- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-21
- Bylos Nr.
- N-62-602-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarties I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Klaipėdos rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad I. S. 2008 m. birželio 12 d., apie 13.30 val., Karo prievolės administravimo tarnybos prie Krašto apsaugos ministerijos Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Klaipėdos rajono skyriaus (toliau – ir Skyrius) kabinete, t. y. viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais išplūdo Ž. Ž. ir M. M., suplėšęs šaukimą, sviedė Ž. Ž. į veidą. Tokiais veiksmais I. S. pažeidė viešąją tvarką ir įžeidė Ž. Ž. bei M. M. garbę ir orumą. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 174 straipsnį.
Žemesnės instancijos teismas
2008 m. birželio 12 d. Institucijos nutarimu I. S. pagal ATPK 174 straipsnį paskirta administracinė nuobauda – 200 litų bauda.
Šalies argumentai
Skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo prašė panaikinti nutarimą. Nurodė, kad asmenys, kurių garbę ir orumą jis neva įžeidė, gali būti šališki, todėl jų paaiškinimų neužtenka, konstatuojant jo kaltę padarius jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą. Teismo posėdžių metu I. S. nurodė, kad nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę dėl ATPK 174 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymo. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas manė, jog neįrodyti I. S. atlikti chuliganiški veiksmai, o Skyriaus kabinetas negali būti laikomas viešąja vieta.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 12 d. nutartimi I. S. skundo netenkino, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, kad nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia viešoje vietoje – Skyriaus kabinete – necenzūriniais žodžiais išplūdęs pareigūnus, suplėšęs šaukimą ir sviedęs Ž. Ž. į veidą, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Skyriaus 2008 m. birželio 12 d. raštu Nr. IS-70, Ž. Ž. ir M. M. rašytiniais paaiškinimais, teismo posėdyje apklaustų liudytojų Ž. Ž., M. M., A. J. parodymais, administracinio sulaikymo protokolu. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo netikėti minėtų asmenų parodymu tikrumu, nes administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nenurodė objektyvių priežasčių, kad su šiais pareigūnais anksčiau būtų buvę kokie nors konfliktai, kad jie galėjo būti šališki dėl asmeninių priežasčių. Pažymėta, kad pats I. S. teismo posėdžio metu paaiškino, jog negalėdamas pasiimti paso, jis išreiškė nepasitenkinimą. Detalaus nepasitenkinimo išreiškimo požymių jis nepaaiškino. Faktinės aplinkybės, kad 2008 m. birželio 12 d. neatidavė I. S. paso, nes nerado šio dokumento asmens byloje, neneigia ir liudytojai M. M. bei Ž. Ž., tačiau ši aplinkybė nešalina I. S. atsakomybės pagal ATPK 174 straipsnį. Taip pat teismas pažymėjo, kad nė vienas iš liudytojų nepaaiškino, kokius necenzūrinius žodžius vartojo I. S., tačiau net ir darant prielaidą, kad tokie žodžiai nebuvo vartojami, byloje surinkti duomenys yra pakankami ir patikimi administracinio teisės pažeidimo – nedidelio chuliganizmo, pasireiškusio gestų viešoje vietoje, asmenų įžeidimo, nemandagaus elgesio, pažeidžiančių viešąją tvarką ir žmonių rimtį, forma įrodymui, todėl nutarimas pagrįstas.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo argumentą, kad Skyriaus kabinetas yra ne viešoji vieta, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar administracinio teisės pažeidimo darymo metu joje kas nors buvo ar ne. Liudytojų parodymais nustatyta, kad kabinete kurį laiką buvo M. B., kuris tuo metu nebuvo skyriaus darbuotoju, o šiuo metu dirba Klaipėdos karo prievolės centro teritorinio Klaipėdos skyriaus vedėju. Nagrinėjamu atveju pažeidimo padarymo vieta – viešojo administravimo įstaiga – laikytina vieša vieta, kurioje gali (turi teisę) lankytis kiti asmenys.
III.
