Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovui A. Š., jo atstovui adv. A.Pliaugai, atsakovės A. Š. atstovėms A. Š., adv. V.Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Š. ieškinį su atsakove A. Š. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto tuto padalijimo ir atsakovės A. Š. prieštieškiniu ieškovui A. Š. dėl santuokos nutraukimo, santuokoje įgyto turto padalinimo, moralinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ieškovas nurodė, kad nei žemės sklypas, nei namas, esantys Šaltinėlio g. 8D, Alytuje, nėra dalūs, todėl juos reikalauja dalinti idealiosiomis dalimis po ½ dalį kiekvienam. Nurodo, kad žemės sklype yra nebaigtas statyti ir neįteisintas garažas (ieškinyje - ūkinis pastatas), kurio vertė 30000 litų, bylos eigoje patikslino, kad reali jo vertė 15000 litų.

-73700Lt vertės 0,0729 ha žemės sklypą, esantį Šaltinėlio g. 8D, Alytuje padalinti idealiosiomis dalimis, priskiriant kiekvienai iš šalių po ½ dalį ,

- 265000Lt vertės gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 309,56m² padalinti jai priteisiant 13/25 dalių, atsakovui priteisiant 12/25 dalių ir nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarką: jai paskirti naudotis patalpomis, kurios plane pažymėtos 1-1 (2,19m²), 1-2 (17,66m²), 1-3 (16,64m²), 1-4 (4,41m²), 1-5 (8,29m²), 1-6 (13,95m²), 1-7 (1,98m²), 1-8 (0,81m²), 1-9 (8,81m²), 1-10 (5,94m²), 1-11 (20,85m²), 1-17 (10,87m²); atsakovui A. Š. paskiriant naudotis patalpomis, kurios plane pažymėtos 1-12 (9,48m²), 1-13 (17,85m²), 1-14 (8,38m²), 1-15 (21,25m²), 1-16 (14,45m²) bei garažo patalpa, pažymėta G-1 (27,41m²), bendram naudojimui paliekant rūsio patalpas,

- automobilį Peugeot, kurio v/n (duomenys neskelbtini) vertė 700 litų, priteisti jai, automobilį VW Transporter, kurio v/n (duomenys neskelbtini) vertė 700 litų, prititeisti ieškovui.

Atsakovės A. Š. atstovė A. Š. parodė, kad šeima pradėjo irti prieš devynerius metus. Tuo metu atsakovas nusišalino nuo bendrų šeimos reikalų, ėmė smarkiai gerti, tapo agresyvus. Ieškovas ne kartą vartojo prieš atsakovę smurtą. 2004 metais ieškovas paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, su kuria gyvena iki šiol ir su ja yra susilaukęs dviejų vaikų. Nuo išėjimo iš namų momento ieškovas jokio dėmesio šeimai neskyrė, išlaikymo neteikė, šeima nesirūpino. Siekdama išlaikyti tris nepilnamečius vaikus atsakovė buvo priversta išvykti dirbti į Angliją, kur dirba iki šiol. Ji viena išlaikė būstą ir tris vaikus iki šie tapo pilnamečiai, viena mokėjo šeimos reikmėms paimtą paskolą Snoro bankui. Dėl ieškovo vartoto prieš atsakovę smurto, pažeminimo, neištikimybės ir jos palikimo be materialinės paramos, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, už kuriuos kaip satisfakcijos prašo piniginio atlyginimo. Be to, atsakovės atstovė nurodo, kad nuo 2004 metų ieškovas, būdamas namo Šaltinėlio g. 8D, Alytuje bendraturtis, nė kiek neprisidėjo prie jo bendro turto išlaikymo. Prašoma priteisti 15936 litų suma susideda iš įsiskolinimo už gamtines dujas nuo 2006 metų – 24938 litai, įsiskolinimas už elektros energiją nuo 2005 metų gruodžio mėnesio 3934 litai, įsiskolinimas už suvartotą vandenį 3000 litų. Be to, atsakovės atstovė nurodo, kad gyvenant su ieškovu šeimos reikmėms iš AB banko „Snoras“ buvo paimta 11741,82 litų paskola A. Š. verslui vystyti ir automobiliui pirkti. Kadangi paskola nebuvo grąžinta laiku, iš atsakovės ir ieškovo teismas solidariai priteisė 13404,89 litų negrąžintos paskolos ir su paskola susietų mokėjimų. Paskolą mokėjo viena atsakovė, šiuo metu ji yra išmokėjusi 11500 litų sumą, todėl iš ieškovo turėtų būti priteista ½ dalis sumos, t.y. 5750 litų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinys tenkintini iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys susituokė 1985 metų rugsėjo 6d. Alytaus rajono civilinės metrikacijos skyriuje, kas įrodyta pateiktu santuokos liudijimu (b.l. 10). Santuokoje gimė trys vaikai A. (1987m.), A. (1989m.) ir A.(1990m.), tai matyti iš pateiktų gimimo liudijimų (b.l. 12-14), visi vaikai šiuo metu yra pilnamečiai. Šalys nuo 2004 metų gyvena skyrium, neveda bendro ūkio, nepalaiko šeiminių santykių, ieškovas faktiškai yra sukūręs kitą šeimą, iš ko daroma išvada, kad šalių santuoka faktiškai yra iširusi ir tikėtis, kad sutuoktiniai gali išsaugoti bendrą gyvenimą, nebeįmanoma. Šalys pripažįsta faktinį santuokos iširimą ir abu prašo santuoką nutraukti. Byloje kilo ginčas, kas iš sutuoktinių yra kaltas dėl santuokos iširimo ir kaip turi būti padalintas santuokos metu įgytas turtas bei piniginės prievolės.

