Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

1) 1999-05-27 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 111 straipsnio 1 dalį;

2) 2000-12-21 Vilniaus apygardos teismo pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 4 dalį, 105 straipsnio 8 punktą;

3) 2013-05-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos 2000 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį 15 MGL bauda; įskaičisu laikinąjį sulaikymą – 13 MGL bauda;

4) 2013-07-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams; BK 66 str. pagrindu į bausmę įskaitomas laikinas sulaikymas ir suėmimas nuo 2011-05-09 iki 2011-09-09 d.

5) 2015-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1d., pritaikius Lietuvos BK 64(1) str., 63 str. 1, 4, 9 d.d., 3 metams ir 2 mėnesiams laisvės atėmimo,

teistumas neišnykęs ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintas, pastaruoju nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikęs, kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 242 str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. D., būdamas teistas 2013 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 253 str. 1 d. 3 metų laisvės atėmimo bausme, 2013 m. spalio 9 d., minėtam nuosprendžiui įsiteisėjus, būdamas nesuimtas išvyko iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigūnų nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2015 m. sausio 11 d., kai buvo sulaikytas bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tokiu būdu jis vengė atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

V. D. teisiamajame posėdyje parodė, kad suprato jam reiškiamą kaltinimą, nusikalstamos veikos padarymo faktą pripažįsta visiškai. Jis žinojo apie tai, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2013 metais buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme, kad buvo atmestas jo apeliacinis skundas bei jam reikėjo atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tačiau tuo metu nežinojo, jog yra numatyta bausmė už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Be to, jis norėjo užsidirbti pinigų ir tik tuomet vykti atlikinėti bausmę. Dėl šios priežasties jis buvo išvykęs iš savo buto, laikotarpio tiksliai neatsimena, tačiau kurį laiką gyveno Kazimieravos kaime pas tetą, dirbo. Kuomet lankėsi savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje, iš sugyventinės A. B. pasakojimų žinojo, kad jo ieško policijos pareigūnai. Vieną kartą ji įteikė jam pareigūnų kontaktinius duomenis, tačiau jis policijai neskambino, į policijos įstaigą nevyko. 2015 metų pradžioje buvo rastas savo bute ir sulaikytas policijos darbuotojų. Gailisi dėl įvykdytų veiksmų.

Liudytoja A. B. parodė, kad kaltinamasis V. D. yra jos sugyventinis, su kuriuo pažįstama apie 7 metus. Iki jo nuteisimo Vytautas gyveno bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Po to, kai V. 2013 metais buvo nuteistas laisvės atėmimu, jis išvyko, aiškino jai nedaug, kad išvyksta dirbti, tačiau nenurodė kur, neskambino. Jai būnant V. bute, du kartus lankėsi policijos pareigūnai, ieškojo V., aiškino, kad jis turi atlikti laisvės atėmimo bausmę, kad nori su juo pasikalbėti. Antrą kartą policijos darbuotojai paliko jai kontaktui telefono numerį, kitus kontaktinius duomenis V., jeigu jis atsirastų. Po kurio laiko V. pasirodė bute, ji perdavė jam pareigūnų kontaktus. Žadėjo skambinti pareigūnams, tačiau ar jis tai padarė, pasakyti negali. Ji įkalbinėdavo V. atlikinėti jam paskirtą bausmę, tačiau pastarasis aiškino, kad turi užsidirbti pinigų ir tik tuomet atliks jam paskirtą bausmę. Kur tiksliai jis per tą laikotarpį buvo, kur dirbo, gyveno, liudytoja pasakyti negali.

Liudytojas A. P., policijos pareigūnas, parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2 skyriuje vyresniuoju tyrėju. Jam buvo perduotas vykdyti įsiteisėjęs 2013-07-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo V. D. buvo nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Kadangi niekaip nepavykdavo jo surasti, buvo paskelbta V. D. paieška. Paieškos metu buvo tikrinama jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau surasti ir sulaikyti jo niekaip nepavykdavo. Paieškos metu buvo nustatyta, kad jis gyveno su A. B., todėl jis buvo ieškomas ir pastarosios mamos bute, be to Alinos sesers sode, tačiau ir ten jis nebuvo rastas. Nuteistasis tikrai negyveno savo bute, nes ieškodami jo, minėtame bute jie lankėsi apie 20 kartų, skirtingu laiku, net naktimis. Buvo bendrauta su jo pažįstamais asmenimis, tačiau vertingos informacijos apie jo buvimo vietą gauta nebuvo. Buvo bendrauta su jo sugyventine A. B., kuriai buvo aiškinama, kad V. D. yra ieškomas, buvo palikti duomenys kontaktams, kur jis galėtų kreiptis, atvykti. Taip pat paieškos metu buvo naudojami kriminalinės žvalgybos būdai, iš kurių buvo žinoma, kad nuteistasis slapstosi nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo, buvo žinių, kad jis keletui mėnesių išvyko į Vokietiją. 2015 m. sausio mėnesį, po įvykusio konflikto bute, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, V. D. buvo sulaikytas.

Liudytojas G. P., policijos pareigūnas, parodė, kad 2015 m. sausio mėn. jis vyko pagal pranešimą apie konfliktą (duomenys neskelbtini) name, Vilniuje. Butas yra pirmame aukšte. Durų niekas neatidarė. Kažkuris iš vietinių gyventojų nurodė jiems, kad bute yra policijos ieškomas asmuo. Jis su kolega pro langą pateko į minėtą butą, kur ir buvo rastas V. D.. Patikrinus duomenų bazėje buvo nustatyta, kad jis yra paieškomas. Todėl V. D. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato budėtojų dalį.

2013 m. liepos 19 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu V. D. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1d., 253 str. 1d., pritaikius Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1d., 4d., trejiems metams laisvės atėmimo. Kardomosios priemonės (rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje) paliktos galioti iki nusprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuteistasis dalyvavo teisiamajame posėdyje, jam buvo įteiktas nuosprendžio nuorašas (b.l.40). Nuosprendis įsiteisėjo 2013 m. spalio 9 d., kuomet Vilniaus apygardos teismas nutartimi atmetė nuteistojo V. D. apeliacinį skundą, nutarties nuorašas buvo išsiųstas nuteistajam (b.l.47-50).

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 16 d. patvarkymu Nr.1-112-927/2013 perdavė Vilniaus apskrities VPK vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį V. D. byloje (b.l.39).

Nuteistasis buvo paieškomas policijos dėl įsiteisėjusio nuosprendžio vykdymo ir pagal 2013 m. gruodžio 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį teismo nagrinėjamoje kitoje byloje, kai jam dėl nesilaikymo nustatytų kardomosios priemonės sąlygų buvo pakeista kardomoji priemonė iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą (b.l.38).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas,veikos kvalifikavimas

Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 242 str., padarymą baudžiamas asmuo, kuris būdamas nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas, vengė atlikti paskirtą bausmę. Šio nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia kaltininko vengimu atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Šio nusikaltimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine tyčia – kaltininkas žino ir supranta savo pareigą vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, tačiau slapstydamasis ar kitokiais veiksmais sąmoningai stengiasi išvengti jos atlikimo. Vengimas pasireiškia neatvykimu į laisvės atėmimo vietą bei slapstymusi nuo policijos pareigūnų, kai asmeniui yra paskelbta paieška.

Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnyje numatytas vengimas atlikti laisvės atėmimo bausmę yra trunkamasis nesunkus nusikaltimas, kuris prasidėjo V. D., t.y. asmeniui, nuteistam realia laisvės atėmimo bausme ir žinančiam apie tai, pasišalinus iš gyvenamosios vietos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Vykdant nuosprendį, o vėliau ir pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-11 nutartį buvo pradėta jo paieška, nes kardomoji priemonė kitoje teismo nagrinėjamojoje byloje buvo pakeista iš rašytinio pasižadėjimo neišvykti į suėmimą būtent todėl, kad jis pažeidė rašytinio pasižadėjimo sąlygas, išvyko iš savo buto, teismo apie tai neinformavo, savo tikrosios gyvenamosios vietos nenurodė. Kaip yra nustatyta iš policijos pareigūno A. P. parodymų, nuteistasis slapstėsi nuo pareigūnų, vengė atlikti jam paskirtą bausmę, ne kartą 2013-2014 metais buvo tikrinama jo gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau jis ten ir pagal kitus adresus rastas nebuvo. Kaip parodė liudytoja A. B., nuteistojo sugyventinė, ji informavo V. D., kad buvo atvykę policijos pareigūnai, paliko savo kontaktinius duomenis, aiškino, kad jis yra ieškomas, tačiau V. D. tik žadėjo susisiekti su pareigūnais, tačiau to nepadarė. Be to, nuteistasis aiškino jai, kad jis turi užsidirbti pinigų ir tik tuomet vyks atlikti laisvės atėmimo bausmę. Tik po to, kai 2015 m. sausio 11 d. įvyko konfliktas name (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir buvo kviečiama policija (b.l.9-10), kaltinamasis V. D. buvo sulaikytas ir patalpintas į Lukiškių tardymo izoliatorių.

Ta aplinkybė, jog teisiamajame posėdyje kaltinamasis nurodė, jog jam nebuvo žinoma, kad už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, jo veiksmuose šios nusikalstamos veikos sudėties buvimo nepašalina. Svarbu, jog bylos įrodymais buvo nustatyta, kad jis žinojo, jog turi atlikinėti laisvės atėmimo bausmę ir vengė tai daryti, žinojo, kad yra ieškomas dėl to policijos. Nepašalina jo atsakomybės už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę ir tai, kad jis per laikotarpį nuo nusprendžo įsiteisėjimo iki sulaikymo apsilankydavo savo bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą kitą neteisėtą veiksmą. Vengimo atlikti bausmę padarymo laikas yra visas laikas, kai asmuo darė baudžiamajame įstatyme numatytą veiką. Kaip matyti iš pačio kaltinamojo bei liudytojų, policijos pareigūnų A. P., G. P., liudytojos A. B. parodymų, kaltinamasis V. D. tyčia vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę, kadangi paliko savo gyvenamąją vietą, buvo paieškomas policijos, ir taip nuo 2013-10-09 iki 2015-01-11 vengė atlikti nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Toks nuteistojo veikimas patvirtina tai, kad jis suprasdamas, jog turi vykdyti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sąmoningai slapstėsi vengdamas bausmės atlikimo. V. D. eilę kartų teistas, todėl jam gerai žinoma nuosprendžio vykdymo tvarka, ką jis patvirtino teismo proceso metu. Vengimas buvo nutrauktas teisėsaugos institucijų pareigūnams 2015-01-11 sulaikius jį bute, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Kaltinamojo V. D. veika teismo kvalifikuojama pagal LR BK 242 str.

Bausmės skyrimas

Skiriamos bausmės rūšis turi atitikti teisingumo ir protingumo kriterijus. Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Taigi vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui paskyrimą tokios tinkamai individualizuotos bausmės, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį.

Pagal baudžiamosios teisės doktriną, teismas skirdamas bausmę ne tik vykdo įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltininko asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą nusikalstamą veiką bei kaltąjį asmenį.

Kaltinamojo V. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Galiojančių administracinių nuobaudų jis neturi.

Teismas, skirdamas kaltinamajam V. D. bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis anksčiau teistas, nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, konstatuojamas nusikaltimų recidyvas, BK 27 str.1d.), nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, todėl laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis kaltinamajam V. D. gali būti pasiekta paskyrus BK 242 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, savo dydžiu nežymiai viršijančią šios bausmės rūšies nustatytą minimumą. Nusikaltimą V. D. vykdė, kai neatliko ankstesniuoju Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nuosprendžiu jam paskirtos bausmės. Tačiau 2015-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtoji bausmė buvo subendrinta dalinio sudėjimo būdu remiantis BK 63 str.1d., 4d., 9d. taisyklėmis su bausme, paskirta jam 2013-07-19 nuosprendžiu. Nei BK, nei BPK neleidžiama „išbendrinti“ bausmių. Iš to išplaukia, kad teisinis reguliavimas, kaip subendrinti bausmes, paskirtas naujoje byloje, su ankstesnėje byloje paskirta subendrinta bausme, yra neaiškus ir, kol nepakeisti įstatymai, spręstinas formuojant teismų praktiką, tačiau teismų praktika šioje dalyje nėra vieninga. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji veika buvo padaryta iki 2015-01-30 nusprendžio, o pastaruoju nuosprendžiu buvo atliktas bausmių subendrinimas, teismas bausmių išbendrinimo nedaro, taiko tik Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d., 4d., 9d. reikalavimus dėl šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės dalinio subendrinimo su 2015-01-30 nuosprendžiu paskirtąja subendrinta bausme.

Kadangi kaltinamajam nebuvo paskirta kardomoji priemonė, jie yra teistas, teistumai neišnykę, jam skirtina kardomoji priemonė-suėmimas.

Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų

Byloje gautas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriuo prašoma priteisti valstybės naudai 81,06 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas už kaltinamajam V. D. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kaltinamajam V. D. gynėjas buvo paskirtas LR BPK 51 str. 2 d. pagrindu, pripažinus jo dalyvavimą būtinu, kadangi kaltinamasis yra įkalintas ir jo galimybė savarankiškai realizuoti teisę į gynybą apribota.

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų matyti, jog teismas neprivalo, o gali priteisti iš kaltinamojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo teisė į gynybą yra esminė teisingo proceso garantija ir kaltinamojo teisė į gynybą jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Teismas daro išvadą, jog valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos šiuo atveju neturi būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 242 straipsnyje, ir nubausti laisvės atėmimu 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. pagrindu prie 2015-01-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėti dalį šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės - 3 mėnesius - ir galutinę bausmę nuteistajam V. D. nustatyti 3 metų ir 5 mėnesių atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013-07-19 nuosprendį, t.y. sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2011-05-09 iki 2011-09-09 ir suėmimo laiką nuo 2015-01-11 iki 2015-03-19 d.

Iki nusprendžio įsiteisėjimo paskirti nuteistajam kardomąją priemonę - suėmimą, suimant jį teismo posėdžių salėje.

Bausmės pradžią nuteistajam skaičiuoti nuo 2015 m. kovo 19 d.

Prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.