- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-07
- Bylos Nr.
- I-3848-561/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02465-2014-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Margarita Stambrauskaitė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „AgroSaulė 16“
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos, atstovaujamos Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos, prašymu pareiškėjai UAB „AgroSaulė 16“ dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau – ir Komisija, atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-04-11 sprendimą Nr. 3R-149(AG-123/02-2014) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Dėl šios priežasties Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto (patirtos po 2013-02-01). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neatitiko Aprašo 5 punkte nustatytų reikalavimų, Komisija neturėjo teisės jų kompensuoti, priešingu atveju, Komisija būtų peržengusi Aprašo Komisijai suteiktus įgaliojimus ir toks sprendimas būtų neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su VAGK padaryta išvada, kad „Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu“. Pažymėjo, kad Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu, t. y. pareiškėjas, kuris sumoka po 2013-02-01, išlaidas patiria po vasario 1 d. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.48 str. 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Sąskaita-faktūra ŽŪB2539 už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013-01-31, o mokėjimas (5000 Lt) atliktas 2013-08-13, todėl pareiškėja iki 2013-08-12 disponavo 5000 Lt suma ir šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013-02-01.
Atsakovės teigimu, VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai.
Pareiškėja UAB „AgroSaulė 16“ atsiliepime į atsakovės skundą su atsakovės skundu nesutiko ir prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad Komisija teisėtai nusprendė, kad pareiškėjai turi būti kompensuota 5 000 Lt išlaidų, kurias sudaro mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Skundu atsakovė prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir teikiamame skunde nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo.
Pažymėjo, kad 2012-08-27 su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja išsinuomojo žemės sklypą (unikalus Nr. 7192-0006-0043)) ir karvidę (unikalus Nr. 7199-2004-4017), esančius Radviliškio r. sav. Žilionių k. Pagal Sutartį pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą – 1000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27. Šiuo atveju priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27, sąskaita-faktūra ŽŪB2539 už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013-01-31, o apmokėjimas (5000 Lt) atliktas 2013-08-13. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, tačiau Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma.
Nurodė, kad Kompensavimo tvarkos aprašo III skyriaus 5.4.4 punkte yra aiškiai nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu, šis nuomos mokestis minėto prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi, prašymas atitinka Kompensavimo tvarkos aprašo 5.4.4 p. bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo.
Pabrėžė, kad, iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai neabejotinai lėmė pareiškėjos nuostolių patyrimą, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėja nebūtų investavusi lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-149(AG-123/02-2014), kuriuo iš dalies buvo patenkintas pareiškėjos UAB „AgroSaulė 16“ skundas ir panaikintas Komisijos 2014-01-24 sprendimas Nr. 17R-3504 dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą ir Komisija įpareigota pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-815 išnagrinėti pakartotinai (b. l. 46–52).
Šalies argumentai
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2013-08-23 pateikė prašymą atsakovei dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kurias sudarė 3 750 Lt už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, konsultavimo paslaugas, 100 Lt sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt nuomos mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokestis ir socialinio draudimo išmokos, 166, 19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokestis ir 51,24 Lt antspaudo gamybos išlaidos (b. l. 4–5).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-01-24 sprendimu Nr. 17R-3504 iš dalies kompensavo pareiškėjos patirtas išlaidas, t. y. kompensavo 1 350 Lt (b. l. 44). Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino kompensuotinomis išlaidomis, susijusiomis su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (1 250 Lt už konsultavimo paslaugą dėl elektrinės įrengimo proceso), nes šios išlaidos yra pagrįstos ir patvirtintos įrodančiais dokumentais. Vadovaudamasi Aprašo 4 ir 5.7 punktais, nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas – 2 500 Lt už saulės elektrinių verslo finansavimo ir dėl teisinių saulės elektrinės verslo rizikų ir galimybių konsultavimo paslaugas, nes jos nepagrįstos ir tiesiogiai nesusijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kadangi šios išlaidos nebuvo būtinos projekto įgyvendinimui (nebuvo valstybės prievolės). Vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, kompensuotina pripažino 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, nes išlaidos patirtos iki 2013-02-01, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino nekompensuotinomis išlaidas už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos yra patirtos po 2013-02-01. Vadovaudamasi Aprašo 5.7 punktu, Komisija nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas (darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, virtualaus ofiso paslaugos, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos kursų išlaidos, antspaudo gamyba), nes šios bendro administracinio pobūdžio išlaidos neatitinka Aprašo 5 punkte nustatytų išlaidų kategorijų ir nėra tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu ir nebuvo būtinos, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta valstybės pareiga saulės šviesos energijos elektrinės projektų vykdymui įsteigti atskirą juridinį asmenį.
