Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Gelvora“ ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovei įteikti Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka – procesinius dokumentus išsiuntus atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir laikant įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

ieškinys tenkinamas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tai yra įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš civilinėje byloje esančių rašytinių įrodymų turinio nustatyta, kad 2013 m. rugpjūčio 8 d. pirminis kreditorius UAB „4finance“ ir L. K. (toliau – atsakovė) sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. 9855694001 (toliau – Sutartis) pagal kurią pirminis kreditorius UAB „4finance“ atsakovei suteikė 1 000 Lt / 289,62 Eur kreditą, o 2013 m. rugpjūčio 18 d. - papildomą 500,00 Lt/ 144,81 Eur, viso atsakovei pagal šią sutartį buvo suteiktas 1 500 Lt/ 434,43 Eur kreditas, 24 mėnesių terminui, metinė palūkanų norma – 78,82 procentai, paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma – 3020,88 Lt / 874,91 Eur. Vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas daliniais mokėjimais po 125,87 Lt / 36,45 Eur, įskaitant palūkanas, iki 2015 m. spalio 8 d. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus, todėl pradinis kreditorius 2014 m. birželio 29 d. sutartį nutraukė ir įgijo teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti visą likusį kreditą bei pateikti reikalavimus atsakovei dėl atitinkamų palūkanų ir kitų susijusių piniginių sumų sumokėjimo. 2017 m. gegužės 4 d. ieškovė UAB „Gelvora“, UAB „4finance“ ir UAB „Finansų administravimas“ sudarė Paskolų portfelio pardavimo sutartį Nr. 17-50-03, pagal kurią UAB „Gelvora“ įgijo visus reikalavimus atsakovės atžvilgiu pagal minėtą sutartį. Ieškovė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.109 straipsnio nustatyta tvarka 2017 m. gegužės 24 d. pranešė atsakovei apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal sutartį, tačiau atsakovė įsipareigojimo nevykdė.

Ieškovės teigimu atsakovės skolą sudaro: 378,40 Eur kredito suma ir 1 737,30 Eur palūkanų.

Prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.205 straipsnis). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.256 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės susiklostė paskolos (vartojimo kredito) teisiniai santykiai (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnis). CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Pagal sutartį atsakovė įsipareigojo grąžinti kreditą sutartyje nustatytais terminais, tačiau savo įsipareigojimų neįvykdė, nustatytu laiku ir tvarka įmokų nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė būtų grąžinusi vartojimo kreditą, todėl iš atsakovės ieškovei, perėmusiai iš pradinės kreditorės reikalavimo teisę į atsakovę, priteistina 378,40 Eur negrąžinto kredito suma.

Ieškovė taip pat prašo priteisti 1 737,30 Eur palūkanų ir 75,00 procentų dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal ieškovės pateiktus duomenis nustatyta, kad 1 737,30 Eur palūkanų sumą sudaro: 825,25 Eur palūkanų, kurias paskaičiavo pradinė kreditorė už laiką iki sutarties nutraukimo, ir 912,05 Eur palūkanų, paskaičiuotų nuo reikalavimo teisės perėmimo dienos 2017 m. gegužės 4 d. iki 2020 m. liepos 20 d., taikant 75,00 procentų vartojimo kredito palūkanų normą.

Lietuvos civilinėje teisėje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos: palūkanos, atliekančios mokėjimo (t. y. užmokesčio už pinigų skolinimąsi) funkciją (CK 6.37 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis, ir palūkanos, atliekančios kompensuojamąją (minimalių nuostolių negautų pajamų pavidalu atlyginimo) funkciją (CK 6.210, 6.261 straipsniai). Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-75-823/2020).

Ieškovė prašo priteisti tiek mokėjimo palūkanas (Sutarties 4.4 punktas), tiek ir kompensuojamąsias palūkanas (Sutarties 7.1 punktas). Sutarties 4.1 punkte nustatyta, kad už naudojimąsi kreditu, kredito gavėjas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra kredito kainos metine norma ir kurios procentinė išraiška yra pateikiama šios sutarties specialiosiose sąlygose. Sutarties 4.4 punkte nustatyta, kad palūkanos skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo kredito gavėjui dienos (imtinai) iki dienos, kuomet visas kreditas yra faktiškai sugrąžinamas kredito davėjui. Sutarties 7.1 punkte nustatyta, kad kredito gavėjui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, 4.1. punkte nurodyta bendra norma yra skaičiuojama toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog vartojimo kredito sutartis yra nutraukta 2014 m. gegužės 4 d., iš išrašo iš priedo prie Paskolų portfelio pardavimo sutarties Nr. 17-50-03 matyti, kad paskaičiuota 71,41 Eur palūkanų, ir 753,84 Eur bendros kredito kainos palūkanų. Bendra 825,25 Eur suma vertintina kaip mokėjimo (pelno) palūkanos ir priteistina iš atsakovės ieškovei (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.37 straipsnio 1 dalis ir 6.213 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. Vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga, kompensuojamąją funkciją atliekantys mokėjimai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų. Remiantis šia suformuota kasacinio teismo praktika ieškinio reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteisiamos kompensuojamąją funkciją atliekančios palūkanos, taikant 75 procentų dydžio palūkanų normą, už 180 dienų laikotarpį, t. y. 141,75 Eur suma.

Reikalavimas dėl 75 procentų metinių palūkanų nuo pagrindinės skolos sumos (378,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, atmetamas.

Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 9,36 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas. Ieškovė nenurodė, kas šias išlaidas sudaro. Tačiau pagal pateiktus rašytinius įrodymus, teismas sprendžia, kad skolos išieškojimo išlaidas sudaro pašto išlaidos. Ieškovė pateikė ieškovei 2017 m. gegužės 24 d. atsakovei adresuotą pranešimą. Tačiau pašto paslaugų apmokėjimo dokumentai pateikti nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2020 m. birželio mėn. Kokias konkrečias išlaidas patyrė ieškovė dėl atsakovės skolos išieškojimo, įrodymų nepateikta, o 9,36 Eur suma už vieno pranešimo siuntimą Lietuvoje laikytina per didele, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Esant šių palūkanų priteisimo sąlygoms: iškeltai civilinei bylai ir ieškovės reikalavimui jas priteisti, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą (1 345,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš kitos šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį patenkinus iš dalies, ieškovei iš atsakovės priteistina proporcinga tenkintai ieškinio daliai bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 48 Eur žyminis mokestis. Mokėjimo dokumentas patvirtina išlaidų realumą. Laikytina, kad buvo patenkinta 63 procentai ieškinio reikalavimų. Tad ieškovei iš atsakovės priteisiama 30 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnis, 93 straipsnis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, kadangi neviršija 5,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Gelvora“, juridinio asmens kodas 125164834, iš L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 378,40 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 40 ct) skolą, 825,25 Eur (aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų 25 ct) mokėjimo palūkanas, 141,75 Eur (vieno šimto keturiasdešimt vieno euro 75 ct) kompensuojamąsias palūkanas, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1 345,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 30,00 Eur (trisdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Nepateikusi atsiliepimo šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2, 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.