Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2005-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-606

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2005-11-24
Bylos Nr.
2-606
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Danutė Milašienė, Kazys Kailiūnas
Atsakovas
R. Rivkino
Ieškovas
LAB
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2- 606/2005 m.Procesinio sprendimo kategorija 110.2.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2005 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Kazio Kailiūno ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo likviduojamos akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nutarties, kuria patenkintas atsakovo prašymas nuostolių galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. 2-1684/05 pagal ieškovo likviduojamos akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ ieškinį atsakovui R. Rivkino įmonei „RRR“ dėl skolos išieškojimo.

Teisėjų kolegija,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo R. Rivkino įmonės „RRR“ 142 647,78 Lt skolos ir palūkanas. Nurodė, kad atsakovas pirko automobilių atsargines detales, tačiau pilnai neatsiskaitė su ieškovu ir liko jam skolingas 142 647,78 Lt, taip pat prašė priteisti palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Prašė reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo atsakovo turtą 142 647,78 Lt sumoje.

Šalies argumentai

Atsakovas R. Rivkino įmonė „RRR“ pateikė prašymą, kuriame prašė įpareigoti ieškovą įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 35 000 Lt atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimui. Nurodė, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones buvo areštuotas visas atsakovo turtas ir sąskaita banke, todėl atsakovas neturi lėšų pragyvenimui ir nebegali vystyti įmonės veiklos. Teismui atmetus ieškinį, išieškoti patirtus nuostolius gali būti neįmanoma dėl ieškovo, kaip bankrutuojančios įmonės, statuso.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. birželio 13 d. nutartimi atsakovo prašymą - pareikalauti iš ieškovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo, patenkino ir įpareigojo ieškovą per 14 dienų nuo nutarties nuorašo gavimo dienos sumokėti į teismo depozitinę sąskaitą 35 000 Lt. Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovui buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, tačiau atsižvelgiant į didelę pareikšto ieškinio sumą bei į tai, kad turto ar piniginių lėšų areštas trukdo skolininkui vystyti ūkinę komercinę veiklą, teismas manė, jog tikslinga iš ieškovo pareikalauti atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo (CPK 147 str. 1 d.). Todėl pareikalavo iš ieškovo įnešti į teismo depozitinę sąskaitą 35 000 Lt.

Šalies argumentai

Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. birželio 13 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą atmetant. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis nepagrįsta, dėl šių motyvų:

1. Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą administratorius lėšų disponavimui turi gauti teismo arba įmonės kreditorių sutikimą. Tokio sutikimo administratorius neturi. Todėl skundžiama nutartis neįvykdoma ir prieštarauja imperatyvioms ĮBĮ nuostatoms. Šio instituto paskirtis užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą. Teismo nutartis pažeidžia šį pusiausvyros principą ir dėl negalėjimo įvykdyti teismo reikalavimo - panaikina pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Administratorius vykdydamas skundžiamą nutartį pažeis ĮBĮ nuostatas ir savo veiksmais padarys žalą įmonės kreditoriams, kurią pagal ĮBĮ 11 straipsnio 6 dalį privalės atlyginti.

2. Teismo nurodytas 14 dienų terminas yra nerealus įvykdyti reikalavimą – sumokėti 35 000 Lt į teismo depozitinę sąskaitą, nes nutarties vykdymui administratorius turi sušaukti kreditorių susirinkimą, o per nurodytą 14 dienų terminą to atlikti neįmanoma.

Atsiliepimas

Atsakovas R. Rivkino įmonė „RRR“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė teismo nutartį palikti nepakeista. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia teismui pareikalauti iš bankrutuojančios bendrovės nuostolių atlyginimo užtikrinimo. Be to užstatas nėra administravimo išlaidų dalis ir kreditorių pritarimas nėra būtinas (ĮBĮ 36 str. 3 d.).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų nutarties dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstos teismo nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apeliantas pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą ir neteisėtumą grindžia tuo, jog pažeistas asmenų teisių pusiausvyros principas, nes ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė ir jo veiklą reglamentuoja ĮBĮ, pagal kurį, teismo nutarties įvykdymui, administratorius turi gauti kreditorių sutikimą, todėl neva teismo nutartis neįvykdoma ir prieštarauja ĮBĮ. Šie apelianto argumentai nesusiję su skundžiamos nutarties neteisėtumu ar pagrįstumu, todėl negali būti pagrindu naikinti skundžiamą nutartį.

Apelianto nurodomas kitas argumentas, kad teismo nustatytas 14 dienų terminas yra nepakankamas teismo nurodymui įvykdyti, taip pat negali būti pagrindu laikyti skundžiamą teismo nutartį neteisėta ar nepagrįsta. Tačiau tai gali būti pagrindu pratęsti teismo paskirtą terminą, todėl apeliantui nustatytinas terminas iki 2006 m. sausio 9 d. teismo sprendimo įvykdymui (CPK 77 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas galimų nuostolių atsiradimą grindė piniginių lėšų areštu. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. balandžio 21 d. nutartimi (b.l. 31-32) buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės 142 647,78 Lt ieškinio reikalavimams užtikrinti. Iš antstolio turto aprašų (b.l. 49-53), kuriais buvo areštuotas atsakovo turtas, matyti, jog areštuotas sandėlis, keturių kambarių butas, trys automobiliai ir sąskaita banke 35 985,67 Lt sumai. Areštuotas turtas nėra įkainuotas, todėl abi šalys gali teikti įrodymus ar pakanka kito turto, be piniginių lėšų, ieškinio reikalavimams užtikrinti (CPK 145 str. 2 d.). Esant pakankamai kito turto, bet kurios iš šalių prašymu gali būti svarstomas piniginių lėšų arešto būtinybės klausimas (CPK 146 str. 1 d.). Esant pakankamai kito turto ir teismui nusprendus, jog nėra būtinybės taikyti piniginių lėšų areštą, gali išnykti būtinybė taikyti atsakovo galimų nuostolių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atlyginimo užtikrinimas (CPK 147 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

n utaria:

Vilniaus apygardos teismo2005 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti ieškovui LAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ terminą iki 2006 m. sausio 9 d. teismo reikalavimui įvykdyti.

Teisėjai: Danutė MilašienėKazys KailiūnasVigintas Višinskis