Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-04-12 · Administracinė byla Nr. I-1748-402/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2016-04-12Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2017-11-08Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-04-12
Bylos Nr.
I-1748-402/2016
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01752-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
D. Š.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1748-402/2016Proceso Nr. 3-62-3-01752-2015-7Procesinio sprendimo kategorija: 1.15.2.3.; 1.15.2.3.2.; 1.21.; 3.21. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 12 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,dalyvaujant pareiškėjui D. Š. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Pareiškėjas skunde (b.l. 4) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – Kauno TI) priėmimo-paskirstymo punkte 2015-05-14 į patalpą įėjęs pareigūnas rūkė. Jis paprašė, jog pareigūnas nerūkytų ir paprašė jo pasakyti savo pavardę. Pareigūnas atsisakė prisistatyti ir išmetęs cigaretę išėjo. Patalpoje buvo ir pareigūnas, kuris darė jam kratą ir matė kaip patalpoje rūkė. Nurodė, jog po šio įvykio kreipėsi į kitus pareigūnus, jog užfiksuotų šį faktą, taip pat parašė skundą Kauno TI. Patalpa, kurioje buvo daroma krata, yra filmuojama, todėl atsakovas siekiant išsiaiškinti aplinkybes galėjo peržiūrėti vaizdo įrašą, bet to nepadarė. Pareiškėjas teigė, jog dėl to turėjo kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Nurodė, jog dėl to patyrė stresą ir negatyvias emocijas, sukėlusias neturtinę žalą kurią vertina 1 Eur ir prašo teismo jį priteisti.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime į skundą (b.l. 8-9) nurodė, kad Kauno TI priėmimo - paskirstymo punkto patalpose rūkyti draudžiama. Tam patalpose iškabinti draudžiamieji ženklai. Pareiškėjas dėl rūkymo priėmimo - paskirstymo punkto patalpose 2015-05-15 pateikė Kauno TI direktoriui skundą. Siekiant išaiškinti galimo pažeidimo faktą buvo gauti Kauno TI apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų paaiškinimai. Iš paaiškinimų darytina išvada, kad pareiškėjo skunde nurodytas faktas neturi pagrindo. Pažymėtina, kad gavęs neigiamą Kauno TI direktoriaus atsakymą pareiškėjas tik daugiau nei po trijų mėnesių kreipėsi į teismą reikalaudamas priteisti neva patirtą neturtinę žalą. Pareiškėjo skunde nurodytas rūkymo faktas yra neįrodytas, todėl jo skundas yra be pagrindo ir netenkintinas.

Pareiškėjo skundas patenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, neteisėtais veiksmais - neužtikrinant sąlygų būti neužterštose tabako dūmais patalpose.

Tabako kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Šio straipsnio ketvirtoji dalis nustato pareigą juridinio asmens valdymo organams užtikrinti, kad jo darbuotojai, aptarnaujami klientai ir lankytojai nebūtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, taip pat kad matomose vietose būtų iškabinti įspėjamieji užrašai ar ženklai apie draudimą rūkyti, įrengtos specialios rūkymui skirtos patalpos (vietos) ir iškabinti jas nurodantys užrašai ar ženklai.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 buvo patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojanti nuo 2010-04-11), kurios 6 punktas numato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, o 14 punkte įtvirtinta nuostata, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims draudžiama rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiškėjas 2015-05-15 su skundu kreipėsi į Kauno TI direktorių. Skunde nurodė, jog 2015-05-14 jam buvo daroma krata ir į kratos kambarį įėjęs pareigūnas rūkė, prašė dėl šio įvykio atlikti tyrimą ir nustatyti rūkiusio pareigūno pavardę. Kauno TI 2015-05-26 raštu Nr. 49-143 pateikė atsakymą į pareiškėjo 2015-05-15 skundą, kuriame nurodė, jog pareiškėjo teiginys dėl rūkymo nepasitvirtino (b.l. 12).

Atsakovas, neigdamas rūkymo faktą priėmimo ir paskirstymo skyriaus poste, rėmėsi Kauno TI apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnų M. M. ir V. S. paaiškinimais, kuriuose nurodyta, jog užėjus į patalpą rūkančių nebuvo ir nesijautė dūmų kvapo (b.l. 10, 11), tačiau pastebėtina, jog pareigūnai į patalpą atėjo jau po kurio laiko ir cigaretės dūmų kvapo galėjo nepajausti.

Siekiant išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, teisme buvo apklaustas liudytojas M. P. , kuris 2015-05-14 priėmimo paskirstymo skyriaus patalpoje atliko kratą pareiškėjui. Liudytojas M. P. paaiškino, jog į kratos darymo patalpą ateina ne tik Kauno TI pareigūnai, bet ir konvojaus pareigūnai, kad kas rūkytų nematė.