Dėl santuokos iširimo esant vieno sutuoktinio kaltei ir neturtinės žalos atlyginimo

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

Ieškovas A. Š. 2004m. paliko šeimą ir išėjo gyventi pas kitą moterį, t.y. pas Astą Truncienę, su kuria susilaukė dviejų vaikų Aivaro ir Augusto (abu gim. 2007-10-26), faktiškai savo šeima nuo to laiko nesirūpino. Ši aplinkybė įrodyta paties ieškovo fakto pripažinimu, vaikų gimimo liudijimais, kuriuose A. Š. įrašytas vaikų tėvu (b.l. 48, 49). Pradėdamas gyventi su kita moterimi, ieškovas iš esmės nepaliko galimybės atkurti santuokinių ryšių su ieškove, nes su kita moterimi ir toliau gyvena, su ja augina du sūnus. Tai teismui leidžia preziumuoti, kad santuoka su atsakove A. Š. iširo dėl ieškovo A. Š. kaltės, nes jis atsakovei buvo neištikimas (CK 3.60str. 3d.). Jo kaltei patvirtinti taip pat taikytina antroji prezumpcija - ieškovas paliko šeimą ir daugiau nei vienerius metus ja nesirūpina (CK 3.60str. 3d.). Kaip paaiškino atsakovės atstovė A. Š., A. Š. išėjus iš namų šeima iš jo jokio materialinio palaikymo nesulaukė, tuo metu nepilnamečiai vaikai Augustas ir Aira išlaikymo negavo ir motina A. Š. buvo priversta išvažiuoti uždarbiauti į Angliją, namuose palikdama tuo metu du nepilnamečius vaikus vienus gyventi savarankiškai. Jai teko tiek namų, tiek juose likusių vaikų išlaikymo pareiga, tiek prievolė mokėti iš banko paimtą paskolą. Šios aplinkybės rodo apie itin sunkią pareigų naštą, kliuvusią atsakovei. Nors ieškovas A. Š. nurodė, kad dar iki jam paliekant šeimą atsakovė buvo jam nelojali ir taip pažeidė sutuoktinio pareigas, bei kad ji paliko šeimą ir ja nesirūpino, todėl turi būti pripažinta kalta dėl santuokos iširimo, tačiau tokių savo teiginių jis nepagrindė jokiais įrodymais. Atsakovės atstovė A. Š. nurodė priešingai, kad A. Š. visada buvo tolerantiška ir pakanti ieškovui, rūpinosi šeima, namų ūkiu, vaikais, visada ragino ieškovą nustoti gėrus, ir jos kaltės dėl santuokos iširimo nėra. Palikti šeimą atsakovė buvusi priversta po to, kai ieškovas išėjo iš namų – ji privalėjo rūpintis šeimos išgyvenimu, todėl išvyko uždarbiauti į užsienį. Ieškovas taip pat neįrodė, kad palikęs šeimą, ja rūpinosi. Nors bylos eigoje paaiškino, kad šiuo metu, kuomet šeimos name Šaltinėlio g.8D, Alytuje niekas iš šeimos narių negyvena, jis nuvažiuoja pašerti šuns, tačiau toks rūpestis negali būti pripažįstamas rūpinimusi šeima. Ieškovas neįrodė atsakovės kaltės dėl santuokos iširimo ir nepaneigė savo kaltės, todėl pripažintina, kad jis yra kaltas dėl santuokos iširimo aukščiau paminėtais teisiniais pagrindais.