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą VAGK, kuri 2014-04-11 sprendimu Nr. 3R-149(AG-123/02-2014), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.1, 44.2 ir 44.3 punktais, panaikino Komisijos 2014-01-24 sprendimą Nr. 17R-3504 dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo bei įpareigojo UAB „AgroSaulė 16“ 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-815 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusioje dalyje skundą atmetė (b. l. 46–52).
Šiuo atveju teismas spręs, ar pagrįstai VAGK ginčijama sprendimo dalimi padarė išvadą, kad 5 000 Lt nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidos turi būti kompensuotos, ar pagrįstai šioje dalyje panaikino Komisijos sprendimą.
Komisija 2014-01-24 sprendime Nr. 17R-3504 nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidų nekompensavo, motyvuodama tuo, kad jos buvo patirtos po 2013-02-01. VAGK, priimdama ginčijamą sprendimą, laikėsi priešingos pozicijos.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ 2012-08-27 sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (b. l. 14–17), pagal kurią pareiškėja išsinuomojo karvidę (unikalus Nr. 7199-2004-4017) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 7192-0006-0043), esančius Radviliškio r. sav. Žilionių k. 12. Pagal Sutarties 2.1–2.2 punktus, šį turtą pareiškėja įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjai suteikta teisė karvidės pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Turtas išnuomotas iki 2035-08-27, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 punktas). Turto nuomos mokestis yra lygus 1 000 Lt + PVM per vieną mėnesį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 4.1 punktas). Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012-08-27, moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 punktas).
Ši Sutartis 2012-09-03 buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre (b. l. 19–21). Priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27 (b. l. 18). PVM sąskaita-faktūra ŽŪB2539 už 2012 m. rusėjo–2013 m. sausio mėn. laikotarpį buvo išrašyta 2013-01-31 (b. l. 13), tačiau 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013-08-13 (b. l. 12).
VAGK ginčo sprendimu konstatavo, kad nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Pareiškėja su 2013-08-23 prašymu Komisijai pateikė 5000 Lt nuomos išlaidų patyrimą iki 2013-02-01 pagrindžiančius dokumentus, nuomos mokestis 2013-08-23 prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, todėl laikė, kad Komisijos motyvas, jog išlaidos patirtos po 2013-02-01, todėl yra nekompensuotinos, nepagrįstas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas.
Įgyvendinimo įstatyme nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo (3 str. 1 dalis). Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (3 str. 2 dalis).
Komisija savo veikloje vadovaujasi Aprašu. Šio Aprašo 3 punkte nustatyta, kad dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės (toliau – ir elektrinė) projekto plėtojimu susijusių išlaidų (toliau – ir išlaidos) kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų. Vadinasi, pagal Aprašo nuostatas galėjo būti kompensuojamos tik tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5 punkte nurodytos kompensuotinų išlaidų kategorijos, prie kurių pagal Aprašo 5.4.4 punktą prie kompensuotinų išlaidų priskirtas ir sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Visgi, kompensuotinomis išlaidomis pripažįstamos iki 2013-02-01 realiai patirtos išlaidos.
