Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Virginija Pakalnyte-Tamošiunaite Baudžiamoji byla Nr. 1A-1177/2009

Teisejas Evaldas Pašilis Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5;

1.1.4.8.2; 1.1.9.3; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2;

2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2.

2009 m. gruodžio 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistojo R. T. apeliacini skunda del Ukmerges rajono apylinkes teismo 2009 m. spalio 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. laisves apribojimu vieneriems metams aštuoniems menesiams, uždraudžiant jam bausmes laikotarpiu bendrauti su V. Š. , A. L. , M. D. , T. G. bei ipareigojant nuo 23.00 val. iki 6.00 val. buti savo nuolatineje gyvenamojoje vietoje jei tai nesusije su darbu, mokslu ar sveikatos priežiura, iki 2010 m. kovo 1 d. atlyginti nusikaltimu padaryta turtine žala – 403,00 Lt, bausmes atlikimo laikotarpiu pradeti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

R. T. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., neirodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstama veika.

Iš R. T. , M. D. , V. Š. solidariai K. G. naudai priteista 5403,00 Lt (penki tukstanciai keturi šimtai trys litai), t. y. 403,00 Lt (keturi šimtai trys litai) turtinei žalai ir 5000,00 Lt (penki tukstanciai litu) neturtinei žalai atlyginti.

Tuo paciu nuosprendžiu nuteisti V. Š. , A. L. , M. D. , T. G. , taciau ju atžvilgiu nuosprendis apeliacine tvarka nera apskustas.

Aprašomoji dalis

nustate:

R. T. nuteistas už tai, kad kartu su V. Š. , A. L. , M. D. ir T. G. mušdami sukele žmogui fizini skausma ir nežymiai ji sužalojo , t. y., kad jis 2007 m. rugsejo 15 d., apie 04 val., kartu su V. Š. , A. L. , M. D. ir T. G. , Ukmergeje, (duomenys neskelbtini), bendrais tyciniais veiksmais, po asmeninio konflikto su nukentejusiais K. G. ir V. G. , jis, t. y. R. T. paragino kitus bendrininkus mušti nukentejusiuosius bei tycia sugriebe už koju ir tokiu budu parverte nukentejusiji K. G. ant žemes, T. G. ispyrus nukentejusiajam V. G. viena karta i nugara bei sudavus nukentejusiajam V. G. ne mažiau vieno ir ne daugiau dvieju kartu kumšciais i ivairias kuno vietas, V. Š. ispyrus nukentejusiajam K. G. du smugius i šona, M. D. ispyrus viena smugi nukentejusiajam K. G. i galva, A. L. sudavus nukentejusiajam V. G. viena smugi kumšciu i galva bei ispyrus viena karta i ranka, tuo bendrais veiksmais sukele nukentejusiajam V. G. fizini skausma bei padare dauginius nubrozdinimus nugaroje ir kakle, taip pat sukele nukentejusiajam K. G. fizini skausma bei padare dauginius (apie dešimt) nubrozdinimus nugaroje ir sprande, t. y. nežymu sveikatos sutrikdyma.

R. T. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2007 m. rugsejo 15 d., apie 04 val., grupeje su V. Š. , A. L. , M. D. ir T. G. , budami apsvaige nuo alkoholio, Ukmergeje, (duomenys neskelbtini), bendrais tyciniais veiksmais, po asmeninio konflikto su nukentejusiais K. G. ir V. G. , jis, t. y. R. T. nenustatytu durianciu daiktu idure nukentejusiajam V. G. i nugara, padarydamas V. G. durtine kiaurymine žaizda nugaroje, kas komplikavosi oro ir kraujo susitelkimu dešineje krutinpleves ertmeje, t. y. padare sunku sveikatos sutrikdyma.

Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausme netinkamai vadovavosi bendraisiais bausmiu skyrimo pagrindais, nepakankamai ivertino atsakomybe lengvinancias bei kitas bylos aplinkybes, pažeide Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. reikalavimus.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas nepripažines atsakomybe lengvinancios aplinkybes bei neivertines to, kad nukentejusieji elgesi rizikingai ir provokuojanciai, nepagristai skyre ženkliai didesne laisves apribojimo bausme nei Lietuvos Respublikos BK numatytas šios bausmes vidurkis.

Nuteistasis mano, kad paskirtoji bausme mažintina ir atsižvelgus i tai, kad jo vaidmuo darant nusikaltima buvo antraeilis, ankstesnis teistumas yra išnykes, jis dirba, augina mažameti vaika. Taip pat atsižvelgtina i tai, jog dalis bausmes jau yra atlikta, t. y. i bausmes laika iskaitytas suemime išbutas laikas.

