Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. Z. gynėjo advokato Regimanto Špelverio skundą dėl Mažeikių rajono teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinamas tuo, kad jis 2008-06-05, žinodamas, kad jo žmona R. Z. yra nėščia, sukūrė planą kaip apgaule, savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės (tėvystės) pašalpas, šiems tikslams įgyvendinti panaudojant savo įkurtą ir faktiškai valdytą juridinį asmenį „(duomenys neskelbtini)“ filialą (į. k. (duomenys neskelbtini), (nuo 2013-02-20 d.), reg. (duomenys neskelbtini)),

R. Z., būdamas „(duomenys neskelbtini)“ filialo (į. k. (duomenys neskelbtini), (nuo 2007-01-16 iki 2009-08-31 d.) reg. (duomenys neskelbtini)), steigėju ir faktiniu vadovu bei įgaliotu asmeniu, vykdydamas savo nusikalstamą sumanymą ir veikdamas vienas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpą, o būtent R. Z. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008-07-15 pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 2481, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad R. Z. 2008 m. II ketvirtį gavo 9 800 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3 330,04 Lt įmokų;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas jokios veiklos nevykdo ir jis kaip atsakingas asmuo jokio atlygio iš filialo negauna, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpą, o būtent, R. Z. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė 2008-10-15 pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 3644, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad R. Z. 2008 m. III ketvirtį gavo 23 727,27 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 8 062,53 Lt įmokų;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad jis neturi teisės į tėvystės pašalpą, 2009-01-10 gimus vaikui, asmeniškai 2009-03-30 pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini) paties užpildytą ir pasirašytą prašymą Nr. PŠMT-141 skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kartu pateikdamas 2009-03-30 NPD prašymą be numerio, vaiko gimimo liudijimo Nr. 116 kopiją, darbo užmokesčio 2009-03-30 pažymą Nr. 01 bei prašydama pinigus pervesti į jos asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB bankas (duomenys neskelbtini) banke. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus direktoriaus pavaduotoja N. S., R. Z. apgaulės įtakoje, manydama, kad jis turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2009-04-07 sprendimu Nr. SMTM-448, perskaičiavimo 2010-01-26 sprendimu Nr. PR1-37 ir perskaičiavimo 2010-08-04 sprendimu Nr. PR1-138 skyrė viso R. Z. 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10, iki vaikui sukaks dveji metai. Dėl to R. Z. įgijo teisę į jam nepriklausančią didelės vertės 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą.

Tokiu būdu, R. Z., veikdamas vienas apgaule, savo naudai įgijo turtinę teisę į jam nepriklausantį didelės vertės 108 570,13 Lt svetimą turtą motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10 realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 85 998, 41 Lt svetimo turto – jam nepriklausančių Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų motinystės (tėvystės) pašalpos taip valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriui padarydamas 85 998,41 Lt žalą.

Be to, jis pagal BK 300 straipsnio 3 dalį kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, t. y. 2008-06-05, žinodamas, kad jo žmona R. Z. yra nėščia ir norėdamas nepagrįstai gauti motinystės (tėvystės) pašalpą iš Valstybės socialinio draudimo fondo biudžeto, būdamas veiklos nevykdančios „(duomenys neskelbtini)“ filialo (į. k. (duomenys neskelbtini), (nuo 2007-01-16 iki 2009-08-31, reg. (duomenys neskelbtini)), steigėju ir faktiniu vadovu bei įgaliotu asmeniu, veikdamas vienas, iš anksto žinodamas, kad filialas jokios ūkinės-ekonominės veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir turėdamas tikslą apgaule, savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą ir jį užvaldyti, t. y. teisę iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti motinystės (tėvystės) pašalpas, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent:

