- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-11-10
- Bylos Nr.
- A-261-1032-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Stasys Gagys (pran.), Birutė Janavičiūtė
- Atsakovas
- Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos
- Pareiškėjas
- UAB „Kabelių žuvis“
- Kategorijos
- 23.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),
dalyvaujant atsakovės Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos atstovei Renatai Kamaškaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kabelių žuvis“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Kabelių žuvis“ skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja UAB „Kabelių žuvis“ padavė teismui skundą, kuriuo prašė 1) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2006-11-20 sprendimą Nr. 2006/04-4R-286; 2) panaikinti 2006-10-04 Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) raštą Nr. BR6-(11.13)-13282; 3) įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo spręsti klausimą dėl tiesioginių išmokų dydžio pareiškėjai nustatymo ir dėl išmokų išmokėjimo.
Skundžiamu NMA raštu pareiškėja buvo informuota, kad, NMA, atsižvelgusi į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, priėmė sprendimą dėl pareiškėjos 2005-06-15 pateiktos paraiškos (reg. Nr. 5-1003549321-A1-1) tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti. Raštu buvo priminta, kad pareiškėja Žemės ūkio ministerijos raštu buvo informuota, jog pareiškėjos deklaruojamas žemės plotas PD-1 yra buvusiame vandens plote, kuris šiuo metu žuvininkystei nenaudojamas. Nurodoma, kad vadovaujantis Vyriausybės 2001-07-03 nutarimu Nr. 826 „Dėl pramoninių žuvininkystės tvenkinių sąrašo ir plotų patvirtinimo“ pareiškėjos nurodytame plote nėra žemės ūkio naudmenų, kurias pareiškėja gali deklaruoti. NMA raštu paaiškino, kad atlikus paraiškos duomenų sutikrinimą, nustatyta, jog deklaruoti plotai nėra žemės ūkio naudmenos, už kurias galima mokėti tiesiogines išmokas. Dėl to parama pagal MPŪV taisyklių 5.3 punktą negali būti teikiama.
Žemesnės instancijos teismas
Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2006-11-20 sprendimu pareiškėjos UAB „Kabelių žuvis“ 2006-11-06 skundą dėl NMA 2006-10-04 sprendimo atmetė.
Šalies argumentai
Pareiškėja, ginčydama sprendimus, paaiškino, kad visiškai nepagrįstas VAGK argumentas, jog pareiškėjos deklaruoti žemės plotai negali būti pripažinti žemės ūkio naudmenomis. Mano, kad turėjo būti vadovaujamasi Žemės ūkio ministro 2004-11*03 įsakymu Nr. 3D-598 patvirtintų Taisyklių nuostatomis, Žemės įstatymo normomis. Vadovaujasi Taisyklių 5 punkto, Žemės įstatymo 2 str. 24 dalies nuostatomis ir teigia, kad šiuose teisės aktuose įtvirtinta, kas yra žemės ūkio naudmenos – pirmiausia būtina vadovautis faktiniu žemės naudojimo pobūdžiu. Nesutiko, kad šiuo atveju buvo galima vadovautis VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registro duomenimis. To nenumato nei Taisyklės, nei Žemės įstatymas. Paaiškino, kad 2004 m. vasario mėnesį pareiškėja kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių prašydama pakeisti suartų laukų kadastrinius duomenis, pakeičiant žemės naudojimo tikslinę paskirtį į žemės ūkio. Tačiau žemės tikslinės paskirties pakeitimas buvo atliktas tik 2006 07 20, taigi uždelsta buvo tik dėl valstybės institucijų veiksmų. Pareiškėja traktavo nurodytas aplinkybes kaip force majeure, kurios numatytos Taisyklių 29 p.