Teismas negali sutikti su VAGK padaryta išvada ir pritaria Komisijos argumentams. Kompensuotinomis gali būti pripažintos išlaidos, realiai patirtos ir apmokėtos būtent iki 2013-02-01. Šiuo atveju, Sutartis Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota iki 2013-01-31, t. y. taip, kaip numatyta Aprašo 5.4.4 punkte, PVM sąskaita-faktūra ŽŪB2539 išrašyta 2013-01-31, tačiau nuomos mokestis faktiškai sumokėtas tik 2013-08-13. Vadinasi, realias išlaidas bendrovė už nuomą patyrė po 2013-02-01, o Aprašas, teismo vertinimu, būtent ir sieja išlaidų patyrimą su realiu jų apmokėjimu iki 2013-02-01.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Komisijos 2014-01-24 sprendimas Nr. 17R-3504 dalyje dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Aprašo nuostatas. VAGK netinkamai aiškino teisės normas, vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino šio sprendimo dalį dėl 5 000 Lt dydžio nuomos išlaidų nekompensavimo neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalies ir Aprašo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Komisijos skundas tenkintinas dalyje, t. y. VAGK 2014-04-11 sprendimas Nr. 3R-149(AG-123/02-2014) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo naikintinas.
Šiuo atveju, panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3504 dalis dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo yra teisėta ir galiojanti, todėl negali būti tenkintinas perteklinis skundo reikalavimas priimti naują sprendimą – UAB „AgroSaulė 16“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, nes jis jau yra atmestas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 str. 1 d. 1, 2 punktais, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-149(AG-123/02-2014) dalį dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3504 dalies dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisija (toliau – ir Komisija, atsakovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2014-04-11 sprendimą Nr. 3R-149(AG-123/02-2014) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad Komisijai suteikta teisė kompensuoti tik tas išlaidas, kurios atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtinto Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) reikalavimus. Dėl šios priežasties Komisija nekompensavo išlaidų už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, nes šios išlaidos neatitinka Aprašo 4 punkto (patirtos po 2013-02-01). Atsižvelgiant į tai, kad šios išlaidos neatitiko Aprašo 5 punkte nustatytų reikalavimų, Komisija neturėjo teisės jų kompensuoti, priešingu atveju, Komisija būtų peržengusi Aprašo Komisijai suteiktus įgaliojimus ir toks sprendimas būtų neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė nesutinka su VAGK padaryta išvada, kad „Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu“. Pažymėjo, kad Aprašo 4 punkto nuostata išlaidų patyrimą tiesiogiai sieja su išlaidų apmokėjimu, t. y. pareiškėjas, kuris sumoka po 2013-02-01, išlaidas patiria po vasario 1 d. Atkreipė dėmesį, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.48 str. 1 dalis nustato, kad juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės ar patikėjimo teise. Sąskaita-faktūra ŽŪB2539 už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013-01-31, o mokėjimas (5000 Lt) atliktas 2013-08-13, todėl pareiškėja iki 2013-08-12 disponavo 5000 Lt suma ir šios išlaidos negali būti laikomos išlaidomis, patirtomis iki 2013-02-01.
Atsakovės teigimu, VAGK neturėtų atlikti to tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėti tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai.
Pareiškėja UAB „AgroSaulė 16“ atsiliepime į atsakovės skundą su atsakovės skundu nesutiko ir prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime paaiškino, kad Komisija teisėtai nusprendė, kad pareiškėjai turi būti kompensuota 5 000 Lt išlaidų, kurias sudaro mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą. Skundu atsakovė prieštarauja savo priimtame sprendime nustatytai aplinkybei ir teikiamame skunde nepagrįstai keičia poziciją dėl išlaidų pagrindimo bei patvirtinimo.
Pažymėjo, kad 2012-08-27 su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (toliau – ir Sutartis), pagal kurią pareiškėja išsinuomojo žemės sklypą (unikalus Nr. 7192-0006-0043)) ir karvidę (unikalus Nr. 7199-2004-4017), esančius Radviliškio r. sav. Žilionių k. Pagal Sutartį pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą – 1000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27. Šiuo atveju priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27, sąskaita-faktūra ŽŪB2539 už 2012 m. rugsėjo – 2013 m. sausio laikotarpį išrašyta 2013-01-31, o apmokėjimas (5000 Lt) atliktas 2013-08-13. Nepaisant fakto, kad nurodytas mokestis už nuomą buvo sumokėtas po 7 mėnesių, tačiau Sutartis visą tą laiką galiojo, nebuvo nutraukta ir faktiškai buvo vykdoma.
