Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės N. K. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, baustas administracine tvarka, teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalį, paskirta 3 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs;

2. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 8 MGL (1 040 Lt) dydžio bauda;

3. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis M. R. 2020 m. balandžio 17 d. apie 12 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia mušė savo šeimos narį – sugyventinę S. M., kuriai jis spyrė tris kartus į kairės rankos sritį, po to, nukritus nukentėjusiajai S. M. ant lovos, jis spyrė tris kartus jai į kairės kojos sritį ir taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl kairio dilbio sumušimo, odos nubrozdinimų kairiame dilbyje bei tuo pačiu sukėlė fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis M. R. 2020 m. gegužės 6 d. apie 2 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto koridoriuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia mušė savo šeimos narį – sugyventinę S. M., kuriai jis sudavė vieną smūgį kumščiu į veido sritį ir tuo nukentėjusiajai S. M. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis M. R. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė, jog jis pilnai pripažįsta savo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. M. R. paaiškino, jog jis tik visai neseniai užsiregistravo pas psichologę, kad išsaugotų santykius su savo sugyventine S. M., kuri jam yra labai svarbi. Jis kartu su S. M. kartu gyvena apie dvejus metus ir jie kartu veda bendrą namų ūkį. Jis pasakė S. M., jog dėl jos ir savęs pats kreipėsi pagalbos į psichologą. S. M. džiaugiasi tokiu jo sprendimu. Jis kartu su S. M. augina tris jos mažamečius vaikus. Su S. M. jis sutaria labai gerai, netgi puikiai. Tarp jų būna žodinių konfliktų tik tada, kai jis išgeria alkoholio. Jis kartais išgeria alaus skardinę arba dvi, tačiau tikrai nenusigeria. Jis nemano, jog pats turi problemų dėl alkoholio vartojimo. S. M. taip pat neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, kadangi ji visiškai nevartoja alkoholio. Jis pats nežino ir negali paaiškinti, kas jam nutiko, kad jis taip „užgėrė“ alkoholio, o tiksliau, kad jis pradėjo švęsti savo gimtadienį dar prieš savaitę. Kiek pamena, alkoholį jis vartojo nuo 2020 metų balandžio mėnesio pradžios dvi dienas iš eilės, vėliau padarė kelių dienų pertrauką, išblaivėjo ir vėl kelias dienas iš eilės vartojo alkoholį. Dėl pirmos jam inkriminuotos nusikalstamos veikos paaiškina, jog dėl savo neblaivumo jis tikrai neprisimena, kaip 2020 m. balandžio 17 d. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. M. Tačiau jis visiškai sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą dėl to, kad būdamas neblaivus ir supykęs jis spyrė S. M. tris kartus į kairės rankos sritį, po to, dar spyrė tris kartus į kairės kojos sritį. Dėl antros jam inkriminuotos nusikalstamos veikos paaiškina, jog dėl savo neblaivumo jis irgi tikrai neprisimena, kaip 2020 m. gegužės 6 d. panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. M. Jis net neprisimena, kaip tądien sugrįžo į namus, kadangi buvo visiškai neblaivus dėl išgerto itin didelio alkoholio kiekio. Jis visiškai sutinka su jam įteiktu pranešimu apie įtarimą dėl to, kad būdamas stipriai neblaivus ir supykęs sudavė S. M. vieną smūgį kumščiu į veido sritį. Jis labai gailisi dėl to, kad du kartus panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę S. M., kuriai padarė nežymius sveikatos sutrikdymus bei sukėlė fizinį skausmą. Dėl tokio savo elgesio jam yra labai gėda. Jis jau atsiprašė sugyventinės S. M., kuri jam atleido ir jie susitaikė (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 154 – 156, 167 – 170, 175 – 178).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo M. R. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu byloje surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. balandžio 17 d. apie 12 val. 30 min., jai būnant savo namuose adresu (duomenys neskelbtini), į namus sugrįžo ir jos sugyventinis M. R., kuris buvo neblaivus. Būnant namuose, M. R. pradėjo kibti prie jos, kolioti ją, vartojo necenzūrinius žodžius, išvadino ją „kale“, o jos vaikus išvadino „neūžaugomis“. Tuomet ji liepė M. R. išeiti, tačiau jam tai labai nepatiko ir tarp jų įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis pradėjo mušti ją rankomis bei kojomis. M. R. sudavė jai apie penkis ar šešis smūgius į kairę koją ir kairę ranką, dėl to ji jautė fizinį skausmą. Vėliau M. R. pasiėmė krepšį su savo drabužiais ir išėjo iš namų. Tuomet ji iš karto paskambino į policiją. Visą šį konfliktą matė ir girdėjo jos mažamečiai vaikai S. G., S. G. ir I. G.;

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. M. parodė, jog ji kartu su savo sugyventiniu M. R. gyvena jau du metus ir kartu veda bendrą namų ūkį, jų santykiai yra geri. M. R. anksčiau niekuomet nebuvo prieš ją smurtavęs, jis niekuomet nemušė nei jos pačios, nei jos vaikų. M. R. myli jos vaikus, su jais gražiai elgiasi. 2020 m. balandžio 17 d. ji buvo su savo vaikais namuose adresu (duomenys neskelbtini). Apie 12 val. 30 min. į namus sugrįžo ir jos sugyventinis M. R., kuris buvo neblaivus. Tuomet ji susipyko su M. R. dėl to, kad šis vartojo alkoholį ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Tai buvo jau ne pirmas toks jų konfliktas. Įprastai po tokių konfliktų M. R. susirenka savo daiktus ir išvažiuoja pas savo tėvus. Bet tą kartą ji pasakė M. R., jog jeigu šis nesiliaus vartoti jos atžvilgiu necenzūrinių žodžių, tai ji iškvies policiją. M. R. tai labai nepatiko ir tuomet jis stipriai spyrė jai tris kartus į kairę ranką ir dėl to ji nukrito kambaryje ant lovos. Po to, M. R. iš karto spyrė jai tris kartus į kairę koją. Dėl šių smūgių jai labai skaudėjo ranką, o einant skaudėjo ir kairę koją. Tokie M. R. veiksmai sukėlė jai stiprų fizinį skausmą. Tuomet M. R. pasiėmė krepšį ir išėjo iš namų, o ji iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu. Netrukus atvyko policijos pareigūnai ir greitoji medicinos pagalba. Medikai ją apžiūrėjo ir išsivežė į ligoninę, kur buvo sugipsuota jos kairė ranka. Medikai sakė, jog jai yra padarytas stiprus kairės rankos sumušimas. Civilinio ieškinio ji nereikš (t. 1, b. l. 1 – 14, 67 – 70).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, S. M. pareiškė, jog 2020 m. balandžio 17 d. apie 12 val. 30 min. namuose adresu (duomenys neskelbtini) ją sumušė jos sugyventinis M. R., kuris sudavė jai smūgius į kairę ranką bei kairę koją ir dėl to ji patyrė fizinį skausmą. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji S. M. apklausa bei apžiūrėta ir užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 1 – 14).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. balandžio 17 d. 13 val. 36 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos S. M. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) ją sumušė jos sugyventinis. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 33 – 36).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus specialisto A. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 17 d. 14 val. 49 min. buvo gautas (duomenys neskelbtini) medikės telefoninis pranešimas apie tai, kad į Alytaus apskrities S. K. ligoninės priėmimo skyrių buvo pristatyta S. M., kurią namuose sumušė jos sugyventinis. S. M. buvo nustatytas kairės rankos sumušimas, suteikus medicininę pagalbą, ji išleista gydytis į namus (t. 1, b. l. 37).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjo G. Š. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2020 m. balandžio 17 d. apie 13 val. 33 min. buvo gautas nurodymas nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur moterį sumušė jos sugyventinis. Nuvykus į įvykio vietą apie 13 val. 40 min, juos pasitiko S. M., kuri paaiškino, kad namuose, matant jos mažamečiams vaikams S. G., S. G. ir I. G., ją sumušė jos sugyventinis M. R., kuris, pasiėmęs krepšį su savo asmeniniais daiktais, pasišalino. Tuomet S. M. buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, kurios darbuotojai išsivežė ją detalesnei apžiūrai į Alytaus apskrities S. K. ligoninę. Į įvykio vietą taip pat buvo atvykę ir socialinės darbuotojos, kurias išsikvietė pati pranešėja S. M., kurios nepilnamečius vaikus tos socialinės darbuotojos palydėjo pas jų giminaičius. Dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 38 – 39).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 357/2020 (06) nurodyta, jog S. M. kliniškai nustatyta kairio dilbio sumušimas, odos nubrozdinimai kairiame dilbyje. Sužalojimas padarytas veikiant kairį dilbį kietu buku žalojančiu daiktu, smogiant juo arba į jį atsitrenkiant. Sužalojimas galėjo būti padarytas pateiktoje užduotyje nurodytu laiku ir galėjo būti padarytas pateiktoje užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (t. 1, b. l. 80).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 27 d. kaltinamasis M. R. savanoriškai pateikė dokumentą, patvirtinantį Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos žalos dėl nukentėjusiosios S. M. gydymo atlyginimą (t. 1, b. l. 179 – 181, 182).

Nukentėjusioji S. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog 2020 m. gegužės 6 d. apie 2 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto koridoriuje prieš ją smurtavo jos sugyventinis M. R., kuris vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairės pusės veido sritį, prie akies ir dėl to ji jautė fizinį skausmą. Jų konfliktas kilo dėl to, kad M. R. grįžo į namus būdamas neblaivus ir ši jam pasakė, kad jis važiuotų į savo namus ir neblaivus nebūtų jos namuose. Tuomet M. R. nuėjo į balkoną ir ten miegojo apie 4-5 valandas. Kai M. R. atsibudo, jis pradėjo toliau ją įžeidinėti, vadino „žertva“, „kale“. Tuomet ji pasakė M. R., kad šis eitų toliau miegoti į balkoną, tačiau tai jam labai nepatiko. Tuomet ji nulipo nuo lovos, kuri yra kambaryje, ir ėjo link koridoriaus. Tuo metu ji norėjo paskambinti į policiją. Tai pamatęs, M. R. pribėgo prie jos, atėmė iš jos telefoną ir iš karto sudavė jai į veidą. Jie abu tuo metu buvo koridoriuje. Po suduoto šio smūgio ji krito ir atsidūrė laiptinėje, kadangi jos buto durys buvo atrakintos ir jos lengvai atsidaro. Tada ji grįžo į savo butą, nuėjo prie M. R., kuris jau buvo kambaryje, ir gražiai jo paprašė, kad šis atiduotų telefoną. Ji pasakė M. R., kad viskas yra gerai ir pati jau eina miegoti. Tuomet M. R. atidavė jai telefoną ir pats nuėjo į balkoną, o ji pati tuo metu išėjo į laiptinę ir paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu 112. Tuo metu namuose buvo ir jos mažamečiai vaikai, kurie miegojo kitame kambaryje. Prieš šį įvykį M. R. į namus buvo sugrįžęs 2020 m. gegužės 5 d. apie 18.00 val. M. R. prieš ją smurtavo jau antrą kartą ir mėnesio laikotarpyje jau buvo pradėtas vienas ikiteisminis tyrimas, kadangi tąkart ji parašė pareiškimą. Šį kartą ji atsisakė rašyti pareiškimą, nes bijo, jog jos sugyventinis M. R. bus uždarytas įkalinimo įstaigoje;

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji S. M. parodė, jog ji tvirtina savo ankstesnius parodymus. Nori tik papildyti bei patikslinti, jog kai 2020 m. gegužės 6 d. M. R. sudavė jai vieną smūgį kumščiu į veido sritį, tai dėl to jai buvo sukeltas tik vienkartinis fizinis skausmas. Taip pat dėl šio smūgio jai buvo likęs patinimas ir paraudimas, tačiau ji užsitepė dantų pastos ir viskas atslūgo. Jokių kraujosruvų nebuvo likę. Dėl to jai suduoto smūgio ji kreipėsi į policiją. Ji pati nekvietė greitosios medicinos pagalbos ir nesikreipė į medikus dėl jai suduoto smūgio, nes tikrai tam nebuvo jokio reikalo. Ji atsisako vykti pas teismo medicinos ekspertus, nes jai nėra likę jokių sužalojimų. Jai yra išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Ji nereikš civilinio ieškinio. Ji sutinka ir nori, kad M. R. ir toliau gyventų kartu su ja, kadangi jis padeda jai prižiūrėti ir auginti jos vaikus. M. R. jos atsiprašė ir ji jam atleido. Šiuo metu jie abu bendrauja su psichologe ir taip bando išsaugoti savo tarpusavio santykius. Jos manymu, M. R. panaudojo fizinį smurtą jos atžvilgiu dėl to, kad tąkart buvo padauginęs alkoholio. M. R. tikrai neturi problemų dėl alkoholio vartojimo, jis retai vartoja alkoholinius gėrimus. Išgėręs alkoholio, M. R. įprastai būna ramus ir eina miegoti. Ji pati visiškai nevartoja alkoholio (t. 1, b. l. 71 – 74, 113 – 116).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. D. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, jog 2020 m. gegužės 6 d. apie 2 val. 25 min. (duomenys neskelbtini) esančio buto koridoriuje prieš ten gyvenančią S. M. smurtavo jos sugyventinis M. R., kuris sudavė jai vieną kartą kumščiu į kairės pusės veido sritį, prie akies. Dėl to S. M. jautė fizinį skausmą, taip pat buvo matomas likęs sužalojimas jos veido srityje (t. 1, b. l. 22 – 23).

Iš Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. nuo 3 val. 25 min. iki 3 val. 38 min. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esantis butas. Apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 87 – 91).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. B. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje nurodyta, jog 2020 m. gegužės 6 d. S. M. pareiškė, jog jos sugyventinis M. R. sudavė kumščiu jai vieną smūgį į veido sritį dėl to, kad ši papriekaištavo jam dėl girtavimo. 3 val. 1 min. alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0094, M. R. buvo nustatytas 2,84 promilių neblaivumas. S. M. buvo blaivi, jai nustatytas 0,00 promilių blaivumas. Šiame tarnybiniame pranešime pažymėtas S. M. prie kairės akies matomas patinimas, kuris buvo užfiksuotas ir fotonuotraukose (t. 1, b. l. 92 – 97).

Iš policijoje registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. gegužės 6 d. 2 val. 29 min. buvo gautas ir užregistruotas pranešėjos S. M. pranešimas apie tai, jog adresu (duomenys neskelbtini) neblaivus jos sugyventinis elgiasi agresyviai, puola muštis ir neleidžia vaikams miegoti. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino, dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (t. 1, b. l. 98 – 100).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis M. R., mušdamas savo šeimos narį – sugyventinę S. M., sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai ją sužalojo ir tuo jis padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis M. R., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. M. R. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (t. 1, b. l. 189 – 192, 193 – 195).

Dėl bausmės skyrimo bei kardomųjų priemonių panaikinimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis M. R. padarė dvi baigtas, visiškai analogiškas nusikalstamas veikas, kurias baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Abu šiuos nagrinėjamus nusikaltimus kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis M. R. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas tris kartus ir dar tebeturi neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (t. 1, b. l. 132 – 135, 137 – 140; BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). M. R., būdamas jau teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas už juos neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė du naujus tyčinius nusikaltimus, todėl baudžiamojo įstatymo prasme jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). M. R. yra baustas ir administracine tvarka bei turi dar neįvykdytų administracinių nuobaudų (t. 1, b. l. 128 – 130, 131). Kaltinamasis yra nevedęs, jis turi du mažamečius vaikus (t. 1 b. l. 122 – 123). M. R. yra nedirbantis ir net neregistruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (t. 1, b. l. 143, 144). Kaltinamasis psichikos ir priklausomybės ligų įskaitose neįrašytas, abejonių dėl jo pakaltinamumo nėra (t. 1, b. l. 126 – 127). Nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. R. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs abi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 154 – 156, 167 – 170, 175 – 178). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; t. 1, b. l. 92 – 97).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis M. R. padarė dvi visiškai analogiškas nusikalstamas veikas prieš tą patį asmenį – prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. M. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. R. jau antrą kartą iš eilės yra teisiamas už smurtavimą artimoje aplinkoje (t. 1, b. l. 132 – 135, 137 – 140). Tokia nustatyta aplinkybė kaltinamąjį charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnių bausmių tikslai nebuvo pilnai pasiekti bei įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė net dvi naujas smurtines nusikalstamas veikas prieš savo šeimos narį. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, kaltinamojo M. R. asmenybę, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamas veikas padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, bus pilnai įgyvendinta už abi nusikalstamas veikas jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis pilnai atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamasis M. R. padarė dvi atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriama bausmė už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskiriama ir galutinė subendrinta bausmė. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas paskirtas bausmes sudeda iš dalies, tai yra prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedama švelnesnė bausmė (BK 63 straipsnio 1 dalis, 4 dalis).

Kaltinamojo M. R. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam M. R. buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytiniai pasižadėjimai neišvykti (t. 1, b. l. 183 – 185, 186 – 188). Šios kardomosios priemonės M. R. panaikinamos tik pradėjus jo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

Prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis). Pažymėtina, jog baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Kaip jau minėta, kaltinamasis M. R. padarė du smurtinius nusikaltimus prieš savo šeimos narį – sugyventinę S. M. Verta dar kartą akcentuoti, jog M. R. jau ir anksčiau buvo teistas už smurtavimą savo artimoje aplinkoje. Tokia aplinkybė leidžia pagrįstai teigti, jog M. R. yra linkęs smurtauti prieš sau artimiausius žmones. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes bei siekiant pilnai įgyvendinti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį, M. R. kartu su bausme skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72² straipsnis).

Dėl civilinio ieškinio

Ikiteisminio tyrimo metu civilinė ieškovė Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 89,17 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiosios S. M. gydymo išlaidų atlyginimo (t. 1, b. l. 45 – 46, 48). Dar ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis M. R. šį ieškinį pilnai atlygino ir pateikė tai patvirtinantį dokumentą (t. 1, b. l. 179 – 181, 182). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas (BPK 115 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. balandžio 17 d. padarytas nusikaltimas), ir nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

M. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2020 m. gegužės 6 d. padarytas nusikaltimas), ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu M. R. paskirtas bausmes subendrinti, jas iš dalies sudedant, tai yra prie griežtesnės 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmės pridėti dalį – 6 (šešis) mėnesius švelnesnės laisvės apribojimo bausmės ir paskirti jam galutinę subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, M. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam galutinę 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį šios bausmės vykdymo metu:

1) būti namuose nuo 22.00 val. iki 5.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

2) pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

3) per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti M. R. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti jį šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti M. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinius pasižadėjimus neišvykti.

Procesą dalyje dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Išaiškinti nuteistajam M. R. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam M. R.