Santuokos nutraukimas reiškia, kad baigiasi turtiniai ir asmeniniai neturtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai bei turtinės ir asmeninės neturtinės jų teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad dėl santuokos iširimo kaltas sutuoktinis praranda tas teises, kurias įstatymai ar vedybų sutartis suteikia išsituokusiam asmeniui, įskaitant teisę į išlaikymą (CK 3.70 str.). Kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę žalą, susijusią su santuokos nutraukimu, taip pat ir neturinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70str. 2d.).

Ieškovo neištikimybės faktas yra pakankamas pagrindas priteisti iš jo atsakovės naudai neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo (CK 3.70str.2d.). Nustatant moralinės žalos dydį domėn imami svarbiausieji aspektai: sutuoktiniai Šulcai kartu pragyveno beveik dvidešimt metų, kas laikytina ilgu santuokiniu laikotarpiu, santuokoje susilaukė trijų vaikų ir tai liudija apie atsakovės viltis turėti normalią šeimą ir kurti bendrą ateitį; du iš vaikų, ieškovui išėjus iš namų gyventi pas kitą moterį, buvo nepilnamečiai, atsakovei teko pareiga vienai juos išlaikyti; gyvenandami kartu šeimos poreikių tenkinimui Šulcai buvo paėmę banko paskolą ir nutrūkus šeimyniniams ryšiams jos grąžinimo našta teko vienai atsakovei, kadangi nuo šios pareigos ieškovas nusišalino, be to, kaip tik tuo laikotarpiu jai buvo įteiktas įspėjimas apie darbo sutarties nutraukimą (b.l. 90). Ieškovas neprisidėjo nei prie namų, nei prie nepilnamečių vaikų išlaikymo, nei prie paskolos bankui grąžinimo (jo įnešta dalis palyginus su atsakovės yra labai maža), kas įrodyta atsakovės atstovės paaiškinimu ir iš dalies paties ieškovo parodymais bei antstolės A.Kvaraciejienės pažyma, iš kurios matyti, kad iki 2009m. spalio 14d. įnašus bankui padarė atsakovės tėvas A. V. ir A. Š. dukra. Kaip paaiškino atsakovės atstovė, įnašai antstolei buvo padaryti mamos pinigais, kuriuos ji uždirbo Anglijoje, kadangi šeimos išlaikymo tikslu ji buvo priversta išvykti uždarbiauti į užsienį ir be realios priežiūros namuose palikti du tuo metu dar nepilnamečius vaikus. Visos šios aplinkybės rodo, kad atsakovė dėl ieškovo neištikimybės fakto bei su tuo susijusių ir ją užgriuvusių materialinių rūpesčių ir ypač didelės atsakomybės už vaikų ateitį, šeimos turto išlaikymą, prisiimtos prievolės bankui vykdymą turėjo išgyventi didelius dvasinius sukrėtimus ir išgyvenimus. Šie sukrėtimai ir išgyvenimai pinigine išraiška vertintini atsakovės nurodyta suma 20 000 litų.