Apeliaciniu skundu I. S. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutarimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti tam pačiam teismui. I. S. paaiškina, kad 2008 m. gegužės 13 d. Skyriuje jam buvo įteiktas rezervo prievolininko liudijimas. Gaudamas šį liudijimą, Ž. Ž. ir M. M. kabinete asmuo paliko savo pasą, kurio 2008 m. birželio 12 d. atvyko atsiimti, tačiau pareigūnai pareiškė, kad paso jam neatiduos, dėl ko I. S. pradėjo reikšti nepasitenkinimą. Apelianto nuomone, pareigūnai elgėsi priešingai teisei, todėl jis turėjo teisę į būtinąją gintį. Taip pat apeliantas paaiškina, kad laikotarpiu, kuomet jis buvo palikęs pasą, į Skyrių kviečiamas nebuvo, todėl nebuvo pagrindo rašyti jam administracinio teisės pažeidimo protokolo už neatvykimą bei įteikinėti jam šaukimą. Nurodo, jog pats faktas, kad vėliau minėtam tariamam pažeidimui nebuvo pradėta jokia teisena ir nepriimtas joks nutarimas, liudija apie tai, kad minėti pareigūnai elgėsi neteisėtai. Jie piktnaudžiavo savo tarnybine padėtimi, tyčiojosi iš I. S.. Be to, jų parodymai teismo posėdyje buvo prieštaringi (dėl asmens, kuris išrašė I. S. šaukimą). Įsitikinęs, kad jam pasas nebus grąžintas, I. S. dėl tokių veiksmų nutarė vykti skųstis į prokuratūrą, tačiau į kabinetą užėjęs pareigūnas M. B. užstojo jam išėjimą ir liepė apeliantui sėstis. Tuomet iškvietė policiją. Kol atvyko pareigūnas A. J., I. S. buvo priverstas laukti, mano, kad jam neteisėtai buvo atimta laisvė. Kitą dieną po įvykio, t. y. 2008 m. birželio 13 d., I. S. nuvyko į Klaipėdos rajono apylinkės prokuratūrą ir pasiskundė, jog Ž. Ž. ir M. M. negrąžina jam paso. Tuomet prokurorė, griežtai pakalbėjusi telefonu su M. M., nurodė I. S. vėl eiti į Skyrių, kur iš tiesų buvo grąžintas pasas. Apeliantas nurodo, kad teisme šie pareigūnai melavo, kad pasas buvo užkritęs už stalo – mėnesį jie paso negalėjo rasti, o vėliau jį atrado per 10 minučių. Nurodo, jog pareigūnai turėjo tikslą meluoti, kad nuslėptų savo neteisėtą veiką – paso negrąžinimą, I. S. laisvės apribojimą. Be to apeliantas nurodo, kad administracinio sulaikymo protokole, kuriuo rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taip pat nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys – iš pareigūnų kabineto I. S. buvo išleistas jau 13.30 val., tuo tarpu minėtame protokole nurodyta, jog jis buvo sulaikytas nuo 15 val. iki 19.30 val. Atkreipia dėmesį, kad pareigūnas A. J. pripažino, kad dėl necenzūrinių žodžių vartojimo ir šaukimo suplėšymo jis žino tik iš Ž. Ž. ir M. M. žodžių, pats to negirdėjo ir nematė. Tuo tarpu iš Ž. Ž. ir M. M. parodymų matyti, kad I. S. vartojo tik tuos žodžius, kurie nepriskiriami necenzūriniams. Taip pat apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog I. S. du kartus baustas už ATPK 187 straipsnio pažeidimą, ne kartą baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Apeliantas, remdamasis ATPK 36 straipsniu, nurodo, jog visi šie pažeidimai padaryti seniau nei prieš metus, todėl teismas turėjo nurodyti, kad jis nebuvo baustas administracine tvarka.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
I. S. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto ATPK 174 straipsnyje, padarymą. ATPK 174 straipsnyje yra nurodyta, kad nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį, – užtraukia baudą nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų arba administracinį areštą iki trisdešimties parų. Protokole nurodyta, kad I. S. Skyriaus kabinete, viešoje vietoje, necenzūriniais žodžiais išplūdo Ž. Ž. ir M. M., suplėšęs šaukimą sviedė jį Ž. Ž. į veidą. Šiais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir įžeidė Ž. Ž. ir M. M. orumą.
