Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

2010-12-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-113-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2010-12-23
Bylos Nr.
1A-216-113-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Valentinas Janonis (pirm.), Dalius Jocys, Eduardas Maškevičius
Nuteistasis
M. H.
Advokatai
Remigijus Jakštas
Kategorijos

Pranešėjas Valentinas Janonis Baudžiamoji byla Nr. 1A-216-113/2010

Teisėja Ingrida Krušienė Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.4.1.; 2.4.6.3.3.;

2.4.6.3.4.; 1.2.14.5.1.; 1.2.14.5.2.; 1.2.29.1.; 2.1.15.3.3. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 23 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Valentino Janonio,

teisėjų Daliaus Jocio, Eduardo Maškevičiaus,sekretoriaujant Linai Andrijaitytei, Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorei Alicijai Petkevičiūtei, Vaidai Pužauskienei,vertėjai Livijai Martišauskienei,gynėjui advokatui Remigijui Jakštui,nuteistajam M. H. (M. H.),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. H. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio, kuriuo M. H. nuteistas pagal BK 182 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)1“ patalpų nuomos sutarties sudarymas, apgaule išvengiant turtinės prievolės) laisvės atėmimu 6 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. (žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimas, jį pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P.) laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 300 str. 1 d. (įgaliojimo suklastojimas ir žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimas, jį pateikiant tyrėjui D. B.) laisvės atėmimu 3 mėnesiams, pagal BK 182 str. 2 d. (sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sudarymas, apgaule užvaldant svetimą turtą) laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 str. 2 d. (sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)3“ sudarymas, apgaule įgyjant svetimą turtą) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 6 d., bausmės, paskirtos pagal BK 182 str. 2 d. (sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sudarymas, apgaule užvaldant svetimą turtą) ir pagal BK 182 str. 2 d. (sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)3“ sudarymas, apgaule įgyjant svetimą turtą), subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 str. 1 d., 300 str. 1 d. (žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimas, jį pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P.), 300 str. 1 d. (įgaliojimo suklastojimas ir žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimas, jį pateikiant tyrėjui D. B.), ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2005-06-20 iki 2005-06-21.

Iš M. H. UAB „(duomenys neskelbtini)2“ naudai priteista 27982,61 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)3“ naudai priteista 60407,62 Lt, UAB „(duomenys neskelbtini)1“ naudai priteista 10466,14 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. H. nuteistas už tai, kad jis su tikslu išvengti turtinės prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) naudai apgaule – t. y. iš anksto neketindamas vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimtų prievolių, tačiau sudarydamas įspūdį, kad prievolės bus vykdomos, panaudodamas žinomai suklastotą 2005-03-01 įgaliojimą, tariamai suteikiantį jam teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti patalpų, esančių H. Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)1“ ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šių patalpų nuomos sutartimi, pateikdamas šį įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P., 2005-03-01 H. Manto g. 27, Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė patalpų H. Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)1“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šia sutartimi prisiimtos prievolės – mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2005-04-11 – neįvykdė ir taip apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės 6916,48 Lt prievolės.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis, žinodamas, kad įgaliojimas, tariamai suteikiantis jam teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vardu nutraukti patalpų H. Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)1“ bei pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šia patalpų nuomos sutartimi bei patalpų perdavimu, yra suklastotas, laikotarpiu nuo 2005-04-07 iki 2005-04-11, nenustatytoje vietoje ir laiku, pateikė šį įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P. ir taip šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio mėn. (tiksli data nenustatyta), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. M. pateikė pasirašyti praėjusia, 2004-08-20 data atspausdintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę iki 2005-08-22 atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) interesus. D. M., nesuprasdama nusikalstamų M. H. veiksmų pobūdžio ir ketinimų, pasitikėdama juo, įgaliojime pasirašė, taip M. H. šį įgaliojimą suklastojo.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. H. 2005-08-02, Taikos pr. 63, Klaipėdoje, savo iniciatyva šį suklastotą įgaliojimą pateikė Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui D. B., kuris dėl to užpildė daiktų, dokumentų pateikimo protokolą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-1-00341-05. Taip M. H. šį žinomai suklastotą įgaliojimą panaudojo.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis su tikslu UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, 2004 m. rugsėjo mėn., apgaule, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės įvykdyti ketinamų prisiimti sutartinių įsipareigojimų, ir neketindamas šių įsipareigojimų vykdyti, suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)2“ atstovą S. J., įtikindamas jį, kad jo atstovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra moki bei turi galimybę įvykdyti įsipareigojimus, ir žodžiu susitarė sudaryti metalo gaminių pirkimo sutartį. Vėliau jis įkalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę D. M. pasirašyti šią sutartį, o ši, nesuprasdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir ketinimų, 2004-09-03 pasirašė metalo gaminių pirkimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)2“, kurios pagrindu M. H.:

– 2004-09-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001286 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule užvaldė 22637,68 Lt vertės svetimą turtą;

– 2004-09-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001391 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule užvaldė 12099,11 Lt vertės svetimą turtą;

– 2004-09-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001431 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule užvaldė 12273,75 Lt vertės svetimą turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas apgaule užvaldyti daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turto, M. H. 2004-09-27 pagal kasos pajamų orderį KLA Nr. 20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už įsigytas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sumokėjo 10000 Lt, taip sudarydamas mokios ir patikimos įmonės įvaizdį. Taip M. H., panaudodamas apgaulę, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)2“ pasitikėjimą, o ši, būdama suklaidinta dėl M. H. apgaulės, perdavė jam, atstovavusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“:

– 2004-09-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001644 turto už 12138,75 Lt;

– 2004-09-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001662 turto už 12105,01 Lt;

– 2004-10-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001864 turto už 6728,31 Lt.

Taip M. H. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai užvaldė 77982,61 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turtą.

Be to, M. H. nuteistas už tai, kad jis su tikslu apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)3“ turtą, 2005-03-01, Gedimino pr. 18, Vilniuje, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) akcininkas bei prisistatydamas kaip įgaliotas atstovas, apgaule, t. y. nurodydamas, kad pirkėjai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra jokių kliūčių, trukdančių prisiimti ar vykdyti numatytus atsiskaitymo bei kitus įsipareigojimus, o įmonė yra moki, žinodamas, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti, ir neketindamas to daryti, pasirašė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)3“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) dėl grožio salono įrangos pirkimo ir pagal ją bei pagal 2005-03-01 priėmimo–perdavimo aktą prie įrangos pirkimo–pardavimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu ir naudai įgijo 60407,62 Lt vertės turtą.

Šalies argumentai

Nuteistasis M. H. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį bei atmesti UAB „(duomenys neskelbtini)2“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“, UAB „(duomenys neskelbtini)1“ civilinius ieškinius. Nuteistasis nurodo nesutinkantis su nuosprendyje išdėstytais motyvais, manantis, kad nuosprendis priimtas išsamiai neišanalizavus visų bylos aplinkybių ir šališkai įvertinus jo ir nukentėjusiųjų, suinteresuotų bylos baigtimi, parodymus. Apelianto nuomone, teismas klaidingai įvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių ir prievolės pobūdį. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžių metu jis ne kartą minėjo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu vykdė įvairią komercinę veiklą, kuri buvo registruota įmonės įstatuose. Įmonė prekiavo juvelyriniais dirbiniais, veiklai nenešant planuoto pelno, buvo bandoma su verslo partneriais užsiimti kita komercine veikla, kuri tuo metu atrodė pakankamai pelninga: buvo įsigyta įranga ir miesto centre atidarytas grožio salonas, iš metalo gaminių buvo planuojama gaminti pusfabrikačius ir juos parduoti. Visi sandoriai, dėl kurių jis nuteistas, buvo sudaryti gera sutarties šalių valia, atitiko šalių išreikštą valią. Šią aplinkybę patvirtina ne tik pačios metalo pirkimo–pardavimo sutartys, patalpų nuomos sutartys, grožio salono įrangos pirkimo–pardavimo sutartis, bet ir sutarčių turinys, reikšmingų faktinių aplinkybių bei įvykių visuma, šalių elgesys prieš ir po sutarties pasirašymo (CK 6.870 str.). Byloje vienpusiškai tirta, kad jis norėjo tik prisidengti įmonės tariama veikla ir realiai nevykdė ar neplanavo vykdyti jokios veiklos. Jis pripažįsta, kad veiklą vykdė aplaidžiai tvarkydamas įmonės buhalterinę apskaitą, nes būdamas ne LR pilietis gerai neišmanė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Tai, kad verslas jam nesisekė, negali būti vertinama kaip sukčiavimas, kaip noras ir siekis užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu. Apeliantas teigia, kad būtinieji sukčiavimo sudėties objektyviosios pusės požymiai – turto užvaldymas ir apgaulės panaudojimas, sudarantys sukčiavimo esmę, – neatsispindi jo veikoje. Be to, jis neturėjo jokio tikslo, siekio ar noro užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu, t. y. nėra ir subjektyviųjų sukčiavimo sudėties požymių.

Pasak nuteistojo, jam nuosavybės teise priklausė 100 procentų įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, jis direktoriumi nebuvo tik todėl, kad tuo metu neturėjo pilietybės ir pagal įstatymus negalėjo vadovauti įmonei, todėl tam darbui ir buvo paskirta D. M., nors realiai įmonės veiklą planavo ir vykdė jis. Savo noru, tik sužinojęs apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, jis atvyko pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, ten iš esmės be pagrindo buvo sulaikytas. Įmonėje, jo ir buhalterės T. J. namuose atlikus kratą, be apyrašo buvo išimti įmonės dokumentai, antspaudas, o vėliau pats tyrėjas D. B. įtikino parašyti ir pristatyti naują įgaliojimą 2004-08-20, suteikiantį teisę iki 2005-08-22 atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tariamai seno įgaliojimo įmonės dokumentuose nerasta. Atkreiptinas dėmesys, kad tarp jo ir įmonės direktorės D. M. buvo susiklostę pasitikėjimu grįsti santykiai, ji, prieš išvykdama į užsienį, buvo pasirašiusi ne vieną tuščią popieriaus lapą, ir jis turėjo teisę savo nuožiūra naudoti tai įvairiems verslo reikalams, todėl jam beprasmiška buvo klastoti įgaliojimą ar kitus įmonės dokumentus.

Dėl sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sudarymo apeliantas teigia, jog teismas, nesigilindamas į bylos aplinkybes, konstatavo, kad jo vadovaujama įmonė buvo nemoki, neturėjo turto ir realios galimybės atsiskaityti už įsigyjamus metalo gaminius. Bet, pasak apelianto, byloje nustatyta, kad jis už metalo gaminius, nors ir pažeisdamas buhalterinius reikalavimus (nefiksavo metalo įmonės buhalterinėje apskaitoje, nepagrindė dokumentais metalo realizavimo, perdavimo ir saugojimo), sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)2“ didžiąją dalį skolos – 50000 litų iš 77982 litų. Teismas privalėjo įvertinti ir jį teisinančius įrodymus, tačiau visi prašymai apklausti jo liudytojus dėl aplinkybių, dėl kurių nepavyko įgyvendinti verslo plano dėl pusfabrikačių gamybos, teismo buvo atmesti. Teismas, konstatuodamas sunkią jo ir įmonės padėtį, privalėjo išsiaiškinti, iš kokių šaltinių buvo surinkti ir atgauti minimi UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sumokėti pinigai. Tačiau buvo nueita lengviausiu keliu ir konstatuota, kad įmonė neturėjo realios galimybės atsiskaityti už įsigyjamus metalo gaminius. Verslo partneris V. net nebuvo apklaustas šioje byloje. Aplinkybė, kad E. R. atstovaujamai įmonei buvo parduoti metalo lakštai už 10 litų mažesnę nei rinkos kaina, nėra pagrindas tvirtinti, kad tokiu būdu jis sukčiavo, nes įmonei buvo parduotas ne iš UAB „(duomenys neskelbtini)2“ pirktas metalas. Aplinkybė, kad jo įmonei nepasisekė metalo pusfabrikačių verslas ir nebuvo gautas planuotas pelnas, negali būti vertinama kaip jo siekis tiesiogine tyčia užvaldyti UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turtą.

Dėl sandorių su UAB „(duomenys neskelbtini)1“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“ sudarymo nuteistasis aiškina, jog jis, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas, nusprendė užsiimti grožio salonų verslu, nes nesisekė prekyba aukso dirbiniais. Tuo tikslu veikė kryptingai – išsinuomojo grožio salono patalpas ir išsimokėtinai įsigijo grožio salono įrangą. Šios sutartys buvo sudarytos abiejų sandorio šalių valia, vadovaujantis įstatymais, jo atstovaujamai įmonei siekiant užsidirbti pelno. Tačiau verslas nesisekė, dėl to iš dalies kalti buvo ir patys UAB „(duomenys neskelbtini)3“ savininkai, kurie pasakojo apie pasakiškus pelnus, tačiau nuslėpė, kad jiems verslas sekėsi labai sunkiai ir tai buvo pagrindinė jų veiklos Klaipėdoje nutraukimo priežastis (I. J. 2006-05-22 apklausos protokolas), ir jį įkalbinėjo užsiimti šiuo tariamai labai pelningu ir perspektyviu verslu. Vėliau patys ne kartą jam pripažino džiaugęsi, kad sugebėjo parduoti šį jiems nuostolingą verslą. Teismas šiuo aspektu vertino tik suinteresuotų bylos eiga nukentėjusiųjų parodymus. Teismas nurodė, kad jo apgaulė pasireiškė tuo, kad buvo panaudotas suklastotas įgaliojimas ir kad jis nutylėjo apie sunkią įmonės finansinę padėtį bei sudarė mokaus kliento įvaizdį. Dėl įgaliojimo jau pasisakyta, be to, kad sutarties sudarymo metu buvo naudojamas tikras įgaliojimas, patvirtina ir pati K. P., dėl savo aplaidumo nepasilikusi šio įgaliojimo kopijos. Mokaus kliento įvaizdis yra labai subjektyvus vertinimo kriterijus, net nevadintinas prielaida, kuria galima būtų įrodinėti jo kaltę. Nuteistasis pripažįsta, kad formaliai įmonės būklė nebuvo itin gera, tačiau, pasak jo, daug veiklos buvo vykdoma neapskaitant įmonės buhalterinėje apskaitoje, todėl jis pagrįstai tikėjosi, kad ši įmonės veiklos rūšis nebus nuostolinga. Be to, kaip nustatyta byloje, įmonė kelis mėnesius vykdė veiklą, buvo gaunamos pajamos ir, jei nesavalaikis turto areštas, tikėtina, nauja verslo rūšis būtų leidusi uždirbti pakankamai pelno bei atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Juo labiau, kad jis nuo kreditorių nesislapstė ir stengėsi spręsti iškilusias verslo problemas gera valia ir abipusiu sutarimu. Šias aplinkybes ir jo parodymus patvirtina ir salone dirbę darbuotojai (O. R., D. A., J. Ū., R. R.), nurodę, kad apyvarta, kad ir nedidelė, buvo. Su „Balticum“ televizija netgi buvo sudaryta sutartis ir nufilmuotas reklaminis klipas, tą patvirtino visi darbuotojai, o tai irgi įrodo, kad įmonė planavo ilgalaikę veiklą. Bet šio klipo tyrėjas kažkodėl nepridėjo prie bylos medžiagos. Apeliantas pripažįsta, kad gautos pajamos tik iš dalies atsispindi įmonės buhalterinėje apskaitoje dėl aplaidžiai tvarkytos buhalterinės apskaitos, tą patvirtino specialisto išvada, bet tai realiai neatspindinti įmonės veiklos.

