- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-27
- Bylos Nr.
- A-525-868-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00084-2009-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Romanas Klišauskas
- Pareiškėjas
- J. R.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijos, Kauno apskrities viršininko administracijai
- Trečiasis asmuo
- K. V., A. V., V. J. N., S. Č., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Nerija Žeknienė, Rita Petručionytė
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 11.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. R. skundą atsakovams Kauno apskrities viršininko administracijai (teisių perėmėjai Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius), Kauno miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims K. V., A. V., S. Č., V. J. N., Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl aktų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. R. skundu (t. I, b.l.2–8), kurį patikslino (t. I, b.l.131–137, t. II, b.l. 85–90, 126–131), kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydamas:
1) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 23 d. įsakymo Nr. 02-01-11422 dalis, kuriomis atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, S. V., V. Č., V. J. N. ir šiems asmenims grąžintas 0,2533 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 1 133 kv. m žemės plotą (duomenys neskelbtini), Kaune (1, 2, 2.2, 3, 4, 4.2, 5, 6, 6.2, 7 p.);
2) panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 7552 l punktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusios V. Č. vardu (duomenys neskelbtini), Kaune, į 0,0794 ha dalį, 2007 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 7553 1 punktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. J. N., (duomenys neskelbtini), Kaune, į 0,0945 ha dalį, 2007 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. 7554 1 punktą dėl nuosavybės teisių atkūrimo mirusio S. V. vardu (duomenys neskelbtini), Kaune, į 0,0794 ha dalį (dėl nuosavybės teisių atkūrimo 1 133 kv. m žemės plote (duomenys neskelbtini), Kaune);
3) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. A-1935 „ Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ dalį dėl 1 133 kv. m ploto patvirtinimo žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, ribose;
4) įpareigoti Administraciją patvirtinti jam parduodamo namų valdos žemės sklypo dydį 1 922 kv. m (duomenys neskelbtini), Kaune;
5) įpareigoti Kauno apskrities viršininko administraciją (toliau – ir Kauno AVA) priimti sprendimą parduoti jam naudojamą namų valdos 1 922 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune;
6) įpareigoti Administraciją išduoti jam projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą įteisinti savavališkus pastatus – gyvenamąjį namą 2A1Ž su priestatu lalž- jo naudojamos namų valdos 1 922 kv. m žemės sklype (duomenys neskelbtini), Kaune.
Nurodė, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 20 d. nutarimu Nr. 180 patvirtintos Naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai) tvarkos (toliau – ir Tvarka) 2, 2.1 punktus, turėdamas teisę įsigyti nuosavybėn naudojamą namų valdos žemės sklypą, 2003 m. rugpjūčio 26 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno miesto žemėtvarkos skyrių, prašydamas parduoti jo naudojamą 1 752 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune. Pareiškėjas pagal Tvarkos 13.3 punktą pateikė kopiją iš naudojamo žemės sklypo techninės apskaitos bylos, statinių teisinės registracijos dokumentą, tačiau prašymas nebuvo išspręstas. Administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 21 d. įsakymu Nr. A-1935 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ patvirtintas 2 533 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planas (toliau – ir Planas) ir Kauno apskrities viršininkui siūlyta spręsti žemės grąžinimo trečiajam asmeniui klausimą, remiantis patvirtintu sklypo planu. V. J. N., V. Č., S. V. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-11422 ir tos pačios dienos sprendimais Nr. 7552, 7553, 7554 atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, tačiau jis suformuotas neteisėtai, neatsižvelgiant į pareiškėjo interesus. Pažymėjo, jog 2006 m. lapkričio 6 d. žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte Nr. 2005-03-21 pasirašė ne savininkais nurodomi asmenys, bet S. Č., K. V. ir A. V. Tuo tarpu pareiškėjui apie žemės sklypo (duomenys neskelbtini) paženklinimą nebuvo pranešta, žemės sklypas nebuvo pažymėtas riboženkliais, nors į nuosavybei atkurti suformuoto sklypo teritoriją patenka pareiškėjo daržas, dalis tvoros t-3, tvora t-2, kurios buvo pastatytos 1968 metais. Nurodė, kad Administracijos Urbanistikos ir architektūros skyrius 2000 m. balandžio 27 d. patvirtino leidimą tiesti požemines komunikacijas naudojamame 1 752 kv.m. žemės sklype, šių statinių dalis patenka į tretiesiems asmenims sugrąžintos žemės dalį, už tokį žemės sklypą buvo mokami mokesčiai. Pažymėjo, kad pagal inventorinės techninės apskaitos duomenis jis naudojasi 1 752 kv. m žemės sklypu, todėl jis turi teisę jį išsipirkti. Nurodė, jog 2010 metų sausio mėnesį IĮ „Vitmeta“ atliko pareiškėjo naudojamo žemės sklypo matavimus ir nustatė, jog bendras jo naudojamas plotas sudaro 1 922 kv. m, kurio 1 133 kv. m patenka į ginčijamais sprendimais patvirtintą žemės sklypo plotą. Pagal Planą į tretiesiems asmenims grąžintą žemės sklypą patenka dalis jo garažo 4Ilp. Pabrėžė, jog įsakymu neteisėtai, pažeidžiant jo teises, į dvi dalis buvo padalintas jo naudojamas namų valdos žemės sklypas (duomenys neskelbtini), suformuojant jo dalyje dalį (1 133 kv. m) (duomenys neskelbtini) žemės sklypo ir atkuriant nuosavybės teises atsakovams – fiziniams asmenims. Nurodė, jog ginčijami įsakymai ir sprendimai, priimti nuosavybės teisių atkūrimo procese, prieštarauja Tvarkos nuostatoms, Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 12 straipsniui, nes pareiškėjo namų valdos 1 922 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), nėra laisvas, jis yra užstatytas, į tretiesiems asmenims suformuotą sklypą (1 133 kv. m dalį (duomenys neskelbtini)) patenka jo tvoros, daržas, kiemas, nuosavybės teisėmis jam priklausančios požeminės komunikacijos, dalis garažo, todėl ginčijami įsakymai tokia apimtimi neteisėti, turi būti panaikinti. Nurodė, jog 1971 m. lapkričio 1 d. žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi sutartimi jo tėvui A. R., remiantis Kauno miesto DŽDT VK 1970 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 589, buvo įteisinta savavalinė statyba ir neterminuotai išnuomotas 600 kv. m žemės sklypas, pažymėtas Nr. 13, (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame yra vieno aukšto 50 kv. m gyvenamasis namas su kiemo statiniais. 