Nurodė, kad Kompensavimo tvarkos aprašo III skyriaus 5.4.4 punkte yra aiškiai nurodyta kompensuotinų išlaidų kategorija, pagal kurią turi būti sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėjo, kad nei Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatyme (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), nei Apraše nėra įtvirtinta, kad tokios išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo įrodymo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu, šis nuomos mokestis minėto prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, taigi, prašymas atitinka Kompensavimo tvarkos aprašo 5.4.4 p. bei 2 priedo nuostatas dėl sumokėto nuomos mokesčio kompensavimo.
Pabrėžė, kad, iš esmės pakeitus įstatyminį reguliavimą, lėmusį saulės šviesos energijos elektrinių pagaminamos elektros energijos supirkimo principo pasikeitimą, buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas ir tai neabejotinai lėmė pareiškėjos nuostolių patyrimą, kadangi esant dabartiniam teisiniam reguliavimui, pareiškėja nebūtų investavusi lėšų į saulės šviesos energijos elektrinės projekto vystymą.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VAGK 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-149(AG-123/02-2014), kuriuo iš dalies buvo patenkintas pareiškėjos UAB „AgroSaulė 16“ skundas ir panaikintas Komisijos 2014-01-24 sprendimas Nr. 17R-3504 dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą ir Komisija įpareigota pareiškėjos 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-815 išnagrinėti pakartotinai (b. l. 46–52).
Šalies argumentai
Iš bylos dokumentų nustatyta, kad pareiškėja 2013-08-23 pateikė prašymą atsakovei dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo, kurias sudarė 3 750 Lt už prašymo išduoti leidimą plėtoti saulės elektros energijos gamybos pajėgumus parengimą, konsultavimo paslaugas, 100 Lt sumokėta valstybės rinkliava už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, 5 000 Lt nuomos mokestis už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą, 392,94 Lt darbo užmokestis ir socialinio draudimo išmokos, 166, 19 Lt virtualaus ofiso paslaugos mokestis ir 51,24 Lt antspaudo gamybos išlaidos (b. l. 4–5).
Žemesnės instancijos teismas
Komisija 2014-01-24 sprendimu Nr. 17R-3504 iš dalies kompensavo pareiškėjos patirtas išlaidas, t. y. kompensavo 1 350 Lt (b. l. 44). Komisija, vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino kompensuotinomis išlaidomis, susijusiomis su prašymo išduoti leidimą plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus parengimu (1 250 Lt už konsultavimo paslaugą dėl elektrinės įrengimo proceso), nes šios išlaidos yra pagrįstos ir patvirtintos įrodančiais dokumentais. Vadovaudamasi Aprašo 4 ir 5.7 punktais, nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas – 2 500 Lt už saulės elektrinių verslo finansavimo ir dėl teisinių saulės elektrinės verslo rizikų ir galimybių konsultavimo paslaugas, nes jos nepagrįstos ir tiesiogiai nesusijusios su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kadangi šios išlaidos nebuvo būtinos projekto įgyvendinimui (nebuvo valstybės prievolės). Vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, kompensuotina pripažino 100 Lt sumokėtą valstybės rinkliavą už Energetikos ministerijos išduotą veiklos elektros energetikos sektoriuje leidimą, nes išlaidos patirtos iki 2013-02-01, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Vadovaudamasi Aprašo 4 punktu, pripažino nekompensuotinomis išlaidas už žemės sklypo nuomą, nes šios išlaidos yra patirtos po 2013-02-01. Vadovaudamasi Aprašo 5.7 punktu, Komisija nekompensuotinomis pripažino kitas išlaidas (darbo užmokestis, socialinio draudimo įmokos, virtualaus ofiso paslaugos, saugos darbe ir priešgaisrinės saugos kursų išlaidos, antspaudo gamyba), nes šios bendro administracinio pobūdžio išlaidos neatitinka Aprašo 5 punkte nustatytų išlaidų kategorijų ir nėra tiesiogiai susiję su saulės šviesos energijos elektrinės projekto įgyvendinimu ir nebuvo būtinos, kadangi teisės aktuose nėra nustatyta valstybės pareiga saulės šviesos energijos elektrinės projektų vykdymui įsteigti atskirą juridinį asmenį.
Pareiškėja, nesutikdama su šiuo sprendimu, pateikė skundą VAGK, kuri 2014-04-11 sprendimu Nr. 3R-149(AG-123/02-2014), vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisijų įstatymo 14 straipsniu bei Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.1, 44.2 ir 44.3 punktais, panaikino Komisijos 2014-01-24 sprendimą Nr. 17R-3504 dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo bei įpareigojo UAB „AgroSaulė 16“ 2013-08-23 prašymą Nr. 15R-815 šioje dalyje nagrinėti pakartotinai bei priimti dėl jo teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Likusioje dalyje skundą atmetė (b. l. 46–52).
Šiuo atveju teismas spręs, ar pagrįstai VAGK ginčijama sprendimo dalimi padarė išvadą, kad 5 000 Lt nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidos turi būti kompensuotos, ar pagrįstai šioje dalyje panaikino Komisijos sprendimą.
Komisija 2014-01-24 sprendime Nr. 17R-3504 nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą išlaidų nekompensavo, motyvuodama tuo, kad jos buvo patirtos po 2013-02-01. VAGK, priimdama ginčijamą sprendimą, laikėsi priešingos pozicijos.
Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja su ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ 2012-08-27 sudarė Nekilnojamojo turto nuomos sutartį (b. l. 14–17), pagal kurią pareiškėja išsinuomojo karvidę (unikalus Nr. 7199-2004-4017) ir žemės sklypą (unikalus Nr. 7192-0006-0043), esančius Radviliškio r. sav. Žilionių k. 12. Pagal Sutarties 2.1–2.2 punktus, šį turtą pareiškėja įsipareigojo naudoti gamybinei veiklai, saulės energijos gamybai, pareiškėjai suteikta teisė karvidės pastatą naudoti saulės energijos gamybos įrenginiams įrengti, tvirtinti bei naudoti energijai išgauti. Turtas išnuomotas iki 2035-08-27, nuomos mokestis skaičiuojamas nuo turto perdavimo-priėmimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 3.1 punktas). Turto nuomos mokestis yra lygus 1 000 Lt + PVM per vieną mėnesį, nuomos mokestis pradedamas skaičiuoti nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (Sutarties 4.1 punktas). Pirmąjį nuomos mokesčio mokėjimą, kurį sudaro 1 000 Lt, kurį sudaro vieno mėnesio užstatas, nuomininkas atlieka iki 2012-08-27. Toliau nuomos mokestį nuomininkas, pradedant 2012-08-27, moka kas mėnesį (už kiekvieną nuomos termino mėnesį į priekį) iki einamojo mėnesio penkioliktos dienos pagal pateiktą nuomotojo sąskaitą faktūrą (Sutarties 4.2 punktas).
Ši Sutartis 2012-09-03 buvo įregistruota Nekilnojamo turto registre (b. l. 19–21). Priėmimo-perdavimo aktas tarp pareiškėjos ir ŽŪB „Agrowill Vėriškės“ pagal Sutartį buvo pasirašytas 2012-08-27 (b. l. 18). PVM sąskaita-faktūra ŽŪB2539 už 2012 m. rusėjo–2013 m. sausio mėn. laikotarpį buvo išrašyta 2013-01-31 (b. l. 13), tačiau 5 000 Lt mokėjimas atliktas 2013-08-13 (b. l. 12).
VAGK ginčo sprendimu konstatavo, kad nei Įgyvendinimo įstatyme, nei Apraše nėra įtvirtinta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos turi būti ir patirtos, ir apmokėtos iki 2013-02-01, t. y. vien išlaidų apmokėjimo data nėra siejama su išlaidų patyrimo momentu. Pareiškėja su 2013-08-23 prašymu Komisijai pateikė 5000 Lt nuomos išlaidų patyrimą iki 2013-02-01 pagrindžiančius dokumentus, nuomos mokestis 2013-08-23 prašymo pateikimo metu buvo faktiškai sumokėtas, todėl laikė, kad Komisijos motyvas, jog išlaidos patirtos po 2013-02-01, todėl yra nekompensuotinos, nepagrįstas.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymas ir Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594 patvirtintas Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašas.