Šalies argumentai

Dėl civilinių ieškinių baudžiamojoje byloje M. H. nurodo, kad teismas netinkamai išanalizavo tas faktines aplinkybes, kad civilinio proceso tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)2“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 67982,61 Lt skola už produkciją, 24473,74 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo 67982,61 Lt nuo 2005-05-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2386,85 Lt bylinėjimosi išlaidų (Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas civ. byloje Nr. 2-2649-410/2005). Pagal minėtą teismo sprendimą 2005-10-17 antstolis A. Selezniovas areštavo UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 101791,79 Lt, o antstolė L. Neniškienė areštuotą turtą realizavo, ir dalis priteistos skolos yra išieškota. Tačiau teismas šiuo nuosprendžiu iš jo tuo pačiu pagrindu antrą kartą UAB „(duomenys neskelbtini)2“ naudai priteisė 27982,61 Lt sumą, kuri jau buvo priteista civilinio proceso tvarka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“. Toks teismo nuosprendis prieštarauja CPK 279 str. 4 d. įtvirtintam draudimui teismui pakartotinai nagrinėti išspręstą bylą arba iš naujo nustatinėti išspręstoje byloje konstatuotus faktus ar teisinius santykius. Teismas neįvertino aplinkybės, jog Klaipėdos apygardos teismas 2006-05-31 civiline tvarka UAB „(duomenys neskelbtini)3“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 51192,90 Lt už parduotą turtą, 3071,56 Lt žyminio mokesčio, 1000 Lt atstovavimo išlaidų ir 532,28 Lt kitų bylinėjimosi išlaidų (iš viso 55 796,74 Lt). Nepaisant to, baudžiamojoje byloje teismas nepagrįstai tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)3“ civilinį ieškinį ir iš jo priteisė 60407,62 Lt. Teismas nepasisakė ir tinkamai neįvertino tos faktinės aplinkybės, kad Klaipėdos apygardos teismas 2006-09-20 nutartimi bankroto byloje Nr. B2-653-538/2006 patvirtino tiek UAB „(duomenys neskelbtini)3“, tiek UAB „(duomenys neskelbtini)2“ kreditorinius reikalavimus bankrutuojančiai UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pagal CPK 279 str., įsiteisėjus sprendimui, šalys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2005-07-04 civilinėje byloje Nr. 2-5396-513/2005 UAB „(duomenys neskelbtini)1“ naudai iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteisė 6916,48 Lt skolą, 380,66 Lt delspinigių, 219 Lt bylinėjimosi išlaidų, 6 procentų metines palūkanas nuo 7297 Lt sumos, pradedant nuo 2005-05-10 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nors šios aplinkybės teismui buvo žinomos, teismas nuosprendžiu vis tiek tenkino UAB „(duomenys neskelbtini)1“ civilinį ieškinį ir iš jo priteisė 10466,14 Lt sumą. Tuo taip pat pažeidžiamos CPK 279 str. 4 d. nuostatos. Apelianto nuomone, teismas, nagrinėdamas civilinius ieškinius, turėjo vadovautis teismų priimtais sprendimais, nes jie turi res judicata galią. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo ribotos atsakomybės juridinis asmuo, tai yra už atsiradusias prievoles (mokesčius, skolas, padarytą žalą) atsakė tik savo turtu. Atsiradusios prievolės juridinio asmens dalyviams (akcininkams), organizacijoms nariams (vadovui, darbuotojams) nepereina. Minėti teismų civilinėse bylose priimti sprendimai patvirtina, kad skolininkas buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o jis, M. H., kaip juridinio asmens dalyvis (akcininkas), jokių kreditorinių reikalavimų nebuvo prisiėmęs ir už juridinio asmens prievoles neatsako.

