- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2022-04-11
- Bylos Nr.
- e1-1392-1131/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-10747-2022-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Benetytė
- Kaltinamasis
- A. Ž.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro B. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis, deklaravęs gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. Ž. 2022 m. kovo 29 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini) , pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
A. Ž. šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2022 m. kovo 28 d. jam buvo išeiginė, jis dieną vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę. Vartojo alkoholinius gėrimus ne namuose. Automobilis liko stovėti (duomenys neskelbtini). Į namus jį parvežė pažįstamas. 2022 m. kovo 29 d. jis buvo namie, (duomenys neskelbtini) , vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus – alų. Tuomet nežino, kodėl taip pasielgė, tačiau jis nusprendė išgėręs alaus, nuvažiuoti ir pasiimti savo automobilį ir jį parvaryti prie namų. Jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) gatvę, ten atsisėdo už savo automobilio „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, ir pradėjo važiuoti link namų. Jis suvokė, kad vairuoja automobilį išgėręs. Jam važiuojant link namų, netoli autobusų stoties, Sodų gatvėje, jį sustabdė policijos pareigūnų automobilis. Pareigūnams užkliuvo jo automobilio valstybiniai numeriai, kadangi jie buvo apklijuoti lipnia juodos spalvos juosta. Negali paaiškinti kodėl buvo apklijuoti jo automobilio valstybiniai numeriai. Tuomet buvo išsigandęs, nes suvokė, kad yra išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Priėjęs pareigūnas paklausė, ar jis vartojo alkoholį, jam atsakė, kad taip. Iš karto prisipažino, kad gėrė alų. Tada jam buvo nustatytas girtumas, pirmu pūtimu pripūtė mažiau, antru pūtimu kažkiek daugiau. Jam paaiškino, kad jam bus pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad vairavo neblaivus. Jis su viskuo sutiko. <...> Jam labai yra gėda, jis labai pergyvena dėl šios situacijos. Jis sutinka su viskuo kas jam bus paskirta, kokia jam bus paskirta bausmė, kadangi tikrai pasielgė labai neatsakingai. Labai gailisi ir save graužia dėl įvykusio (b. l. 93-94).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. K. parodė, kad nuo 2022 m. kovo 29 d. 18 val. dirbo nustatytu maršrutu kartu su vyriausiąja patrule E. K.. 20.05 val., (duomenys neskelbtini)pastebėjo automobilį „Toyota“, kurio valstybiniai numeriai pasirodė įtartini, nes buvo apklijuoti lipnia juosta. (duomenys neskelbtini) panaudojus tarnybinio automobilio specialiuosius garso ir šviesos signalus minėtas automobilis buvo sustabdytas. Priėjęs prie automobilio vairuotojo, pastebėjo, kad jis kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo A. Ž., kalbėjo nerišliai, buvo išsigandęs. Paklausus vairuotojo, ar šis vartojo alkoholinius gėrimus jis iš pradžių teigė, kad ne, todėl jam buvo pasiūlyta pasitikrinti blaivumą, tada vairuotojas paaiškino, kad vartojo alų, maždaug 5 butelius. Panaudojus tarnybinį alkotesterį, pirmu pūtimu, 20.12 val., vairuotojui buvo nustatytas 2.63 prom. girtumas, antru pūtimu, 20.30 val., jam buvo nustatytas 2,73 prom. girtumas. <...>. Patikslinus valstybinius numerius iš registracijos liudijimo buvo nustatyta kad A. Ž. vairavo automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio valstybiniai numeriai buvo pakeisti ir priekyje ir gale, “D” raidė užklijuota lipnia juodos spalvos juosta ir visi skaičiai taip pat užklijuoti lipnia juodos spalvos juosta, dėl ko valstybinis numeris neatitiko tikrojo. <...> Kadangi automobilio vairuotojas anksčiau nebuvo baustas, su pažeidimu sutiko, jam buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos įstaigą ir nuvežtas į namus (b. l. 10-11).
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė, padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis – BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis (b. l. 5), tarnybinio pranešimo duomenimis (b. l. 14), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo duomenimis, nuotraukomis (b. l. 21-27), neblaivumo nustatymo akto ir alkotesterių kvitų duomenimis (b. l. 15-19).
Motyvuojamoji dalis
Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog A. Ž. 2022 m. kovo 29 d., apie 20.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,63 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Kaltinamasis, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. Be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį, tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – alkoholio matuoklių kvitų duomenys, neblaivumo nustatymo aktas, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti.
Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi A. Ž. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.
Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, A. Ž. pareiškė, kad sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašo baudą mokėti dalimis (b. l. 124).
BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.
BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – A. Ž. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).
A. Ž. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Iš bylos medžiagos matyti, kad A. Ž. darbingo amžiaus, nevedęs (b. l. 110), per 5 metus administracine tvarka nebaustas (b. l. 113), anksčiau neteistas (b. l. 114), dirbantis (b. l. 115), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 118). Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.
Pagal BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktą, už nesunkų nusikaltimą bauda nustatoma – nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.
Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. Ž. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu, 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda, artima minimumui už nesunkių nusikaltimų padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas), atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.
A. Ž. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis A. Ž. prašo leisti baudą mokėti dalimis. Teismas atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, baudos dydį bei kitas šiam klausimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas nagrinėjamu atveju yra per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį, t. y. 20 mėnesių.
Prokurorė pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti A. Ž. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) (BK 68 straipsnis); 2) automobilio konfiskavimą valstybės naudai (BK 72 straipsnis).
BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
A. Ž. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,63 promilių etilo alkoholio koncentracija. Jis vairavo automobilį vakaro metu, mieste, kur tuo metu galėjo būti kitų automobilių. Taigi nėra abejonių, kad jis kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas skirtinas 2 metams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nustatytas mažesnis baudžiamojo poveikio priemonės terminas nei prašė prokuroras, nes kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, tokio pobūdžio teisės pažeidimą padarė pirmą kartą. Šis terminas pradėtinas skaičiuoti nuo 2022 m. kovo 31 d., t. y., nuo nutarimo, kuriuo A. Ž. paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas, priėmimo dienos (b. l. 102). Apie priimtą sprendimą praneština VĮ „Regitra“.
Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
A. Ž. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklausė kaltinamajam A. Ž. (b. l. 32). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad minėtas automobilis konfiskuotinas valstybės naudai. Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės, kurios vidutinė vertė su PVM – 2960 Eur pagal Emprekis pažymą (b. l. 33), konfiskavimas būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė A. Ž. padarytam nesunkiam nusikaltimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo A. Ž. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis 72 straipsnio 1–3 dalimis, konfiskuojamas A. Ž. nuosavybės teise priklausantis automobilis „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.
2022 m. kovo 30 d. nutarimu skirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. Ž. priklausančiam automobiliui – „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d. (b. l. 36-37), visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant automobilį valdyti, disponuoti bei naudotis, turto saugotojas – Vilniaus apskrities P. Š. laikinasis nuosavybės teisių apribojimas paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo.
A. Ž. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 96-107). Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – panaikintinos, o A. Ž. dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), esantis baudžiamosios bylos medžiagoje, perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.
Automobilio „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB (duomenys neskelbtini) aikštelėje išlaidas sudaro 174,60 Eur su PVM (b. l. 47). Šios išlaidos laikytinos procesinėmis išlaidomis ir, vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 dalimi, priteistinos iš kaltinamojo Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 Eur) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. Ž. paskirti 50 MGL (2500 Eur) dydžio baudą.
Paskirti A. Ž. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos – 2022 m. kovo 31 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, paskirti A. Ž. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį turtą – automobilį „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokuroro 2022 m. kovo 30 d. nutarimu skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą A. Ž. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui „T. A.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), nuo 2022 m. kovo 30 d. iki 2022 m. rugpjūčio 30 d., visiškai apribojant nuosavybės teisę, uždraudžiant automobilį valdyti, naudotis ir disponuoti turtu, turto saugotojas – Vilniaus apskrities VPK, palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo įvykdymo. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.
A. Ž. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento paėmimą (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, jam įsiteisėjus rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o A. Ž. dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ ,,Regitra“.
Priteisti iš A. Ž. 174,60 Eur (vieną šimtą septyniasdešimt keturis eurus šešiasdešimt euro centų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo pavedimo laukelyje ,,mokėjimo paskirtis“ nurodyti automobilio valstybinį numerį ir vardą, pavardę.
1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsniu, bauda privalo būti sumokėta per teismo nustatytą 20 (dvidešimties) mėnesių laikotarpį nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokant ją į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą:
1) LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke L. B., AB (buvęs AB DNB bankas);
2) LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“;
3) LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB;
4) LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“;
5) LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“; ar
6) LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą, mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodas 6801, paskirtyje nurodyti „bauda už (nurodyti bylos numerį)“.
2) sumokėjęs baudą, nuteistasis teismo baudžiamąjį įsakymą priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus;
3) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;
4) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;
5) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.
1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;
2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;
3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;
4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;
5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.