1971 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo tėvui buvo išduotas leidimas Nr. 126/71 savavalinės statybos įteisinimui. Pabrėžė, jog nors inventorinės bylos žemės sklypo plane ir pagal sutartį išnuomotam žemės sklypui Nr. 13 nurodyti skirtingi plotai 600 kv. m ir 1 752 kv. m, tačiau pareiškėjas visada naudojosi 1 752 kv. m žemės sklypu, tai patvirtina inventorinės bylos duomenys. Aleksoto rajono vyr. architektas J. P. 1998 m. lapkričio 19 d. uždėjo grafą „suderinta“ ir nurodė, jog būtinas 1 752 kv. m žemės sklypo detalusis planas. Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės Urbanistikos ir architektūros skyrius 2001 m. gegužės 9 d. suderino 1752 kv. m sklypo toponuotrauką. Nurodė, kad 1991 – 2001 metais buvo mokamas žemės mokestis už 1 752 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, jog Administracija įpareigotina patvirtinti faktiškai jo naudojamą 1 922 kv. m žemės sklypo dydį, o Kauno apskrities viršininkas priimti sprendimą dėl jo pardavimo. Pažymėjo, jog Kauno AVA pateikė 2007 m. lapkričio 22 d. savavališkos statybos aktą Nr. 6-NSS-7, kuriame konstatuota, kad pareiškėjas tariamai stato statinį, kurio statybos metai – 1967. Pripažino, kad jo tėvas A. R. 1967 metais žemės sklype (duomenys neskelbtini) (dabar Nr. (duomenys neskelbtini)) pastatė savavališkus pastatus, tačiau pretendentai į P. V. žemę, žinodami apie tai, savavališkos statybos statinių nereikalavo nugriauti. 2000 m. spalio 23 d. pareiškėjui buvo surašytas reikalavimas Nr. 23-10-00 (toliau – ir Reikalavimas), kuriame, nenustatant termino, nurodyta, kad, remiantis 1996 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos statybos įstatymu Nr. I-1240 ir STR 107.01:99 turi savavališkus statinius nustatyta tvarka įteisinti arba nugriauti. Padarė išvadą, jog 2000 m. spalio 23 d. pripažinta jo teisė įteisinti savavališkai pastatytus gyvenamąjį namą 2A1Ž su priestatu, tokia jo teisė išliko ir turi būti realizuota teismine tvarka, remiantis Reikalavimo pateikimo metu galiojusiomis teisės normomis – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 114 straipsniu, 1996 m. kovo 19 d. Statybos įstatymu, išduodant jam projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno AVA atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 157–160, t. II, b.l. 139–140) su skundu nesutiko.
Nurodė, kad ginčijamas Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 23 d. įsakymas Nr. 02-01-11422 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno m.)“ priimtas, atsižvelgiant į Administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. A-1935 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“ ir į žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ribų Planą. Teigė, jog kol toks Administracijos direktoriaus įsakymas nėra panaikintas, reikalavimas panaikinti Kauno apskrities viršininko sprendimus ir įsakymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo yra priešlaikinis. Žemės savininkas P. V. iki 1940 metų nuosavybės teise Garliavos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėjo 2,02 ha žemės. Prašymus atkurti nuosavybės teises pateikė žemės savininko dukra V. J. N., dukra V. Č. ir sūnus S. V. Pažymėjo, jog su pretendentais į P. V. turėtą žemę neatsiskaityta. Pabrėžė, jog buvusioje žemės savininko P. V. iki 1940 metų žemėvaldos dalyje stovi savavališkai pastatytas gyvenamasis namas 2A1Ž su priestatu lalž, dėl kurio nugriovimo iškelta civilinė byla Nr. 2-2185-199/2009. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) 3 punktą asmuo įgyja teisę pirkti ne visą naudojamą žemės sklypą, bet tik tokio dydžio, koks jis buvo skirtas ir koks jis yra reikalingas teisiškai registruotiems statiniams eksploatuoti. Administracija, vykdydama jai priskirtas funkcijas ir įvertinusi teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, dar 1998 m. lapkričio 19 d. suderino 600 kv. m ploto žemės sklypo ribų plano rengimą su pastaba, kad turi būti likviduoti savavališki statiniai, esantys už sklypo ribos, o ir vėliau (2003-02-11) ant (duomenys neskelbtini), Kaunas, inventorinio plano pažymėjo, kad neprieštarauja žemės sklypo ribų plano rengimui, skirtam 600 kv. m sklypui. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, kad už 600 kv. m ploto sklypo ribos yra jam priklausančių ir teisiškai registruotų statinių, todėl jis nepagrįstai tvirtino, kad turi teisę įgyti nuosavybėn žemės sklypo dalį, patenkančią į suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Pagal Planą savavališkas statinys – gyvenamasis namas 2Alž su priestatu lalž, kurio įsiteisinimo siekia pareiškėjas, yra už 600 kv. m ploto ribos. Kadangi pareiškėjui buvo skirta naudoti tik 600 kv. m, už 600 kv. m ploto sklypo ribos nėra teisiškai registruotų pareiškėjui priklausančių statinių, nėra pagrindo teigti, kad administraciniai aktai priimti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, pažeidžia pareiškėjo teises. Nurodė, jog pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Kauno AVA parduoti J. R. jo naudojamą namų valdos 1 922 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas, yra priešlaikinis. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (toliau – ir Nutarimas Nr. 260) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 16 punktą, parduodamų žemės sklypų dydžius nustato savivaldybės administracijos direktorius, įvertinęs teisinius žemės sklypo suteikimo dokumentus, žemės sklype esančio nekilnojamojo turto teisinio registravimo dokumentus ir patikrinęs detaliajame plane ar nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiame žemės sklypo plane statiniams ar įrenginiams numatytą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Atitinkamai Taisyklių 17 punktas numato, kad žemėtvarkos skyrius parengti valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties projektą gali tik gavęs dokumentus (duomenis) iš savivaldybės administracijos direktoriaus. Pabrėžė, jog tik pateikus apskrities viršininko administracijai savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus parduodamo žemės sklypo dokumentus (duomenis) ir apskrities viršininkui vilkinant priimti sprendimą dėl žemės sklypo pardavimo galėtų atsirasti pagrindas kreiptis į teismą dėl įpareigojimo tokį sprendimą priimti, todėl nesant įstatymo nustatyta tvarka patvirtintų parduodamo žemės sklypo dokumentų (duomenų), negalima Kauno AVA įpareigoti parduoti J. R. naudojamą namų valdos 1 922 kv. m žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas.