Pareiškėja nurodė, kad NMA nesiaiškino, ar pareiškėjos deklaruoti plotai buvo tinkami žemės ūkio produkcijai auginti. Paaiškino, jog yra įsigijusi eksperimentinį žuvų ūkį Varėnos raj. Grybaulios k., tačiau jau trys metais kaip bendrovė nutraukė nuostolingą žuvų auginimo verslą ir buvo orientuota į kitas žemės ūkio veiklos sritis. Tuo tikslu pareiškėja verslo planuose numatė grikių auginimą, žilvyčių biokuro gamybai auginimą. Todėl bendrovė buvusių ežerų plotus dar 2003 metais suarė ir palaikė sutvarkytą juodą pūdymą. 2005 metais pareiškėja deklaravo 162,11 ha dydžio žemės ūkio naudmenų plotus, kurie jau nuo 2003 m. yra nepriekaištingos agrarinės būklės. Pareiškėja turi įrodymų, kad pūdymui ruošti naudojo dyzelinius degalus. Mano, kad NMA privalėjo išsiaiškinti rūpimas aplinkybes. NMA galėjo pasinaudoti ir savo teise surengti pareiškėjos deklaruotų laukų patikrą jų buvimo vietoje ir taip įsitikinti naudmenų atitikimu reikalavimams.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka.
Atsakovė nurodė, kad Žemės ūkio ministerija 2005-04-20 raštu Nr. 2D-(12.17)-1781 informavo pareiškėją, kad tiesioginės išmokos mokamos vadovaujantis 2003-09-29 Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1782/2003, nustačius bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrąją žemės ūkio politiką taisykles ir tam tikras paramos schemas ūkininkams. Reikalaujama deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlių plotus, kurie 2003-06-30 buvo geros agrarinės būklės. Žemės ūkio naudmenas sudaro: ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos. Taip pat pareiškėja buvo informuota, kad deklaruojamas juodasis pūdymas yra buvusiame vandenų plote, kuris šiuo metu žuvininkystei nenaudojamas. Buvo nurodytas 2001-07-03 Vyriausybės nutarimas Nr. 826, pagal kurį pareiškėjos teritorijoje nėra žemės ūkio naudmenų, kurias galima deklaruoti. Deklaruoti buvusį vandens telkinį kaip juodąjį pūdymą pareiškėja negali, nes tai prieštarautų Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms.
Paaiškino, kad pareiškėja nuo pat pradžių neturėjo teisės į tiesiogines išmokas ir netgi neturėjo teisės kreiptis dėl jų, todėl, Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo bei kontrolės 2005 m. taisyklių 46 punktas neturėtų būti taikomas. Pareiškėja apie tai buvo įspėta Žemės ūkio ministerijos ir NMA raštais, todėl negali vadovautis teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principais. Paaiškino, kad faktas, jog pareiškėja kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administraciją dėl žemės paskirties keitimo, dar nesuteikia teisės gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas, kadangi šios naudmenos tuo metu dar nebuvo įteisintos.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. vasario 26 d. sprendimu pareiškėjos skundo netenkino, kadangi padarė išvadą, kad skundžiamas NMA sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja, pildydama 2006-06-15 paraišką, pasirašė įsipareigojimą pareikšdama, kad žino, jog tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus galima prašyti tik už tą naudojamą žemės ūkio naudmenų dalį, kuri 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, neatsižvelgiant į tai, ar ji minėtą dieną buvo naudojama gamybai ar ne. Tiesioginėms išmokoms gauti pareiškėja deklaravo 162,11 ha žemės ūkio naudmenų plotą. Pagal kartu su paraiška pateiktus NMA dokumentus paaiškėjo, kad deklaruota žemė iš viso nepriskirtina žemės ūkio naudmenoms, už kurias mokamos tiesioginės išmokos. Tiesioginės išmokos mokamos pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, parama teikiama pagal Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonę „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“.
2004-07-16 įsakymu Nr. 3D-430 patvirtintų Administravimo taisyklių II skyriuje „Pareiškėjų tinkamumo kriterijai“ 5.7 punkte nustatyta, kad žemės ūkio veiklos subjekto žemė turi būti geros agrarinės būklės. Administravimo ir kontrolės taisyklių 8 punkte išaiškinama geros agrarinės būklės žemės ūkio naudmenų, už kurias galima gauti išmokas, sąvoka – tai tos žemės ūkio naudmenos, kurios 2003-06-30 buvo geros agrarinės būklės, nepaisant to, ar minėtą dieną jos buvo naudojamos gamybai, ar ne. Taigi dar iki 2003 06 30 datos, tokios žemės turėjo būti nustatyta tvarka įregistruotos kaip žemės ūkio naudmenos, už kurias prašoma skirti tiesiogines išmokas – ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos, o taip pat pasėliai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad NMA negalėjo vadovautis VĮ „Registrų centro“ duomenimis. LR Vyriausybės 2002-08-27 nutarimu „Dėl LR žemės ūkio ir kaimo verslo registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo“ Nr. 1351 patvirtintų Žemės ūkio ir kaimo verslo registro nuostatų 50 punkte numatyta, kad Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras gauna duomenis iš Nekilnojamojo turto registro. Tos pačios nuostatos yra ir šiuo metu galiojančiuose Nuostatuose. Teismas nurodė, kad nei pareiškėja, nei NMA nekėlė klausimo dėl Administravimo ir kontrolės taisyklių 6 punkte nustatyto reikalavimo, kad pareiškėjos valda turi būti įregistruota ir Žemės ūkio ir kaimo verslo registre, kuriame registruojami išsamūs duomenys apie žemės ūkio naudmenas. Būtent šio registro duomenys turėtų būti pagrindu spręsti apie žemės ūkio naudmenų rūšį.
Teismas taip pat nurodė, kad pati pareiškėja pripažįsta, kad tiek 2005-03-29 nekilnojamojo turto registro išraše, tiek 2006-07-21 pažymėjime apie nekilnojamojo daikto įregistravimą nebuvo duomenų, jog pareiškėja valdo tos rūšies žemės ūkio naudmenas, už kurias ji siekė gauti tiesiogines ir kompensacines išmokas. Pareiškėja pagrįstai teigia, kad ne vien Nekilnojamojo turto registro duomenys parodo, ar žemės ūkio naudmenos tinkamos žemės ūkio produkcijai gaminti, tačiau pareiškėjos pareiga buvo, teikiant paraišką išmokoms gauti, kartu pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad deklaruotos naudmenos atitinka reikalavimus, keliamus tos rūšies tiesioginėms ir kompensacinėms išmokoms gauti.
Administravimo ir kontrolės taisyklių 51 punkte ir Administravimo taisyklių 30 punkte nustatyta pareiga pareiškėjams teikti teisingus duomenis. Pareiškėja nepagrįstai šią pareigą perkelia NMA, kadangi Agentūra tėra kontroliuojanti bei administruojanti paraiškas institucija, kuriai nepavesta rinkti duomenis apie žemės ūkio naudmenų pobūdį kiekvienam pareiškėjui. Pareiškėja be pagrindo teigia, kad NMA, kuriai kilo abejonių, ar deklaruotos 162,11 ha naudmenos yra priskirtinos žemės ūkio naudmenoms, galėjo atlikti patikrinimą vietoje. Administravimo ir kontrolės taisyklių 31 punkte, Administravimo taisyklių 21 punkte numatyta, kad Agentūra pareiškėjus patikrai atrenka atsitiktiniu bei rizikos analizės būdu, gali būti skiriamos užsakomosios patikros, t.y. taisyklės nenustato Agentūrai pareigos kiekvieną kartą, jeigu pateikti duomenys kelia abejonių, atlikti patikrą vietoje. Šiuo atveju pagal pateiktus duomenis abejonės ir negalėjo kilti, nes pareiškėja iš esmės deklaravo tvenkinių žemę, o ne žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ar juodojo pūdymo plotus.
Šalies argumentai
Pareiškėjos paaiškinimai dėl Alytaus apskrities viršininko administracijos veiksmų keičiant suartų laukų kadastrinius duomenis ir žemės naudojimo tikslinę paskirtį į žemės ūkio ir to, kad pakeitimas buvo atliktas tik 2006-07-20, negali būti pagrindu keisti NMA sprendimą. Pareiškėjos veiksmai, keičiant žemės naudojimo tikslinę paskirtį, priklausė tik nuo pareiškėjos valios. Pati pareiškėja pripažįsta, kad dėl paskirties keitimo kreipėsi tik 2004 m. vasario mėnesį, kad vėliau kreipėsi pakartotinai, nes, kaip matyti iš skundo, pati pareiškėja pateikė netikslius duomenis. Pareiškėjai žinomi Vyriausybės 2004-10-13 nutarimu nustatyti tokių prašymų nagrinėjimo terminai, tačiau pareiškėja niekaip nereagavo į tai, kad šių terminų nesilaikoma.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 40 straipsnyje yra išaiškinta, kas gali būti laikoma force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjos nurodytos problemos dėl žemės paskirties keitimo administracine tvarka niekaip negali būti pripažintos force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis.
III.
