- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-08-28
- Bylos Nr.
- 1-920-743/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35529-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Vailionienė
- Kaltinamasis
- J. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.16.1.5Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu (BPK 132-1 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė
išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. M. 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 15.30 val. (duomenys neskelbtini) esančio gyvenamojo namo kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimąją giminaitę – mamą O. V. M., kuriai kilusio konflikto metu kaire ranka suėmė už dešinės rankos ir stipriai suspaudė, o nukentėjusiajai praradus pusiausvyrą ir nugriuvus ant žemės, nukentėjusiajai O. V. M. dėl kraujosruvos odoje ir poodyje dešinės rankos srityje padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlė fizinį skausmą.
Kaltinamasis J. M., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 18 d. vartojo alkoholį, gėrė degtinę dvi dienas iš eilės. 2019 m. rugpjūčio 19 d. buvo neblaivus, apie 15–16 val., su mama buvo namuose, mama jam kažką pasakė dėl elektros sąskaitos. Kadangi buvo girtas ir piktas, kad mama jam priekaištauja, nors ir nelabai suprato dėl ko, jis priėjo prie jos, suėmė jai už dešinės rankos, virš alkūnės ir suspaudė. Mama vaikšto su dviem ramentais, nes jai yra padarytos dvi klubų operacijos. Kai jis jai suėmė už rankos ir paleido, jai iš rankų iškrito ramentai ir ji pradėjo kristi ant žemės, tada jis jai dar suėmė už peties, už „maikės“, o ji parkrito ant žemės ir atsisėdo. Tada jis apsisuko ir išėjo į savo kambarį (b. l. 87–89, 94-96).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:
- nukentėjusiosios O. V. M. protokolu–pareiškimu (b. l. 1–4) ir parodymais (b. l. 40–41, 53–55), kurie patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 15.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sūnus, su kuriuo jie kartu gyvena, J. M. paėmė ją už dešinės rankos ir ją suspaudė, taip pat pargriovė ant žemės, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Tarp jos ir sūnaus kilo žodinis konfliktas dėl didelės sąskaitos už elektrą, tuo metu sūnus buvo neblaivus;
- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 23–24), iš kurio matyti, kad nusikalstama veika įvykdyta (duomenys neskelbtini) esančiame name;
- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje (b. l. 29), kuris patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 16.11 val. gautas V. S. pranešimas, kad jos brolis J. M. sumušė jų motiną. Atvykus į įvykio vietą (duomenys neskelbtini), kambaryje rasta ant žemės sėdinti O. V. M., kuri skundėsi, kad jai skauda nugarą ir ji negali atsikelti. O. V. M. paaiškino, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. apie 15.30 val. namuose tarp jos ir sūnaus J. M. kilo žodinis konfliktas. Konfliktas įvyko dėl gautos didelės sąskaitos už elektrą. Konflikto metu J. M. jai paėmė už dešinės rankos ir suspaudė, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Po to paėmė už rūbų prie peties, kitos rankos kumštį prikišo prie jai veido ir tampydamas ją šaukė. Kadangi jos abu klubai yra operuoti ir ji vaikšto su dviem ramentais, kai sūnus sugriebė jai už peties, už „maikės“, ramentai iškrito ant žemės, o J. M. paleidus drabužius, ji nukrito ant žemės praradusi pusiausvyrą ir atsisėdo. Išsigandusi dėl įvykusio įvykio paskambino dukrai V. S.;
- policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu dėl neblaivumo nustatymo (b. l. 28), kuriame nurodyta, kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. 16.30 val. alkoholio kiekio matuokliu J. M. nustatytas 2,26 promilės girtumas;
- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada G 757/2019 (06) (b. l. 33), kurioje nurodyta, kad O. V. M. kliniškai nustatyta kraujosruva odoje ir poodyje dešinės rankos srityje. Sužalojimas padarytas veikiant dešinę ranką kietu buku žalojančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Padaryto sužalojimo pasėkoje nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą;
- liudytojos V. S. parodymais (b. l. 58–60), kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. jai paskambino mama, galėjo būti apie 15.50 val. ir pasakė, kad ji atvažiuotų pas ją į namus ir pakeltų ją. Ji manė, kad ji parkrito, o ji jai pasakė, kad jos sūnus J. griebė ją už dešinės rankos, tada griebė už „bliuskutės“ ties petimi, jai iš rankų iškrito ramentai ir, kai J. paleido ją, ji nukritusi ant žemės atsisėdo. Po pokalbio su mama ji sėdo į automobilį ir išvažiavo pas mamą. Mamą rado sėdinčią kambaryje prie durų, o J. savo kambaryje, sėdintį ant lovos. Ji bandė pasikalbėti su broliu, bet tik pradėjus kalbėti, ji iš karto pamatė, kad yra jis neblaivus, jis iškart pradėjo gintis, kad nieko nedarė. Ji paskambino pagalbos telefonu 112 ir iškvietė greitąją, nes išsigando, kad mamai kas pasikreipė, išniro. Mamai ant dešinės rankos ties žastu matėsi kraujosruva;
- liudytojo N. S. parodymais (b. l. 63–65), kad 2019 m. rugpjūčio 19 d. jis buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Apie 16 val. mamai paskambino močiutė O. V. M. Mama su ja pasikalbėjo ir jam pasakė, kad važiuotų kartu pas močiutę į namus, nes J., jo dėdė parmetė močiutę ant žemės. Jie nuvažiavo pas močiutę į namus, močiutė sėdėjo ant žemės, o J. buvo savo kambaryje. Močiutė sakė, kad J. jai sugriebė už dešinės rankos, už žasto, dar sakė, kad sugriebė už peties dešinės rankos, už „maikės“ ir tada jai iškrito iš rankų ramentai, nes močiutė vaikšto su ramentais. Močiutė, kad jai iškrito ramentai ir ji, neišlaikiusi pusiausvyros, pargriuvo ant žemės ir atsisėdo. Močiutė sakė, kad jai skaudėjo, kai sūnus J. suėmė jai už rankos, nes jis stipriai suspaudė. Mama paskambino 112, kvietė greitąją. Netrukus atvažiavo policija, greitoji. Juozą policija išsivedė, greitoji išsivežė močiutę į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių;
- asmens duomenų bazės išrašu (b. l. 117), iš kurio matyti, kad O. V. M., gim. (duomenys neskelbtini), yra J. M., gimusio (duomenys neskelbtini), motina.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad J. M. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kurioje nurodyta sužalojimo padarymo mechanizmas, trauminių poveikių skaičius, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad J. M. smurtaudamas padarė savo motinai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal 140 straipsnio 2 dalį.
Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltinamajam laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimu. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 132-134, 136).
Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.
Kaltinamasis J. M. padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis neteistas (b. l. 118), nebaustas administracine tvarka (b. l. 119), bedarbis (b. l. 120, 121, 122), Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 125), seniūnijos pateiktoje charakteristikoje nurodoma, kad retkarčiais viešumoje pasirodo neblaivus (b. l. 128).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma artima minimaliai laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai). Kaltinamasis sutinka gydytis nuo alkoholizmo, todėl jam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 4 punkte numatytas įpareigojimas.
Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.
Kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į bausmę (BK 66 straipsnis).
Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo šeimos nario, artimojo giminaičio – motinos atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).
Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintinos baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
J. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Taikyti BK 64¹ straipsnį, J. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo metu gydytis nuo alkoholizmo, pradedant gydytis per 1 (vieną) mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Pagal BK 66 straipsnį į bausmės laiką įskaityti dvi paras, J. M. išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2019-08-19 iki 2019-08-21, vieną sulaikyme išbūtą parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
J. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.
nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.
Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.