Atsakovas Administracija atsiliepimais į skundą (t. I, b.l. 162–169, t. II, b.l. 100–102) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodė, kad 1971 m. lapkričio 1 d. žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi sutartimi pareiškėjo tėvui A. R. buvo skirtas 600 kv. m ploto žemės sklypas. Namų valdos techninės apskaitos byloje pažymėtas 1 752 kv. m ploto žemės sklypas nėra susijęs su suteiktu 600 kv. m ploto žemės sklypu, teisėtai (sutarties pagrindu) suteiktu namų valdos išdėstymui. Todėl pareiškėjas teisėtai gali pretenduoti tik į teisiniu pagrindu skirtą žemės sklypo plotą – 600 kv. m. Pabrėžė, jog IĮ „Vitmeta“ atliktais matavimais nustatytas naudojamas žemės sklypo plotas nepagrįstas jokiu teisiniu pagrindu, dėl to tokie matavimai nelaikytini įrodymu, remiantis kuriuo būtų galima spręsti apie pareiškėjo naudojamą žemės sklypo plotą. Faktinis didesnio žemės sklypo ploto naudojimas, neturint tam teisinio pagrindo, nesuteikia teisės teisėtai pretenduoti į tokio žemės sklypo įsigijimą pagal Nutarimą Nr. 260, o nuosavybės teisių atkūrimas į tokį žemės plotą nesukuria pareiškėjo, neturinčio teisėto pagrindo tokio žemės sklypo valdymui, teisių ir interesų pažeidimo. Pabrėžė, jog tai, kad pareiškėjo tėvas savavališkai valstybinėje žemėje pastatė statinius ir naudojosi didesniu sklypu nei jam priklausė teisėtu pagrindu, nesuteikia teisės pretenduoti į didesnio ploto sklypą pagal Nutarimą Nr. 260. Apie tai, kad, nepažeidžiant galiojančių teisės aktų, nėra galimybės įteistini pareiškėjo statinių, pareiškėjas buvo informuotas Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009 m. birželio 9 d. raštu Nr. 14-R-475-719. Nurodė, kad nuo 2006 m. lapkričio 1 d. įsigaliojęs Statybos įstatymo 28 straipsnis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.103 straipsnis numato vienintelį savavališkos statybos padarinių šalinimo būdą – nugriovimą ir nebesuteikia galimybės įteisinti savavališką statybą. Nors pareiškėjo tėvas 1971 m. lapkričio 1 d. sutarties pagrindu valdė 600 kv. m ploto sklypą, tačiau savavališką statinį pastatė ne teisėtai valdomos žemės ribose, o už jų, pažeisdamas Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kuris nustato, kad statytojas žemės sklypą valdyti turi nuosavybės teise arba kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pareiškėjui dėl savavališkos statybos yra surašyti administraciniai aktai, kurie nenuginčyti, todėl jokio teisinio pagrindo įteisinti savavališkus statinius nėra. Be to, pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad Reikalavime nebuvo nurodytas jo įvykdymo terminas, nes jame nustatytas konkretus reikalavimas – įvykdyti nurodymus iki 2000 m. gruodžio 30 d.
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. N. atsiliepimais į skundą (t. II, b.l. 5–11, 103–110) prašė skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog, priimant ginčijamus aktus, po ilgo laiko pagaliau buvo realizuota pretendentų teisė į nuosavybės teisių atkūrimą į P. V. turėtos žemės dalį, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę turėtose ribose. Nesutiko su teiginiu, kad pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį, jai bendrosios dalinės nuosavybės teise grąžintas žemės sklypas turėtų būti priskirtas valstybės išperkamai žemei. Pareiškėjas nenurodė, kokiais statiniais, kurie įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, užstatytas sklypas ir kokiu pagrindu tokia žemė turėjo būti priskirta valstybės išperkamai. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkūrimas užtruko dėl to, kad pareiškėjo tėvas savavališkai užėmė žemę ir ją užstatė savavališkai pastatytais statiniais. Pareiškėjas, teigdamas, jog buvo pažeista jo teisė privatizuoti 1 922 kv. m žemės sklypą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio sklypo suteikimą jam naudotis. Pareiškėjas savo reikalavimu prašo pripažinti jo teisę į 1 922 kv. m ploto žemės sklypą, nepagrįsdamas ploto padidėjimo ir nenurodydamas tokio reikalavimo pagrindo. Pažymėjo, jog pareiškėjo tėvas A. R., atvykęs iš Prienų rajono Birštono seniūnijos, savavališkai įsikūrė buvusioje jos tėvo žemėje, pasistatė gyvenamąjį namą su priestatu ir 1967 m. spalio 12 d. 0,1752 ha inventorizavo kaip savavališką valdą, kuri iki šiol tebėra savavališka. Kauno miesto Vykdomojo Komiteto 1970 metų sprendimu Nr. 589 A. R. buvo suteiktas 600 kv. m žemės sklypas, kartu jis buvo įpareigotas savavališką pastatą užkelti ant naujų pamatų teisėtai suteiktame sklype, šis reikalavimas buvo pakartotas išduotame statybos leidime, tačiau A. R. jo neįvykdė, pastatą nutempė į kitą vietą, už 600 kv. m sklypo ribos į P. V. buvusią žemę. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Kauno skyriuje 2000 m spalio 23 d. J. R. buvo surašytas reikalavimas Nr. 23-10-00 iki 2000 m. gruodžio 30 d. savavališkus statinius įteisinti įstatymo nustatyta tvarka arba nugriauti. Nors dalis statinių buvo nugriauta, tačiau savavališkas statinys 2A1Ž su priestatu lalž nebuvo nugriauti. Pabrėžė, jog pareiškėjas neturi teisės įsigyti didesnio nei 600 kv. m namų valdos žemės sklypo, jo teisės atkuriant nuosavybės teises nebuvo pažeistos, o reikalavimas dėl savavališkų statinių įteisinimo prieštarauja teisės aktų reikalavimams.