Pareiškėja UAB „Kabelių žuvis“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos pareiškėja nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliantė taip pat nurodo papildomus argumentus.
Apeliantė nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas netinkamai aiškino ir taikė norminius teisės aktus, pateikiančius žemės ūkio naudmenų apibrėžimą, ir vadovaudamasis neaišku kokiais duomenimis, nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjo deklaruoti žemės plotai nepateko į žemės ūkio naudmenų sąvoką.
Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog vadovaujantis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2005 m. taisyklių 6 p., „Pareiškėjo valda turi būti įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre." Pasak teismo, būtent minėto registro duomenys turėtų būti pagrindu spręsti apie žemės ūkio naudmenų rūšį. Teismas nurodė, kad ginčo nagrinėjimo metu, nei viena iš bylos šalių nekėlė klausimo dėl pareiškėjos valdos įregistravimo Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Tačiau, pareiškėjos manymu, tokie Vilniaus apygardos administracinio teismo samprotavimai iš esmės nėra teisingi, kadangi neatitinka faktinių aplinkybių bei į byla pateiktų dokumentų turinio. Apeliantė pažymėjo, kad jos deklaruota žemės valda, už kurią ji siekė gauti išmokas, buvo deklaruota minėtame registre, o šį faktą galima buvo nustatyti iš 2005-06-15 pareiškėjos pildytos paraiškos tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti. Apeliantas taip pat nurodė, kad minėtos paraiškos antrame lape buvo pateikti duomenys apie pareiškėjos registruotas žemės valdas. Šiame paraiškos lape buvo nurodytas deklaruotos pareiškėjos valdos numeris (Nr. 1003549321), taip pat nurodyti atskiri valdos blokų numeriai bei kiti tikslūs duomenys apie registruotą valdą (plotas, nuosavybės teisė ir kt). Būtent dėl šios priežasties, t. y. dėl to fakto, kad pareiškėjos deklaruota valda buvo įregistruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir jai buvo suteiktas atskiras identifikacinis numeris, nei NMA, nei VAGK, nei pati pareiškėja nekėlė klausimo dėl pareiškėjos deklaruotų žemės plotų atitikimo Taisyklių 6 p. reikalavimui. Be to, pareiškėjai nėra aišku, kokiais duomenimis vadovaudamasis, teismas priėjo išvados, kad pareiškėjos deklaruota žemės valda vis tik nebuvo registruota Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre ir todėl ji nėra žemės ūkio naudmenos.
Apeliantė nesutinka ir su teismo padaryta išvada, jog žemės plotas pripažįstamas žemės ūkio naudmenomis tik jį įregistravus Lietuvos Respublikos žemės ūkio ir kaimo verslo registre. Apeliantė nurodo, kad Žemės įstatymo 2 str. 24 d., pateikdama žemės ūkio naudmenų apibrėžimą, nesieja žemės pripažinimo žemės ūkio naudmenomis su jokia teisine šios žemės registracija. Iš to seka tai, kad žemės ūkio naudmenomis pripažįstami žemės plotai, kurie naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produkcijai auginti. Taigi pripažinimas žemės ūkio naudmenomis yra galimas remiantis faktine situacija, kurią iš esmės pagal Taisyklių nuostatas pavesta išsiaiškinti NMA. Nagrinėjamu atveju nei teismas, nei NMA nesiaiškino, ar paraiškos pateikimo NMA metu bei 2003-06-30 dienai, pareiškėjos deklaruoti žemės plotai, už kuriuos buvo siekiama gauti tiesiogines išmokas, buvo tinkami žemės ūkio produkcijai auginti.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas skundžiamame sprendime nurodė, jog šioje situacijoje force majeure negali būti laikoma ta aplinkybė, jog valstybės institucijos vilkino pareiškėjos deklaruotos žemės paskirties pakeitimo klausimo išsprendimą. Teismas, be to, pažymėjo, jog MPŪV Taisyklių 29 p. negali būti taikomas dar ir dėl to, jog pagal Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 40 str. yra išaiškinta, jog force majeure ar išimtinėmis aplinkybėmis yra ūkininko mirtis; ilgalaikė ūkininko profesinė negalia; didelė stichinė nelaimė, padariusi rimtą poveikį valdos žemės ūkio paskirties žemei; valdos fermų sunaikinimas dėl nelaimingo atsitikimo; visų ūkininko gyvulių ar jų dalies epizootinės ligos. Tačiau teismas, teigdamas, jog šis Reglamente nurodytas force majeure aplinkybių sąrašas yra baigtinis, neatsižvelgia į minėto