirmas sustojo prie šviesoforo, kiti automobiliai jau stovėjo kitose eismo juostose, kai pastebėjo dviratininką, jis buvo prie centro „Peugeot“, dviratininkas važiavo pirma eismo juosta iš galo.

Teisme apklausta liudytoja N. M. parodė, kad ji važiavo automobiliu sankryžoje ir įvyko autoįvykis. Tai buvo 2012 m. rugsėjo mėnesį Ukmergės g., buvo dienos metas.. Jos automobilis yrs „Vokswagen Jetta“, ji važiavo kraštine kelio juosta, matė dviratininką. Norėjo pasukti į Gabijos g., šviesofore buvo papildoma žalia rodyklė. Matydama dviratininką ji, N. M. pristabdė, norėdama jį praleisti. Nežinojo kokį dviratininkas darys veiksmą. Nuo dviratininko buvo per 6 ar 4 metrus. Prieš stabdydama automobilį matė kaip išėjo pėsčioji į pėsčiųjų perėją, matė dviratininko susidūrimą su ja. Ji, N. M. matė šviesoforus, norėjo sukti į dešinę, nes šviesofore buvo papildoma žalia lentelė. Ji pristabdydama laukė kol pravažiuos dviratininkas, šviesoforo signalas jiems degė raudonas. Ji, N. M. laukė dviratininko manevro, matė kaip pėsčioji žengė 2, 3 žingsnius į pėsčiųjų perėją ir įvyko susidūrimas. Diena buvo šilta ir saulėta. Matomumas buvo puikus. Ji, N. M. norėjo pasukti degant raudonam šviesoforui į dešinę, tai ir dviratininkui degė raudonas šviesoforas.

Vadovaujantis LR BPK 276 str. 4 d. teisėjai pagarsinus liudytojos N. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 51-52), kuriuose ji parodė, kad 2012-09-11, apie 14 val., automobiliu VW Jetta važiavo Ukmergės g. 1-a eismo juosta link miesto centro apie 20 km/h greičiu. Tuo metu buvo sausa, saulėta. Prieš ją 1-a eismo juosta ta pačia kryptimi apie 10 m atstumu nuo jos vairuojamo automobilio priekinės dalies prie dešinio važiuojamosios dalies krašto važiavo dviratininkas. Prie sankryžos su nuvažiavimu link Gabijos g. lėtai artėjo 2-oje ir 3-ioje eismo juostose važiavę automobiliai. Prieš jos automobilį 1-oje eismo juostoje kitų automobilių nebuvo. Tuo metu minėtoje sankryžoje jų važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas, su prie jo pritvirtinta žalia rodykle, leidžiančia sukti į dešinę. Matė, kaip į šioje sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją nuo dešiniojo šaligatvio ramiu tempu įžengė pėsčioji. Pėsčioji nuo šaligatvio žengė apie du žingsnius ir tuo metu į ją atsitrenkė minėtas dviratininkas, kuris įvažiavo į perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Pėsčioji įžengė į perėją dviratininkui iki perėjos likus apie 2 m atstumui. Dviratininkas nesiėmė jokių veiksmų susidūrimui išvengti, t.y. nestabdė ir nebandė pėsčiosios apvažiuoti. Dviratininkui atsitrenkus į pėsčiąją, jie abu nugriuvo. Ji matė, kad dviratininkas atsikėlė, o pėsčioji liko gulėti. Dviratininkas padėjo pėsčiosios rankinuką po šios galva, bandė suteikti pirmąją med.pagalbą. Ji, išlipusi iš automobilio ir priėjusi prie partrenktos pėsčiosios, šlakstydama merginos veidą vandeniu, bandė ją atgaivinti. Kai mergina atgavo sąmonę, bandė keltis, tačiau jie to daryti neleido. Apie įvykį pranešė tel.112. Atvyko policija, medikai. Medikai merginą išvežė į ligoninę- pastaroji patvirtino, kad šie jos parodymai teisingi. Be to liudytoja N. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu paaiškino, kad ji nematė šviesoforo signalo persijungimo momento, koks buvo šviesoforo signalas pėsčiajai negali pasakyti, mano, kad ji ėjo per žalią šviesaforo signalą. Pasak liudytojos, 14 val. ir rudenį saulės nėra viršuje, saulė tikrai turėjo šviesti iš priekio, na gal šiek tiek iš dešinės. Pėsčioji nėjo greitai.

Liudytoja G. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad tuo metu atostogavo pas tėvus Molėtuose. Vidurį nakties gavo pranešimą, kad seserį nutrenkė gatvėje. Sesers sūnus tuo me buvo paliktas darželyje. Buvo visai šeimai siaubingi išgyvenimai, nes, pasak G. G., jie galvojo, kad deduo gali nevaikščioti. Atvažiavus viduryje nakties pas sesę į ligoninę, ji jų nepažino. Nebuvo žinoma kokia jos trauma. Anksti ryte atvažiavę sužinojo, kad yra sunkus sveikatos sutrikdymas. Vaizdas buvo siaubingas. Sesuo nesiorentavos aplinkoje, tarpais ji juos pažindavo. Jos sūnus pamatęs mamą išsigando, klausė ar tai jo mama. Tas laikotarpis, kada sesuo gulėjo ligoninėje, visa situacija buvo labai sudėtinga. Yra šiai dienai akivaizdžios sesers traumos pasekmės, atminties sutrikimas yra ženklus. Pasak G. G. ji yra įspėta dėl melagingų parodymų ir žinodama tai nori atsakingai pasakyti, kad ji policijoje susitiko su kaltinamuoju, pastarasis jai aiškino, kad kai pamatė mirksintį šviesoforo signalą, norėdamas greičiau pravažiuoti, jis padidino greitį ir tada įvyko susidūrimas.

