Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Lino Makavecko skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta atnaujinti terminą kaltinamojo L. K. gynėjo skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduoti,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 18 d. nutartimi nenutraukė baudžiamosios bylos, kurioje L. K. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 300 straipsnio 2 dalį (28 nusikalstamos veikos epizodai), 183 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos epizodai), nagrinėjimo, nurodęs, kad tam nėra įstatyminio pagrindo.2017 m. rugsėjo 18 d. Vilniaus apygardos teisme gautas kaltinamojo L. K. gynėjo Lino Makavecko skundas, kuriame buvo prašoma panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį ir baudžiamąją bylą Nr. 1-1-843/2017 nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Skunde taip pat buvo prašoma atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, teismas atmetė kaltinamojo L. K. gynėjo prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduoti. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis buvo priimta dalyvaujant prokurorui ir tuomečiam kaltinamojo gynėjui advokatui A. Palamarčuk, išklausius šalių pasisakymų, nutartyje buvo išaiškinta jos apskundimo tvarka ir skundų dėl jos nebuvo gauta. Teismo vertinimu, asmens, kuriam paskelbta paieška, gynėjo pasikeitimas negali būti laikomas svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas skundo padavimui nustatytas terminas, todėl apygardos teismas atsisakė atnaujinti terminą skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduoti. Kaltinamojo L. K. gynėjas skunde prašo skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį panaikinti ir atnaujinti terminą kaltinamojo L. K. gynėjo skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties paduoti pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.Kaltinamojo gynėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio dalis numato kaltinamojo teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir bešališkas teismas. Gynėjo manymu, to paties straipsnio 6 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė turėti advokatą reiškia ne tik formalų advokato atstovavimą procese, bet ir teisę pasirinkti tam tikrą advokatą, kuriuo pasitiki kaltinamasis, advokato komunikavimą su kaltinamuoju, pozicijos suderinimą ir atsiklausimą dėl nutarties skundimo. Kaltinamojo teigimu, Vilniaus apygardos teismui pakako, kad kaltinamojo interesus atstovavo valstybės paskirtas gynėjas, nors jis ir nebuvo suderinęs tolimesnio nutarties apskundimo su kaltinamuoju L. K., o L. K. nebuvo tinkamai informuotas apie nutarties priėmimą bei galimybę ją skųsti.Kaltinamojo L. K. gynėjas skunde teigia, jog valstybei, paskyrusiai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatą A. Palamarčuk buvo žinoma, kad L. K. yra sudaręs susitarimą su advokatu L. Makavecku ir dėl vienintelės priežasties – jog Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. 14R-31963 nebuvo jokio įrašo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-1-318/2017 dėl L. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų, gynėjas neturėjo galimybės į šią baudžiamąją bylą iki ginčijamos 2017 m. balandžio 18 d. Vilniaus apygardos teismo nutarties priėmimo pateikti advokato orderį ir pradėti ginti L. K. O esant tokioms faktinėms aplinkybėms Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad asmens, kuriam yra paskirta paieška, gynėjo pasikeitimas, negali būti laikoma svarbia termino skundui paduoti praleidimą pateisinančia priežastimi pagal BPK 102 straipsnio 1 dalį.Gynėjas skunde pažymi, kad šiuo atveju advokato keitimą atliko ne pats kaltinamasis L. K., bet valstybė, anot gynėjo, puikiai žinojusi, kad savo interesus kaltinamasis yra paskyręs atstovauti advokatui L. Makaveckui. Kaltinamojo gynėjo manymu, toks advokato keitimas valstybės iniciatyva, turėtų būti laikomas svarbia termino skundui paduoti praleidimą pateisinančia priežastimi pagal BPK 102 straipsnio 1 dalį. Priešingu atveju iš tokio asmens būtų atimta Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtina teisė į advokatą.Kaltinamojo gynėjas skunde teigia, kad A. Palamarčuk buvo valstybės paskirtas kaltinamojo L. K. gynėjas, dalyvavęs posėdyje, tačiau nei karto su kaltinamuoju nebendravęs ir nesuderinęs gynybinės pozicijos, todėl, gynėjo teigimu, natūralu, jog advokatas A. Palamarčuk, nežinodamas kaltinamojo pozicijos, neskundė aukštesnės instancijos teismui Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties. Gynėjo teigimu, kaltinamasis taip pat nežinojo, kad jam yra paskirtas advokatas A. Palamarčuk, nežinojo apie Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimą, todėl taipogi neturėjo galimybės prašyti šio gynėjo apskųsti minėtą nutartį. Kaltinamojo gynėjas nurodo ir tai, kad iš bylos medžiagos matyti, jog tiek prokuroras, tiek ir kaltinamajam valstybės paskirtas gynėjas A. Palamarčuk laikėsi tos pačios nuomonės, kad baudžiamoji byla turėtų būti nutraukta suėjus senaties terminui.Skunde teigiama, jog pradėjęs atstovauti kaltinamojo L. K. interesus, jo gynėjas advokatas L. Makaveckas visų pirma kreipėsi į Informatikos ir ryšių departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos prašydamas pateikti turimus duomenis apie dėl L. K. galimai padarytų nusikalstamų veikų pradėtus ikiteisminius tyrimus ir teismuose nagrinėjamas baudžiamąsias bylas. Tačiau, minėto departamento pateiktoje pažymoje nebuvo jokio įrašo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-1-318/2017, todėl jis neturėjo galimybės ginti savo kliento interesų Vilniaus apygardos teisme, kuomet 2017 m. balandžio mėnesį buvo nagrinėjama baudžiamoji byla ir priimama 2017 m. balandžio 18 d. nutartis. Gynėjas nurodo, kad būtų pateikęs advokato orderį, tačiau apie nagrinėjamą bylą nežinojo. Kaltinamojo gynėjas teigia apie L. K. iškeltą baudžiamąją bylą sužinojęs kai iš Vilniaus miesto antrojo policijos komisariato gavo 2017 m. birželio 22 d. atsakymą ir pats savo iniciatyva kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą.Dėl paminėtų priežasčių kaltinamojo L. K. gynėjas mano, kad terminas apskųsti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartį buvo praleistas dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, todėl turėtų būti atnaujintas. Kaltinamojo L. K. gynėjo skundas atmetamas.BPK 102 straipsnio 1 dalyje numatyta teismo teisė atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistą terminą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas ir formuojamą teismų praktiką, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažįstamos nuo skundą paduoti pageidaujančio asmens valios nepriklausančios priežastys, kurios objektyviai per įstatyme numatytą terminą sukliudė paduoti skundą. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos teismo 2004 m. spalio 15 d. nutartimi buvo paskelbta kaltinamojo L. K. paieška ir apygardos teismas neturėjo informacijos apie kaltinamojo buvimo vietą. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 27 d. nutartimi, teismas, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos Konstitucijos garantuojamą teisę į gynybą bei BPK 7 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo įgyvendinimą, nutarė gynėjo dalyvavimą baudžiamojoje byloje, kurioje L. K. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir BK 183 straipsnio 2 dalį, pripažinti būtinu. Iš šios nutarties matyti, jog teismas turėjo duomenis, jog anksčiau L. K. gynė advokatas Nerijus Kasiliauskas. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi kaltinamojo gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas Aleksandras Palamarčukas (Aleksandr Palamarčuk).Iš Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 29 d. ir 2017 m. balandžio 13-18 d. teismo posėdžių protokolų matyti, kad juose sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamajam paskirtas gynėjas A. Palamarčukas dalyvavo ir teismo posėdžio metu nagrinėjamu klausimu pasisakė. Kaip minėta, kadangi kaltinamajam buvo paskelbta paieška ir priimant 2017 m. balandžio 18 d. nutartį teismas neturėjo informacijos apie kaltinamojo buvimo vietą, nutarties nuorašas buvo įteiktas baudžiamojoje byloje dalyvaujančiai prokurorei ir kaltinamajam paskirtam valstybės garantuojamos teisinės pagalbos advokatui Aleksandrui Palamarčukui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis nebuvo apskųsta ir yra įsiteisėjusi.Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, baudžiamojo proceso įstatyme ir kituose nacionaliniuose bei tarptautiniuose teisės aktuose numatytos kaltinamojo teisės į gynybą, teisė turėti advokatą, teisė į teisingą ir bešališką teismą, rungimosi principu grįstą bylos nagrinėjimą, sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios bylos nutraukimo suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, buvo užtikrintos. Kadangi teismas neturėjo informacijos nei apie kaltinamojo buvimo vietą, nei apie jo pasirinktą gynėją, pagrįstai skyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktą advokatą. Atitinkamai, teismas nepažeidė baudžiamojo proceso nuostatų apie 2017 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimą informuodamas tik byloje dalyvavusią prokurorę ir gynėją, kadangi kaltinamojo buvimo vieta teismui nebuvo žinoma.Pažymėtina, jog kaltinamasis turėjo teisę domėtis baudžiamosios bylos eiga ir informuoti teismą apie pasirinktą gynėją, tačiau to nepadarė. Apygardos teismas apie kaltinamojo pasirinktą gynėją duomenų taip pat neturėjo. Kaltinamojo pasirinktas gynėjas L. Makaveckas prašymą atnaujinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarčiai apskųsti remiasi tuo, kad Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 7 d. pažymoje Nr. 14R-31963 nebuvo įrašo apie Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą Nr. 1-1-318/2017, todėl jis neturėjo galimybės ginti savo kliento interesų Vilniaus apygardos teisme, kuomet 2017 m. balandžio mėnesį buvo nagrinėjama baudžiamoji byla ir priimama 2017 m. balandžio 18 d. nutartis. Gynėjo pateikta informacija apie Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2016 m. spalio 7 d. pažymos Nr. 14R-31963 turinį yra teisinga, tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą terminą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarčiai apskųsti. Iš tos pačios pažymos matyti, kad joje buvo nurodyta, kad Vilniaus m. 2 policijos komisariate 2002 m. liepos 9 d. iškelta baudžiamoji byla Nr. 10-1-1711-02, kurioje L. K. 2004 m. kovo 23 d. pareikštas įtarimas pagal Lietuvos Respublikos BK (2000 m. redakcija) 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 2 dalį. Gynėjas į Vilniaus m. 2 policijos komisariatą dėl informacijos apie šios bylos eigą kreipėsi tik 2017 m. birželio 19 d., t. y. praėjus net 8 mėnesiams po to, kai buvo pateikta informacija apie tyrimus ir procesus prieš jo ginamąjį L. K. Per šį laikotarpį 2017 m. balandžio 18 d. ir buvo sprendžiamas klausimas dėl L. K. iškeltos bylos nutraukimo dėl senaties. Priežasčių, kodėl tiek ilgai nesidomėjo šio proceso eiga, gynėjas nepateikė. Jau minėtoje pažymoje Nr. 14R-31963 pateikta informacija tik apie du nebaigtus baudžiamuosius procesus prieš L. K., įskaitant ir minėtą 2002 m. liepos 9 d. iškeltą baudžiamąją bylą Nr. 10-1-1711-02. Toks procesų kiekis tikrai nėra didelis ir negali būti pateisinimu nesidomėjimu baudžiamąja byla Nr. 10-1-1711-02 net 8 mėnesius. Todėl konstatuojama, kad gynėjo delsimas procese nebuvo pateisinamas ir pagrindo atnaujinti praleistą terminą apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutarčiai apskųsti nėra. Šiuo atveju svarbu ir tai, jog sprendžiant numatytą klausimą, apygardos teismo posėdžiuose gynėjas dalyvavo, taigi nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo interesai nebuvo ginami, o teisės neužtikrintos. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 18 d. nutartis, kurią ginčija gynėjas, yra tik tarpinė. Byloje priimant baigiamąjį dokumentą senaties klausimai vis tiek turės būti svarstomi, tai galės būti daroma ir skundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine bei kasacine tvarka. Todėl L. K. teisės į teisingą sprendimą byloje, turės būti užtikrintos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo L. K. gynėjo advokato Lino Makavecko skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 26 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo ir yra neskundžiama.