Dėl santuokoje įgyto turto ir piniginių prievolių padalijimo

Santuokos metu A. Š. ir A. Š. įgijo šį turtą: 44700Lt vertės 0,0729 ha žemės sklypą ir 212000Lt vertės gyvenamąjį namą, kurio bendras plotas 309,56m², esančius (duomenys neskelbtini), automobilius Peugeot, kurio v/n (duomenys neskelbtini) vertė 700 litų, automobilį VW Transporter, kurio v/n (duomenys neskelbtini) vertė 700 litų, 8000 litų vertės nebaigtą statyti garažą, esantį žemės sklype Šaltinėlio g. 8D, Alytuje, kuris neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir todėl dalintinas ne kaip statinys, bet kaip jam sukurti sunaudotos statybinės medžiagos. Be to, šalys santuokos metu įgijo piniginę prievolę bankui Snoras, paimdamos šeimos poreikiams 11741,82 litų paskolą (apie bylos nagrinėjimą bankas informuotas, į bylą įstoti trečiuoju asmeniu nepageidavo).

Nors ieškinyje ir priešieškinyje šalys nurodė skirtingas dalintino turto vertes, tačiau bylos nagrinėjimo eigoje pasiekė kompromiso dėl įgyto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto verčių ir nurodė teismui nekilnojamąjį turtą vertinti pagal atsakovės pateiktą turto vertintojo ataskaitą (b.l. 103), o kilnojamąjį turtą pagal šalių susitarimu nustatytą vertę. Taigi, ginčo tarp šalių dėl aukščiau paminėto turto vertės nėra.

Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117str. 1d.). Atsižvelgiant į šią įstatyminę nuostatą, sutuoktinių santuokos metu įgytas turtas dalintinas pusiau, nes nenustatyti nukrypimui nuo sutuoktinių turto lygių dalių pagrindai, numatyti CK 3.123 straipsnyje.

Santuokoje įgytas turtas dalintinas iš esmės atsakovės pasirinktu būdu, tik nežymiai nuo jo nukrypstant, kadangi tas padalijimo būdas labiausiai atitiks sutuoktinių interesus ir bus atsižvelgta į turto vertę, abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, turtas bus padalintas natūra, kaip tai numato CK 3.127str. 3d. Ieškovo motyvas, kad įgytas nekilnojamais turtas nėra dalus ir dėl to turi būti padalintas tik idealiosiomis dalimis, atmestinas. Kaip matyti iš pateikto gyvenamojo namo plano, jį sudaro atskiros įvairios patalpos (kambariai, holai ir kt.), namas yra įrengtas, jis dalintinas. Dalijant turtą natūra spręstina taip, kad kiekvienam iš sutuoktinių tektų gyvenamųjų patalpų, po garažą bei būtų užtikrinta galimybė abiems sutuoktiniams naudotis naudotis rūsio patalpomis, kuriose įrengtas šildymo katilas bei patalpomis patekimui į vienam iš sutuoktinių priskirtas patalpas. Gyvenamasis namas dalintinas taip, kad šalims tektų kuo mažesnė galimybė kontaktuoti tarpusavyje, iš esmės dalintinas pirmą jo aukštą priteisiant atsakovei, antrą aukštą – ieškovui, rūsį ir patalpas, reikalingas patekti į antrą namo aukštą, priteisiant kiekvienam nuosavybėn po ½ dalį, jas paliekant bendram naudojimuisi. Atsakovei skirtinas garažas, esantis namo rūsyje, ieškovui – nebaigtas statyti garažas. Toks sprendimas sąlygojamas šalių valios – atsakovė iš viso nenurodė kaip dalintino turto nebaigto statyti garažo, tuo tarpu ieškovas jį vertino net 30 000 litų, iš ko daroma išvada, kad šis daiktas jam yra svarbus. Be to, imama domėn, kad ieškovo teigimu jis pats pasistatė gyvenamąjį namą savo jėgomis, iš ko darytina išvada, kad jam nebus sudėtinga baigti garažo statybos darbų. Duomenų, kad nebaigto statyti garažo pageidautų atsakovė ir kad ji sugebėtų pasirūpinti jo statybos užbaigimo darbais, byloje nėra.

Gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio vertė 265000 litų, bendras plotas 309,56m², padalintinas:

ieškovui priteisiant nuosavybėn 47/100 jo dalis ir priskiriant konkrečias patalpas, o būtent plane pažymėtas indeksais 1-12 (9,48m²), 1-13 (17,85m²), 1-14 (8,39m²), 1-15 (21,25m²), 1-16 (14,45m²), 1-17 (10,87m²) o taip pat ½ dalį R-1 (28,14m²), ½ dalį R-2 (12,88m²), ½ dalį R-3 (4,46m²), ½ dalį R-4 (7,51m²), ½ dalį R-5 (3,16m²), ½ dalį R-6 (10,60m²), ½ dalį R-7 (9,53m²), ½ dalį R-8 (2,36m²), ½ dalį R-9 (9,69m²), ½ dalį R-10 (10,00m²), ½ dalį patalpos 1-1 (2,19m²), ½ dalį patalpos 1-2 (17,66m²), kas iš viso sudaro 141,38m² ploto (vertė 96823Lt),

atsakovei priteisiant nuosavybėn 53/100 dalis ir priskiriant konkrečias patalpas, o būtent plane pažymėtas indeksais 1-3 (16,64m²), 1-4 (4,41m²), 1-5 (8,29m²), 1-6 (13,95m²), 1-7 (1,98m²), 1-8 (0,81m²), 1-9 (8,81m²), 1-10 (5,94m²), 1-11 (20,85m²) bei garažo patalpą, pažymėtą G-1 (27,41m²), o taip pat ½ dalį R-1 (28,14m²), ½ dalį R-2 (12,88m²), ½ dalį R-3 (4,46m²), ½ dalį R-4 (7,51m²), ½ dalį R-5 (3,16m²), ½ dalį R-6 (10,60m²), ½ dalį R-7 (9,53m²), ½ dalį R-8 (2,36m²), ½ dalį R-9 (9,69m²), ½ dalį R-10 (10,00m²), ½ dalį patalpos 1-1 (2,19m²), ½ dalį patalpos 1-2 (17,66m²), kas iš viso sudaro 168,18m² ploto (vertė 115176Lt).

Visos gyvenamojo namo patalpos, padalintos šalims po ½ dalį nuosavybėn, priskirtinos jų bendram naudojimui, kadangi tik tokiu būdu bus užtikrinta galimybė naudotis rūsyje įrengtu katilu ir patalpomis, reikalingomis, reikalingomis patekti į vienam iš sutuoktinių priskirtas patalpas. Taip pat po ½ dalį dalintini kiemo statiniai, nustatant bendrą jų naudojimosi tvarką.

Dėl žemės sklypo padalijimo būdo nė vienas iš sutuoktinių nepageidavo jo dalintis natūra, nepateikė dalių atskyrimo plano, abu siekia prisiteisti po ½ dalį, nenustatant konkrečios dalies. Atsižvelgiant į sutuoktinių valią, šis prašymas tenkintinas, žemės sklypas dalintinas idealiosiomis dalimis kiekvienam iš sutuoktinių paskiriant po lygiai. 0,0729 ha žemės sklypas, esantis Šaltinėlio g. 8D, Alytuje, kurio vertė 44700 litų, padalintinas po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių.

Automobilis Peugeot, kurio v/n (duomenys neskelbtini) vertė 700 litų, priteistinas atsakovei A. Š., automobilis VW Transporter, kurio v/n (duomenys neskelbtini) vertė 700 litų, priteistinas ieškovui A. Š., taip tenkinant abiejų sutuoktinių valią.

Garažas, kuris nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir dėl to dalijamas kaip kilnojamasis turtas, t.y. jam pastatyti sunaudotos statybinės medžiagos, atsižvelgiant į tai, kad kitas garažas priskirtas atsakovei, priskirtinas ieškovui. Ieškovui paskyrus nuosavybėn šį daiktą, jam tenka teisė baigus statybą, įregistruoti jį Nekilnojamojo turto registre savo vardu.

Tokiu būdu ieškovui tenka turto, kurio vertė 128023Lt (1/2 dalis žemės sklypo 22350Lt , 47/100 gyvenamojo namo dalys 96823 Lt, 1/2 dalis kiemo statinių 150Lt, automobilis 700Lt, nebaigtas statyti garažas 8000Lt), atsakovei tenka turto, kurio vertė 138376Lt (1/2 dalis žemės sklypo 22350Lt, 53/100 dalys gyvenamojo namo 115176 Lt, 1/2 dalis kiemo statinių 150Lt, automobilis 700Lt). Taip padalijus turtą atsakovei tenka 10353 litų daugiau turto nei ieškovui, dėl ko iš atsakovės ši suma priteistina ieškovui kaip kompensacija už didesnę jai tenkančią turto dalį (CK 3.127str. 3d.).

