Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės ir Jurgio Kiškio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo nuteistojo I. S. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. sausio 15 d. nutarimą Nr. 357-6 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. S. nuteistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) baudžiamojo kodekso 162 straipsnio 1 dalį, 35 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 8 metams, konfiskuojant automobilį ir telefoną; (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas ir I. S. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

2. Šilutės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 26 d. nutartimi (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2016 m. kovo 31 d. nuosprendis, pakeistas (duomenys neskelbtini) apeliacinio teismo 2016 m. birželio 8 d. nuosprendžiu, pripažintas Lietuvos Respublikoje ir vykdomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Suderinus su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalimi, jam nustatyta bausmė – laisvės atėmimas 7 metams.

3. Bausmės pradžia – 2015 m. balandžio 4 d., o pabaiga – 2022 m. balandžio 4 d. Komisijos posėdžio dieną – 2020 m. sausio 15 d. likusi neatlikta bausmės dalis buvo 2 metai 2 mėnesiai 19 dienų.

5. Nuteistasis skundžia šią Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos; neatliktos bausmės dalį skaičiuoti nuo jo paleidimo iš pataisos namų dienos; nustatyti BK 75 straipsnyje numatytas pareigas.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo I. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar ji yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

8. Nuteistasis I. S. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (daugiau kaip pusę paskirtos bausmės) ir yra pateikęs pataisos įstaigai prašymą taikyti jam lygtinį paleidimą, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (66 balai pagal OASys) ir nuo pirmojo vertinimo sumažėjo 8 balais. Ši aplinkybė teigiamai apibūdina nuteistojo elgesį pataisos proceso metu, sudaro pagrindą spręsti apie jo siekį pasitaisyti, tačiau, įvertinus tai, kad vis dar išlieka pakankamai aukšta pakartotinio nusikalstamo elgesio tikimybė, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės atlikimo pataisos įstaigoje tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.

9. Pagal susiformavusią teismų praktiką ir BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, įvertinamas ne tik jo elgesys bausmės atlikimo metu, bet iš padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Šiame kontekste pažymėtina, kad I. S. bausmę atlieka pagal užsienio valstybės apkaltinamąjį nuosprendį už tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, kuri pagal Lietuvos Respublikos įstatymus prilyginama labai sunkiems nusikaltimams. Be to, jis praeityje teistas, jam du kartus buvo taikyta probacija, iš kurių vieną kartą paskirtas pareigas nuteistasis pažeidė. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamoje nutartyje, byloje esantys duomenys apie nuteistojo teisės pažeidimus patvirtina, kad net ir pagal ankstesnį nuosprendį lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, būdamas užsienio valstybėse, nuteistasis nekoregavo savo elgesio išimtinai teigiama linkme. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, taip pat ankstesniais teistumais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, ar nuteistojo delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo, už kurį atlieka bausmę, padarymo, bei už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju aptarti duomenys sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

10. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto ne tik nuteistojo prašymą, bet ir socialinio tyrimo išvadą, todėl skundo argumentai, jog apylinkės teismas netinkamai vertino socialinio tyrimo išvadoje jį apibūdinančius duomenis, nepagrįsti.

11. Nuteistasis skunde abejoja socialinio tyrimo išvadoje nurodytais jį charakterizuojančiais duomenimis, motyvuodamas tuo, kad psichologė su juo bendravo tik vieną kartą. Kaip matyti iš 2019 m. gruodžio 30 d. socialinio tyrimo išvados Nr. 5.10-689, ją parengė S. K., turinti aukštąjį išsilavinimą psichologijos srityje. Be to, socialinio tyrimo išvadą rengė ir V. G., kuriam kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) suteiktas nuo 2014 m. lapkričio 5 d. Priešingai nei teigiama skunde, abejonių minėtų pareigūnų kompetencija teisėjų kolegijai nekyla. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 patvirtintose Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinėse rekomendacijose nurodyti jos rengimo veiksmai, kuriuos sudaro ne tik pokalbis su nuteistuoju, tačiau ir informacijos, gautos pokalbio su nuteistuoju metu, patikrinimas duomenų šaltiniuose, jo nusikalstamo elgesio rizikos, elgesio laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, dalyvavimo elgesio pataisos programose ir jo rezultatų, tėvų asmeninių pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, atlikimo įvertinimas. Objektyvių duomenų, kad šiuo atveju išvados rengėjai būtų nesilaikę aptariamų rekomendacijų ar kitų teisės aktų, reglamentuojančių jos surašymą, nuteistasis nepateikė, taigi darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas joje nurodytais nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis rėmėsi visiškai teisėtai ir pagrįstai.

12. Tiek nuteistojo skunde, tiek socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones vykdo – jis nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. pataisos namuose dirba, lankė savipagalbos grupę „Narkomanai anonimai“, mokosi elektriko specialybės, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos programas, su visomis aiškintomis temomis susipažino ir jas įsisavino. Aptartieji ir kiti socialinio tyrimo išvadoje nurodyti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką mažinantys veiksniai teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau, įvertinus ir kitas socialinio tyrimo išvadoje nurodomas aplinkybes, vien šių duomenų nepakanka spręsti, jog nuteistojo pastangos integruotis į visuomenę ir pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką jau šiuo metu yra pakankama.

13. Konstatuojant šią išvadą pažymėtina, kad nuteistajam vis dar nustatomi net penki kriminogeniniai veiksniai, didinantys jo riziką nusikalsti, – ankstesni teistumai, gyvenimo stilius ir draugai, narkotikų vartojimas, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Nors ankstesni teistumai bei emocinė gerovė (ankstesnis autoagresyvus elgesys) vertinami kaip statiniai, kurių nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu eliminuoti negali, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, jo pažanga mažinant kitus aptartuosius dinaminius rizikos veiksnius vis dar nėra akivaizdi ir įtikinanti. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam stinga atvirumo, jis yra kiek egocentriškas, bendrauja arogantiškai, o jo savęs vertinimas yra perdėtai aukštas ir nepagrįstas. I. S. vis dar linkęs minimizuoti savo elgesio pasekmes, nėra linkęs jų detaliau analizuoti, o ši aplinkybė, įvertinus nusikalstamos veikos, už kurios padarymą šiuo metu atlieka bausmę, pobūdį bei tai, kad nuteistajam vis dar kaip kriminogeninis veiksnys išskiriamas narkotinių medžiagų vartojimas, vertinama kritiškai. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, spręsdamas dėl nuteistojo pažangos pataisos proceso metu pakankamumo, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis tik trumpą laiko tarpą lankė savipagalbos grupę „Narkomanai anonimai“, o kompleksinėmis pagalbos priemonėmis priklausomybės nėra sprendęs. Nors nuteistasis skunde pažymi, kad jau daugiau kaip penkerius metus nevartojo narkotinių medžiagų, tačiau ši aplinkybė, įvertinus tai, kad nuo 2015 m. balandžio 4 d. nuteistasis bausmę atlieka pataisos įstaigoje, savaime nesudaro pagrindo spręsti, jog būdamas ir nestruktūruotoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ši aplinkybė vertintina kritiškai dar ir dėl to, jog ją nuteistasis nurodo skirtingai (priešingai nei nurodė skunde, socialinio tyrimo išvados rengėjams teigė narkotinių medžiagų nevartojantis ne penkerius, o trejus metus). Nuteistojo elgsenoje iki šiol stebimi tam tikri impulsyvumo bruožai, pirmenybę teikiant skubotam veiksmui, o ne planavimui, ką pats nuteistasis, stokodamas kritiškumo, vertina kaip asmenybės bruožą, kurio pakeisti pataisos proceso metu galimybės nėra, kas, narkotinių medžiagų vartojimą vis dar traktuojant kaip rizikos veiksnį bei įvertinus įvykdytos nusikalstamos veikos pobūdį, sudaro prielaidas pakartotiniam nusikalstamam elgesiui.

14. Nors nuteistasis nuo 2018 m. rugsėjo mėn. dirba, tačiau iš turimų 4 715,62 Eur finansinių įsipareigojimų tėra atlyginęs 181,28 Eur. Atsižvelgiant į socialinio tyrimo išvadoje nuteistojo nurodomą siekį pasipelnyti greitu būdu, pasirenkamas neadekvačias, netinkamas ar net su teisės normomis nesuderinamas problemų sprendimo strategijas, nepakankamai išugdytus tikslų siekimo gebėjimus, juos formuojant pernelyg abstrakčiai, konstatuotina, jog nuteistojo pažanga šiuo metu dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis, probacijos laikotarpiu siekdamas įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kadangi negalima spręsti, jog nuteistasis jau šiuo metu įsisąmonino neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tokiu būdu, jog jo delinkventinės nuostatos nesudarytų pagrindo teisei priešingiems veiksmams.

15. Įvertinus aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog nuteistojo pastangos sumažinti pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį koreguoti teigiama linkme pataisos proceso metu nebuvo pakankamos, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Pritartina pirmosios instancijos teismo nutarties argumentams, jog nuteistojo elgesys, nors šiuo metu ir kreipiamas teigiama linkme, tačiau negali būti vertinamas kaip akivaizdi ir įtikinanti jo pažanga. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, stiprinant nuteistojo problemų, susijusių su galimais sunkumais pasirenkant tinkamas elgesio strategijas, įgūdžius bei eliminuojant galimą psichiką veikiančių medžiagų riziką pakartotiniam jo nusikalstamam elgesiui, tokiu būdu įtvirtinant teigiamus elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai veiksniai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti pastarųjų sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Aukštesnysis teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl skundžiama nutartis paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutarė:

atmesti nuteistojo I. S. skundą ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. vasario 7 d. nutartį.

Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.