Įgyvendinimo įstatyme nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 dalyje nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo (3 str. 1 dalis). Kompensavimo komisija, vadovaudamasi Vyriausybės patvirtintu išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos aprašu, per vieną mėnesį nuo rašytinio asmens kreipimosi gavimo dienos priima sprendimą dėl išlaidų kompensavimo (3 str. 2 dalis).
Komisija savo veikloje vadovaujasi Aprašu. Šio Aprašo 3 punkte nustatyta, kad dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės (toliau – ir elektrinė) projekto plėtojimu susijusių išlaidų (toliau – ir išlaidos) kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 str. 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų. Vadinasi, pagal Aprašo nuostatas galėjo būti kompensuojamos tik tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusios išlaidos.
Aprašo 4 punkte nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Aprašo 5 punkte nurodytos kompensuotinų išlaidų kategorijos, prie kurių pagal Aprašo 5.4.4 punktą prie kompensuotinų išlaidų priskirtas ir sumokėtas nuomos mokestis už žemės ar nekilnojamojo turto nuomą, jeigu nuomos sutartys iki 2013-01-31 buvo įregistruotos viešame registre įstatymų nustatyta tvarka.
Įvertinus ginčo teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus, darytina išvada, kad siekiama skatinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą, o išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis – atlyginti dalį pagrįstų praradimų, kuriuos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo patyrė asmenys, siekę plėtoti atsinaujinančių išteklių energijos gamybą. Visgi, kompensuotinomis išlaidomis pripažįstamos iki 2013-02-01 realiai patirtos išlaidos.
Teismas negali sutikti su VAGK padaryta išvada ir pritaria Komisijos argumentams. Kompensuotinomis gali būti pripažintos išlaidos, realiai patirtos ir apmokėtos būtent iki 2013-02-01. Šiuo atveju, Sutartis Nekilnojamo turto registre buvo įregistruota iki 2013-01-31, t. y. taip, kaip numatyta Aprašo 5.4.4 punkte, PVM sąskaita-faktūra ŽŪB2539 išrašyta 2013-01-31, tačiau nuomos mokestis faktiškai sumokėtas tik 2013-08-13. Vadinasi, realias išlaidas bendrovė už nuomą patyrė po 2013-02-01, o Aprašas, teismo vertinimu, būtent ir sieja išlaidų patyrimą su realiu jų apmokėjimu iki 2013-02-01.
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus faktines bylos aplinkybes, teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad Komisijos 2014-01-24 sprendimas Nr. 17R-3504 dalyje dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo pareiškėjai yra teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Aprašo nuostatas. VAGK netinkamai aiškino teisės normas, vertino faktines ginčo aplinkybes, todėl nepagrįstai pripažino šio sprendimo dalį dėl 5 000 Lt dydžio nuomos išlaidų nekompensavimo neatitinkančiu Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 dalies ir Aprašo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, Komisijos skundas tenkintinas dalyje, t. y. VAGK 2014-04-11 sprendimas Nr. 3R-149(AG-123/02-2014) dalyje dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo naikintinas.
Šiuo atveju, panaikinus ginčijamo sprendimo dalį, Komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3504 dalis dėl žemės nuomos mokesčio nekompensavimo yra teisėta ir galiojanti, todėl negali būti tenkintinas perteklinis skundo reikalavimas priimti naują sprendimą – UAB „AgroSaulė 16“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atmesti kaip nepagrįstą, nes jis jau yra atmestas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 ? 87 straipsniais, 88 str. 1 d. 1, 2 punktais, 127 straipsniu, teismas
nusprendė:
Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2014-04-11 sprendimo Nr. 3R-149(AG-123/02-2014) dalį dėl Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos 2014-01-24 sprendimo Nr. 17R-3504 dalies dėl nuomos mokesčio už žemės ir nekilnojamojo turto nuomą nekompensavimo.
Kitą skundo dalį atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.