Kaip anksčiau nustatyta, pareiškėjas iš karto po įvykio siekė užfiksuoti rūkymo faktą, todėl reikalavo, jog būtų iškviesti į kratos patalpą ir kiti pareigūnai šio fakto nustatymui, taip pat atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skundą dėl rūkymo Kauno TI pateikė sekančią dieną po įvykio - 2015-05-15. Atsakovas siekdamas išsiaiškinti visas aplinkybes paėmė paaiškinimus tik iš pareigūnų M. M. ir V. S. , kurie įvykio metu priėmimo paskirstymo patalpoje nebuvo, o į ją atėjo tik vėliau, tačiau nepaėmė paaiškinimo iš pareigūno M. P. , kuris atliko kratą pareiškėjui ir su juo buvo patalpoje, taip pat atsakovas turėjo galimybę peržiūrėti 2015-05-14 kratų atlikimo patalpos vaizdo kamerų užfiksuotą medžiagą, tačiau tai neatliko. Teismui nebuvo pateiktas 2015-05-14 kratų atlikimo patalpos vaizdo kamerų užfiksuotas įrašas, nes pagal 2014-08-10 Kauno TI direktoriaus įsakymu Nr. 1-179 patvirtintą Kauno TI įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos naudojimo tvarkos aprašo 14 p., vaizdo įrašai kietuosiuose diskuose saugomi iki devynių parų. Todėl, teismo nuomone, atsakovo pateiktais įrodymais nėra paneigtas rūkymo faktas priėmimo ir paskirstymo skyriaus poste 2015-05-14, o tyrimas pagal pareiškėjo 2015-05-15 skundą atliktas formaliai, neišsiaiškinus visų aplinkybių, t.y. neapklausus visų asmenų galėjusių matyti įvykį ir neperžiūrėjus vaizdo įrašo, kas galėjo išsklaidyti visas abejones dėl kilusio ginčo. Teismui pagrįstai kyla klausimas, dėl kokių priežasčių apskritai daromi vaizdo įrašai kratos atlikimo patalpoje, jeigu kilus ginčui tarp nuteistojo ir pareigūnų, vaizdo įrašas neperžiūrimas ir nepridedamas prie skundo tyrimo medžiagos.

Kauno TI administracija, neužtikrinusi pareiškėjo priėmimo ir paskirstymo skyriaus poste 2015-05-14 sąlygų, kad pareiškėjas nebūtų priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru, pažeidė Tabako kontrolės įstatymo reikalavimus, neužtikrino Lietuvos higienos normos HN 76:2010 14 punkto reikalavimų vykdymo, t. y. neveikė taip, kaip pagal įstatymus institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal teismų suformuotą praktiką neturtinė žala gali būti konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ir smulkmeniški. Siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas, dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė.

Nerūkančio asmens buvimas vienoje patalpoje kartu su rūkančiais asmenimis sukelia jam nepatogumų, diskomfortą, gali pakenkti sveikatai, nes nerūkantis asmuo yra priverstas kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru ir CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme patiria neturtinę žalą.

Teismų praktikoje yra nuosekliai pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai reiškia, kad nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam tinkamomis sąlygomis, atitinkančiomis Lietuvos Respublikos higienos normas, pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę. Teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais.

Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 53161/99). Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje S. Š. prieš UAB, Nr. 3K-7-2/2008). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, administracinėse bylose Nr. A2-718/2007, Nr. A556-1906/2012 taip pat nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nagrinėjant tokio pobūdžio bylas būtina atsižvelgti į asmenims kylančius objektyvius sunkumus renkant įrodymus apie jų kalinimo sąlygas, todėl griežtai negalima laikytis principo, kad įrodyti tam tikros aplinkybės buvimą turi asmuo, kuris ja remiasi. Iš esmės tai reiškia, kad pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus tenka atsakovui (žr., pvz., 2012 m. sausio 10 d. EŽTT sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją; 2014 m. balandžio 10 d. LVAT nutartį administracinėje byloje Nr. A858-114/2014). Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei pareiškėjo, nei atsakovo nurodomas aplinkybes, tokiu atveju sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (žr. LVAT 2005 m. kovo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A1-203/2005, 2007 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-301/2007). Taigi, būtent Kauno TI turi pareigą laikytis Kalėjimų departamento direktoriaus Įsakymu nustatytų reikalavimų ir, atitinkamai, užtikrinti tikslios informacijos pateikimą apie tai, todėl, Kauno TI nepateikus informacijos, kurioje būtų nurodyta jog ginčo laikotarpiu, pareiškėjui buvo užtikrinta sveikatai saugi aplinka, ši aplinkybė vertintina pareiškėjo naudai, pripažįstant, jog pareiškėjui 2015-05-14 būnant priėmimo paskirstymo punkto patalpose, teko kvėpuoti tabako dūmais.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgus į pažeidimo pobūdį, į tai, kad jis buvo momentinis, nesant byloje įrodymų, kad dėl to būtų atsiradusios neigiamos pasekmės, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, teismas sprendžia, jog šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už teismo nustatytą jo teisių pažeidimą. Pripažintina, kad 2015-05-14 buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 4 punktu, 43 straipsnio 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad pareiškėjo D. Š. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista.

Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė