- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-20
- Bylos Nr.
- e2-32260-1094/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26030-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irena Bielskytė
- Ieškovas
- A. B., Z. V.
- Atsakovas
- J. B.
- Advokatai
- Kęstutis Černiauskas
- Kategorijos
- 2.3.3.4Tėvystės nustatymas
- 2.3.3.5Tėvystės (motinystės) nuginčijimas
dalyvaujant ieškovams A. B., Z. V. (Z. V.), ieškovų atstovui advokato padėjėjui Kęstučiui Černiauskui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų A. B. ir Z. V. (Z. V.) ieškinį atsakovui J. B. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovai A. B. ir Z. V. (Z. V.) kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad atsakovas J. B. nėra nepilnametės M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) (toliau – nepilnametis vaikas, vaikas, dukra), biologinis tėvas; panaikinti nepilnametės M. B. gimimo įraše Nr. 186 esančius duomenis, kad vaiko tėvas yra J. B.; nustatyti, kad nepilnamečio vaiko M. B. tėvas yra Z. V. (Z. V.).
2. Ieškovė nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), susituokė su atsakovu. Sutuoktiniai kartu gyveno iki 2017 m. pabaigos, nuo šio laiko bendro ūkio nevedė ir kartu negyveno. 2019 m. rugpjūčio 6 d. Vilniaus regiono apylinkės teismas, civilinėje byloje Nr. e2YT-7216-7371/2019, nutraukė A. B. ir J. B. santuoką. 2018 m. pradžioje ieškovė susipažino su ieškovu – Z. V., su kuriuo pradėjo palaikyti artimus santykius ir vesti bendrą ūkį. 2018 m. pabaigoje A. B. pastojo, jokių lytinių santykių su kitais vyrais, išskyrus ieškovą, nurodytu laikotarpiu neturėjo. (duomenys neskelbtini) ieškovai susilaukė dukros M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) Vaikas gimė ieškovei ir atsakovui vis dar esant santuokoje, dėl to vaiko gimimo įraše tėvu nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o tuo metu buvęs ieškovės sutuoktinis – J. B.. Vaiko gimimo liudijime nurodyta tėvystė neatitinka tikrovės, atsakovo J. B. tėvystė yra formali. Atsakovas J. B. nėra ir negali būti vaiko biologinis tėvas, kadangi ieškovei pastojant ji su atsakovu negyveno ir nepalaikė jokių artimų santykių jau daugiau nei 1 metus. Ieškovas visuomet pripažino savo tėvystę vaikui, nuo pat jo gimimo materialiai išlaiko vaiką, rūpinasi jo auklėjimu, priežiūra bei kasdienių vaiko ir ieškovės poreikių tenkinimu. Po vaiko gimimo ieškovai su vaiku visi kartu gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikas nepažįsta atsakovo J. B. ir niekados nėra jo matęs. Ieškovai įsitikinę, kad vaikas turi žinoti, kas yra tikrasis jo tėvas, toks žinojimas turi būti įteisintas ir tai atitiktų nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus augti sveikoje, harmoningoje aplinkoje, teises į šeimos ryšius bei viešąjį interesą, kuriuo siekiama užtikrinti teisinį aiškumą ir apibrėžtumą šeimos teisiniuose santykiuose.
Atsiliepimas
3. Atsakovas J. B. atsiliepime sutiko su ieškinio reikalavimu nuginčyti jo tėvystę nepilnamečiam vaikui. Nurodė, kad tikrai nėra M. B. biologinis tėvas. Papildomai paaiškino, kad vaikas ieškovei gimė (duomenys neskelbtini), t. y. praėjus beveik 2 metams nuo jų faktinio išsiskyrimo. Vaiko nėra matęs, taip pat nėra jokia forma prisidėjęs prie jo išlaikymo ir rūpinimosi. Atsakovas įsitikinęs, kad vaiko tėvas yra Z. V.. Sutinka, kad vaiko interesus labiausiai atitiks situacija, kai bus pakeisti neteisingi gimimo įraše esantys duomenys apie vaiko tėvą, ateityje ieškovams sudarius santuoką vaikas gyvens visavertėje šeimoje, atitinkančioje tiek nepilnamečio vaiko, tiek jo, tiek ir ieškovų interesus. Prašo teismo neskirti papildomos DNR ekspertizės, bylą nagrinėti nedalyvaujant.
4. Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad prieštarauti ieškinio reikalavimui nuginčyti tėvystę neturi pagrindo, ieškinys pareikštas išimtinai nepilnamečio vaiko interesais. Ieškovai su nepilnamete M. B. gyvena dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), priklausančiame ieškovės senelei A. P. Mergaitė turi atskirą lovytę tėvų miegamajame, kitus reikalingus kūdikiui daiktus, žaislus, ugdymosi priemones, jai sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos.
5. Teismo posėdžio metu ieškovai ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
6. Atsakovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 1 dalis). Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad jam žinoma apie nagrinėjamoje byloje 2019 m. lapkričio 4 d., 13.00 val. paskirtą parengiamąjį teismo posėdį, apie posėdžio datą ir vietą informuotas tinkamai. Kadangi ginčo nėra, prašo bylą nagrinėti atsakovui nedalyvaujant.
7. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai, pateiktas prašymas bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas
8. Byloje nustatyta, kad: 1) Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini) įregistruota ieškovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) santuoka (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)); 2) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta; 3) nepilnametė M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra ieškovės A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra, kurios gimimas buvo įregistruotas Šalčininkų rajono Civilinės metrikacijos skyriuje (duomenys neskelbtini). gimimo įrašu Nr. (duomenys neskelbtini); vaiko tėvu įrašytas J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)
Dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo
9. Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Jungtinių tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Šios teisės užtikrinimą laiduoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas.
10. Pagal CK 3.150 straipsnio 1 dalį nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje, CPK 389 straipsnyje įtvirtinta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai (eksperto išvada) ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo tėvo gyvenimas, bendras auklėjimas, išlaikymas ir kiti įrodymai. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų – šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien įrodomųjų faktų pagrindu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2011; ir kt.).
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą teisinę praktiką yra pasisakęs, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis). Dėl to ginčijant tėvystę kartu turi būti keliamas reikalavimas nustatyti kito asmens tėvystę. Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
12. Ieškovai prašo nuginčyti J. B. tėvystę M. B. Ieškovai šį savo reikalavimą motyvuoja tuo, kad dukros gimimo liudijime tėvu nurodytas ne biologinis vaiko tėvas, o tuo metu buvęs ieškovės sutuoktinis J. B. (vaikui gimus ieškovė ir atsakovas vis dar buvo santuokoje). Šalys nurodo, kad atsakovas nėra ir negali būti vaiko biologinis tėvas, kadangi ieškovei pastojant ji su atsakovu negyveno ir nepalaikė jokių artimų santykių jau daugiau nei 1 metus. Vaiko gimimo liudijime nurodyta tėvystė neatitinka realybės, atsakovo J. B. tėvystė yra formali. Atsakovas J. B. atsiliepime patvirtino ieškovų nurodomas aplinkybes, kad jis negali būti vaiko biologinis tėvas. Ieškovai teismo posėdyje palaikė ieškinio reikalavimą dėl tėvystės M. B. nuginčijimo ir nustatymo, prašė nustatyti, kad ieškovas yra dukros biologinis tėvas. Patvirtino, kad jam niekada nėra kilę abejonių dėl vaiko kilmės, jis vaiką augina, auklėja, teikia išlaikymą.
13. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad atsakovo ir ieškovės santuoka nutraukta Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu, tačiau dar prieš kreipiantis į teismą dėl santuokos nutraukimo, buvę sutuoktiniai bendro gyvenimo negyveno ilgiau nei vienerius metus, atsakovas jokių artimų santykių su ieškove nepalaikė. M. B., gimusios (duomenys neskelbtini) gimimo įraše (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tėvu buvo įrašytas buvęs sutuoktinis J. B. Procesiniuose dokumentuose, tiek ieškovai, tiek atsakovas teigė, kad jiems visuomet buvo žinoma, kad vaiko biologinis tėvas nėra atsakovas J. B.. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad jam niekada nebuvo kilusi abejonė, jog dukros biologinis tėvas yra jis, tokių abejonių nėra ir bylos nagrinėjimo metu. Anot ieškovų, dukra nuo gimimo auga faktinėje šeimoje su biologiniu tėvu – ieškovu Z. V., kuris ja rūpinasi, auklėja, išlaiko.
14. Tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodo, kad neturi pagrindo prieštarauti ieškiniui (CK 3.153, 3.178 straipsniai).
15. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionalinės teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis, CK 3.161 straipsnis). Ši teisė gali būti įgyvendinama tik nustatant tikrąjį vaiko tėvą. Be to, už vaiko teisių įgyvendinimą yra atsakingi jo tėvai (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, CK 3.155 straipsnis), todėl vaiko kilmės nustatymas yra pagrindas nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimą atsakingus asmenis.
16. Teismas, spręsdamas dėl minėto prioritetinio vaiko intereso žinoti tiesą apie savo genetines šaknis bei nesant ginčo tarp šalių dėl to, kas yra vaiko M. B. biologinis tėvas, vertina šios kategorijos bylose didelę reikšmę turinčius įrodomuosius faktus, kurie pagal įstatymą sudaro tėvystės nustatymo pagrindą (CPK 376, 389 straipsnis, CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Tai yra, teismas atsižvelgia į tai, kad bylos šalys laikosi vieningos pozicijos, kad vaiko M. B. motina su buvusiu sutuoktiniu J. B. kartu negyveno ir jokių artimų santykių nepalaikė dar prieš santuokos nutraukimą, kad ieškovai kurį laiką palaikė artimus ryšius, nuo pat nėštumo pradžios ieškovas žinojo, kad ieškovė laukiasi jo vaiko, nuo gimimo ieškovas rūpinasi savo vaiku, jį išlaiko ir visapusiškai dalyvauja jo gyvenime. Taigi nuoseklūs byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai rodo, kad tarp vaiko ir ieškovo yra susiformavę tėvo ir vaiko faktiniai (lot. „de facto“) ryšiai, tuo tarpu atsakovas J. B. vaiko tėvu įrašytas vaiko gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija ir juos sieja tik teisinis ryšys (lot. „de jure“) (CK 3.138 straipsnis, 3.140 straipsnio 2 dalis).
17. Remdamasis išdėstytu, teismas pripažįsta byloje įrodyta, kad atsakovas J. B. negali būti nepilnamečio vaiko M. B. tėvas, o netiesioginių įrodymų visuma pagrindžia ieškovų pareiškimą, kad vaiko biologinis tėvas yra ieškovas Z. V. (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 185, 187 straipsniai, CK 3.149 straipsnis). Esant nurodytam, ieškovų reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 3.150, 3.151 straipsniai, 3.148 straipsnio 1 dalis). Pripažintina, kad atsakovas J. B. nėra vaiko M. B. biologinis tėvas, o M. B. nėra jo dukra. Taip pat pripažintina, kad Z. V. yra M. B. tėvas, o ji yra Z. V. dukra.
18. Teismas laiko, kad šiuo konkrečiu atveju J. B. tėvystės nuginčijimas ir Z. V. tėvystės nustatymas nepažeis nepilnametės M. B. interesų, nes vaikas nelieka be tėvo, o su biologiniu tėvu (ieškovu), minėta, juos sieja faktiniai, socialiniai, emociniai šeimos ryšiai. Dėl to vaiko ir atsakovo J. B. teisinio ryšio nutraukimas ir teisinio ryšio su ieškovu Z. V. nustatymas, teismo vertinimu, yra teisingas tiek teisine, tiek moraline prasme.
19. Be to, teismas pažymi, kad savo laiku duomenų apie vaiko kilmę įrašymas gimimo įraše vadovaujantis tėvystės prezumpcija (CK 3.138 straipsnis), nepaneigia vaiko prioritetinio intereso ne tik žinoti savo tėvą, bet ir turėti tikrovę atitinkantį įrašą apie tėvą bei tėvyste grindžiamų vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninių ir turtinių teisių bei pareigų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
21. Ieškovai paduodami ieškinį sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovo priteisti jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nespręstinas.
22. Nagrinėjamu atveju teisme patirta 3,52 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Vilniaus miesto apylinkės teismo pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, vadovaudamasis CPK 96 straipsnio 5 dalimi, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259–260, 375–380, 392, 394–399 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) nėra J. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Nustatyti, kad Z. V. (Z. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) yra M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) tėvas, o M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) yra Z. V. (Z. V.) (a. k. (duomenys neskelbtini) dukra.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.