Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. M. pareiškimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo - antstolės patvarkymo įvykdymo sustabdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti antstolės V. D. patvarkymo įvykdymą vykdomojoje byloje Nr. 0004/16/01389. Nurodė, kad 2016-10-17 antstolės patvarkymas Nr. S-16-4-13343 yra neteisėtas, kadangi Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis, kuria nustatyta laikina K. M. su E. M. bendravimo tvarka, nėra įsiteisėjusi, o nepilnametis vaikas nenori bendrauti su tėvu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d. nutartimi pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė jokių objektyvių, motyvuotų ir konkrečių argumentų bei įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių būtinumą, kurie sudarytų teismui pagrindą tikėtinai daryti išvadą, jog yra būtinybė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdomosios bylos vykdymą. Nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 2016 m. spalio 11 d. buvo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuria nustatyta laikina K. M. su E. M. bendravimo tvarka. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 , pasisakys dėl jo pagrįstumo, o tai turės įtakos ir vykdomosios bylos Nr. 0004/16/01389 vykdymo eigai.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja atskiruoju skundo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 15 d nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti pareiškėjos prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nutraukti bylą. Nurodo, kad teismas nesuteikė galimybės pasisakyti ir pateikti papildomų įrodymų, nesiaiškino nepilnamečio asmens norų, todėl priimdamas skundžiamą nutartį pažeidė nepilnamečio vaiko interesus. Atkreipia dėmesį, kad atskirasis skundas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 nebuvo išnagrinėtas apeliacine tvarka, todėl vykdymo veiksmai privalėjo būti sustabdyti. Prideda naujus įrodymus: atskirojo skundo dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-10-11 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 kopiją; V. M. 2016-11-30 skundo kopiją; E. M. pareiškimus.Atsiliepimų į pareiškėjos atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados Apeliacinis procesas nutrauktinas

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad kartu su atskiruoju skundu pridėti nauji įrodymai jau yra byloje, o pareiškėjos pateikta V. M. 2016-11-30 skundo kopija neturi teisinės reikšmės nagrinėjant klausimą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepriima pateiktų įrodymų ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis).Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Šeimos bylose taikomas laikinąsias apsaugos priemones ir šių priemonių taikymo pagrindus numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.65 straipsnis. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėja prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės V. D. patvarkymo įvykdymą argumentuodama, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir nustatyta laikina tėvo K. M. bendravimo tvarka su dukra E. M., nėra įsiteisėjusi, todėl antstolės V. D. 2016-10-17 patvarkymas vykdomojoje byloje Nr. 0004/15/01389 privalo būti panaikintas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjos argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sprendė rašytinio proceso tvarka, nepagrįsti. Pažymėtina, kad CPK 147 str. 1 d. nustatyta, jog teismas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos.Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 2 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-10097-1030/2016 paliko nepakeistą. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. nutartimi nustatė laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką iki 2016 m. lapkričio 18 d., todėl pareiškėjos atskirojo skundo nagrinėjimas iš esmės nėra tikslingas, kadangi jau yra praėjęs laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikotarpis.Esant šioms aplinkybėms skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjimas šioje byloje tapo beprasmiškas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad išnyko pareiškėjos atskirojo skundo objektas, todėl apeliacinis procesas dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties nutrauktinas (CPK 315 str. 5 d., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal pareiškėjos M. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. nutarties nutraukti.