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai bei pagrįstai M. H. pripažino kaltu padarius BK 182 str. 1 d., 2 d. numatytus nusikaltimus (dėl sukčiavimo, sudarant sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)1“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)2“) bei pagal BK 300 str. 1 d. (dėl žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimo, pateikiant jį UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P.).

M. H. šioje byloje nuteistas pagal BK 182 str. 2 d. už tai, kad apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės 77982,61 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turtą bei už tai, kad apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo didelės 60407,62 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)3“ turtą, pagal BK 182 str. 1 d. už tai, kad apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai išvengė turtinės 6916,48 Lt prievolės UAB „(duomenys neskelbtini)1“. Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas klaidingai įvertino tarp šalių susiklosčiusių santykių ir prievolės pobūdį, jog visi sandoriai, dėl kurių jis nuteistas, buvo sudaryti gera sutarties šalių valia, atitiko šalių išreikštą valią, jis tikrai neturėjo tyčios apgauti savo partnerius ar jiems nesumokėti, užvaldyti svetimą turtą apgaulės būdu, jam tiesiog nepasisekė verslas, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino M. H. veiksmus kaip nusikalstamus ir sudarančius sukčiavimo nusikaltimo sudėtį. Teisėjų kolegija paaiškina nuteistajam, kad vien tik turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų nesilaikymas nesudaro sukčiavimo požymių ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė, įtraukiant asmenį į sandorį, ir jau šio sandorio metu turima tyčia nevykdyti savo prievolės, yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Todėl teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje. Be apgaulės, baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą rodo sąlygos, susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena iš šalių sąmoningais neteisėtais veiksmais užkerta kelią vykdyti sutartį, sumenkina kreditoriaus galimybes atkurti pažeistą teisę civilinio proceso priemonėmis.

Byloje nustatyta, kad M. H. apgaulė užvaldant svetimą turtą ir išvengiant turtinės prievolės pasireiškė tuo, kad jis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartis su UAB „(duomenys neskelbtini)2“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)1“ iš anksto žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų nevykdys – nemokės patalpų nuomos mokesčio, neatsiskaitys už įgytas prekes. Taigi šiuo atveju apgaulė buvo naudojama įtraukiant minėtas bendroves į joms nenaudingus sandorius, neturint ketinimų (ir realių galimybių) jų vykdyti. Nuteistojo M. H. apgaulė ir išankstinė tyčia nevykdyti įsipareigojimų pirmosios instancijos teismo nuosprendyje grindžiama tuo, kad jis, pristatydamas save kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotą atstovą, veikiantį UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesais, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė sutartis su minėtomis bendrovėmis, nors žinojo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ realių galimybių atsiskaityti pagal sudarytas sutartis neturi (tai patikimai nustatyta bylos medžiaga), kad kreditoriai negalės civilinėmis teisinėmis priemonėmis išsiieškoti skolos iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir tai nutylėjo, priešingai, sudarė patikimos ir mokios sandorio šalies įspūdį, taip suklaidino minėtų bendrovių atstovus, dėl to pastarieji, manydami, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra moki bei patikima įmonė, vykdysianti prisiimtus įsipareigojimus, įsitraukė į jiems nenaudingus sandorius. Ši apgaulė laikytina esmine, nes būtent nuteistojo nutylėtos informacijos nežinojimas, tikrovės neatitinkančios informacijos apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ padėtį iš nuteistojo gavimas, jo sukurtas patikimas įvaizdis lėmė UAB „(duomenys neskelbtini)2“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)1“ atstovų apsisprendimą sudaryti sandorius su nuteistuoju. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu apylinkės teismo pateiktu M. H. naudotos apgaulės turinio aiškinimu, tačiau, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas padarė nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavęs, kad M. H. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės. Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė prieštaringai, nes nuosprendžio nustatomojoje dalyje konstatavo, kaip ir anksčiau nurodyta, tačiau nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje jau pripažino, jog prievolė atsiskaityti pagal sudarytas sutartis teko UAB „(duomenys neskelbtini)“, o turtinę naudą iš sutarčių gavo M. H. asmeniškai. Pirmosios instancijos teismas pastarąją išvadą nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje tinkamai motyvavo, išsamiai aptarė, kokie įrodymai ją patvirtina, apeliacinės instancijos teismas sutinka su šia išvada ir jos motyvacija, todėl iš naujo to nebeaptaria. Esant tokiai situacijai, nuosprendis keistinas dėl neatitikimo tarp nuosprendžio nustatomojoje dalyje išdėstytų teismo išvadų ir bylos aplinkybių (BPK 328 str. 3 p.). Visa tai rodo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo tik priedanga nusikalstamiems M. H. veiksmams, jis iš tikrųjų veikė savo interesais, nors kitoms sandorių šalims pristatė save kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovą ir sudarė sutartis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. M. H. suvokė, kad pasinaudojus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, sutartiniai įsipareigojimai teks UAB „(duomenys neskelbtini)“, būtent ji privalės atsiskaityti už patalpų nuomą, įgytas prekes, bet to negalės padaryti, kreditoriai negalės civilinėmis teisinėmis priemonėmis išsiieškoti skolų iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, o visą turtinę naudą iš to neteisėtai, neatlygintinai gaus jis (įgis svetimą turtą, išvengs turtinės prievolės), kaip fizinis asmuo, ir norėjo taip veikti. Dėl aptartų M. H. veiksmų tapo apsunkintas sudarytų sutarčių vykdymas ir kreditorių pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis. Taigi darytina bendra išvada, kad nuteistasis užvaldė svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės ne tik esmingai suklaidindamas UAB „(duomenys neskelbtini)2“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)1“ atstovus, bet ir apsunkindamas jų galimybes atkurti pažeistus interesus civilinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliacinio skundo teiginiai apie civilinį teisinį apelianto ir minėtų bendrovių atstovų santykių pobūdį nepagrįsti. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, jog nuteistojo veika nebuvo vien tik netinkamas sutartinių teisių ir pareigų vykdymas, bet įgavo akivaizdų baudžiamąjį teisinį pobūdį bei atitiko sukčiavimo požymius. Teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, kad M. H. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 str. 1 ir 2 dalyse.