Liudytoja I. Š. parodė, kad ji yra nukentėjusiosios mama. Pasak liudytojos, tai buvo siaubinga diena, apie įvykį niekas nepranešė, sužinojo apie įvykį tik naktį. Vaikas nukentėjusiosios buvo paliktas nežinioje, kaip ir jie patys. Nuvažiavę į ligoninę pamatė dukrą, tai buvo baisu, kėlė baimę jos savijauta, nes ji jų nepažino. Atskiromis frazėmis kalbėjo, kartojo vaiko vardą. Informacijos apie sveikatos būklę jie negalė sužinoti. Kitą dieną sužinojo, kad tai smegenų sutrenkimas. Tai reiškia, kad gali būti didelių pažeidimų ateityje. Gali būti epilepsijos priepuoliai. Labai rimtų pakitimų jos smegenyse nerodo. Dukra po įvykio nebuvo sąmoninga, ji kalbėjo atskiromis frazėmis, su ja susikalbėti negalėjome. Vaikas šiai dienai bando žaidimais savo emociją išjausti, žaidžiama, kad avarijos vyksta. Vaiko tuo met neturėjo kur padėti, turėjo vestis jį į darbą, tomis dienomis jis pykosi su visais. Simonos būsena buvo apatiška, praktiškai nebuvo įmanoma susikalbėti, kartais į temą atsakydavo, kartais ne. Skundėsi, kad jai bloga, kad jai skauda ir negali kalbėti. Dabar, ji I. Š. pastebi pas dukrą atminties sutrikimus, neprisimena įvykių, nervingesnė tapo.

Specialistas T. V. apklaustas teisminio bylos nagrinjimo metu parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vyr. inžinierius. Specialistas paaiškino, kad šviesoforas dirba aktyviu režimu. Tikslios istorijos tos valandos ir tos dienos jie neturi, kadangi pats valdiklis išsaugo istoriją tik iki 15 dienų. Jie pateikė duomenis 2012-11-19 apie tą pačią valandą kaip buvo įvykis. Jie iš istorijos ištraukė šviesoforo veikimą ir pateikė šiai bylai. Iš 2012-11-19 lapo, kevirta grupė yra žalias, leidžiantis važiuoti Ukmergės g. Po jo baigimo 12 grupė užsidega po 10 ar 15 s, bet tai priklauso nuo to kiek degė žalias 7 grupei. Ar aplamai ji buvo ta 7 grupė. Galimybė tokia, kad po 4 galėjo ir 12 iš karto užsidegti. Pasak specialisto, taip detektorius reaguoja, jei yra laikas programoje toks, kad dar neišnaudotas pagrindinėje gatvėje, tai jis tęsia pagrindinę gatvę, bet fazių persijungimo seką jis neįtakoja. Įtakoja iš kitų grupių detektorių gauta informacija. Trumpiausias galimas laikas nuo vieno žalio šviesaforo baigimo degti, tai yra nuo 4 grupės žalio šviesaforo baigimo degti, tai yra tiksliau paskutinės sekundės mirksėjimo, iki 12 grupės žalio pirmos sekundė užsidegimo - yra 6 sekundės. Po žalio mirksėjimo 4 grupei 3 sekundes dega geltonas, jis neleidžia įvažiuoti, nei leidžia 12 grupei eiti. Tarp jų trumpiausias laikas yra raudoni, kurie dega dar 2 sekundes ir tada 12 grupei užsidega raudonas, geltonas. Pereinamąją fazę, kuri tęsiasi 6 sekundes daviklis visiškai neįtakoja. Jis tik įtakoja pagrindinę fazę. Tai yra žalią 4 grupei, ar didinti, ar mažinti. Tai yra pagrindiniam srautui, važiuojančiam Ukmergės g. Tas detektorius įtakoja taip, kad arba pratęsiame, arba jei niekas neužvažiavęs ant kitų detektorių, tada mes baigiame. Priklausomai nuo to ar yra iš šalutinių gatvių posūkis, šiuo atveju yra posūkis į kairę, kaip šitame pavyzdyje, tai sekanti yra posūkis į kairę iš pagrindinės gatvės. Priklausomai nuo to ar yra užimtas, tai mes leidžiame tą posūkį, jei jis būtų neužimtas, tai galėtų duoti tą 12 grupę. Sekanti fazė po posūkių yra išvažiavimai iš Neries gatvės. 6 sekundės tai yra laikas, kurio joks daviklis neįtakoja, čia yra saugumo sekundės, tam, kad pėstysis nepradėtų žengti, kol neišvažiavo transportas. Pagal taisyklės Susisiekimo ministro, patvirtintas 2013-01-21 įsakymu, šviesoforo įrengimo taisyklėse pasakyta, jei leistinas greitis 50 km, tai geltons signalas turi būti ne trumpesnis kaip 3 sekundės. O šitoje vietoje leistinas greitis yra 60 km. per valandą, tai turėtų būti geltonas signalas 4 sekundės. Bet nieko nepasakyta kiek dega raudonas šviesaforas. Čia pasakyta tik apie geltoną, o tiek kiek raudonas ir kokie intervalai grynai sankryžose yra nepasakyta. Geltonas gali degti ne mažiau kaip 3 sekundes, bet po to yra pas mus raudonas. Jei padarome 3 sekundes geltoną, tai raudonam paliekama 2 sekundes. Jei žalias signalas nemirksėtų, tai geltonas būtų aktualu, bet prieš pasibaigiant, žalias mirksi 4 sekundes, įspėjama, kad tuoj pasibaigs. Žalias signalas, jei pėsčiųjų mygtukas nuspaustas, jis dega 16 sekundžių plius 4 sekundes. Čia kalbama apie 12 grupę, tai, jei pėsčiųjų mygtukas nenuspaustas, tai valdiklis supranta, kad pėsčiojo čia nėra. Su 12 grupe kartu dega 6 ir 1 transporto grupė, o ten jau juos reguliuoja patys detektoriai. Jei pėsčiasis neina per perėją, tai degs tik tiek kiek transporto yra iš šalutinių gatvių. Taip daroma, nes čia dar saugumo salelės įeina. Programa tokia padaryta, kad jei pėsčiasis nuspaudė, tai duos 16 plius 4, jei nenuspaudė, tai tiek kiek yra transporto. Pasak specialisto, jis negali teigti, kad įvykio metu buvo būtent taip kaip nurodoma šioje schemoje. Tokia tikimybė galėjo būti. Galėjo ir nebūti. Trumpiau kaip 6 sekundės, tikrai negalėjo būti.