Šeimos poreikių tenkinimui šeima buvo paėmusi 11741,82 litų kreditą iš AB banko Snoras. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006 metais pagal AB banko Snoras reikalavimą, uždelsus grąžinti eilines įmokas, Alytaus rajono apylinkės teismas priteisė solidariai iš šalių negrąžintą paskolos dalį ir su paskola susietus kitus mokėjimus, t.y. bendrą sumą 13404,89 litus ir vykdomąjį dokumentą pateikė vykdyti antstolei Angelei Kvaraciejienei (b.l. 121). Šiuo metu, atliekant išieškojimo procedūrą atsakovė A. Š. yra sumokėjusi 11500 litų, ieškovas A. Š. yra sumokėjęs 1684,81 litų, kas pagrindžiama antstolės pažyma (b.l. 162, 163). Kadangi paskola, šalių teigimu, buvo paimta šeimos poreikių tenkinimui, tai prievolė ją grąžinti yra solidari. Nebaigtas mokėti bankui paskolos likutis, kurį sudaro 1435,74Lt skolos ir 8 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nedalintinas ir paliktinas kaip šalių solidarus įsipareigojimas bankui. Jau išmokėta paskolos dalis paskirstoma pusiau proporcingai sumokėtai daliai ir iš ieškovo atsakovei priteistina 5515,43 litų kompensacija už jos įneštą didesnę dalį lėšų paskolos dengimui.

Atsakovė A. Š. prašė teismo pripažinti solidariomis su ieškovu A. Š. atsiskaitymo prievoles paslaugų pardavimo įmonėms - uždarajai akcinei bendrovei „Dzūkijos vandenys“, akcinei bendrovei „“Lietuvos dujos“, akcinei bendrovei „Lesto“ už šeimos gyvenamajame name Šaltinėlio g. 8D, Alytuje sunaudotą vandenį, dujas, elektros energiją ir priteisti jai iš ieškovo kompensaciją 15936 litų, t.y. pusę tos sumos, kurią ji šioms įmonėms sumokėjo už paslaugas nuo ieškovo apsigyvenimo skyrium momento iki dabar. Į šią reikalaujamą kompensaciją atsakovė įskaičiavo tiek jau sumokėtas sumas, tiek esamus ir vekseliais bei vykdomaisiais raštais patvirtintas sumas, kurios pilnai dar nėra iš jos išieškotos. Reikalavimo teisniu pagrindu atsakovė nurodo teisės normas, reglamentuojančias bendro turto išlaikymą.

Šioje dalyje priešieškinys atmestinas, nes prievolės apmokėti komunalines paslaugas teikiančioms įmonėms už suteiktas paslaugas nelaikytinos solidariomis. Nors atsakovė A. Š. reikalauja skolas pripažinti solidariomis ir remiasi CK 4 knygos nuostatomis, reguliuojančiomis bendraturčių pareigą išlaikyti bendrą turtą, tačiau nagrinėjamu atveju taikytinos ne teisės normos, reguliuojančios daiktinius teisinius santykius, bet prievolinius vartojimo teisinius santykius. Neginčijamai nustatyta, kad ieškovas nuo apsigyvenimo skyrium momento negyveno šeimos gyvenamajame name Šaltinėlio g. 8A, Alytuje ir teikiamomis į namą komunalinėmis paslaugomis nesinaudojo. Prievolė atsiskaityti su suteiktas paslaugas teikusiomis įmonėmis kyla atsakovei. To pagrindas - sudarytos sutartys, o jei tokios sutartys nesudarytos, faktiniai vartojimo santykiai. Kaip faktinė paslaugų vartotoja, jomis pasinaudojusi atsakovė privalo atsiskaityti pagal nustatytus įkainius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 37 dalyje vartotoju įvardijamas asmuo, kurio įrenginiai yra prijungti prie perdavimo arba skirstomųjų tinklų ar tiesioginės linijos ir kuris perka elektros energiją vartojimo tikslams. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalį buitinis vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis elektros energiją asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su verslu ar profesija, tenkinti. Pagal Geriamojo vandens įstatymo 2 straipsnio nuostatas abonentu laikomas fizinis arba juridinis asmuo <...>, sudaręs su vandens tiekėju vandens tiekimo sutartį dėl geriamojo vandens pirkimo-pardavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo arba prijungęs savo geriamojo vandens naudojimo įrenginius, geriamajam vandeniui tiekti reikalingas komunikacijas ir (arba) nuotekų šalinimo įrenginius prie geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kurią eksploatuoja vandens tiekėjas. Pagal Gamtinių dujų įstatymo 2 straipsnio nuostatas buitinis gamtinių dujų vartotojas yra fizinis asmuo, perkantis gamtines dujas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms, nesusijusioms su ūkine komercine ar profesine veikla. Taigi, atsakovės A. Š. teisinė padėtis pagal paminėtas teisės normas atitinka vartojimo sutarties šalies pagal CK 1.39 straipsnio 1 dalį teisinį statusą. Kaip gavusi vartojimo paslaugas atsakovė privalo už jas atsiskaityti (CK 6.383str. 1d.). Ieškovas nelaikomas vartojimo sutarčių šalimi, jis negavo vartojimo paslaugų, jomis nesinaudojo ir už suteiktas paslaugas neprivalo atsiskaityti su paslaugas teikusiomis įmonėmis. Prievolė laikytina asmenine atsakovės A. Š. prievole ir nedalintina tarp šalių.