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. sprendimu (t. II, b.l. 160–169) skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Nustatė, jog tretieji suinteresuoti asmenys V. J. N., K. V., A. V., S. Č. yra pretendentai atkurti nuosavybės teises į buvusio žemės savininko P. V. iki 1940 metų nuosavybės teise Garliavos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtą 2,02 ha ploto žemės sklypą. Buvusio žemės sklypo savininko dalimi ((duomenys neskelbtini), Kaune) naudojasi pareiškėjas J. R., jame yra savavališkai pastatyti gyvenamasis namas 2A1Ž su priestatu lalž, dėl kurių nugriovimo pagal Kauno AVA ieškinį yra iškelta civilinė byla Nr. 2-2185-199/2009. Tokius statinius 1967 – 1968 metais yra pastatęs pareiškėjo tėvas A. R., kurio teisių perėmėju yra pareiškėjas. Administracijos direktorius 2006 m. gegužės 25 d. priėmė įsakymą Nr. A-1935 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) plano patvirtinimo“, kuriuo patvirtintas 2533 kv. m žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Planas nuosavybės teisių atkūrimo tikslu. Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 02-01-11422 atkurtos nuosavybės teisės mirusio S. V. vardu į jo tėvo P. V. nuosavybės teise Garliavos valsčiuje, (duomenys neskelbtini) kaime turėtą žemę, grąžinant natūra S. V. įpėdiniams bendrosios nuosavybės teise 0,2533 ha žemės sklypo turėtoje vietoje (duomenys neskelbtini), Kaune, dalį – 0,0794 ha (įsakymo 1, 2.2, 4.2, 6.2 p.). 2007 m. spalio 23 d. priimti Kauno apskrities viršininko sprendimai Nr. 7552, Nr. 7553, Nr. 7554, kuriais bendrosios dalinės nuosavybės teise pretendentams atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko žemę. V. J. N. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią buvusio savininko P. V. 0,1117 ha žemės, grąžinant natūra 0,2533 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 0,0945 ha dalį, S. V. (mirusio) vardu atkurtos nuosavybės teisės į jam tenkančią 0,0938 ha žemės, grąžinant natūra 0,2533 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 0,0794 ha dalį, V. Č. (mirusios) vardu atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkančią 0,0938 ha žemės, grąžinant natūra 0,2533 ha žemės sklypo turėtoje vietoje, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, 0,0794 ha dalį. Ginčijamais sprendimais tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžinta natūra buvusiam savininkui priklausiusi žemės sklypo dalis patenka į J. R. naudojamą pagal techninės inventorizacijos duomenis 1 752 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2003 m. rugpjūčio 26d. yra kreipęsis į Kauno apskrities viršininką, prašydamas leisti išsipirkti 1 752 kv. m žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Nusprendė, jog pareiškėjas tokiu klausimu yra kreipęsis ir anksčiau, tai patvirtina Kauno AVA Kauno miesto žemėtvarkos 2001 m. rugpjūčio 21 d., 2003 m. sausio 7 d. raštai. Sprendimas dėl žemės pardavimo J. R. nebuvo priimtas, nes institucijai jis nepateikė visų statinių, esančių minėtame žemės sklype, teisinio registravimo dokumentų. Nurodė, jog 1971 m. lapkričio 1 d. žemės sklypo suteikimo neterminuotam naudojimuisi sutartimi pareiškėjo tėvui A. R. buvo skirtas 600 kv. m ploto žemės sklypas, Kauno miesto vykdomojo komiteto 1970 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 589 „Dėl savavalinių statybų įteisinimo“ A. R. suteiktas žemės sklypas Nr. 14, bendro ploto 600 kv. m, sprendimu jis įpareigotas rekonstruoti statinius, perkeliant ant naujų pamatų. 1971 m. lapkričio 5 d. išduotas statybos leidimas Nr. 126/71 statyti 1 aukšto mūrinį gyvenamąjį namą (savavalinės statybos įteisinimas ant naujų pamatų). Tuo tarpu iš 600 kv. m žemės sklypo plano bei techninio projekto savavalinei statybai įteisinti matyti, jog buvo nurodyta nugriauti arba perkelti už sklypo (600 kv. m) ribų esantį statinį į teisėtu pagrindu paskirto sklypo ribas. Tokie duomenys patvirtina, jog 1971 metais A. R. sodas – daržas, kaip ir nurodomas perkelti statinys, buvo už 600 kv. m paskirto sklypo ribų. Techninės apskaitos byloje žemės sklypo eksplikacijoje pažymėta, kad J. R. (duomenys neskelbtini) išskirta – 600 kv. m, o naudojama – 1752 kv. m. Techninės apskaitos byloje esantys duomenys patvirtina, jog 1 752 kv. m žemės sklypas buvo inventorizuotas, tačiau jokių duomenų apie tai, kad jis būtų sujungtas su teisėtu pagrindu suteiktu 600 kv. m sklypu byloje nėra. Pažymėjo, jog 600 kv. m ploto sklypas 1752 kv. m plote pažymėtas atskiru sklypu. Pabrėžė, jog administracinėje byloje nėra ginčo, jog statiniai 2A1Ž ir la1ž, yra už 600 kv. m sklypo ribų. Jokių įrodymų, patvirtinančių teisėtą viso inventorizuoto sklypo, t. y. 1752 kv. m (atmetus teisėtai suteikto 600 kv. m) bei nurodyto kaip faktiškai naudojamo 1 922 kv. m žemės suteikimo pagrindą teismui nepateikta. Nurodė, kad 2005 m. gegužės 31 d. užfiksuoti kadastro duomenys įrodo, jog pareiškėjo iniciatyva buvo inventorizuoti kiemo statiniai – 3 tvoros, 3 kanalizacijos šuliniai. VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 22 d. pažymėjime pateikti duomenys patvirtina, jog J. R. nuosavybės teise yra registruoti statiniai: pastatas – gyvenamasis namas (1A1p), ūkinis pastatas (3I1p), pastatas –garažas (4I1p), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai, viso 3 vnt.). VĮ Registrų centro įraše nurodyta, jog tokie (kiemo) statiniai priklauso pastatui 1A1p, t. y. jo priklausiniai. Tuo tarpu iš Plano, UAB „Žemėtvarkos darbai“ teismo pareikalavimu parengto plano bei techninės apskaitos bylos duomenų matyti, jog minėta tvora ir kanalizacijos šuliniai neišeina iš 600 kv. m žemės sklypo ribų, o dėl kitų pareiškėjo nurodytų kiemo statinių teisinę registraciją patvirtinančių dokumentų teismui nepateikta. Pažymėjo, jog statinys 2A1Ž pagal techninės apskaitos duomenis įvardintas gyvenamuoju namu, tesudaro 12,85 kv. m bendro ploto, jo priklausinys la1ž- tik 2,66 kv. m ploto. Pabrėžė, jog Nutarimo Nr. 260 3 punkto nuostatos asmeniui suteikia teisę pirkti ne visą naudojamą žemės sklypą, bet tik tokio dydžio, koks yra naudojamas pagal techninės apskaitos duomenis teisiškai registruotiems statiniams eksploatuoti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalies nuostatos taip pat nesuteikia teisės pareiškėjui įsigyti didesnio dydžio žemės sklypą negu suteiktas 600 kv. m žemės sklypas vykdomojo komiteto sprendimu, nes minėtame įstatyme reikalaujama sąlyga, jog statiniai privalo priklausyti asmeniui nuosavybės teise, yra neįvykdyta. Atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. gruodžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1145/2003 ir pabrėžė, jog ginčo statiniai teisiškai neįregistruoti, ginčo sklype nesant teisėtų statinių, nėra pagrindo taikyti Nutarimo Nr. 260 nuostatas dėl sklypo dalies išsipirkimo, nes jie kaip teisiniai objektai neegzistuoja, todėl žemės sklypas jų eksploatavimui negali būti formuojamas ir parduodamas.
Pažymėjo, jog pareiškėjas reikalavimą įpareigoti Administraciją išduoti jam projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą statiniams yra pareiškęs 2009 m. balandžio 15 d., todėl tokio pobūdžio ginčui taikomos kreipiantis į teismą galiojančios CK 4.103 straipsnio (VIII-1864 red.), Statybos įstatymo 28 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2006-10-17) nuostatos, kurios nebenumato galimybės įteisinti savavališkai pastatytus statinius. Aplinkybę, jog tokie statiniai yra savavališki patvirtina Reikalavimas, kuriuo J. R. įpareigotas iki 2000 m. gruodžio 30 d. arba įteisinti, arba nugriauti savavališkus statinius. Pareiškėjas tokio Reikalavimo neginčijo, dalį statinių nugriovė, o dėl likusių parašė pasižadėjimą, juos nugriauti iki 2001 m. gegužės 1 d., tačiau gyvenamasis pastatas 2A1Ž su priestatu lalž buvo nugriauti nepilnai. Pareiškėjas 2002 m. vasario 4 d. kreipėsi dėl jų įteisinimo ikiteismine tvarka, Administracija 2002 m. kovo 12 d. atsisakė įteisinti statinius, nurodydama, jog jie privalo būti nugriauti. Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. lapkričio 20 d. surašė Savavališkos statybos aktą, kuriuo nustatytas minėtų statinių savavališkos statybos faktas. Pabrėžė, jog pareiškėjas yra atstovaujamas advokatės, todėl jis yra pajėgus realizuoti savo teises, tačiau nurodyti administraciniai aktai nėra ginčijami, iš teismo posėdžio metu pareiškėjo ir jo atstovės pateiktų paaiškinimų matyti, jog minėtų administracinių aktų turinys pareiškėjui buvo žinomas nuo jų priėmimo momento. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymas teismui įteisinti savavališkus statinius paduotas, galiojant naujai Statybos įstatymo redakcijai, kuri nebenumato galimybės įteisinti statinius, padarė išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl Administracijos įpareigojimo išduoti jam projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą minėtiems statiniams įteisinti. Pažymėjo, kad net ir nuginčijus nurodytus administracinius aktus, pareiškėjui neatsirastų teisė tokius savavališkus statiniams įteisinti, nes norminių aktų, reglamentuojančių statinio projektavimo sąlygų sąvado gavimą, nuostatos (Statybos įstatymo 20 str., Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002-04-30 įsakymu Nr. 215 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.05:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ IV d.) numato tam tikras sąlygas, kurias privalo įvykdyti statytojas, siekdamas gauti minėtus dokumentus. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) prašymą ir duomenis apie statinį (pagal nustatytą formą); žemės sklypo nuosavybės teisę ar kitą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančius dokumentus, taip pat žemės sklypo bendraturčių sutikimą, jei žemės sklypas priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise. Iš administracinės bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas neturi žemės sklypo, ant kurio pastatyti ginčo savavališki statiniai, nuosavybės teisę ar kitą teisėtą valdymo ir naudojimo teisę patvirtinančių dokumentų, todėl jo prašymas negali būti realizuotas dėl reikalaujamų duomenų nepateikimo, o įsigyti žemės sklypą Nutarimo Nr. 260 bei Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio pagrindu nėra sąlygų, nes nepateikti