Ekspertas A. Š., teisme patvirtino savo byloje pateiktą išvadą. Paaiškino, jog savo išvadą grindė vadovaudamasis tyrėjo užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Paaiškino, kad raudonas šviesoforo signalas su žalia rodykle leidžia transporto priemonei sukti. Jei važiuoja tiesiai transportas, privalo sustoti prieš STOP liniją, jei suka į dešinę, tuo atveju, privalo pasirinkti tokį greitį, kad galėtų sustoti iki iš anksto numatomos kliūties. Kai suka į dešinę turi sustoti iki iš anksto numatomos kliūties ir turi praleisti kliūtį.

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 1778/12(01): eismo įvykio metu J. R. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 25).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 8636/12(01): Po eismo įvykio paimtame ir ištirtame nukentėjusiosios S. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b.l. 45).

Specialistas J. M. P., (duomenys neskelbtini) medicinos vyr. ekspertas, išnagrinėjęs S. L., gim. (duomenys neskelbtini), RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2012/21362, padarė išvadą, kad nustatyti S. L. sužalojimai – muštinė galvos viršugalvio dešinės pusės žaizda ir galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas ir poodinė kraujosruva apie dešinę akį galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 46-47).

Specialisto J. S., (duomenys neskelbtini) eismo skyriaus vadovo, paaiškinimas: nustatyti Ukmergės g. ir nuvažiavimo link Gabijos g. sankryžos šviesoforų darbo režimą 2012-09-11 galimybės nėra. Norint atkurti 2012-09-11 šios sankryžos šviesoforų veikimo grafiką, 2012-11-19 grafiku remtis negalima (b.l. 88-89).

Savivaldybės įmonės „Susiekimo paslaugos“ 2012-12-04 atsakymas advokatui R. P. Nr.MED-2280: Vilniaus m. Ukmergės-S.Nėries gatvių sankryžoje šviesoforinių fazių seka bei jų trukmė priklauso nuo transporto eismo intensyvumo (b.l. 82).

LTEC specialisto išvadoje Nr.11-1189(13) nurodyta, kad apskaičiuoti dviratininko J. R., važiuojančio dviračiu SCOT AFDT1, greitį prieš pėsčiosios partrenkimą negalima. Tikėtina, kad pėsčioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje 1-oje Ukmergės g. eismo juostoje. Apskaičiuoti kokiu atstumu iki pėsčiųjų perėjos buvo dviratininkas J. R., kai pėsčioji įžengė į pėsčiųjų perėją, negalima. Apskaičiuoti ar dviratininkas J. R., važiuodamas dviračiu SCOT AFDT1 20 km/h, 25 km/h ir 30 km/h greičiais, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, reaguodamas stabdymui tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, negalima. Dviratininkas J. R., važiuodamas dviračiu SCOT AFDT1 20 km/h, 25 km/h ir 30 km/h greičiais ir pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį bei jam būnant 20 m atstumu iki pėsčiosios, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Dviračio SCOT AFDT1 vairuotojo J. R. veiksmai, - įvažiavo į Ukmergės g. ir nuvažiavimo link Gabijos g. sankryžos pėsčiųjų perėją jo važiavimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir partrenkė į perėją degant pėstiesiems eismą leidžiančiam šviesoforo signalui išėjusią pėsčiąją S. L., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nėra pagrindo teigti, kad pėsčiosios S. L. įžengimas į važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui buvo nepriimtinas. Dviračio SCOT AFDT1 sustabdymo kelias dviratininkui važiuojant lygiame kelio ruože 20 km/h greičiu yra apie 9 m. Skersai kelio judančios kliūties apvažiavimo manevras, techniniu požiūriu yra nepriimtinas. Kad išvengtų už 2 m esančios pėsčiosios partrenkimo dviratininkas J. R. turėjo važiuoti nedidesniu kaip 6,4 m greičiu (b.l. 134-138).

Eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei fotolentelėse užfiksuotos aplinkybės po įvykusio eismo įvykio (b.l. 6-12), fotolentelės (b.l. 9-12), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu apžiūrėtas dviratis (b.l. 13-14), policijos patrulio J. O. tarnybiniame pranešime užfiksuoti surinkti po įvykio duomenys (b.l. 15).

Baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 282 str. 1 d. atsiranda tada, kai asmuo, nevairuodamas transporto priemonės pažeidžia transporto eismo tvarkos ir saugumo taisykles, jeigu dėl to žūsta žmogus ar būna sunkiai sutrikdoma žmogaus sveikata. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius (sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ar žuvo žmogus) bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir padarinių. Priežastinis ryšys yra BK 282 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis. Šios teisės normos dispozicija blanketinė. Jos turinį atskleidžia Kelių eismo taisyklės (toliau-KET).

Nors kaltinamasis J. R. kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo neprisižino, tačiau teismo vertinimu, byloje ištirtų įrodymų visuma, patvirtina, kad J. R. vairuodamas dviratį pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta S. L. sveikata

J. R. apklaustas teisme parodė, kad 2012-09-11 grįždamas iš treniruotės važiavo link namų, artėdamas prie minėtos sankryžos jis, J. R. važiavo pirma eismo juosta, kuri leidžia sukti į dešinę, į Gabijos g. Likus apie 70 m. nuo šviesoforo degė žalia šviesa. Pavažiavus, po kelių sekundžių pradėjo mirksėti šviesoforas. Artėdamas link sankryžos, likus keliems metrams iki jos, jis, J. R. pažiūrėjo į perėjos šviesoforą, degė raudona šviesa. Ir tuo metu įvyko susidūrimas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu J. R. parodė, kad savo kaltę pripažino iš dalies, nes mano, jog į pėsčiųjų perėją pėsčioji įžengė dar neužsidegus žaliam šviesoforo signalui. Tokių aplinkybių, jog jis, J. R. pažiūrėjo į perėjos šviesoforą, degė raudona šviesa ir tuo metu įvyko susidūrimas, kaltinamasis nenurodė ikiteisminio tyrimo metu. Kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nesakė, jog matė pesčiųjų perėjoje degantį raudoną šviesaforo signalą likus jam keli metrai iki sankryžos, nes dabar tik prisimena, kad žvilgtelėjo į kairę ir pamatė, jog degė raudona šviesa perėjoje. Buvo stresas po susidūrimo, todėl, gal nedavė tikslių parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kaip pastarojo gynybinę poziciją, nes jie prieštarauja kitai byloje surinktų įrodymų visumai. Apklausta teisme nukentėjusioji S. L. apie patį įvykį nieko neprisimena, iš gydytojo ėjo į vaistinę, o atsibudo jau po įvykio. Liudytojas G. K. teisme patvirtino, kad matė, jog Ukmergės g. link centro važiavę automobiliai sustojo prieš sankryžą su nuvažiavimu link Gabijos g. Tuo metu ant šaligatvio prie pėsčiųjų perėjos per Ukmergės g., kuri įrengta ties sankryža su nuvažiavimu link Gabijos g., stovėjo mergina. Kai pamatė stovinčią merginą, minėtoje pėsčiųjų perėjoje jos ėjimo kryptimi jau degė žalias šviesoforo signalas. Mergina apsidairė ir ramiu žingsniu įžengė į pėsčiųjų perėją. Tuo metu Ukmergės g. nuo Ukmergės pusės dideliu greičiu nuo kalniuko važiavo dviratininkas, kuris nestabdydamas įvažiavo į pėsčiųjų perėją, atsitrenkė į pėsčiosios kairįjį šoną ir jie abu nugriuvo. Kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, tarp pėsčiosios ir dviratininko buvo apie 20 m atstumas. Anot G. K., dviratininkas lėkė labai greitai, jam pasirodė, kad užkrito ant merginos, mergina susigūžusi gulėjo ant žemės. G. K. parodė, kad viskas vyko ant pėsčiųjų perėjos, nukentėjusioji buvo išėjusi vieną su puse žingsnio ant pėsčiųjų perėjos, pastarajai, kai ji stovėjo, degė žalias šviesoforo signalas, nei vienas automobilis nebuvo pajudėjęs iš vietos. Jis, G. K. pats asmeniškai buvo dešinėje pusėje nuo įvykio vietos, pėsčioji stovėjo dešinėje pusėje. Kai išėjo iš parduotuvės transporto priemonės jau stovėjo, gal 30 sekundžių praėjo, kol mergina pradėjo eiti per pėsčiųjų perėją. Jis, G. K. žiūrėjo, todėl iš karto pastebėjo. Apie trisdešimt sekundžių mergina dar stovėjo ir nepradėjo eiti, ar nukentėjusioji dairėsi, kol ji išėjo į pėsčiųjų perėją, nematė, bet jai degė žalias šviesoforo signalas. Po 30 sekundžių pastebėjo, kad dviratininkas greitai pralėkė, pagalvojo kas dabar bus, visi stovi, o dviratininkas juda. Pasak G. K., kai mergina įžengė į važiuojamą dalį, dviratininkas buvo iki nukentėjusiosios apie 50 - 70 m, važiuodamas dviratininkas jokių ženklų nerodė, laikėsi įsikibęs į vairą. G. K. paaiškino, kad saulė švietė iš dešinės pusės, galvojo gal apakino žmogų, gal nepastebėjo, bet suprato, kad tai buvo neįmanoma, saulė švietė iš šono tiems automobiliams, kurie važiuoja į miestą. Anot G. K., iš tokio atstumo, kai žiūrėjo į sankryžą, nebuvo 100 m., mergina jau buvo atėjusi ir stovėjo, kai ją pamatė, jis tos merginos akimis nesekė. Teisme apklaustas liudytojas A. A. parodė, kad vairavo automobilį Ukmergės plente, buvo antroje eismo juostoje, pamatė kaip mergina išėjo į gatvę, į pastarąją atsitrenkė dviratininkas ir ji nukrito. Pasak A. A., jis pamatė pėsčiąją, kai nukentėjusioji įžengė į pėsčiųjų perėją, susidarė įspūdį, kad jai degė žalias šviesoforo signalas. Kai jis, A. A. sustojo, jam jau degė raudonas šviesoforo signalas. Pėsčioji pradėjo judėti po 5 sekundžių, kai pėsčioji įžengė į pėsčiųjų perėją, dviratininkas į ją atsitrenkė. Gal 1 m. nuo krašto šaligatvio mergina buvo nuėjusi, kokius tris žingsnius padarė, dėl šviesoforo signalo nėra tikras, pagalvojo, kad nukentėjusiajai degė žalias šviesoforo signalas. Anot A. A., pėsčiųjų perėjoje buvo tik viena mergina, ji viena pradėjo eiti, jis buvo pirmas juostoje sustojęs, kai sustojo, nukentėjusioji po 5 sekundžių žengė į pėsčiųjų perėją. Jis, A. A. negalėtų pasakyti kokiu greičiu važiavo dviratininkas, dabar nėra užtikrintas, kad pėsčiajai degė žalias šviesoforo signalas. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad matė, kaip į šioje sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją nuo dešiniojo šaligatvio, degant žaliam šviesoforo signalui, ramiu tempu įžengė pėsčioji. Pėsčioji nuo šaligatvio žengė apie 2 žingsnius ir tuo metu į ją atsitrenkė dviratininkas, kuris dideliu greičiu (apie 20-25 km/h) atvažiavo Ukmergės g. 1-a eismo juosta nuo Ukmergės pusės ir įvažiavo į perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Atstumo tarp pėsčiosios, kai ši įžengė į perėją ir dviratininko, neįsidėmėjo. Dviratininkas nesiėmė jokių veiksmų susidūrimui išvengti, t.y. nestabdė ir nebandė pėsčiosios apvažiuoti. A. A. teisme patvirtino, kad jis ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Teisme apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad mergina ėjo per žalią šviesoforo signalą, kai sustojo su automobiliu jiems jau degė raudonas šviesoforo signalas. Pasak R. S., jei nėra automobilių užsidega žalias šviesoforo signalas, jis matė kaip užsidegė žalias šviesoforo signalas ir mergina pradėjo eiti. Nukentėjusioji buvo nuėjusi iki pirmos eismo juostos, mergina buvo per vidurį pėsčiųjų perėjos, kai dviratininkas į ją įvažiavo. R. S. paaiškino, kad dviratininkas važiavo palei parduotuvę, kai išvažinėjo iš parduotuvės „Norfa“ jau matė kaip važiavo dviratininkas, kurio greitis buvo apie 35 km, 40 km per valandą. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu R. S. paaiškino, jog važiavo automobiliu Mazda 3, kurį vairavo A. A.. Jie važiavo Ukmergės g. 2-a eismo juosta link miesto centro ir pirmi sustojo prieš sankryžą su nuvažiavimu į Gabijos gatvę, kadangi jų važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas su prie jo pritvirtinta žalia rodykle, leidžiančia sukti į dešinę. Gretimoje kairėje eismo juostoje buvo sustoję automobiliai. 4-oje eismo juostoje automobilių nebuvo. Kaip į pėsčiųjų perėją įžengė pėsčioji ir dviratininkas susidūrė su pėsčiąją, nematė. Jis juos pastebėjo iš karto po susidūrimo, kai dviratininkas atsikėlė, o pėsčioji liko gulėti. Teisme R. S. paaiškino, matė kaip mergina stovėjo ir laukė žalio šviesoforo signalo, per pėsčiųjų perėją ėjo ramiu žingsniu, neskubėjo. Jo, R. S. automobilis pirmas sustojo prie šviesoforo, kiti automobiliai jau stovėjo kitose eismo juostose, kai pastebėjo dviratininką, jis buvo prie centro „Peugeot“, dviratininkas važiavo pirma eismo juosta iš galo. Teisme apklausta liudytoja N. M. parodė, kad jos automobilis yra „Volkswagen Jetta“, ji važiavo kraštine kelio juosta, matė dviratininką. Norėjo pasukti į Gabijos g., šviesofore buvo papildoma žalia rodyklė. Matydama dviratininką ji, N. M. pristabdė, norėdama jį praleisti. Prieš stabdydama automobilį matė kaip išėjo pėsčioji į pėsčiųjų perėją, matė dviratininko susidūrimą su ja. Ji, N. M. matė šviesoforus, norėjo sukti į dešinę, nes šviesofore buvo papildoma žalia lentelė. Ji pristabdydama laukė kol pravažiuos dviratininkas, šviesoforo signalas jiems degė raudonas. Ji, N. M. laukė dviratininko manevro, matė kaip pėsčioji žengė 2, 3 žingsnius į pėsčiųjų perėją ir įvyko susidūrimas. Ji, N. M. norėjo pasukti degant raudonam šviesoforui į dešinę, tai ir dviratininkui degė raudonas šviesoforas. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. M. parodė, kad matė, kaip į šioje sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją nuo dešiniojo šaligatvio ramiu tempu įžengė pėsčioji. Pėsčioji nuo šaligatvio žengė apie du žingsnius ir tuo metu į ją atsitrenkė minėtas dviratininkas, kuris įvažiavo į perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Pėsčioji įžengė į perėją dviratininkui iki perėjos likus apie 2 m atstumui. Dviratininkas nesiėmė jokių veiksmų susidūrimui išvengti. Teisme N. M. paaiškino, kad ji nematė šviesoforo signalo persijungimo momento pėsčiųjų perėjoje, koks buvo šviesoforo signalas pėsčiajai negali pasakyti, mano kad ji ėjo per žalią šviesaforo signalą. Apklausta teisme liudytoja G. G., nukentėjusiosios sesuo parodė, kad ji yra įspėta dėl melagingų parodymų ir žinodama tai nori atsakingai pasakyti, kad ji policijoje susitiko su kaltinamuoju, pastarasis jai aiškino, kad kai pamatė mirksintį šviesoforo signalą, norėdamas greičiau pravažiuoti, jis padidino greitį ir tada įvyko susidūrimas.

Kaltinamojo gynėjas teismui pateikė teorinę eismo reguliavimo analogiją aktualioje vietoje, kuria teismas nesivadovauja, kadangi ji negali būti pateikta kaip įvykusio eismo įvykio analogija, objektyvus įrodymas. Byloje nėra galimybių nustatyti eismo įvykio metu buvusį eismo intensyvumą, kas kaip teisme paaiškino specialistas sąlygoja aktualioje sankryžoje šviesaforo fazių seką ir trukmę bei nėra išsaugotas šviesaforų veikimas eismo įvykio metu.

Specialistas T. V. teisme paaiškino, kad nuo vieno žalio šviesaforo mirksėjimo pabaigos iki kito žalio šviesaforo pradžios yra 6 sekundės. Pereinamąją fazę, kuri tęsiasi 6 sekundes daviklis visiškai neįtakoja. Jis tik įtakoja pagrindinę fazę. 6 sekundės tai yra laikas, kurio joks daviklis neįtakoja, čia yra saugumo sekundės. T.y. vertinant specialisto paaiškinimą yra tik objektyvūs duomenys, kad tarp laiko kada baigė degti žalio šviesaforo signalas važiuojančioms transporto priemonėms kaltinime aktualioje vietoje iki užsidegė žalias šviesaforo signalas pėsčiajai S. L. praėjo šešios sekundės.

Kaltinamojo gynėjas vertindamas įrodymus prašė teismo vadovautis liudytojo A. A. parodymais, kuris parodė, kad pėsčiųjų perėjoje buvo tik viena mergina, ji viena pradėjo eiti, jis, A. A. buvo pirmas juostoje, sustojęs prie šviesoforo, kai sustojo, nukentėjusioji po 5 sekundžių žengė į pėsčiųjų perėją. Todėl, pasak kaltinamojo gynėjo, nukentėjusioji išėjo ir per pėsčiųjų perėją pradėjo eiti neišlaukus šešių sekundžių. Teismas vertina, kad tokie tikslūs liudytojo A. A. parodymai apie penkių sekundžių laiko tarpą negali būti laikomi objektyvią tiesą pagrindžiančiu įrodymu, kadangi toks liudytojo manymas nėra objektyvus laiko skaičiavimo duomuo, be to penkios, šešios ar septynios sekundės yra labai trumpas laiko tarpas, todėl žmogus jį įvertinti sekundės tikslumu negali sąmoningai neskaičiuodamas laiko, ko šiuo atveju nebuvo. Liudytojas R. S., kaip ir liudytojas A. A. parodė, kad nukentėjusioji į pesčiųjų perėją įžengė tris žingsnius, kas neįmanoma einant ramiu žingsniu per vieną sekundę. Tokios aplinkybės byloje galėtų būti vertintinos kaltinamojo naudai tik tada, jei byloje nebūtų surinką kitų įrodymų patvirtinančių kaltinamojo kaltę. Šiuo atveju liudytojas G. K. viso proceso metu davė nuoseklius parodymus, kad jis matė kaip mergina apie trisdešimt sekundžių dar stovėjo prie pesčiųjų perėjos ir nepradėjo eiti, ar nukentėjusioji dairėsi, kol ji išėjo į pėsčiųjų perėją, nematė, bet jai degė žalias šviesoforo signalas, kai ji išėjo į perėją. Liudytojas A. A. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog matė, kad kai į pesčiųjų perėją išėjo pesčioji, jai degė žalias šviesaforas. Teisme A. A. paaiškino, kad jam susidarė įspūdis, kad pesčiajai degė žalias šviesoforas. Kai sustojo, jam jau degė raudona šviesa. R. S. teisme paaiškino, kad matė, kaip mergina pradėjo eiti per perėją degant žaliam šviesaforo signalui. Kai sustojo jiems degė raudona šviesa. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pastarasis parodė, kad tikrai matė kaip mergina laukė žalio šviesaforo signalo ir ramiai pradėjo eiti per perėją, jiems jau degė raudonas šviesaforo signalas. Liudytoja N. M. parodė, kad tuo metu minėtoje sankryžoje jų važiavimo kryptimi degė raudonas šviesoforo signalas, su prie jo pritvirtinta žalia rodykle, leidžiančia sukti į dešinę. Matė, kaip į šioje sankryžoje esančią pėsčiųjų perėją nuo dešiniojo šaligatvio ramiu tempu įžengė pėsčioji. Pėsčioji nuo šaligatvio žengė apie du žingsnius ir tuo metu į ją atsitrenkė minėtas dviratininkas, kuris įvažiavo į perėją degant raudonam šviesoforo signalui. Liudytojai savo parodymuose patvirtino, kad dviratininkas važiavo greitai, prieš pėsčiųjų perėją nepristabdė ir atsitrenkė į pesčiąją.

Aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad J. R. įvažiavo į sankryžą degant raudonam šviesoforo signalui, nukentėjusioji į perėją išėjo jai degant žaliam šviesaforo signalui. KET 70 punktas numato, kad vietose, kur eismą reguliuoja šviesoforai, dviračių vairuotojai privalo paisyti šviesoforų su dviračio simboliu, o kai jų nėra – transporto šviesoforų signalų. Šiuo atveju akivaizdu, kad J. R. įvažiavus į perėją transporto vairuotojams jau degė raudonas šviesaforo signalas, tame tarpe ir dviračio vairuotojui J. R.. KET 78.11. punktas numato, kad raudonas signalas arba du pakaitomis mirksintys raudoni signalai draudžia eismą; jeigu signale yra juodo kontūro rodyklės, jos informuoja, kuriomis kryptimis bus leidžiama važiuoti įsijungus žaliam signalui. Taigi minėtas degantis raudonas signalas draudė eismą. KET 167. punktas numato, jog važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje šviesoforo sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią iš kitų krypčių pagal leidžiamąjį šviesoforo signalą važiuojančioms transporto priemonėms. Minėta papildoje sekcijoje prie raudono šviesaforo signalo įrengta žalia rodyklė jokiu būdu nesuteikė J. R. pirmumo kitų eismo dalyvių judančiu priešprieša atžvilgiu. Todėl vairuotojas tokiu atveju turi prie šviesaforo sulėtinti greitį ir įsitikinti ar daryti posūkį yra saugu. Šiuo atveju nustatyta, jog J. R. važiavo nesulėtindamas greičio siekiant įsitikinti ar priešpriešoje nėra kliūties. KET 169 numato, jog esant draudžiamajam šviesoforo ar reguliuotojo signalui, vairuotojas privalo sustoti prieš „Stop“ liniją, o jeigu jos nėra – prieš šviesoforą, kertamą važiuojamąją dalį, pėsčiųjų perėją taip, kad nekliudytų transporto ir pėsčiųjų eismui. J. R. degant jo važiavimo kryptimi raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją ir kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo iš dešinės pusės į kairę jo važiavimo kryptimi pėsčiųjų perėja, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją S. L.. LTEC specialisto išvadoje Nr.11-1189(13) nurodyta, kad apskaičiuoti dviratininko J. R., važiuojančio dviračiu SCOT AFDT1, greitį prieš pėsčiosios partrenkimą negalima. Tikėtina, kad pėsčioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje 1-oje Ukmergės g. eismo juostoje. Apskaičiuoti kokiu atstumu iki pėsčiųjų perėjos buvo dviratininkas J. R., kai pėsčioji įžengė į pėsčiųjų perėją, negalima. Apskaičiuoti ar dviratininkas J. R., važiuodamas dviračiu SCOT AFDT1 20 km/h, 25 km/h ir 30 km/h greičiais, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, reaguodamas stabdymui tuo momentu, kai pėsčioji įžengė į važiuojamąją dalį, negalima. Dviratininkas J. R., važiuodamas dviračiu SCOT AFDT1 20 km/h, 25 km/h ir 30 km/h greičiais ir pėsčiajai įžengus į važiuojamąją dalį bei jam būnant 20 m atstumu iki pėsčiosios, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Dviračio SCOT AFDT1 vairuotojo J. R. veiksmai, - įvažiavo į Ukmergės g. ir nuvažiavimo link Gabijos g. sankryžos pėsčiųjų perėją jo važiavimo kryptimi degant eismą draudžiančiam šviesoforo signalui ir partrenkė į perėją degant pėstiesiems eismą leidžiančiam šviesoforo signalui išėjusią pėsčiąją S. L., - techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti. Nėra pagrindo teigti, kad pėsčiosios S. L. įžengimas į važiuojamąją dalį degant žaliam šviesoforo signalui buvo nepriimtinas. Dviračio SCOT AFDT1 sustabdymo kelias dviratininkui važiuojant lygiame kelio ruože 20 km/h greičiu yra apie 9 m. Specialistas J. M. P., (duomenys neskelbtini) vyr. ekspertas, išnagrinėjęs S. L., gim. (duomenys neskelbtini), RVUL gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2012/21362, padarė išvadą, kad nustatyti S. L. sužalojimai – muštinė galvos viršugalvio dešinės pusės žaizda ir galvos smegenų kairio pusrutulio kaktinės ir smilkininės skilčių sumušimas ir poodinė kraujosruva apie dešinę akį galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 46-47).

Teismas vertina, kad išdėstytų įrodymų visuma patvirtina, kad J. R. vairuodamas dviratį važiavo link miesto centro. Privažiavęs prie šviesoforais reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties sankryža su nuvažiavimu link Gabijos g., degant jo važiavimo kryptimi raudonam šviesoforo signalui, nesustojo prieš „STOP“ liniją ir kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė bei sužalojo iš dešinės pusės į kairę jo važiavimo kryptimi pėsčiųjų perėja, degant pėsčiųjų eismą leidžiančiam šviesoforo signalui, ėjusią pėsčiąją S. L., kuriai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. J. R. būdamas pakankamai atidus, esant palankioms važiavimo dviračiu sąlygoms, geram matomumui, laikydamasis KET turėjo ne tik galimybę pėsčiąją pamatyti, bet ir galimybę atitinkamai reaguoti – pasirinkti tinkamą dviračio vairavimo būdą, sulėtinti greitį arba sustoti ir taip išvengti pėsčiosios partrenkimo. J. R. veikoje yra neatsargi kaltė, pasireiškianti nusikalstamu nerūpestingumu, kai kaltininkas nesuvokia daromos veikos pavojingumo, t. y. kad į važiuojamąją kelio dalį, prie kurios jis artėja, išėjo žmogus, ir dėl to reikia mažinti dviračio greitį ar jį stabdyti, nenumato, kad dėl jo veikos gali kilti pavojingi padariniai – jis neturės galimybės apvažiuoti žmogaus ar laiku sustabdyti dviratį ir užvažiuos ant žmogaus, tuo pastarajam padarydamas sveikatos sutrikdymą, nors turi ir gali tai suvokti, numatyti ir išvengti kilusių padarinių.

Kaltinamojo J. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas bausmę J. R., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, į tai, kad veika padaryta esant neatsargiai kaltės formai. Teismas atsižvelgia į nusikaltimo pobūdį, nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kėsinimo dalyką. Tiriant J. R. asmenybę nustatyta, kad jis neteistas, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, vedęs, Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigyde, į Vilniaus miesto priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašyta, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus J. R. laisvės atėmimo bausmę.