Pastebėtina, kad iš Nekilnojamojo turto registro išrašų matyti, jog gyvenamasis namas ir žemės sklypas, esantys Šaltinėlio g. 8D, Alytuje, antstolės A.Kvaraciejienės patvarkymais yra areštuoti ir vykdant kitus išieškojimus, o būtent UAB „Šiaulių banko lizingas“ – 402, 06 Lt ir 5 procentų metinių palūkanų (už išsimokėtinai įsigytus puodus, kaip paaiškino atsakovės atstovė), valstybė – 4,95Lt, AB „Lietuvos dujos“ – 6384,64Lt skolos ir 5 procentai metinių palūkanų., UAB „Dzūkijos vandenys“ – 326,23 Lt. Visi šie įsiskolinimai yra asmeninai atsakovės įsiskolinimai, jie bus išieškomi iš jai priskirto turto.

Pagrindinis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo principas yra įtvirtintas Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į šią įstatymo nuostatą, laimėjusioji šalis faktiškai atgauna visas turėtas išlaidas ar patirtus nuostolius, susijusius su bylos nagrinėjimu teisme, išskyrus tam tikrus atvejus, kai išlaidos yra nebūtinos ir nepagrįstos. Ieškovės sumokėtas žyminis mokestis už reikalavimą dėl santuokos pagrįsti, todėl priteistini iš atsakovo ieškovei (CPK 80 str. 1 d. 2 p., 93 str. 1 d.), o pašto išlaidos priteistinos iš atsakovo valstybei (CPK 83 str., 1 d. 2 p., 88 str. 1 d. 3 p.).

Ieškovas šioje byloje sumokėjo 500 litų žyminį mokestį, nuo likusios dalies atleistas teismo nutartimi, atsakovė sumokėjo 221 Lt, likusios dalies mokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Iš esmės ieškinys patenkintas pagal atsakovės reikalavimus jos naudai, todėl jos turėtas bylinėjimosi išlaidas privalo padengti ieškovas. Vadovaujantis CPK 93str. iš ieškovo priteistini 221Lt atsakovės naudai. Atsakovės ieškinio dalis dėl komunalinių paslaugų mokesčio atmesta, todėl iš jos valstybei priteistinas žyminis mokestis nuo reikalavimo priteisti 15936Lt sumos dėl komunalinių paslaugų mokesčių, jis sudaro 478Lt (CPK 96str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 87 str. 1 d. 1 p., 259 str., 268 str., 271 str.,

nusprendė:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) Alytaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje 1985-09-06, įregistruotą akto įrašu Nr.490, nustatant ieškovo A. Š. kaltę dėl santuokos iširimo.

Ieškovui A. Š. ir atsakovei A. Š. paliti santuokines pavardes.

