Alytaus apylinkės teismo nutartis

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Silvana Girdenienė, sekretoriaujant Jolantai Smilgin, dalyvaujant pareiškėjui A. M., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo A. M. skundą dėl Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VPS Kelių policijos grupės tyrėjos M. S. 2014-02-25 nutarimo Nr.55N-8049170-14 ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. pateikė policijai raštu surašytą detalų paaiškinimą dėl įvykio 2014-02-20, kuriame nurodė, kad jis įvertino visas aplinkybes, bet: ,,deja, bet lenkimo manevras baigėsi sankryžoje, dėl ko mane ir nubaudė, kaip lenkimą sankryžoje, pažymėtoje ženklu ,,Pagrindinis kelias“ . A. M. nurodė, kad 145 m atstumas iki sankryžos yra pakankamas atstumas aplenkti, tačiau pradėjus lenkti sunku prognozuoti, įvertinti lenkiamo automobilio vairuotojo veiksmus, kuris gali tyčia ar netyčia pradėti didinti greitį ir taip pailginti lenkimo atstumą, taip pat ir pradėti stabdyti, padėdamas aplenkti. Nubaustas asmuo teigia, jog neatmetamas ir toks variantas, kad policijos automobilis galėjo pradėti didinti greitį ir taip sutrukdyti jam laiku ir tinkamai užbaigti lenkimo manevrą. Nurodo, kad policijos patrulių mašina judėjo labai lėtai ir tuo trukdė eismui, bei pažeidė kelių eismo taisyklių 140.3 punktą.

Posėdžio metu A. M. paaiškino, kad kelio ženklinimas toje vietoje nedraudė atlikti lenkimo manevrą, tad jis lenkė ir užbaigė jį sankryžoje su šalutiniu keliu. Nurodė, kad iki sankryžos buvo apie 100 m ir jam turėjo pakakti kelio ir laiko aplenkti. A. M. nurodė, kad kelio ženklo ,,Pagrindinis kelias“ jis nematė, jį užstojo policijos švyturėlių plafonas. Kartu paaiškino, kad tas kelio ženklas yra neseniai pastatytas.

Kelio ženklas Nr. 201 ,,Pagrindinis kelias“, įrengtas Savanorių gatvėje, Varėnos mieste yra matomas, neapaugęs krūmais ir medžiais ir jo neužstoja jokie stacionarūs ar nestacionarūs objektai. A. M. turėjo matyti kelio ženklą ir turėjo visas galimybes, įvertinęs situaciją, nepabaigti lenkimo manevro ir niekam netrukdydamas grįžti į savo važiuojamosios krypties važiuojamąją juostą.

Posėdžio metu liudytojas A. K., dirbantis Varėnos rajono policijos komisariate patruliu, paaiškino, kad nuo įvykio praėjo nemažai laiko, tad gerai nepamena, kas vairavo automobilį: jis ar kolega. Tačiau nurodė, kad pažeidimą padarė lenkiančiojo automobilio vairuotojas, nes jis, pagal esantį kelio ženklą toje vietoje, negalėjo lenkti. Liudytojas nurodė, kad lenkimo metu policijos automobilis greičio nedidino.

Liudytojas A. D., dirbantis Varėnos rajono policijos komisariate vyriausiuoju patruliu, paaiškino, kad policijos automobilis galėjo važiuoti apie 40-50 km/h greičiu, nes toks greitis yra rekomenduojamas vykdant patruliavimą. Jis nurodė, kad abejoja teiginiu, jog policijos automobilis didino greitį, nes tokiu atveju jau policijos pareigūnas pažeistų kelių eismo taisykles. Liudytojas paaiškino, kad šiuo atveju A. M. padarė pažeidimą, nes lenkimo manevrą A. M. baigė jau už sankryžos su šalutiniu keliu.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad A. M. 2014-02-20 apie 10.20 val. Varėnoje, Savanorių gatvėje, vairuodamas automobilį Volvo S60, v.nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą automobilį sankryžoje, kuri pažymėta pagrindinio kelio ženklu ir tuo pažeidė KET 145.1 punkto reikalavimus (b. l. 6). Administracinio teisės pažeidimo protokole A. M. paaiškino, kad skubėjo, nepastebėjo kelio ženklo, gailisi. Yra neįgalus, prašė skirti minimalią baudą (b. l. 7).

Išnagrinėjus administracinę bylą 2014-02-25 buvo priimtas nutarimas administracinėje byloje ir A. M. buvo pripažintas pažeidęs ATPK 124 ¹ str.3 d. ir jam buvo paskirta 100 Lt bauda (b. l. 16). Nutarime nurodoma, kad priimant sprendimą buvo vertinamas padarytas pažeidimas, pripažinta, kad kvalifikuotas jis teisingai, o taip pat atsižvelgta į lengvinančias aplinkybes, kad kaltininkas yra neįgalus, o sunkinančių aplinkybių nebuvo ir įvertinus visas nurodytas aplinkybes, buvo paskirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta bauda.

Tarnybiniame pranešime policijos patrulis A. K. nurodė įvykio aplinkybes, kad Savanorių gatvėje, Varėnos mieste patruliuojant kartu su A. D. 10.20 val., važiuojant tarnybiniu automobiliu Opel Astra, v.nr. (duomenys neskelbtini), sankryžoje pažymėtoje pagrindinio kelio ženklu, tarnybinį automobilį lenkė automobilis Volvo S60, v. nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. M., kuriam buvo surašytas protokolas pagal ATPK 124¹ str. 3d. (b. l. 8).