Nustatydamas bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra J. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, ir mano, kad J. R. skirtina bausmė mažesnė už sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

Atsižvelgiant į išdėstytą visumą, į kaltinamojo asmenybę, anksčiau neteistas, 61 metų amžiaus, gerai charakterizuojamas darbe, į pastarojo socialinius ryšius, žmona serga tiesiosios žarnos adenokarcinoma, dėl ko reikalinga pastarosios priežiūra, teismas vertina, kad kaltinamajam neskirtina reali laisvės atėmimo bausmė, t.y. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, nes yra pakankamo pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareiškė 2953,41 Lt civilinį ieškinį byloje dėl nukentėjusiosios gydymo. Iš byloje esančio Gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, jog dėl židininio smegenų sužalojimo S. L. buvo suteiktas gydymas už 2953,41 Lt. Teismas vertina, jog šios gydymo įstaigos paslaugos, suteiktos nukentėjusiajai tiesiogiai susijusios su įvykio metu nukentėjusiojo patirtais sužalojimais, todėl Valstybinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visa apimtimi.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. L. pareiškė civilinį ieškinį padarytai 15000 neturtinei žalai ir 771,88 Lt turtinės žalos .

Teismo išnagrinėtoje byloje yra įrodyta, kad dėl J. R. nusikalstamos veikos sunkiai sutrikdyta S. L. sveikata. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, jog nepripažįsta padaręs nusikalstamą veiką bei jo finansinė padėtis nėra gera, todėl tokios žalos atlyginimas jam būtų itin sudėtingas.

Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl kaltinamojo J. R. nusikalstamos veikos S. L. buvo padaryta neturtinė žala, nes ji patyrė tiek dvasinius išgyvenimus, tiek didelius skausmus, blogai jautėsi, negalėjo ir dabar negali gyventi pilnavertį gyvenimą dėl patirtų sužalojimą, dar ir dabar jaučia sužalojimo pasekmes, jaučia nerimą dėl savo sveikatos liekamųjų reiškinių, išgyveno didelį stresą dėl vaiko išgyvenimų po autoįvykio, prarado galimybę laiku baigti studijas ir pradėti karjerą. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais, teismas atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens kaltę, jos formą, kaltinamojo turtinę padėtį, dirbantis, gaunantis nedideles darbines pajamas, sunkiai serga sutuoktinė, kuriai reikalinga pagalba, yra 61 metų amžiaus, kas rodo, jog galimybės padengti žalą yra pakankamai ribotos bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, vertina, kad nukentėjusiojo prašoma suma mažintina iki 13 000 Lt, kuri geriausiai užtikrina piniginę kompensaciją už padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų padarinių, todėl S. L. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas iš dalies, t.y. priteistina 13 000 Lt.

LR CK 6.283 straipsnis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos).

Nukentėjusioji pateikė teismui pirkimo kvitus, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji po autoįvykio pirko apelsinus ir šampūną, už kuriuos sumokėjo 9,89 Lt, drėgnas servetėlės 8,19 Lt, moteriškas kelnaites 2 vnt. 39,98 Lt, juodą šokoladą su sveikais lazdyno riešutais 14,98 Lt, 2 vnt., dantų šepetėlį ir pastą 6, 99 Lt ir 6,69 Lt (nuolaida 1,67 Lt), mineralinį vandenį ,,Tiche“ ir ,,Birutė“ 1,39 ir 1,29 Lt, apelsinus-9,83 Lt, gumučių komplektą – 1,99 ir 1,49, anakardžių riešutus 5,69 Lt.

Teismas pažymi, kad šie kasdieniam naudojimui reikalingi produktai ir prekės: drėgnos servetėlės, moteriškos kelnaitės, juodas šokoladas ir riešutai, dantų šepetėlis ir pasta, mineralinis vanduo, plaukų gumutės, plaukų šampūnas negali būti siejami kaip neišvengiamai būtini dėl nukentėjusiosios patirtų sužalojimų, todėl teismas nepriteisia už juos žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji pateikė transporto degalų kvitų bei prašė priteisti 489,87 Lt degalams, tačiau nepagrindė, kad pastarieji yra susiję būtent su pastarosios kelionės išlaidomis susijusiomis su būtinu jos gydymu, todėl šioje dalyje turtinė žala -489,87 Lt nepagrįsta ir iš kaltinamojo nepriteistina.

Nukentėjusioji pateikė UAB ,,Norfos vaistinė” pirkimo kvitą, iš kurio matyti, kad buvo pirktas Promistar 600mg coated tab. N20-161,57, kuris buvo paskirtas medikų nukentėjusiosios gydymui. Ši suma kaip patirta turtinė žala priteistina iš kaltinamojo.

Nukentėjusioji S. L. pateikė kasos pajamų orderio kvitą, iš kurio matyti, kad už kontrolinę kopiuterinę tomografiją, kurią ji turėjo pasidaryti, sumokėjo dalį sumos 30 Lt, ši suma priteistina iš kaltinamojo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, priteistina turtinė žala neišvengiamai būtina dėl nukentėjusiosios sužalojimų, t.y priteistina 191,57 Lt turtinės žalos, likusioje dalyje civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas.

Byloje laikoma kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais (3 vnt.) paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 282 str. 1 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo aštuoneriems mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis LR BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., paskirtos J. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią J. R. skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti, priteisti iš J. R. Valstybinei ligonių kasai 2953,41 Lt turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios S. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš J. R. S. L. 13000 Lt neturtinės žalos atlyginimui ir 191,57 Lt turtinės žalos atlyginimui, kitoje dalyje ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Byloje laikomas kompaktines plokšteles su vaizdo įrašais (3 vnt.) palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.