Priteisti iš ieškovo A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei A. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) 20000 (dvidešimt tūkstančių) litų moralinei žalai atlyginti.

-ieškovui A. Š. priteisti 47/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Šaltinėlio 8D, Alytuje (unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registre 1199-2009-2016) ir priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-12 (9,48m²), 1-13 (17,85m²), 1-14 (8,39m²), 1-15 (21,25m²), 1-16 (14,45m²), 1-17 (10,87m²) o taip pat ½ dalį R-1 (28,14m²), ½ dalį R-2 (12,88m²), ½ dalį R-3 (4,46m²), ½ dalį R-4 (7,51m²), ½ dalį R-5 (3,16m²), ½ dalį R-6 (10,60m²), ½ dalį R-7 (9,53m²), ½ dalį R-8 (2,36m²), ½ dalį R-9 (9,69m²), ½ dalį R-10 (10,00m²), ½ dalį patalpos 1-1 (2,19m²), ½ dalį patalpos 1-2 (17,66m²) ,

-1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registere, 1101-0014-0112,

-1/2 dalį kiemo statinių (unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registere 1199-2009-2020),

-automobilį VW Transporter, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris WV2ZZZ25ZKH029509.

-nebaigtą statyti garažą (neregistruotas Nekilnojamojo turto regitre), nustatant jam teisę baigus statybas įregistruoti statinį savo vardu;

-atsakovei A. Š. priteisti 53/100 dalis gyvenamojo namo, esančio Šaltinėlio 8D, Alytuje (unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registre 1199-2009-2016) ir priskirti patalpas, plane pažymėtas indeksais 1-3 (16,64m²), 1-4 (4,41m²), 1-5 (8,29m²), 1-6 (13,95m²), 1-7 (1,98m²), 1-8 (0,81m²), 1-9 (8,81m²), 1-10 (5,94m²), 1-11 (20,85m²) bei garažo patalpą, pažymėtą G-1 (27,41m²), o taip pat ½ dalį R-1 (28,14m²), ½ dalį R-2 (12,88m²), ½ dalį R-3 (4,46m²), ½ dalį R-4 (7,51m²), ½ dalį R-5 (3,16m²), ½ dalį R-6 (10,60m²), ½ dalį R-7 (9,53m²), ½ dalį R-8 (2,36m²), ½ dalį R-9 (9,69m²), ½ dalį R-10 (10,00m²), ½ dalį patalpos 1-1 (2,19m²), ½ dalį patalpos 1-2 (17,66m²);

-1/2 dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registere, 1101-0014-0112;

-1/2 dalį kiemo statinių (unikalus numeris, suteiktas Nekilnojamojo turto registere 1199-2009-2020),

-automobilį (duomenys neskelbtini) kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris VF315BDD270437625.

Ieškovui A. Š. ir atsakovei A. Š. nustatyti bendro naudojimosi tvarką gyvenamojo namo, kurio unikalus numeris 1199-2009-2016, patalpomis, plane pažymėtomis indeksais R-1 (28,14m²), R-2 (12,88m²), R-3 (4,46m²), R-4 (7,51m²), R-5 (3,16m²), R-6 (10,60m²),R-7 (9,53m²), R-8 (2,36m²), R-9 (9,69m²), R-10 (10,00m²), 1-1 (2,19m²), 1-2 (17,66m²), kiemo statiniais (unikalus Nr. 1199-2009-2020).

Priteisti iš atsakovės A. Š. 10353 (dešimt tūkstančių tris šimtus penkiasdešimt tris) litus kompensacijos ieškovui A. Š. už jai tenkančią didesnę turto dalį.

Priteisti iš ieškovo A. Š. atsakovei A. Š. 5515,43 (penkis tūkstančius penkis šimtus penkiolika, 43) litų kompensacijos už jos išmokėtą didesnę paskolos dalį bankui SNORAS.

Priteisti iš ieškovo A. Š. 24 (dvidešimt keturis) litus pašto išlaidų valstybei ir 221 (du šimtus dvidešimt vieną) litą bylinėjimosi išlaidų atsakovei A. Š..

Priteisti iš A. Š. 478 (keturis šimtus septyniasdešimt aštuonis) litus žyminio mokesčio valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka.