- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-07-24
- Bylos Nr.
- 1-2424-1009/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25785-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Kazlauskienė
- Kaltinamasis
- S. K.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Kazlauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorės L. L. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo medžiagą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-25785-19, kurioje
S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:
1. 2006-07-01 Kauno rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 2 dalį ir 290 straipsnį – 30 parų arešto bausme;
2. 2013-11-15 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus, – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose ir organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;
3. 2014-08-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausme, bausmę atliko 2014 m. spalio 10 d.;
4. 2016-04-18 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme, bausmė atlikta 2016-08-12;
5. 2017-02-07 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 (vieneriems) metams;
6. 2017-03-30 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 140 str. 2 d. – 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 65 straipsniu, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridėta dalis Kauno apylinkės teismo 2017-02-07 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės, paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams. 2017-12-12 paleistas iš pataisos namų atlikęs bausmę, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. K. 2019 m. birželio 19 d. apie 16. 00 val. (duomenys neskelbtini), kambaryje, konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia kumščiu sudavė tris smūgius V. K. į galvą ir tokiu būdu ją mušdamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą.
Kaltinamasis S. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 19 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), pas jo pažįstamą V. K. kambaryje kilo konfliktas dėl priežasčių, kurių jis nepamena. Vartojo dviese alkoholį, pašalinių asmenų nebuvo. Tada jis „iš nervų“ ranka, bet nestipriai, trenkė V. K. vieną kartą į vienos pusės skruostą, o paskui trenkė tris smūgius kumščiu jai į dešinės pusės skruostą, šie smūgiai buvo stiproki. Sutinka, kad V. K. galėjo skaudėti. Buvo įsikarščiavęs (b. l. 120-121).
Motyvuojamoji dalis
Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta byloje surinktų faktinių duomenų visuma.
Nukentėjusioji V. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su S. K. nėra sugyventiniai, kartu negyvena, bendro ūkio neveda jau kokius dvejus metus. S. K. gyvena kitu adresu. 2019 m. birželio 19 d. dieną paskambino S. K. ir jį pakvietė išgerti alkoholio. Šis nupirko du butelius „Bičiulių“ degtinės, kuriuos abu ir išgėrė. Apgirto. Pašalinių asmenų, kitų sugėrovų namuose nebuvo. Apie 16.00 val. kilo konfliktas, nes S. K. norėjo pas ją likti miegoti. O ji nenorėjo, kad šis liktų, todėl paprašė išeiti. S. K. nesutiko ir kumščiu jai trenkė vieną kartą į kairę galvos pusę ir tris kartus į dešinę galvos pusę. Jis jokių sužalojimų nepadarė, tik sukėlė fizinį skausmą, jai skaudėjo. Ji pagriebė telefoną, išbėgo iš kambario į laiptinę ir ten iškvietė policiją (b. l. 31-33).
Iš 2019 m. birželio 19 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, jog atvykusiems policijos pareigūnams V. K. paaiškino, kad jai su S. K. susipykus dėl dingusio alkoholio, pastarasis jo neradęs apie 16.00 val. jai trenkė į galvą apie 4 kartus, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą (b. l. 18-21).
2019 m. birželio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas su garsu. Užfiksuota, kad V. K. pareigūnei sako ir rodo, kad S. K. jai trenkė į galvą (b. l. 49-51).
2019 m. birželio 28 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad perklausytas garso įrašas, gautas iš bendrojo pagalbos centro. Užfiksuota, jog V. K. pranešė, kad ją rankomis sumušė sugyventinis (b. l. 46-48).
Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Ne. 1257 užfiksuota, kad 2019 m. birželio 19 d. 20:21:27 val. S. K. nustatytas 2,47 promilių girtumas (b. l. 124)
Vadovaujantis BK 2 straipsnio nuostatomis asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, jei jo veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį.
Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 straipsnio1 dalyje nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.
Kaltinamojo S. K. parodymai, kad jis tarpusavio konflikto metu „iš nervų“ ranka, bet nestipriai, trenkė V. K. vieną kartą į vienos pusės skruostą, o paskui trenkė tris smūgius kumščiu jai į dešinės pusės skruostą ir šie smūgiai buvo stiproki, atitinka ir nukentėjusiosios V. K. parodymus, kad kaltinamasis kumščiu jai trenkė vieną kartą į kairę galvos pusę ir tris kartus į dešinės galvos pusę, tuo jai sukeldamas fizinį skausmą. Šie nukentėjusiosios parodymai sutampa ir papildo tiek kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotą garso įrašo perklausą su jos pranešimu bendrajam pagalbos centrui, tiek tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei vaizdo įrašo su garsu peržiūroje užfiksuotus jos paaiškinimus į įvykį atvykusiems pareigūnams. Šie įrodymai tarpusavyje susiję ir sudaro vieningą visumą. Tuo tarpu kaltinamojo veiksmų skaičius ir pobūdis (nukentėjusiajai sudavė tris stiprius smūgius į galvą) neleidžia abejoti, jog jis suprato ir numatė, kad tokiu būti gali nukentėjusiajai sukelti fizinį skausmą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodytą kaltinamojo ir nukentėjusiosios ryšį – sugyventiniai, tačiau kaltinamasis S. K. paaiškino, kad V. K. yra jo pažįstama; nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad su kaltinamuoju jie nėra sugyventiniai, kartu negyvena, bendro ūkio neveda jau kokius dvejus metus, S. K. gyvena kitu adresu. Kasacinis teismas spręsdamas, ar buvusių sugyventinių santykiai nusikalstamos veikos padarymo metu savo turiniu gali būti priskiriami šeimos narių santykiams, pažymėjo, kad, sprendžiant apie šeimos santykių buvimą, reikia vertinti tų santykių turinį: kartu gyvenančių asmenų požiūrį vienas į kitą, tarpusavio atsakomybės supratimą, atitinkamą pareigų prisiėmimą vienas kitam. Kartu teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pateiktą šeimos sampratos išaiškinimą (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), kuriame nurodyta, kad konstitucinė šeimos samprata grindžiama šeimos narių tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prieraišumu, pagalba ir panašiais ryšiais bei savanorišku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas, t. y. santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi. Nagrinėjamu atveju S. K. ir V. K. nebuvo sutuoktiniai, nors anksčiau gyveno kartu, nesudarę santuokos, tačiau vėliau išsiskyrė, aptariamos nusikalstamos veikos padarymo kartu nebegyveno ir bendro ūkio nebevedė, jų nebesiejo artimas emocinis ryšys, todėl nusikalstamos veikos padarymo metu tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo egzistavę santykiai negali būti vertinami kaip pagrįsti tarpusavio atsakomybe, savanoriškais abipusiais įsipareigojimais (finansiniais ir kitokiais), tvirtais emociniais tarpusavio ryšiais ir emociniu prieraišumu, siekiu sukurti šeiminius santykius, todėl savo turiniu nebūdingi šeimos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-77-942/2017).
Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad kaltinamajam S. K. inkriminuota nusikalstama veika yra teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamasis kaltas, todėl baustinas.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą. Kaltinamasis sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokuroro jiems siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 140– 142, 144).
Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, t. y. atsižvelgia į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininkų asmenybes, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
S. K. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant S. K. asmenybę pažymėtina, kad jis praeityje teistas šešis kartus, dėl analogiškų nusikalstamų veikų tos pačios nukentėjusiosios atžvilgiu, kas rodo, jog nusikaltimų darymas yra dėsninga jo gyvenimo būdo išraiška (b. l. 83–91; LITEKO duomenys); administracine tvarka baustas (b. l. 71–82); psichiatrinių ligų gydymas – nesigydė/nesilankė (b. l. 62); priklausomybės ligų gydymas – nuo 2017 m. liepos 3 d. įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę. Diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 65); Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. liepos 4 d. specialisto išvadoje Nr. 93TPK-769/2019 nurodyta, kad S. K. teismo psichiatrijos ekspertizę skirti netikslinga (b. l. 70); nedirbantis, užimtumo tarnyboje registruotas (b. l. 92, 93); šeiminė padėtis – nevedęs. S. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 dalies 1 punktas), o jo baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BPK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. K. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokuroro siūlomą šios straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, šios bausmės dydį nustatant artimą įstatyme nustatytam šios bausmės rūšies vidurkiui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 6 dalies 4, 5 punktuose numatyti įpareigojimai – neatlygintini darbai ir gydymasis nuo alkoholizmo (su kuo nuteistasis sutinka – b. l. 144), taip siekiant skatinti jo užimtumą, mažinti galimybę piktnaudžiauti alkoholiniais gėrimai, taip darant teigiamą įtaką jo elgesiui.
Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, todėl jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą galutinę bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. birželio 19 d. 20.00 val. iki 2019 m. birželio 20 d. 15.44 val., iš viso – viena para (b. l. 122–123, 129–131).
Kaltinamajam S. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 134–136), paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu, teismas
nusprendžia:
S. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per vieną mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: gydytis nuo alkoholizmo ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų, per vieną mėnesį išdirbant ne mažiau 10 valandų, sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti S. K. laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. birželio 19 d. 20.00 val. iki 2019 m. birželio 20 d. 15.44 val., iš viso – vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms ir laikyti, kad S. K. yra atlikęs 2 dienas laisvės apribojimo bausmės.
S. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pardėjus vykdyti, panaikinti.
S. K. išaiškinti, kad be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip juos vykdo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.
Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistųjų gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyrius, adresas: Kaunas, Kęstučio g. 37.
Išaiškinti kaltinamajam, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatomis, jis privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.
Išaiškinti kaltinamajam, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios.
Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas BPK nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.