I. S. neigia padaręs pažeidimą. Nurodo, kad necenzūrinių žodžių jis nevartojo, be to, jo nepasitenkinimą sukėlė pačių Ž. Ž. ir M. M. neteisėti veiksmai.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad nors byloje nėra nurodyta konkrečių necenzūrinių žodžių, kuriuos I. S. išsakė pareigūnų atžvilgiu, tačiau įrodymų visuma patvirtina neabejotiną išvadą, kad asmuo elgėsi įžūliai, nepagarbiai, jo elgesys pažeidė viešąją tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad ATPK 174 straipsnio pažeidimo konstatavimui pakanka nustatyti vieną iš alternatyvių veikų – necenzūrinių žodžių ar gestų vartojimą, įžeidžiamą kibimą prie žmonių ar kitus panašius veiksmus. I. S. veika, kuomet jis elgėsi įžūliai, keikėsi, suplėšė šaukimą ir jį sviedė pareigūnui į veidą (b. l. 11, 12, 13, 62) – yra akivaizdžiai pažeidžianti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Pažymėtina, kad pareigūnas A. J., kurio parodymų objektyvumu neabejoja ir apeliantas, nurodė, kad jam atvykus į karininkų kabinetą, I. S. elgėsi nepagarbiai, jis normaliai nekalbėjo, bet visą laiką šaukė. Komisariate taip pat elgėsi iššaukiančiai, o paprašius jo asmens dokumento, iš piniginės ištraukė nuolaidų korteles ir metė į pareigūną (b. l. 62). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareigūnų Ž. Ž. ir M. M. parodymus likusių byloje surinktų įrodymų kontekste, esminių prieštaravimų tarp jų nenustatė. O smulkūs neatitikimai gali būti paaiškinami pakankamai ilgu praėjusiu laiko tarpu nuo pažeidimo padarymo iki apklausos teismo posėdyje. Be to, parodymų skirtumai, susiję su šaukimą išrašiusiu asmeniu, nedaro įtakos I. S. veikos kvalifikavimui. Abejoti šių pareigūnų parodymų tikrumu apeliacinės instancijos teismas nemato pagrindo – jie nėra asmeniškai pažįstami su atsakomybėn traukiamu asmeniu, jokio išankstinio nusistatymo jo atžvilgiu byloje nenustatyta. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pats I. S. neneigia reiškęs nepasitenkinimą (b. l. 61, 77). Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra reikšmingos aplinkybės, dėl kurių kilo šis nepasitenkinimas, o svarbu pasirinkto elgesio būdas šioms emocijoms išreikšti.
Taip pat pažymėtina, kad atsakomybės kvalifikavimui taip pat neturi įtakos apelianto nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų veiksmų galimo neteisėtumo (paso negrąžinimo, asmens sulaikymo). Manydamas, kad tokia pareigūnų veika yra neteisėta ar peržengia jų įgaliojimų ribas, asmuo galėjo juos skųsti įstatymų nustatyta tvarka. Tuo tarpu šioje byloje yra svarstomas ne pareigūnų, o I. S. veiksmų neteisėtumo klausimas. Todėl pareigūnų veiksmų analizė peržengia nagrinėjamos bylos ribas. Taip pat atmestini ir apelianto argumentai dėl būtinosios ginties. Sutinkamai su ATPK 18 straipsniu, administraciniu teisės pažeidimu nelaikomas veikimas, kuris kad ir numatytas šiame kodekse arba kituose normatyviniuose aktuose dėl administracinių teisės pažeidimų, bet padarytas būtinosios ginties būklėje, tai yra ginant valstybinę ar viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką nuo priešingo teisei kėsinimosi tokiu būdu, kad padaroma pasikėsintojui žalos, jeigu tik nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad buvo ginama įstatymo saugoma vertybė nuo priešingo teisei kėsinimosi, be to, pasirinktas gynybos būdas – įžūlus elgesys ir asmenų įžeidimas – apskritai nelaikomas gynyba.
Nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl pirmosios instancijos teismo vertintų ankstesnių I. S. padarytų pažeidimų. Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas prieš daugiau nei metus padarytų pažeidimų nepripažino sunkinančiomis aplinkybėmis. Tačiau jie pagrįstai vertinti kaip asmenį neigiamai charakterizuojančios aplinkybės.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas teisėtai ir pagrįstai paliko Klaipėdos rajono policijos komisariato nutarimą nepakeistą. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
I. S. apeliacinio skundo netenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartį I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.