R. Z., veikdamas vienas, iš anksto žinodamas, jog „(duomenys neskelbtini)“ filialas jokios ūkinės veiklos nevykdo, jis atlyginimo negauna ir neturi teisės gauti išmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpą, o būtent R. Z. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir savo ranka grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė, 2008-07-15 pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. II ketvirtį Nr. 2481, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad R. Z. 2008 m. II ketvirtį gavo 9 800 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3 330,04 Lt įmokų, tokiu būdu R. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir šį suklastotą dokumentą panaudojo;

tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą ir suvokdamas, kad „(duomenys neskelbtini)“ filialas jokios veiklos nevykdo ir jis kaip atsakingas asmuo jokio atlygio iš filialo negauna Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), asmeniškai pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo už tą laikotarpį, už kurį skaičiuojama motinystės (tėvystės) pašalpą, o būtent R. Z. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba surašė ir savo ranka grafoje „atsakingas asmuo R. Z.“ pasirašė, 2008-10-15 pranešimą apie „(duomenys neskelbtini)“ filialo apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį Nr. 3644, forma SAM su priedais SAMF4 ir SAM3SD, kuriose įtvirtinti žinomai neteisingi duomenys apie tai, kad R. Z. 2008 m. III ketvirtį gavo 23 727,27 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 8 062,53 Lt įmokų, tokiu būdu R. Z. suklastojo tikrą dokumentą ir šį suklastotą dokumentą panaudojo;

R. Z. tęsdamas savo nusikalstamą sumanymą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), asmeniškai 2009-03-30 kartu su prašymu skirti motinystės (tėvystės) pašalpą Nr. PŠMT-141 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, o būtent R. Z. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L.e.p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009-03-30 pranešimą Nr. 01 apie jo paties gautą 39 394,97 Lt atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ filiale už laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2009-02-28, be to, jis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), asmeniškai 2009-04-02 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, o būtent R. Z. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L.e.p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009-03-31 pranešimą be numerio apie jo paties gautą 1 023,91 Lt atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ filiale už laikotarpį nuo 2009-03-01 iki 2009-03-29, be to, jis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriui, esančiam (duomenys neskelbtini), asmeniškai 2009-04-02 pateikė žinomai neteisingus duomenis apie gautą darbo užmokestį iš „(duomenys neskelbtini)“ filialo, o būtent R. Z. tyrimo metu nenustatytoje vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir savo ranka grafoje „L.e.p. direktorius R. Z.“ pasirašė 2009-03-31 pranešimą be numerio apie jo paties gautą 107,78 Lt atlyginimą „(duomenys neskelbtini)“ filiale už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2009-03-31, kuo remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus, esančio (duomenys neskelbtini) direktoriaus pavaduotoja N. S. 2009-04-07 sprendimu Nr. SMTM-448 perskaičiavimo 2010-01-26 sprendimu Nr. PR1-37 ir perskaičiavimo 2010-08-04 sprendimu Nr. PR1-138 skyrė viso R. Z. 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10, iki vaikui sukaks dveji metai. Dėl to R. Z. įgijo teisę į jam nepriklausančią didelės vertės 108 570,13 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą ir laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2011-01-10 realiai apgaulės būdu savo naudai įgijo 85 998,41 Lt svetimo turto – Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto lėšų motinystės (tėvystės) pašalpą.

Tokiu būdu R. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir šiuos suklastotus dokumentus panaudojo, dėl ko buvo padaryta didelė žala Valstybės socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui.

2014 m. sausio 28 d. FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos tyrėjo nutarimu R. Z. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t. 178, 179 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. nutartimi kaltinamajam R. Z. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista į suėmimą bei paskelbta kaltinamojo paieška (4 t. 29–30 b. l.).

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-17 nutartimi R. Z. paskirtas suėmimas pakeistas į namų areštą 6 mėnesiams, nustatant namų arešto sąlygas: nuo 20 val. iki 6 val. būti savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), nesilankyti viešose vietose, restoranuose, kavinėse, baruose (4 t. 68–69 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnis numato, kad kardomosios priemonės, tame tarpe ir namų areštas, skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. BPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.

Pateiktoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. Z. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas – tai E. V., R. Č. parodymai, specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys ir kiti byloje esantys duomenys.

Iš bylos matyti, kad kaltinamasis buvo įsipareigojęs be teismo leidimo neišvyko iš savo gyvenamosios vietos, esančios adresu (duomenys neskelbtini), bei buvo įspėtas, kad, pažeidus šį pasižadėjimą, jam gali būti paskirta griežtesnė kardomoji priemonė. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad R. Z. faktiškai gyvena kitur – prašymuose dėl negalėjimo atvykti į posėdį pats R. Z. nurodė gyvenąs (duomenys neskelbtini) (3 t. 54 b. l.), medicininėse pažymose nurodomas jo gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini) (3 t. 55 b. l.), o policijos pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta, jog R. Z. gyvena adresu (duomenys neskelbtini) (4 t. 21 b. l.). Kaltinamasis pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino gyvenąs (duomenys neskelbtini). Duomenų, kad kaltinamasis būtų prašęs leisti išvykti iš nurodytos gyvenamosios vietos ((duomenys neskelbtini)), byloje nėra. Nors kaltinamojo gynėjas nurodo, kad laikinas pasišalinimas iš gyvenamosios vietos dėl lankymosi gydymo įstaigose yra pateisinama priežastis, tačiau atsižvelgiant į kaltinamojo pateiktų medicininių dokumentų datas, akivaizdu, kad R. Z. dienomis, kai buvo paskirti teismo posėdžiai, nesilankė pas medikus, išskyrus reabilitaciją Palangoje. Taip pat R. Z. nebuvo atvesdintas į teismo posėdžius, nes policijos pareigūnai jo nerasdavo nurodytu adresu. Šios visos paminėtos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis be pateisinamos priežasties pažeidė jam skirtą kardomąją priemonę, todėl apylinkės teismas pagrįstai R. Z. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą. Šiaulių apygardos teismas 2014-10-09 nutartimi konstatavo, kad kaltinamajam R. Z. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą pagrįstai.

Taip pat iš bylos matyti, kad skundžiama 2014-09-17 nutartimi teismas kaltinamajam 2014-09-09 nutartimi paskirtą kardomąją priemonę suėmimą pakeitė į namų areštą, nustatęs, jog toliau taikyti kaltinamajam suėmimą netikslinga, kad BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti paskiriant švelnesnę nei suėmimas kardomąją priemonę, todėl R. Z. skundžiama 2014-09-17 nutartimi suėmimą pakeitė į namų areštą. Įvertinęs tai, kad R. Z. kaltinamas padaręs apysunkį ir sunkų tyčinius nusikaltimus, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų ir tik laisvės atėmimo bausmę, kad kaltinamasis yra išsituokęs, dirba, baustas administracine tvarka, 1997-02-28 buvo teistas už sukčiavimą ir dokumentų klastojimą, kad naujas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bei į tai, kad kaltinamasis pažeidė jam skirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iš gyvenamosios vietos sąlygas ir be pateisinamos priežasties neatvyko į 2014-08-19 teismo posėdį, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms, pagrįstai R. Z. paskyrė griežtesnę kardomąją priemonę nei rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bet švelnesnę nei suėmimas, t. y. namų areštą. Taigi, namų areštas kaltinamajam paskirtas esant BPK 132, 139 straipsniuose numatytoms sąlygoms ir pagrindams.

Nepagrįstas kaltinamojo gynėjo skundo argumentas, jog R. Z. paskirtos kardomosios priemonės – namų arešto sąlygos yra sunkiai įgyvendinamos vien dėl to, kad jo ginamasis gyvena (duomenys neskelbtini), dirba trijose įmonėse, kurios yra skirtinguose miestuose ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Pagal darbo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“ R. Z. darbo vieta yra mobili, t. y. jis dirbti gali ir savo namuose. Duomenų, kad pagal darbo sutartis su Asociacija „(duomenys neskelbtini)“ bei „(duomenys neskelbtini)“ kaltinamojo darbo vietos būtų skirtinguose miestuose, byloje nėra. Tokių duomenų nepateikė ir pats kaltinamasis ar jo gynėjas. Be to, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 5 dalį, darbuotojų, dirbančių ne vienoje darbovietėje, darbo dienos trukmė negali būti ilgesnė kaip 12 valandų. Dėl to įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad kaltinamajam skirtas įpareigojimas būti namuose nuo 20 val. iki 6 val. nepažeidžia jo teisių ir teisėtų interesų daugiau nei būtina procesiniams tikslams pasiekti. Pastebėtina, kad kaltinamajam ar jo gynėjui pateikus pirmosios instancijos teismui prašymą dėl namų arešto sąlygų pakeitimo bei atitinkamus dokumentus, patvirtinančius R. Z. su darbu susijusį užimtumą po 20 valandos, teismas privalės išnagrinėti tokį prašymą.

Remiantis išdėstytu daroma išvada, kad skundžiama nutartis, kuria kaltinamajam paskirtas namų areštas, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ar keisti ją skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti kaltinamojo R. Z. gynėjo advokato Regimanto Špelverio skundą dėl Mažeikių rajono teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutarties.