Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimo Nr. LK-N-803 dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymo nuteistajam D. V. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. LK-N-803 nutarta taikyti nuteistajam D. V., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikus laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, nors nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis atliko beveik visą paskirtą 18 metų laisvės atėmimo bausmę ir iki bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei puse metų, reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

D. V. nuteistas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos su Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, prie griežtesnės, šiuo nuosprendžiu paskirtos 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, pridėjus dalį švelnesnės, paskirta subendrinta 17 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 8 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta 17 metų 1 mėnesio 13 dienų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendis. Nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto į BK 129 straipsnio 2 dalies 5 bei 8 punktus, ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, ši bausmė ir bausmė, paskirta pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų), bei pagal Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendį, subendrinta apėmimo būdu ir iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos aukščiausiojo teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. kovo 16 d. nuosprendis. Nusikalstama veika (pasikėsinimas nužudyti) perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų į BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 4, 9 dalimis, ši bausmė, bausmė, paskirta Kauno apygardos teismo 2009 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą (nužudymas dėl chuliganiškų paskatų), ir bausmė, paskirta Kauno rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 18 d. nuosprendžiu, subendrintos apėmimo būdu ir iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta 18 metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2008 m. sausio 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. sausio 13 d.

Anksčiau teistas.

Lygtinio paleidimo komisijos nutarimas taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos tvirtinamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą reguliavimą, teismas, įvertinęs Komisijos 2025 m. spalio 8 d. priimto nutarimo Nr. LK-N-803 taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagrindus ir motyvus, laiko, kad nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, nuteistajam D. V. gali būti taikomas lygtinis paleidimas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Nuteistojo asmenybė, jo pokytis, elgesys bausmės atlikimo metu, kiti charakterizuojantys duomenys, Komisijai priimant, tvirtinti pateiktą, nutarimą buvo įvertinti tinkamai, bausmės tikslų kontekste.

Kaip matyti iš bylos duomenų nuteistasis D. V. šiuo metu jau yra atlikęs du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, kas BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme, sudaro formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Vis tik be formalaus pagrindo egzistavimo reikia nustatyti ar nuteistojo elgesyje egzistuoja materialusis pagrindas, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pastangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Šioje vietoje teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad net gi nustačius šių dviejų sąlygų egzistavimą, tai nėra absoliutus pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, teismas kiekvienu atveju turi vertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytį teigiama linkme viso laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Iš Socialinio tyrimo matyti, nuteistasis turi deklaruotą gyvenamąją vietą, šiuo adresu asmuo yra periodiškai išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, įkalinimo įstaigoje įgijo vidurinį išsilavinimą, taip pat įgijo apdailininko ir staliaus profesines kvalifikacijas, lankė anglų kalbos, informatikos kursus. Šiuo metu dirba, yra patenkintas darbu, iš pradžių įkalinimo įstaigoje nedirbo, vėliau jo nuostata nuostata į darbinę veiklą keitėsi yra labiau teigiama linkme, pradėjo vykdyti individualią veiklą ir ši veikla buvo prilyginta darbinei veiklai. Nuteistasis dengia turimus įsiskolinimus iš savo darbo užmokesčio pagal galimybes savanoriškai. Socialinius ryšius su artimaisiais palaiko (mama, broliais, močiute, drauge) yra lankomas pasimatymų metu. Konstruktyvūs santykiai su dabartine drauge gali būti vertinami kaip nuteistojo socialinę integraciją laisvėje lengvinantis veiksnys, kadangi sukurti bausmės atlikimo metu. Nuteistasis sutinka, kad priėmė netinkamus sprendimus, tačiau jo veiksmams turėjo įtakos ir draugai, tuometiniame draugų rate jis norėjo tapti jų grupės dalimi. Nuteistasis supranta, kad tai buvo netinkamas sprendimas, šiuo metu yra atsiribojęs nuo asmenų, palaikančių kriminalines nuostatas. Nuteistasis pasitikintis savimi, geba įvardinti neigiamas (impulsyvumas, kitų žmonių negirdėjimas, necenzūrinių žodžių vartojimas) ir teigiamas (ištikimas artimiems žmonėms, lengvai bendraujantis, sąžiningas) savo asmenybės puses. Pakankamai gerai išugdyti nuteistojo savianalizės įgūdžiai: gana noriai analizuoja savo nusikalstamą elgesį, jo priežastis, įvardina veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą. Nuteistasis dėl savo poelgių prisiima atsakomybę ir suvokia, jog tuo metu į kilusią situaciją galėjo pažvelgti lanksčiau. Šiuo metu geba įvardinti konstruktyvius būdus konfliktinėms situacijoms spręsti. Geba atpažinti veiksnius, vedusius jį į nusikalstamumą: savivokos stoka suprantant kitų žmonių jausmus, bendravimas su bloga kompanija, vietų, kuriose gali kilti problemų, lankymas, savitvardos praradimas, impulsyvūs veiksmai, gerų sprendimų priėmimas bei darbo neturėjimas. Bausmės atlikimo metu, siekdamas sumažinti veiksnius, didinančius riziką nusikalsti, dalyvavo tiek individualiose, tiek grupinėse elgesio korekcijos programose su psichologais ir kitais specialistais. Intervencinių programų neatsisako, suvokia būtinumą jose dalyvauti. Nuteistasis jaučiasi per daugelį bausmės atlikimo metų pasikeitęs: tapo sąmoningesnis, mažiau impulsyvus, kontroliuojantis. Gana pozityviai kalba apie ateities planus, kurie orientuoti į darbinę veiklą bei šeimą. Nėra kategoriškas, geba priimti ir suprasti kito nuomonę bei požiūrį. Nuteistasis dalyvavo ir baigė elgesio pataisos programą „Pykčio valdymas“, dalyvavimas programoje vertinamas kaip sėkmingas. Psichologo išraše nurodyta, kad nuteistasis geba įvardinti esmines savo problemines sritis, pastebėti jų sąsajas su smurtiniu elgesiu praeityje, prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus. Viso dalyvavimo metu žymėtinas nuteistojo atvirumas, pilnavertiškas įsitraukimas į savianalizės procesą. Problemų identifikavimo įgūdžiai stiprūs - nuteistasis gali išsamiai įvardinti bei aptarti tiek išorinius sunkumus, su kuriais susiduria, tiek ir vidines problemas ar neigiamas savybes, darančias įtaką jo mąstymui ar priimamiems sprendimams. Nuteistasis pastebi ir geba konkrečiai paaiškinti sąsajas tarp savo neigiamų savybių, mąstymo tendencijų bei išorinių problemų interpretacijų ir nusikalstamų ar neapgalvotų sprendimų. Programos eigoje asmuo nuosekliai gerino problemų sprendimo, savitvardos įgūdžius, plėtė savo priimtų sprendimų pasekmių suvokimą. Stebimas gebėjimas pakankamai objektyviai ir empatiškai įvertinti įvairias alternatyvas bei jų tikėtinus rezultatus, atsižvelgiant į kitų žmonių, kuriuos paveiktų priimtas sprendimas, poreikius bei emocijas. Nuteistojo keliami tikslai pakankamai realistiški, įgyvendinami, nuteistasis gali įvardinti ne vien svarbiausius ilgalaikius tikslus, bet ir konkrečius jų pasiekimui reikalingus žingsnius. Nuteistasis suvokia savo atsakomybės dalį praeities poelgiuose bei ilgalaikėse probleminėse srityse, gali įvardinti esminius veiksmus, reikalingus valdyti agresyvaus elgesio riziką ateityje. Atliekant pakartotinį vertinimą, pažymėtina, kad nuteistasis palaipsniui siekia savo tikslų. Šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę pusiau atvirojo tipo bausmės atlikimo vietoje, galiojančių drausminių nuobaudų neturi. Nuteistasis vyksta į trumpalaikes išvykas, kurių metu pažeidimų nefiksuota. Nors 2025 m. kovo 3 d. nuteistajam buvo paskirta drausminė nuobauda, šiuo metu jis supranta savo veiksmų pasekmes. Jis įvardijo, kad turėdamas galiojančią drausminę nuobaudą neteko galimybės vykti į išvyką pas artimuosius, todėl prarado svarbią galimybę palaikyti ryšius su šeima. Šiuo metu nuteistasis laikosi nustatytos tvarkos, kas rodo teigiamą elgesio pokytį. Apibendrinant, su nuteistojo mąstymu ir elgesiu siejami kriminogeniniai poreikiai (impulsyvus, spontaniškas elgesys, negalvojant apie pasekmes, nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai) šiuo metu yra valdomi.

Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad bausmės atlikimo metu skatintas 17 kartų (už nepriekaištingą elgesį), baustas 24 kartus, vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, dalyvauja įkalinimo įstaigoje organizuojamuose renginiuose, įvairiose viktorinose. Darytina išvada, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, elgesys yra nukreiptas į kriminogeninių poreikių mažinimą. Bausmės atlikimo metu asmuo buvo pakankamai motyvuotas spręsti turimas problemas, motyvuotas daugiau nenusikalsti.

Darytina išvada, kad ilgainiui bausmės atlikimo metu asmuo stengėsi koreguoti savo elgesį, laikytis nustatytų taisyklių, įgyti kvalifikacijas, dirbti, aktyviai dalyvauti pozityviam užimtume. Ir nors, nuteistojo atžvilgiu buvo atliktas pakartotinio nusikalstamo elgesio vertinimas pagal ,,OASys“ metodiką, kurio metu nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra nustatyta kaip vidutinė, tačiau stebimas akivaizdus rizikos mažėjimas. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatyti apsauginiai veiksniai – įgyta profesinė kvalifikacija; nuostatos į darbinę veiklą pokytis labiau teigiama linkme. Tuo tarpu nustatyti dinaminiai kriminogeniniai veiksniai nors jie yra nustatyti, tačiau yra valdomi. Be to, pritartina Komisijos argumentui, kad nuteistasis D. V. atliko beveik visą paskirtą 18 metų laisvės atėmimo bausmę ir iki bausmės atlikimo pabaigos liko mažiau nei du mėnesiai, reikšmingi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai yra valdomi, jam bus lengviau adaptuotis visuomenėje, jeigu jis toliau bausmę atlikinės neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas Lietuvos probacijos tarnybos.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, pokytį, atsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, sutinkama su Komisijos priimtu nutarimu ir teismas pritaria, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs likusią bausmės dalį atlikti neizoliuotas nuo visuomenės ir siekti savo tikslų išimtinai vien teisėtomis priemonėmis. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti.

Įvertinęs pateiktą nutarimą bei nuteistojo asmens bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad kliūčių tvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos nutarimą taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nėra, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5, 6 dalimis, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. spalio 8 d. nutarimą Nr. LK-N-803 taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.