Reglamento 40 str. 4 p., kuriame aiškiai nurodyta, jog šis force majeure sąrašas yra tik pavyzdinis, tai reiškia nėra baigtinis ir nėra privalomas. Be to, teismas nekreipė dėmesio į tai, jog pagal minėtą reglamentą aukščiau aprašytos force majeure aplinkybės yra taikomos tik referenciniu laikotarpiu, kaip tai numatyta Reglamento 38 str., t. y. tik 2000, 2001, 2002 metais. Tuo pačiu teismas neatsižvelgė į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 840 „Dėl Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklių patvirtinimo" 3.5. p. force majeure aplinkybėmis pripažįstami ir „teisėti ar neteisėti valstybės valdymo institucijų veiksmai (išskyrus tuos veiksmus, kurių, remdamasi kitomis sutarties nuostatomis, ėmėsi prašanti atleisti nuo atsakomybės šalis, ir tuos, kurie išdėstyti šių taisyklių 4 punkte). " Taigi akivaizdu, kad pagal pateiktą force majeure apibrėžimą valdžios institucijų veiksmai (neveikimas), neleidę pareiškėjai pakeisti žemės naudojimo paskirties, gali būti pagrįstai pripažįstami force majeure aplinkybėmis.
Apeliantė pažymi, kad šiuo metu pareiškėjos deklaruotų laukų kadastriniai duomenys yra visiškai sutvarkyti, pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis pakeista i žemės ūkio, nustatytas konkretus žemės ūkio naudmenų plotas.
Apeliantė nurodo, kad dalis 162.11 ha ploto pareiškėjos valdomų ir naudojamų laukų buvo paversti į juodą pūdymą ir visiškai atitiko geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus dar 2003 metais. Todėl teismas turėjo vertinti ir aplinkybes, pagrindžiančias pareiškėjos deklaruotų žemės plotų atitikimą geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimams, tačiau jų nevertino. Svarbu tai, kad nevertindamas aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas netyrė NMA netinkamai vykdytos procedūros, nustatant pareiškėjos deklaruotos žemės atitikimo geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimams faktą. Šios aplinkybės neabejotinai galėjo turėti reikšmės teisingam ginčo išsprendimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos atsakovė nurodė bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas. Prašymas sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkintinas.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktus, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir jas įvertino ir pagrįstai pripažino, kad pareiškėjos skundžiami Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas yra teisėti ir pagrįsti.
Tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus mokamos pagal Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo 9 straipsnio 2 dalį, parama teikiama vadovaujantis 2004 m. liepos 16 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-430 patvirtintomis Kaimo plėtros 2004-2006 m. plano priemonės „Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais“ administravimo taisyklėmis (toliau – ir MPŪV taisyklės) ir 2004 m. lapkričio 3 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-598 patvirtintomis Tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus administravimo ir kontrolės 2005 m. taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės).
Pagal MPŪV taisyklių 5 punktą kompensacinės išmokos ūkininkaujantiems mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse ir vietovėse su aplinkosaugos apribojimais yra išmokamos tiems žemės ūkio veiklos subjektams, kurie atitinka šiose MPŪV taisyklėse nustatytus reikalavimus, vienas iš kurių yra tai, kad žemės ūkio veiklos subjektas privalo deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir pasėlius (5.3 p.). Vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, išmokas galima gauti tik už tas žemės ūkio naudmenas, kurios 2003 m. birželio 30 d. buvo geros agrarinės būklės, nepaisant to, ar minėtą dieną jos buvo naudojamos gamybai, ar ne. Vadinasi, siekiant nustatyti, ar pareiškėja turėjo teisę gauti kompensacines išmokas, pateikęs 2005 m. birželio 15 d. paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai tiesioginėms išmokoms už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2005 m. gauti, reikia nustatyti, ar pareiškėjos paraiškoje deklaruoti žemės plotai 2003 m. birželio 30 d. visų pirma buvo žemės ūkio naudmenos.
Iš pareiškėjos, atsakovės paaiškinimų ir iš 2005 m. kovo 29 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos bylos Nr. 2006/04-4R-286 b. l. 34-35) nustatyta, kad prieš tai nurodytą datą, t. y. 2003 m. birželio 30 d. Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pareiškėjo 2005 m. birželio 15 d. paraiškoje deklaruotų žemės sklypų ūkinės veiklos pobūdis buvo žuvininkystė, t. y. buvo įregistruota, kad šie žemės sklypai tuo metu buvo ne žemės ūkio naudmenos, o tvenkinių žemė.
Apeliantės teigimu, jos deklaruotų žemės sklypų atitikimas žemės ūkio naudmenoms turėjo būti nustatomas ne pagal nekilnojamojo turto registro įrašus, bet nustatant faktinę žemės būklę, t. y. kadangi apeliantė dar 2003 m. suarė minėtuose žemės sklypuose buvusių ežerų plotus ir nuolat palaikė sutvarkytą juodą pūdymą, šie žemės sklypai pagal faktinę jų būklę turėjo būti pripažinti žemės ūkio naudmenomis.
Nepagrįstas apeliantės argumentas, kad pareiškėjos deklaruotų žemės sklypų atitikimas žemės ūkio naudmenoms turėjo būti nustatomas ne pagal nekilnojamojo turto registro įrašus. Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme numatyta, kad į nekilnojamojo turto kadastrą įrašomi žemės sklypų kadastro duomenys: žemės sklypo ploto sudėtis pagal žemės naudmenų rūšis: žemės ūkio naudmenos, kurias sudaro ariamoji žemė, sodai, pievos ir natūralios ganyklos; miško žemė; keliai; užstatyta teritorija; žemė, užimta vandens telkinių; kita žemė, kurią sudaro medžių ir krūmų želdiniai, pelkės, pažeista žemės ir kita nenaudojama žemė (6 str. 1 d. 6 p.). Nekilnojamojo turto kadastre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Kadangi nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre 2003 m. birželio 30 d. buvo įrašyta, jog pareiškėjos deklaruoti žemės sklypai buvo tvenkinių žemė, jų ūkinės veiklos pobūdis buvo žuvininkystė, šie duomenys tuo metu nebuvo pakeisti ar nuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, nėra pagrindo konstatuoti, jog 2003 m. birželio 30 d. pareiškėjos deklaruoti žemės sklypai buvo žemės ūkio naudmenos.
Apeliantė nurodė, kad kreipėsi į Alytaus apskrities viršininko administracijos Varėnos rajono žemėtvarkos skyrių prašydama pakeisti suartų laukų kadastrinius duomenis, pakeičiant žemės naudojimo tikslinę paskirtį į žemės ūkio, tačiau žemės tikslinės paskirties pakeitimas buvo atliktas tik 2006 m. liepos 20 d., taigi uždelsta buvo tik dėl valstybės institucijų veiksmų. Tačiau apeliantė taip pat nurodė, kad dėl tikslinės žemės sklypų paskirties pakeitimo kreipėsi į minėtą instituciją tik 2004 m. vasario mėnesį, t. y. po 2003 m. birželio 30 d. Taigi institucijai net ir per įstatymo nustatytą terminą pakeitus žemės sklypų paskirtį, 2003 m. birželio 30 d. apeliantės deklaruoti žemės sklypai nebūtų buvę pripažinti žemės ūkio naudmenomis.
Pažymėtina, kad nors apeliantė teigė, jog jos deklaruotų žemės sklypų atitikimas žemės ūkio naudmenoms turėjo būti nustatomas nustačius faktinę žemės būklę, bet, teikdama 2005 m. birželio 15 d. paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, ji nepateikė jokių įrodymų, jog jos deklaruoti žemės sklypai 2003 m. birželio 30 d. faktiškai buvo žemės ūkio naudmenos. Jokių tai patvirtinančių įrodymų pareiškėja nepateikė ir Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai bei teismams. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu, jog pareiškėja be pagrindo teigia, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra, kuriai kilo abejonių, ar pareiškėjos deklaruoti žemės sklypai yra priskirtinos žemės ūkio naudmenoms, galėjo atlikti patikrinimą žemės sklypų vietoje. MPŪV taisyklių 31 punkte numatyta, kad Nacionalinei mokėjimo agentūra pareiškėjus patikrai atrenka atsitiktiniu bei rizikos analizės būdu, gali būti skiriamos užsakomosios patikros, t. y. Taisyklės Nacionalinei mokėjimo agentūrai nenustato pareigos kiekvieną kartą, jeigu pateikti duomenys kelia abejonių, atlikti patikrą vietoje; tai yra tik Nacionalinės mokėjimo agentūros teisė. Be to, apeliantės atveju pagal Nacionalinei mokėjimo agentūrai pateiktus duomenis abejonės ir negalėjo kilti, nes apeliantė iš esmės deklaravo tvenkinių žemę, o ne žemės ūkio naudmenų ir pasėlių ar juodojo pūdymo plotus.