Padaręs teisingą išvadą dėl M. H. kaltės pagal BK 182 str. 1 ir 2 dalis, apylinkės teismas nuosprendžio nustatomojoje dalyje padarė bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą dėl apgaule užvaldyto UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turto vertės, todėl šiuo pagrindu nuosprendis keistinas (BPK 328 str. 3 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos ir kaip skundžiamame nuosprendyje nurodė teismas, nuteistasis 2004-09-27 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už įsigytas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sumokėjo 10000 Lt. Atsižvelgiant į tai, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta nuteistojo apgaule užvaldyto UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vertė yra mažintina 10000 Lt ir nurodytina, kad M. H. apgaule užvaldė ne 77982,61 Lt, o 67982,61 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turtą.

Skundžiamame nuosprendyje yra visiškai įrodyta ir jokių abejonių nekelia M. H. kaltė dėl žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimo, pateikiant jį UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P. Byloje neabejotinai nustatyta, kad šiame įgaliojime pasirašė ne UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė D. M., o M. H., tai žinodamas, suvokdamas, kad pateikdamas šį įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P., paleis jį į teisinę apyvartą, taip joje įtvirtins apgaulę, norėjo taip veikti.

M. H. šioje byloje taip pat nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. už tai, kad jis 2005 m. rugpjūčio mėn. (tiksli data nenustatyta), UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei D. M. pateikė pasirašyti praėjusia, 2004-08-20 data atspausdintą įgaliojimą, suteikiantį jam teisę iki 2005-08-22 atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) interesus. D. M., nesuprasdama nusikalstamų M. H. veiksmų pobūdžio ir ketinimų, pasitikėdama juo, įgaliojime pasirašė, taip M. H. šį įgaliojimą suklastojo. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. H. 2005-08-02, Taikos pr. 63, Klaipėdoje, savo iniciatyva šį suklastotą įgaliojimą pateikė Klaipėdos miesto VPK Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimų tarnybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjui D. B., kuris dėl to užpildė daiktų, dokumentų pateikimo protokolą prie ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. 30-1-00341-05. Taip M. H. šį žinomai suklastotą įgaliojimą panaudojo. Ši nuosprendžio dalis naikintina ir priimtinas naujas išteisinamasis nuosprendis, nes M. H. nepadarė veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 329 str. 1 p.). Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad M. H., 2005 m. birželio mėn. apklaustas tyrėjo D. B., parodė galėjęs veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, nes turėjo direktorės įgaliojimą, tačiau tuo metu įgaliojimo pateikti negalėjo, įgaliojimą tyrėjui pateikė savo iniciatyva, praėjus dviems mėnesiams po apklausos. Byloje nustatyta, kad įgaliojimas iš tikrųjų buvo surašytas atgaline data. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad M. H. šį įgaliojimą parengė ir pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui tik siekdamas patvirtinti savo, kaip įtariamojo, gynybinę versiją, kad jis galėjo veikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, o ne siekdamas paleisti šį įgaliojimą į teisinę apyvartą. Baudžiamoji atsakomybė įtariamajam už tikrovės neatitinkančių gynybinių versijų pateikimą nekyla, priešingai, jam užtikrinama teisė į gynybą. Būtent ikiteisminio tyrimo įstaigos pareiga yra, paneigiant tikrovės neatitinkančias gynybines versijas, atskleisti nusikalstamą veiką, jos aplinkybes ir ją padariusį asmenį. Dėl M. H. veiksmų nebuvo sutrikdyta normali valstybės institucijos veikla, pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai, o tai yra BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo tiesioginis objektas. Be to, jo veiksmuose nebuvo būtinojo šio nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – tiesioginės tyčios, kaip jau minėta, nuteistasis aptartus