įrodymai apie ginčo statinių teisinę registraciją aukščiau išdėstytais argumentais. Administracija 1998 m. lapkričio 19 d. suderino 600 kv. m ploto žemės sklypo ribų plano rengimą su pastaba, kad turi būti likviduoti savavališki statiniai, esantys už sklypo ribos, 2003 m. vasario 11 d. ant (duomenys neskelbtini), Kaunas, inventorinio plano buvo pažymėta, jog savivaldybė neprieštarauja žemės sklypo ribų plano rengimui skirtam 600 kv. m sklypui, pareiškėjo atstovė pripažino, jog atsakovas Kauno AVA neatsisako parduoti teisėtu pagrindu suteikto 600 kv. m žemės sklypo, todėl konstatavo, jog atsakovų neteisėtų veiksmų, sprendžiant J. R. 2003 m. rugpjūčio 26 d. prašymą dėl naudojamos žemės sklypo pardavimo, nenustatyta, pareiškėjo teisės realizavimas dėl teisėtu pagrindu naudojamo žemės sklypo įsigijimo nuosavybės teise priklausė nuo paties pareiškėjo. Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad už 600 kv. m ploto sklypo ribos yra jam priklausančių teisiškai registruotų statinių, todėl sprendė, jog pareiškėjas nepagrįstai reikalauja įpareigoti parduoti jo teigimu naudojamą žemės sklypą, kartu nepagrįstas ir reikalavimas dėl ginčijamų administracinių aktų, kuriais suformuotas žemės sklypas nuosavybės teisių atkūrimui ir atkurtos nuosavybės teisės tretiesiems asmenims, panaikinimo. Remdamasis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu, pažymėjo, jog byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių ginčo žemės priskyrimą valstybės išperkamai žemei, todėl pareiškėjo argumentai dėl minėtos teisės normos pažeidimo nepagrįsti. Be to, ta aplinkybė, jog pareiškėjo tėvas savavališkai valstybinėje žemėje pastatė statinius, pasodino vaismedžių, padarė daržą, užtvėrė tvoras ir naudojosi didesniu sklypu nei jam priklausė teisėtu pagrindu, nesuteikia teisės pareiškėjui pretenduoti į didesnio ploto sklypą. Atsižvelgė į UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2009 m. gruodžio 28 d. raštą Nr. 12/286-2009 ir nurodė, kad J. R. teisėtai naudojamas 600 kv. m ploto sklypas į nuosavybės teisių atkūrimui suformuotą žemės sklypą (duomenys neskelbtini) nepatenka, prie sklypo ribos 600 kv. m sklype esantiems J. R. nuosavybės teise priklausantiems statiniams ginčijamais įsakymais yra nustatyti servitutai, suteikta teisė žemės sklypo (duomenys neskelbtini) naudotojams neatlygintinai naudotis sklypo (duomenys neskelbtini) dalimi (1m nuo pastato sienos prižiūrint ir remontuojant prie šių sklypų skiriamosios ribos esantį pastatą), todėl padarė išvadą, jog pareiškėjo teisės nepažeidžiamos, nuosavybės teisių atkūrimas į šį plotą nesukuria pareiškėjo, neturinčio teisėto pagrindo tokio žemės sklypo valdymui, teisių ir interesų pažeidimo ir nesudaro pagrindo naikinti ginčijamų administracinių aktų jo reikalavimų apimtimi. Pabrėžė, jog IĮ „Vitmeta“ pareiškėjo užsakymu parengta sklypų schema teismui įrodomosios vertės neturi, nes pagal 2010 m. sausio 22 d. techninę užduotį Nr. TG-10-05/01 minėtai įmonei buvo užsakyta pamatuoti J. R. faktiškai naudojamą sklypo plotą, matuojant jį pagal tvoras, užnešant gretimų sklypų ribas, jį rengiant neatlikti geodeziniai matavimai, neatsižvelgta į 600 kv. m teisėtu pagrindu paskirtą žemės sklypą, tai patvirtino ir šį planą rengusi liudytoja U. V., todėl pagrindo minėtu planu remtis sprendžiant ginčą nėra, nes jis neatitinka esminių Nutarimo Nr. 260 3 punkte numatytų sąlygų dėl sklypų išsipirkimo. Tuo tarpu pareiškėjo reikalavimas įsigyti faktiškai naudojamą žemės sklypą nenumatytas teisės aktų, todėl yra nepagrįstas, netenkintinas. Sutiko su argumentais, jog tokio ploto sklypas, kurį nustatė UAB „Vitmeta“ yra nei teisėtai išskirtas pareiškėjui (sutarties ar kitu pagrindu), nei inventorizuotas kaip jo naudojamas. Nurodė, kad objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo skunde nurodytą aplinkybę, jog į nuosavybės teisių atkūrimui suformuotą sklypą patenka dalis jam nuosavybės teise priklausančio garažo, požeminės komunikacijos, byloje nėra. Be to, net ir nustačius, kad požeminės komunikacijos yra nuosavybės teisių atkūrimui suformuotame žemės sklype, nėra pagrindo ginčijamų administracinių aktų naikinimui, nes teismui nepateikta duomenų apie jų pastatymo teisėtumą. Nors pareiškėjas ginčijamų administracinių aktų neteisėtumą sieja su 2006 m. lapkričio 6 d. ginčo žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktu, t. y. su tuo, kad jis nebuvo kviestas dalyvauti ženklinant žemės sklypą, atsakovai nepateikė įrodymų, jog jis atsisakė pasirašyti minėtame akte, tokius argumentus paneigia techninės apskaitos byloje esantis UAB „Žemėtvarkos darbai“ 2007 m. sausio 3 d. aktas, pasirašytas žemės sklypo planą rengusių UAB „Žemėtvarkos darbai“ darbuotojų – J. B. ir V. B. Be to, net ir nustačius tokio pobūdžio pažeidimus, tai nesudarytų pagrindo naikinti ginčijamus administracinius aktus, nes šie pažeidimai nėra esminiai.
Konstatavo, jog esminių pažeidimų, priimant ginčijamus aktus, nenustatyta. Tuo tarpu pareiškėjo argumentai, kad už visą žemės sklypą buvo mokami mokesčiai, nesudaro pagrindo pripažinti jo teisėto naudojimo (išskyrus 600 kv. m ploto teisėtu pagrindu skirtą žemės sklypą).
III.
Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą (t. III, b.l. 2–5), kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti jo skundą. Apeliacinis skundas iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir skundas pirmosios instancijos teismui, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
1. Nurodo, jog skunde pateikė tarpusavyje susijusius reikalavimus dėl teisių į žemės sklypą ir savavališkos statybos įteisinimo, tačiau teismas visiškai nepagrįstai juos atskyrė. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju turėjo pateikti išvadą, kuris klausimas spręstinas pirma, arba pateikti motyvus, kodėl tokie reikalavimai nesprendžiami kartu.
2. Teigia, jog teismas, taikydamas Nutarimo Nr. 260 3 punktą, neatsižvelgė į tai, kad jo nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje yra 1 752 kv. m žemės sklypo planas. Pirmosios instancijos teismas nepadarė išvados, jog toks žemės sklypas neatitinka neįvardintų namų valdos eksploatavimo reikalavimų. Teismas, darydamas išvadą, kad byloje nėra administracinio akto, kuriuo jam būtų skirtas tokio dydžio žemės sklypas arba nėra duomenų apie žemės sklypo padidinimą nuo 600 kv. m iki 1 752 kv. m, nepasisakė dėl duomenų inventorinės knygos lentelėje „Žemės sklypo plotas“, kur nurodyta, jog kiemas sudaro 600 kv. m, daržas – 1 703 kv. m. Teismas nevertino tokių įrodymų, o padarydamas išvadą, jog sklypas turėjo būti padidintas arba sujungtas nenurodė teisės normos, sudariusios pagrindą tokiai išvadai padaryti.
3. Atsižvelgdamas į tai, kad nuosavybės pažymėjime nurodyta, jog kiemo statiniams, įskaitant ir tvorą, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinės bylos duomenis, 2005 m. gegužės 31 d. kadastro tvarkytojo sudarytą situacijos planą, nesutinka su teismo išvada, jog tvora neišeina už 600 kv. m žemės sklypo ribų.
4. Pažymi, jog tvoros dalys t2 ir t3 nelaikytinos savavališkai pastatytomis, nes jos įeina į unikalų numerį turinčio statinio – tvoros visumą, o Administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 21 d. Nr. A-1935 suardytas unikalų numerį turinčio pareiškėjui nuosavybės teise priklausančio statinio – tvoros vientisumas. Vien tik tvoros (sudaro dalys t1, t2, t3) teisinė registracija už 600 kv. m sklypo ribos paneigia teismo išvadą, kad pareiškėjas neturi teisės į 1 752 kv. m žemės sklypą, nes sklypas nei buvo padidintas, nei sujungtas. Taip pat nepagrįsta išvada, jog ginčo sklype nėra teisėtų statinių.
5. Remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (byla Nr. 3K-3-1145/2003), Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, teigia, jog pagal nurodytą teisės normą apskrities viršininkas, gavęs jo prašymą parduoti jam žemės sklypą, atsižvelgdamas į teisiškai registruotą statinį – tvorą, turėjo priimti sprendimą parduoti jam prašomo dydžio žemės sklypą arba atsisakyti tai padaryti, jei yra pagrindai, numatyti Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.
6. Pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog jo reikalavimui įteisinti savavališkai pastatytus statinius spręsti taikytinos kreipimosi į teismą momentu galiojusios teisės normos, netinkamai pritaikė ir išaiškino Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo 15 straipsnį, numatantį, kad iki tokio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal jų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas.
7. Kadangi Reikalavimas surašytas 2000 m. spalio 23 d., nepagrįsta teismo išvada, jog savavališkos statybos faktas nustatytas 2007 m. lapkričio 20 d. Šiuo atveju svarbi data – 2000 m. spalio 23 d., kai pirmą kartą pagal tuo metu galiojusias teisės normas ir nustatytą tvarką, fiksuota savavališka statyba. Todėl nauja Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcija netaikytina teisiniams santykiams, atsiradusiems iki jos įsigaliojimo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. N. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 12–15) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Taip pat prašo priteisti iš pareiškėjo jos naudai visas turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Pabrėžia, jog didesniu (nei 600 kv. m) žemės sklypu pareiškėjas pradėjo naudotis savavališkai, neturėdamas tam teisinio pagrindo. Tokią išvadą patvirtina techninės apskaitos byloje esantys duomenys, jog A. R. išskirta 600 kv. m, o naudojama – 1 792 kv. m. Tuo tarpu pats faktas, jog asmuo naudojasi didesniu žemės sklypu, teisinio reguliavimo prasme, nesuteikia tokiam asmeniui teisės įgyti žemės sklypo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, norėdamas susieti du savo reikalavimus, iš esmės siekia įteisinti savavališką statybą ant savavališkai naudojamo žemės sklypo, o įteisinus savavališkai pastatytus statinius, jis įgytų teisę į didesnį žemės sklypą, motyvuodamas tuo, kad jis būtinas statinių eksploatavimui.
2. Pareiškėjas Reikalavimo pagrindu pasirašytinai įsipareigojo savavališkai pastatytus statinius nugriauti, jis net nebandė realizuoti anksčiau galiojusio Statybos įstatymo nuostatų dėl savavališkos statybos įteisinimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog reikalavimą įteisinti savavališkai pastatytus statinius pareiškėjas pareiškė tik 2009 m. balandžio 15 d., o tokio pobūdžio ginčui taikytinos Statybos įstatymo 28 straipsnio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2006-10-27) nuostatos, nebenumačiusios galimybės įteisinti savavališkai pastatytus statinius.
3. Remdamasis Tvarkos 3, 13.2 punktais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (bylos Nr. 3K-3-592/2009, 3K-3-402/2007, 3K-3-1145/2003), pabrėžia, jog Kauno miesto vykdomojo komiteto 1970 metų sprendimu Nr. 589 A. R. buvo suteiktas 600 kv. m ploto žemės sklypas, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl įpareigojimo priimti sprendimą jam parduoti 1 922 kv. m ploto žemės sklypą yra teisiškai nepagrįstas ir grindžiamas tik faktiniu naudojimusi. Tuo tarpu faktiškai naudojamo 1 922 kv. m ploto žemės sklypo suteikimo pagrindų pareiškėjas teismui nepateikė.
4. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad tvora išeina už 600 kv. m ploto žemės sklypo ribų.
