- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-368-380-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00139-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelija Sadauskaitė (pirm.), Remigijus Preikšaitis, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- R. V.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aurelijos Sadauskaitės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 1 d. nuosprendžio, kuriuo R. V. (R. V.) pripažintas kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d. ir jam paskirta 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2012-01-30 iki 2012-01-31 (viena para). Iš R. V. priteista UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 138,96 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. V. nuteistas už tai, kad pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, t. y. jis 2012-01-23, apie 14.06 val., turėdamas tikslą padaryti vagystę, parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), iš prekybinės salės paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančius tris butelius degtinės „Zeliona marka“, vieno litro talpos, kurio butelio vertė 36,99 Lt, bendros 110,97 Lt vertės, vieną butelį degtinės „Zeliona marka kedrovaja“, 0.7 litro talpos, kurio vertė 27,99 Lt ir užsikišęs už kelnių juosmens, nesumokėjęs už prekes, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 138,96 Lt iš parduotuvės išėjo. Viso R. V. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto už 138,96 Lt.
Šalies argumentai
R. V. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmę, nei skyrė Klaipėdos miesto apylinkės teismas. Teigia, kad savo kaltę pripažįsta ir labai gailisi padaręs šią vagystę.
Nuteistojo gynėjas advokatas prašo apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 str. 3 d.).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. V. pripažino kaltu ir jo nusikalstamai veikai taikė tinkamą baudžiamąjį įstatymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis neginčija teismo išvadų dėl kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, tik prašo sušvelninti bausmę.
Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi BK 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, bausmė R. V. paskirta teisingai.
Paskirdamas bausmę nuteistajam R. V., pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 2 p.), tinkamai įvertino jo asmenybę. R. V. padarė vieną baudžiamąjį nusižengimą. Tačiau jis teisiamas ne pirmą kartą, buvo teistas keletą kartų už nusikaltimus nuosavybei, be to už baudžiamuosius nusižengimus jam kelis kartus buvo skirta arešto bausmė. Naują nusikalstamą veiką, už kurią skundžiamu nuosprendžiu skirta arešto bausmė, padarė nepraėjus nei dviem mėnesiams po to, kai 2011-12-13 buvo paleistas atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą arešto bausmę (b. l. 67). Akivaizdu, jog R. V. anksčiau skirtos artimos vidurkiui arešto bausmės jokios įtakos jo elgesiui nepadarė, jis ir toliau demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų, piktybinį polinkį daryti teisės pažeidimus, todėl jam pagrįstai skirta griežčiausia BK 178 str. 4 d. sankcijoje numatyta 40 parų arešto bausmė. Nors ji viršija šios bausmės rūšies vidurkį, bet atsižvelgiant į pirmosios instancijos teismo įvertintas R. V. asmenybę apibūdinančias aplinkybes, švelnesnė negu teismo paskirtoji arešto bausmė neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo, BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti R. V. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.
Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes dėl jo prisipažinimo ir gailėjimosi apylinkės teismas buvo pripažinęs atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir įvertinęs skirdamas bausmę, todėl dar kartą tais pačiais pagrindais bausmė negali būti švelninama. Jokių naujų, teismo nuosprendyje dar neįvertintų aplinkybių, turinčių reikšmės skiriamos bausmės rūšiai ir dydžiui, apeliaciniame skunde nenurodoma, jų nėra ir baudžiamojoje byloje.
Esant šioms aplinkybėms, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutaria:
nuteistojo R. V. apeliacinį skundą atmesti.