Nors A. M. pateikė skundą dėl nuobaudos, tačiau jis ir skunde, ir teisme nurodė, kad lenkimo manevrą jis užbaigė pačioje sankryžoje su šalutiniu keliu.

Tai matyti ir A. M. registratoriaus vaizdo įraše, kurį jis pateikė policijai ir kuris yra byloje (b. l. 5).

Kelių eismo taisyklių 145 punkte nurodoma, kad lenkti draudžiama: 145.1 šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais ,,Sankryža su šalutiniu keliu“, ,,Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba ,,Pagrindinis kelias“ bei reguliuojamose lygiareikšmių kelių sankryžose.

Tad ištirtais įrodymais yra patvirtinama, jog A. M. padarė teisės pažeidimą ir šis pažeidimas teisingai buvo kvalifikuotas policijos pareigūnų, nagrinėjusių administracinio teisės pažeidimo bylą.

A. M. teigė, jog policijos pareigūnai galbūt sutrukdė jam laiku užbaigti manevrą, galbūt, pradėję didinti savo važiavimo greitį. Tačiau toks A. M. teiginys nėra įrodytas. Jo nepatvirtina ir pateikta filmuota medžiaga, nes A. M. automobilis juda tolygiai greitėdamas, kaip įprastai ir būna atliekant lenkimo manevrą. Nepastebima, kad jo vairuojamas automobilis būtų turėjęs staigiau ar dar labiau padidinti važiavimo greitį, norint laiku ir saugiai atlikti lenkimą. KET reikalauja, kad vairuotojas, prieš pradėdamas lenkimo manevrą, įsitikintų, kad jį atlikti yra saugu, o tuo pačiu, kad tokį manevrą atlikti nėra draudžiama. A. M. nurodo, kad kelio ženklo jis nepastebėjo, jam ženklą užstojo policijos automobilio švyturėlių plafonas, o kelio ženklinimas leido atlikti lenkimą. Jo vertinimu atstumas buvo pakankamas tokiam manevrui atlikti. Tačiau A. M. dėl šio momento pateikia prieštaringus duomenis. Skunde jis nurodė, kad prieš lenkimą jis teisingai įvertino visas galimas vizualiai matomas aplinkybes – matymo lauke buvusius kelio ženklus, kelio dangos ypatumus, kelio ženklinimą, lenkimui būtiną kelio atkarpą, saugaus atstumo užtikrinimą. Vėliau, teisme jis nurodė, kad kelio ženklo nematė, nes jam jį užstojo. Teismas laiko, kad toks A. M. pozicijos pasikeitimas sąlygotas jo pasirinktos gynybinės pozicijos. Tačiau byloje A. M. neįrodė, jog jis nematė kelio ženklo, nes kelio ženklas toje vietovėje yra pastatytas visiškai atviroje vietoje, kur nėra arti nei medžių , nei krūmų, nei kitokių kliūčių, galinčių sutrukdyti pamatyti ženklą. Teismas laiko, kad A. M., skubėdamas, kaip nurodė paaiškinime, sumanė aplenkti policijos automobilį ir galbūt nebūdamas pakankamai atidus, padarė pažeidimą. Nors A. M. teigė, jog kelio ženklinimas toje vietoje nedraudė lenkimo manevro, tačiau kelių eismo taisyklės nurodo: 8 p. eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai nurodyti šių taisyklių 1 priede (...). Jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Tad akivaizdu, kad atlikdamas lenkimo manevrą, A. M. privalėjo jį užbaigti iki esamo kelio ženklo, tuo tarpu iš filmuotos medžiagos akivaizdu , kad manevrą jis baigė sankryžoje su šalutiniu keliu ar net už jos.

Pareiškėjui skirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ATPK30, 30² straipsnių reikalavimų bei įvertinus padaryto pažeidimo pavojingumą, pareiškėjo asmenybę ir jo materialinę bei socialinę padėtį, jam buvo skirta minimali įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda.

Pažymėtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Tad administracine nuobauda yra siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, nes priešingu atveju ji būtų beprasmiška. Teismas pažymi, kad atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nelaikytinas ypatingu, išimtinu atveju, sudarančiu pagrindą minimalios nuobaudos švelninimui.

Nustatant švelnesnę administracinę nuobaudą paprastai būtina konstatuoti ne vieną traukiam administracinėn atsakomybėn asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kurios turėtų būti nesusijusios su kitomis įstatymų nenurodytomis lengvinančiomis aplinkybėmis. Tokių išskirtinių aplinkybių visumos šioje byloje, sprendžiant pagal pateiktus faktinius duomenis, nėra.

Todėl ištirtų įrodymų pagrindu teismas laiko, kad nutarimas paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR ATPK 300 str., 302 str. 1d.1 p., 302 ² str., 302 ⁴ str.

nutarė:

Alytaus AVPK Varėnos rajono PK VPS Kelių policijos grupės tyrėjos M. S. 2014-02-25 nutarimą Nr. 55N-8049170-14 palikti nepakeistą, o A. M. skundą atmesti.

Nutartis gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos , skundą paduodant Varėnos rajono apylinkės teisme.