veiksmus atliko, neturėdamas tyčios teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai išsprendė civilinių ieškinių klausimą, nes nepaisydamas to, kad civiline tvarka iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo priteistas žalos atlyginimas UAB „(duomenys neskelbtini)2“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“, UAB „(duomenys neskelbtini)1“ naudai, baudžiamojoje byloje antrą kartą minėtoms įmonėms priteisė žalos atlyginimą iš jo, tuo pažeisdamas civilinės ir baudžiamosios teisės nuostatas. Visiškai nepagrįstai nuteistasis nurodo, kad šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turi būti atmesti ar palikti nenagrinėti, tam nėra jokio teisinio pagrindo. Byloje nustatyta, kad būtent M. H. sukčiaudamas, prisidengdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, įgijo svetimą turtą ir išvengė turtinės prievolės, būtent dėl jo kaltų veiksmų UAB „(duomenys neskelbtini)2“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“, UAB „(duomenys neskelbtini)1“ patyrė turtinę žalą. Todėl šioje byloje visiškai pagrįstai turtinės žalos atlyginimas minėtoms bendrovėms priteistas iš nuteistojo M. H., kaip iš kalto ir už padarytą žalą atsakingo asmens. UAB „(duomenys neskelbtini)2“, UAB „(duomenys neskelbtini)3“ pareikštų civilinių ieškinių klausimas išspręstas teisingai, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)1“ pareikšto civilinio ieškinio klausimas išspręstas netinkamai. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai išspręsto civilinio ieškinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.). Nustatyta, kad M. H. apgaule savo naudai išvengė turtinės 6916,48 Lt prievolės, o nuosprendžiu iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)1“ naudai priteista 10466,14 Lt turtinės žalos atlyginimo, į šią sumą, be nurodytos 6916,48 Lt sumos, įskaičiuoti 380,66 Lt delspinigių, 219 Lt žyminis mokestis, 2950 Lt advokato paslaugos. Tačiau, pažymėtina, jog teismų praktikoje, kaltininkui padarius materialinę žalą fiziniam asmeniui, įmonei įstaigai ar organizacijai nusikalstamais veiksmais, numatytais BK 182 str., pareikšti civiliniai ieškiniai tenkintini realiai nusikaltimu padarytos materialinės žalos dydžio. Negautos pajamos (palūkanos, delspinigiai ir kt.) baudžiamojo proceso tvarka nepriteisiami. Todėl UAB „(duomenys neskelbtini)1“ naudai priteisto turtinės žalos atlyginimo suma mažintina, atsižvelgiant į tai, kad realiai šiai bendrovei nusikaltimu padarytos turtinės žalos sudaro 6916,48 Lt.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 4 d., 328 str. 3 p., 4 p., 329 str. 1 p., 331 str.,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio dalį dėl M. H. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. (įgaliojimo suklastojimas ir žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimas, pateikiant tyrėjui D. B.) ir priimti naują nuosprendį: M. H. pagal BK 300 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-02-11 nuosprendžio dalį.

Pakeisti nuosprendžio nustatomąją dalį, nurodant, kad:

M. H., turėdamas tikslą išvengti turtinės prievolės, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vardu, savo naudai apgaule – t. y. iš anksto neketindamas vykdyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu prisiimtų prievolių, tačiau sudarydamas įspūdį, kad prievolės bus vykdomos, panaudodamas žinomai suklastotą 2005-03-01 įgaliojimą, tariamai suteikiantį jam teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudaryti patalpų, esančių H. Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)1“ ir pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šių patalpų nuomos sutartimi, pateikęs šį įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P., 2005-03-01 H. Manto g. 27, Klaipėdoje, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu sudarė patalpų H. Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)1“, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu šia sutartimi prisiimtos prievolės – mokėti nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2005-03-01 iki 2005-04-11 – neįvykdė ir taip apgaule išvengė turtinės 6916,48 Lt prievolės.

Be to, M. H. , žinodamas, kad įgaliojimas, tariamai suteikiantis jam teisę UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vardu nutraukti patalpų H. Manto g. 27, Klaipėdoje, nuomos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)1“ bei pasirašyti visus dokumentus, susijusius su šia patalpų nuomos sutartimi bei patalpų perdavimu, yra suklastotas, laikotarpiu nuo 2005-04-07 iki 2005-04-11, nenustatytoje vietoje ir laiku, pateikė šį įgaliojimą UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P. ir taip šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo.

Be to, M. H., turėdamas tikslą įgyti svetimą turtą, veikdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vardu, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas, 2004 m. rugsėjo mėn., apgaule, t. y. žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturi galimybės įvykdyti ketinamų prisiimti sutartinių įsipareigojimų, ir neketindamas šių įsipareigojimų vykdyti, suklaidino UAB „(duomenys neskelbtini)2“ atstovą S. J., įtikindamas jį, kad jo atstovaujama įmonė „(duomenys neskelbtini)“ yra moki bei turi galimybę įvykdyti įsipareigojimus, ir žodžiu susitarė sudaryti metalo gaminių pirkimo sutartį. Vėliau jis įkalbėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorę D. M. pasirašyti šią sutartį, o ši, nesuprasdama jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio ir ketinimų, 2004-09-03 pasirašė metalo gaminių pirkimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)2“, kurios pagrindu M. H. :

– 2004-09-03 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001286 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule užvaldė 22637,68 Lt vertės svetimą turtą;

– 2004-09-10 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001391 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule užvaldė 12099,11 Lt vertės svetimą turtą;

– 2004-09-14 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001431 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu apgaule užvaldė 12273,75 Lt vertės svetimą turtą.

Tęsdamas nusikalstamą veiką ir siekdamas apgaule užvaldyti daugiau UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turto, M. H. 2004-09-27 pagal kasos pajamų orderį KLA Nr. 20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu už įsigytas prekes UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sumokėjo 10000 Lt, taip sudarydamas mokios ir patikimos įmonės įvaizdį. Taip M. H., apgaulingai veikdamas, įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)2“ pasitikėjimą, o ši, būdama suklaidinta dėl M. H. apgaulės, perdavė jam, veikusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu:

– 2004-09-27 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001644 turto už 12138,75 Lt;

– 2004-09-28 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001662 turto už 12105,01 Lt;

– 2004-10-11 pagal PVM sąskaitą faktūrą KLA Nr. 000001864 turto už 6728,31 Lt.

Taip M. H. apgaule, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, užvaldė didelės 67982,61 Lt vertės UAB „(duomenys neskelbtini)2“ turtą.

Be to, M. H., turėdamas tikslą apgaule įgyti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)3“ turtą, 2005-03-01, Gedimino pr. 18, Vilniuje, pasinaudodamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) vardu, veikdamas kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas bei prisistatydamas kaip įgaliotas atstovas, apgaule, t. y. nurodydamas, kad pirkėjai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, nėra jokių kliūčių, trukdančių prisiimti ar vykdyti numatytus atsiskaitymo bei kitus įsipareigojimus, o įmonė yra moki, žinodamas, kad įmonė neturi galimybės atsiskaityti, ir neketindamas to daryti, pasirašė įrangos pirkimo–pardavimo sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)3“ (į. k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini)) dėl grožio salono įrangos pirkimo ir pagal ją bei pagal 2005-03-01 priėmimo–perdavimo aktą prie įrangos pirkimo–pardavimo sutarties UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu įgijo didelės 60407,62 Lt vertės turtą.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. H. paskirtų bausmių bendrinimo pagal BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., pagal BK 182 str. 2 d. (sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)2“ sudarymas, apgaule užvaldant svetimą turtą) ir pagal BK 182 str. 2 d. (sandorio su UAB „(duomenys neskelbtini)3“ sudarymas, apgaule įgyjant svetimą turtą) paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausmėmis, paskirtomis pagal BK 182 str. 1 d. (UAB „(duomenys neskelbtini)1“ patalpų nuomos sutarties sudarymas, apgaule išvengiant turtinės prievolės) ir 300 str. 1 d. (žinomai suklastoto įgaliojimo panaudojimas, jį pateikiant UAB „(duomenys neskelbtini)1“ direktoriui R. P.) ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams pataisos namuose.

UAB „(duomenys neskelbtini)1“ naudai priteistą civilinį ieškinį sumažinti iki 6916,48 Lt.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Valentinas JanonisTeisėjai Dalius JocysEduardas Maškevičius