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino aplinkybių, pagrindžiančių pareiškėjo deklaruotų žemės plotų atitikimą geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimams. Pripažinus, kad pareiškėjos deklaruoti žemės sklypai Taisyklėse nustatytu metu, t. y. 2003 m. birželio 30 d. nebuvo žemės ūkio naudmenos, pareiškėjai neatsiranda teisė gauti pagal MPŪV taisykles tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenas, todėl netenka prasmės nustatyti, ar pareiškėjos deklaruoti žemės plotai atitiko geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės reikalavimus.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuojama, kad apeliantės skundžiami Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimas ir Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos raštas yra teisėti ir pagrįsti, todėl nėra pagrindo jų naikinti ir įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą iš naujo spręsti klausimą dėl tiesioginių išmokų dydžio pareiškėjai nustatymo ir dėl išmokų išmokėjimo. Dėl šių priežasčių daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti pagrindo nėra, taigi UAB „Kabelių žuvis“ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.
Apeliantė pateikė teismui prašymą sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kol Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus išnagrinėta kita administracinė byla – Nr. A-2165-07. Šioje administracinėje byloje Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs Alytaus rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro prašymą, 2007 m. liepos 16 d. sprendimu prašymą tenkino ir panaikino Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 20 d. įsakymą Nr. 38-ž-1716, kuriuo buvo nustatyta UAB „Kabelių žuvis“ naudojamos žemės, kurią pareiškėja deklaravo 2005 m. birželio 15 d. paraiška, tikslinė paskirtis: „Pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio. Žemės ūkio naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai“. Apeliantės teigimu, tarp šios nagrinėjamos bylos ir administracinės bylos Nr. A-2165-07 yra prejudicinis ryšys, t. y. išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A-2165-07 ir galutinai nustačius UAB „Kabelių žuvis“ naudojamos žemės tikslinę paskirtį, bus galima tinkamai išspręsti nagrinėjamą administracinę bylą.
Apeliantės prašymas sustabdyti nagrinėjamos bylos nagrinėjimą netenkintinas. Teismas byloje tikrina Nacionalinės mokėjimo agentūros 2006 m. spalio 4 d. rašto, priimto pagal 2005 m. birželio 15 d. apeliantės paraišką, teisėtumą. Kaip prieš tai nurodyta sprendime, siekiant nustatyti, ar apeliantė UAB „Kabelių žuvis“ turėjo teisę gauti kompensacines išmokas, pateikusi 2005 m. birželio 15 d. paraišką Nacionalinei mokėjimo agentūrai, reikia nustatyti, ar apeliantės paraiškoje deklaruoti žemės plotai 2003 m. birželio 30 d. buvo žemės ūkio naudmenos. Prieš tai sprendime nustatyta, kad apeliantės deklaruoti žemės plotai 2003 m. birželio 30 d. nebuvo žemės ūkio naudmenos. Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 38-ž-1716 negali patvirtinti, kad 2003 m. birželio 30d. pareiškėjos naudojamos žemės plotai buvo žemės ūkio naudmenos, kadangi šiuo įsakymu pareiškėjos naudojamų žemės sklypų tikslinė paskirtis buvo pakeista tik nuo 2006 m. liepos 20 d. Taigi priimant sprendimą nagrinėjamoje byloje, nėra svarbu, ar Alytaus apskrities viršininko administracijos 2006 m. liepos 20 d. įsakymas Nr. 38-ž-1716 yra ar nėra panaikintas, todėl pagrindo stabdyti bylą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 98 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija
nutarė:
UAB „Kabelių žuvis“ apeliacinį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 26 d. sprendimą nepakeistą.
UAB „Kabelių žuvis“ prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą netenkinti.
Nutartis neskundžiama.