Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Egidijus Tamašauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Z. ir suinteresuoto asmens Prienų rajono Savivaldybės administracijos apeliacinius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-947-950/2013 pagal pareiškėjo R. Z. pareiškimą dėl nekilnojamojo turto įgijimo nuosavybėn pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Prienų rajono Savivaldybės administracija, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos Kauno apskrities Mokesčių inspekcija.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre, kaip savarankiški nekilnojamojo turto objektai yra įregistruoti statiniai – kiaulidės pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1980 m., artezinis gręžinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1980 m., vandentiekio bokštas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1980 m., esantys adresu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisės į minėtus statinius, VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre nėra įregistruotos.

II. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

Pareiškėjas R. Z. ir suinteresuotas asmuo Prienų rajono savivaldybės administracija apeliaciniais skundais prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą pareiškimą tenkinti.

Apeliaciniai skundai grindžiami faktinėmis aplinkybėmis, kad nors pareiškėjas likviduojant bendrovę, kaip jos darbuotojas turėjo teisę įsigyti jos turto ir už jam atitenkančią dalį sumokėjo 617 Lt, pirkimo pardavimo sutartis pasirašyta ir įregistruota VĮ „Registrų centras“ nebuvo. Pareiškėjas nuo 1994 metų naudojosi nekilnojamuoju turtu pagal paskirtį. Kadangi pareiškėjas neatliko būtinų veiksmų nuosavybei įteisinti, apeliantų vertinimu, jis turi teisę nuosavybę įgyti kitais būdais, šiuo atveju pagal įgyjamąją senatį. Dėl nurodytų priežasčių apeliantai teigia, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas pirkimo pardavimo sutarties pagrindu yra įgijęs nuosavybę, todėl priėmė nepagrįstą teismo sprendimą. Apeliantų vertinimu teismas netaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimų tokio pobūdžio bylose, apie tai, kokias sąlygas turi atitikti asmuo, norintis įgyti nuosavybę vadovaujantis įgyjamosios senaties institutu. Apeliantai teigia, jog visas sąlygas pareiškėjas atitinka.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliaciniai skundai tenkintini.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teisme nenustatyta absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Apeliaciniai skundai grindžiami tuo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų įvertinimą, netinkamai taikė materialinės teisės normas, nustatančias nuosavybės teisės įgijimą pagal įgyjamąją senatį sąlygas, ir nukrypo nuo teismų praktikos.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad Dvylikių žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1994 m. spalio 14 d. protokolu nutarė parduoti R. Z. kiaulidę ir artezinį gręžinį su bokštu už 617 Lt. Pagal tos pačios dienos Dvylikių žemės ūkio bendrovės perdavimo–priėmimo aktą, kiaulidė, kurios vertė 448 Lt ir artezinis gręžinys su vandens bokštu, kurio vertė 169 Lt, t.y. turtas, kurio vertė 617 Lt buvo perduotas R. Z.. Pareiškėjas R. Z. teigia, kad jis sąžiningai, teisėtai ir nepertraukiamai, daugiau nei dešimt metų valdo nekilnojamąjį turtą, elgiasi kaip daiktų savininkas ir yra pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomus daiktus, kadangi už perduotus jam daiktus pagal kasos pajamų orderį yra sumokėjęs 617 Lt.

Įgyjamoji senatis yra savarankiškas nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl nuosavybės teisę į daiktą šiuo pagrindu gali įgyti tik nesantis šio daikto savininku asmuo. Asmuo, pageidaujantis įgyjamosios senaties pagrindu įgyti nuosavybės teisę į daiktą, turi būti sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Valdymas gali atsirasti užvaldant daiktą, perduodant ar paveldint valdymo teisę (CK 4.25 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto valdymas gali atsirasti ne tik fiziškai užvaldžius daiktą, bet ir kai perduodantis valdyti nekilnojamąjį daiktą asmuo nurodo, kad daiktas perduotas, jeigu nėra jokių kliūčių į tą daiktą patekti ar kitu panašiu būdu jį fiziškai užvaldyti (CK 4.27 straipsnio 1 dalis).

Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip teisiškai nepagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą, kad pareiškėjas į pageidaujamus įgyjamąja senatimi įgyti statinius yra įgijęs nuosavybės teises CK 4.47 straipsnyje nustatytu būdu. Kaip jau minėta, Dvylikių žemės ūkio bendrovės likvidacinė komisija 1994 m. spalio 14 d. protokolu nutarė parduoti R. Z. kiaulidę ir artezinį gręžinį su bokštu už 617 Lt. Pagal tos pačios dienos Dvylikių žemės ūkio bendrovės perdavimo–priėmimo aktą, kiaulidė, kurios vertė 448 Lt ir artezinis gręžinys su vandens bokštu, kurio vertė 169 Lt, t.y. turtas, kurio vertė 617 Lt buvo perduotas R. Z.. Bylą nagrinėjęs teismas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neteisingai sprendė, kad pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į perdavimo–priėmimo aktu jam perduotus statinius. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjo ir Dvylikių žemės ūkio bendrovės sudaryto perdavimo-priėmimo akto metu galiojo 1964 m. CK normos. Šio kodekso 149 straipsnyje nustatyta, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, o jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda nuo sutarties įregistravimo momento. CK 255 straipsnyje nustatyta, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota turto registravimo įstaigoje; šių taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią. Taigi nagrinėjamo ginčo atveju reikšminga, ar pareiškėjas nustatyta forma sudarė pirkimo pardavimo sutartį bei ar ją įregistravo per nustatytą terminą.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įgyjamosios senaties institutas yra skirtas spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-41/2011). Šia prasme daikto valdymas iš esmės yra faktinė būsena, kuri gali sukelti teisės į daiktą atsiradimą – nuosavybės teisės atsiradimą įgyjamąja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas). Be to, kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.47 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-32/2008). Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant taikyti įgyjamąją senatį, turi būti nustatyta, jog faktinis daikto turėjimas atsirado tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kad faktinis daikto valdymas turi tęstis ilgą laiką ir išlikti sąžiningu, teisėtu, atviru, laikytina, jog nuosavybės teisės pripažinimo įgyjamosios senaties pagrindu instituto paskirtis yra ,,įteisinti“ realiai esančią nuosavybės teisę; taikant šį institutą užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos. Pagal pareiškėjo ir likviduojamos Dvylikių žemės ūkio bendrovės perdavimo-priėmimo aktą, komisijos protokolą pareiškėjas pageidavo pirkti pastatus, sumokėjo už juos nustatytą kainą, tačiau pirkimo pardavimo sutartis notarine forma sudaryta nebuvo, atitinkamoje turto registravimo įstaigoje nebuvo per nustatytą terminą įregistruota joks kitas nuosavybės teisę patvirtinantis pagrindas. Nesudarius nustatyta tvarka pirkimo pardavimo sutarties, pareiškėjas netapo statinių savininku, bet nuo jų perdavimo momento tapo teisėtu jų valdytoju, nes pagal CK 4.23 straipsnio 2 dalį teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė.

Pareiškėjas vertintinas kaip sąžiningas statinių įgijėjas ir valdytojas, nes pareiškėjui sumokėjus už įgyjamą daiktą pinigus ir perdavimo aktu perdavus daiktus, jis turėjo pagrindą vertinti, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šiuos statinius (CK 4.70 straipsnio 1 dalis). Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas statinius būtų valdęs neatvirai ar būtų buvę pripažinta, jog kas nors kitas turėjo daugiau už jį teisių į šiuos statinius, t. y. būtų valdę ne kaip savo. Priešingai, pareiškėjas nurodė, kad jis pats naudojo statinius. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad statinius būtų užvaldęs kas nors kitas ir pareiškėjas būtų praradę galimybę paveikti juos pagal savo valią. CK 4.33 straipsnio 1–2 dalyse nustatyta, kad nekilnojamojo daikto valdymas baigiasi, kai valdytojas ne tik praranda galimybę paveikti daiktą pagal savo valią, bet ir kai nesiima jokių priemonių šią galimybę susigrąžinti arba kai valdytojo bandymai susigrąžinti poveikį daiktui buvo nesėkmingi. Nustačius, kad pareiškėjo valdymas atitiko CK 4.68 straipsnyje nustatytus reikalavimus, darytina išvada, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo prašymą ir nustatyti prašomą juridinę reikšmę patvirtinantį faktą.

Dėl nurodytų priežasčių apeliaciniai skundai tenkintini, Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas pareiškimas tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pareiškimą tenkinti.

Pripažinti, kad R. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) pagal įgyjamąją senatį nuo 1994 m. spalio 14 d. yra įgijęs nuosavybės teises į kiaulidės pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1980 m., artezinį gręžinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1980 m., vandentiekio bokštą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1980 m., esančius (duomenys neskelbtini).