R. T. isitikinimu, jam paskirtas ipareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. buti savo nuolatineje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusije su darbu, mokslu ar sveikatos priežiura, yra pernelyg griežtas, pažeidžiantis jo teises ir laisves. Nuteistasis teigia, jog minetas ipareigojimas apsunkins mažamecio vaiko priežiura, trukdys lankyti gimines bei apsunkins pagalbos jiems teikima.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nukentejusiajam priteistos neturtines žalos dydis yra per didelis, kadangi K. G. nepateike teismui jokiu pagristu irodymu, kad po nusikalstamos veikos padarymo turejo nepatogumu, ant jo kuno liko randai. Pirmosios instancijos teismas privalejo konstatuoti realius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukretimus, emocines depresijas ir pan., taciau to nebuvo padaryta. Apeliantas taip pat teigia, jog nustatant priteistinos neturtines žalos dydi, teismas privalejo atsižvelgti ir i nukentejusiuju elgesi, t. y. i tai, kad nukentejusysis pats išprovokavo konflikta.

Apeliaciniame skunde pažymima, jog priteista neturtines žalos suma yra ženkliai didesne nei iprastai priteisiama tokio pobudžio bylose. Nuteistasis teigia, kad K. G. padaryti sužalojimai dideliu išgyvenimu ar kitu nepatogumu nesukele, neturejo ilgalaikiu pasekmiu.

Apeliacines instancijos teismo posedyje nuteistasis ir jo gynejas prašo apeliacini skunda tenkinti. Prokurore, nukentejusieji bei ju atstove prašo apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam R. T. bausme, Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. reikalavimu nepažeide.

Pirmosios instancijos teismas R. T. atsakomybe sunkinancia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstama veika jis padare bendrininku grupeje, o atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu nenustate.

Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad atsakomybe lengvinancia aplinkybe pripažistama kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo istatymo numatyta veika ir nuoširdus gailejimasis arba padejimas išaiškinti nusikalstama veika ar joje dalyvavusius asmenis. Taigi, siekiant konstatuoti aptariama atsakomybe lengvinancia aplinkybe, butina nustatyti dvieju salygu egzistavima, t. y. prisipažinima bei nuoširdu gailejimasi. Nagrinejamu atveju teigtina, jog R. T. prisipažino padares nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d., taciau byloje nera jokiu duomenu, kurie leistu teigti, jog jis nuoširdžiai gailisi del jos padarymo. Del šios priežasties nera jokio pagrindo konstatuoti, jog R. T. atsakomybe lengvina aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p. Pastebetina, jog Lietuvos Respublikos BK 59 str. numatytu lengvinanciu aplinkybiu sarašas nera baigtinis, taciau, kolegijos nuomone, vien R. T. prisipažinimas padarius nusikalstama veika, nera laikytinas jo atsakomybe lengvinancia aplinkybe, nes iš esmes neparodo nei paties apelianto, nei jo padarytos veikos mažesnio pavojingumo.

Taip pat nera jokio pagrindo teigti, jog apelianto neteisetu veiksmu padarymui itakos turejo provokuojantis ar rizikingas nukentejusiojo asmens elgesys (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Pažymetina, kad paprastai ši atsakomybe lengvinanti aplinkybe nera susijusi nei su savanaudišku, nei su kitokiu žemu paskatu buvimu (pvz., keršto, pavydo). Byloje yra nustatyta, jog po pirmojo konflikto nukentejusieji jokiu veiksmu, kurie galetu išprovokuoti ar paskatinti velesni nuteistojo neteiseta elgesi neatliko. Taigi teigtina, jog nuteistojo neteisetus veiksmus paskatino, ne nukentejusiuju elgesys, o kitos tik jam žinomos priežastys. Todel nera jokio pagrindo teigti, jog veikai itakos turejo provokuojamas ar rizikingas nukentejusiuju elgesys. Pastebetina, jog pirmajam konfliktui pasibaigus ir i ivykio vieta atvykus daugiau asmenu, nuteistasis ragino mušti nukentejusiuosius, nors kaip jau mineta, jokiu provokuojanciu ar rizikingu veiksmu nukentejusieji tuo momentu neatlikinejo. Ši aplinkybe dar karta patvirtina, jog nera jokio pagrindo teigti, jog R. T. atsakomybe lengvina aplinkybe, numatyta Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 6 p.

Apeliacini skunda nagrinejancios kolegijos isitikinimu, nepagristas apelianto teiginys, jog jo veiksmai nebuvo aktyvus. Byloje yra negincytinai nustatyta, jog R. T. paragino kitus bendrininkus mušti nukentejusiuosius bei tycia sugriebe už koju ir tokiu budu parverte nukentejusiji K. G. ant žemes, po ko kiti bendrininkai sudave nukentejusiajam smugius. Taigi, akivaizdu, jog apeliantas aktyviai veike darant jam inkriminuota nusikaltima, jo veiksmai kartu su kitu bendrininku veiksmais buvo nukreipti i žalos nukentejusiajam padaryma.

R. T. tiesiogine tycia padare nesunku nusikaltima žmogaus sveikatai. Byloje yra nustatyta jo atsakomybe sunkinanti aplinkybe bei pagristai nenustatyta atsakomybe lengvinanciu aplinkybiu. Taip pat atsižvelgta i tai, kad apeliantas laikytinas neteistu, dirba. Visos šios aplinkybes leido pirmosios instancijos teismui parinkti viena iš švelnesniu Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatytu alternatyviu bausmiu, t. y. laisves apribojima. Tos pacios aplinkybes leido pirmosios instancijos teismui pagristai nustatyti ilgesni laisves apribojimo termina nei BK numatytas šios bausmes vidurkis. Kolegijos nuomone, nera jokio pagrindo teigti, jog R. T. nustatytas laisves apribojimo dydis yra aiškiai per griežtas ar prieštarauja Lietuvos Respublikos BK nuostatoms bei teises principams. Aplinkybe, kad i bausmes laika buvo iskaitytas suemime išbutas laikas, nera pagrindas dar labiau švelninti paskirtaja bausme.

Nepagristas apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantui paskirtas ipareigojimas nuo 23.00 val. iki 06.00 val. buti savo nuolatineje gyvenamojoje vietoje, jei tai nesusije su darbu, mokslu ar sveikatos priežiura, yra pernelyg griežtas, pažeidžiantis jo teises ir laisves. Kolegijos isitikinimu, aptariamas ipareigojimas niekaip netrukdys apeliantui rupintis savo mažameciu vaiku, taip pat netrukdys lankyti giminiu bei teikti jiems pagalba. Pastebetina, jog R. T. privalo buti savo nuolatineje gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 06.00 val., t. y. tik septynias valandas per para, nakties metu, todel paskirtasis ipareigojimas niekaip neitakos normalaus nuteistojo socialinio gyvenimo, o tik drausmins ji.

Teismu praktikoje neturtine žala yra suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukretimas, emocine depresija, pažeminimas, reputacijos pablogejimas, bendravimo galimybiu sumažejimas ir kita, teismo ivertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). CK 6.250 str. 2 d. itvirtinta nuostata, kad neturtine žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta del nusikaltimo ar asmens sveikatai. Taigi, nagrinejamu atveju nekyla jokiu abejoniu, jog K. G. del nuteistuju, tame tarpe ir apelianto, neteisetu veiksmu patyre neturtines žalos. Ši aplinkybe iš esmes nera gincijama ir apeliaciniame skunde. Pažymetina tai, kad CK nenustato neturtines žalos minimumo ar maksimumo, todel pareiga ivertinti nukentejusiojo patirta neturtine žala tenka teismui. Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. nurodyta, jog teismas nustatydamas neturtines žalos dydi, privalo atsižvelgti i visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žala padariusio asmens kalte, jo turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, taip pat vadovaujasi sažiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pirmosios instancijos teismas nustatydamas neturtines žalos dydi ivertino tai, kad žala nukentejusiajam padaryta keliu asmenu veiksmais, taip pat ivertino šiu asmenu kalte, ju turtine padeti, padarytos turtines žalos dydi, nukentejusiajam padarytu sužalojimu pobudi (K. G. nustatyti dauginiai (apie dešimt) nubrozdinimai nugaroje ir sprande, buvo nuskeltas dantis), del kuriu jis be jokios abejones patyre tiek fizini skausma, tiek dvasinius išgyvenimus. Niekuo nepagristas nuteistojo teiginys, kad nukentejusysis del jam padarytu sužalojimu nepatyre didelio fizinio skausmo, nepatogumu, nuo sužalojimu jam negalejo atsirasti randu. Iš specialisto Nr. G 484/07 (14) išvados matyti, jog apžiuros metu nukentejusiajam ant nugaros buvo aptikti randai. Pats nukentejusysis yra pareiškes, jog kaklo kosmetinis defektas (randas) jam kelia nepasitenkinima (t. 1, b. l. 30). Taip pat akivaizdu, jog del padarytu sužalojimu nukentejusysis patyre skausma, turejo kreiptis i medikus, o tai savaime laikytina nepatogumais. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelge ir i paties K. G. kalte padejusia atsirasti žalai. Pastebetina, jog ivertines visas bylos aplinkybes, pirmosios instancijos teismas ženkliai sumažino nukentejusiojo prašomos priteisti neturtines žalos dydi. Taigi, apeliacines instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas pagristai nukentejusiojo K. G. naudai priteise 5000 litu neturtinei žalai atlyginti, ši suma atitinka protingumo bei sažiningumo principus. Atkreiptinas nuteistojo demesys, kad atlyginti žala jis tures solidariai su kitais nuteistaisiais.

Apeliantas teisingai pastebi, kad teismas, ivertindamas neturtine žala pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 str. nurodytais kriterijais, kitomis teises normomis, bet ir Lietuvos Aukšciausiojo Teismo formuojama teismu praktika. Taciau pažymetina ir tai, kad teismams sprendžiant bylas, precedento galia turi tik tokie ankstesni teismu sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kuriu faktines aplinkybes yra tapacios arba labai panašios i tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi buti taikoma ta pati teise, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas „Del Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 4, 165 straipsniu (2002 m. vasario 28 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“). Skunda nagrinejancio teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo priteista neturtines žalos suma neprieštarauja nei istatymuose itvirtintoms teises normoms, nei egzistuojanciai teismu praktikai.

Esant tokioms aplinkybems, keisti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde nurodytu motyvu nera istatyminio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo R. T. apeliacini skunda atmesti.