Tretieji suinteresuoti asmenys S. Č., K. V., A. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 17–20) prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės sutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktais argumentais ir padarytomis išvadomis.
Atsakovas Kauno AVA atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 21–22) prašo Kauno apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš esmės grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, kad J. R. nuosavybės teise įregistruota tik viena tvora, o likusios dvi tvoros (t2 ir t3), kurių kadastriniai matavimai užfiksuoti tik 2005 m. gegužės 31 d., yra už 600 kv. m žemės sklypo ribos ir nėra registruotos VĮ Registrų centre.
2. Nesutinka su pareiškėjo teiginiu, kad Kauno AVA neneigia jo teisės įteisinti savavališką statybą. Pabrėžia, jog nuo 2010 m. sausio 1 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos vykdo apskričių viršininkų administracijų vykdytas statybos valstybinės priežiūros funkcijas, todėl tik tokia institucija ir galėtų spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo. Be to, byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nenuginčijus administracinio akto dėl ginčo statinio įteisinimo galimybės – Administracijos 2002 m. kovo 12 d. rašto dėl neigiamos išvados, nėra teisinio pagrindo suteikti pareiškėjui teisę įteisinti ginčo statinius.
Atsakovas Administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą (t. III, b.l. 25–30) prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą iš dalies grindžiamas tokiais pačiais argumentais kaip ir atsiliepimas į skundą pirmosios instancijos teisme, taip pat sutinkama su skundžiamame teismo sprendime pateiktais argumentais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis. Papildomai pateikiami tokie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:
1. Nurodo, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų taikomos pareiškėjo nurodytu metu galiojusios teisės aktų nuostatos dėl savavališkos statybos įteisinimo, įteisinti ginčo statinių nebūtų galimybės. Pažymi, jog Kauno AVA 2002 m. kovo 20 d. raštu Nr. R-108/R-25 „Dėl savavališko statinio prie namų valdos (duomenys neskelbtini), Kaune“ persiuntė pareiškėjui Administracijos išvadas, kad negalimas statybos įteisinimas, o pastatas turi būti nugriautas, bei pareikalavo baigti vykdyti 2001 m. sausio 15 d. pasižadėjimą. Nei Kauno AVA raštas, nei Administracijos išvados nebuvo skundžiamos, todėl daro išvadą, jog pareiškėjas su jais sutiko.
2. Pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Administraciją išduoti projektavimo sąlygų sąvadą ir statybos leidimą savavališkai pastatytiems statiniams neteisėtas, nes galiojantys teisės aktai Administracijai nebesuteikia kompetencijos išduoti projektavimo sąlygų sąvadus ir statybos leidimus jau pastatytiems, savavališkiems statiniams.
3. Teigia, jog nesutampa apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas, nes apeliaciniame skunde nuosekliai nurodomas pareiškėjo naudojamo žemės sklypo plotas – 1 752 kv. m, tuo tarpu skundo rezoliucine dalimi prašoma priimti naują sprendimą – skundą patenkinti, o skundo reikalavimai suformuluoti, nurodant kitokį naudojamos valdos plotą – 1 922 kv. m.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Byloje ginčas kilo dėl to, kad, pareiškėjo nuomone, atkūrus nuosavybės teises S. V., V. Č., V. J. N. ir jiems grąžinus atitinkamo dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaune, buvo pažeistos jo teisės, nes jam priklausančių statinių dalis patenka į tretiesiems asmenims sugrąžintos žemės dalį, todėl pagal Atkūrimo įstatymo nuostatas nuosavybės teisės negalėjo būti atkuriamos į užstatytą (nelaisvą) žemės sklypą, jam turėjo būti suteikta teisė tokį sklypą įsigyti.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, taikytinų teisės aktų nuostatas, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų pagrindu padarytomis išvadomis.
Papildomai pažymėtina, jog, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, byloje nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių pareiškėjo teises į didesnį nei 600 kv. m ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini), Kaunas. Byloje pateikta 1971 m. lapkričio 1 d. Žemės sklypo suteikimo neterminiam naudojimuisi individualinio gyvenamojo namo statybai asmeninės nuosavybės teisėmis sutartis, sudaryta tarp Kauno miesto Darbo Žmonių deputatų Tarybos Vykdomojo Komiteto Statybos ir Architektūros Valdybos bei A. R. (t. I, b.l. 173–175), patvirtina, jog A. R. buvo suteiktas 600 kv. m dydžio žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gatvėje. Teismui nepateikta kitų dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo teisę į didesnį žemės sklypą. Nors pareiškėjas buvo pateikęs prašymą parduoti jam 1 752 kv. m dydžio žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 37), toks sklypas jam parduotas nebuvo. Darytina išvada, jog byloje nėra pateikta dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėjui teisėtai priklauso didesnis nei 600 kv. m žemės sklypas.
Pareiškėjas siekia, kad didesnio ploto žemės sklypas jam būtų parduotas, remiantis Tvarkos nuostatomis. Tvarkos 3 punktas numato, jog nacionaliniai ir užsienio subjektai turi teisę įsigyti nuosavybėn naudojamus valstybinės žemės sklypus prie jiems nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių. Kitaip tariant, galimybė įsigyti žemės sklypą šiuo atžvilgiu sietina su nuosavybės teise priklausančių statinių buvimu tokiame žemės sklype. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog Nutarimo Nr. 260 3 punkto nuostatos asmeniui suteikia teisę pirkti ne visą naudojamą žemės sklypą, bet tik tokio dydžio, koks yra naudojamas pagal techninės apskaitos duomenis teisiškai registruotiems statiniams eksploatuoti.
Kauno miesto vykdomojo komiteto 1970 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 589 „Dėl savavalinių statybų įteisinimo“ A. R. suteiktas žemės sklypas Nr. 14, bendro ploto 600 kv. m, sprendimu jis įpareigotas rekonstruoti statinius, perkeliant ant naujų pamatų. 1971 m. lapkričio 5 d. išduotas statybos leidimas Nr. 126/71 statyti 1 aukšto mūrinį gyvenamąjį namą (savavalinės statybos įteisinimas ant naujų pamatų). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju buvo nurodyta nugriauti arba perkelti už sklypo (600 kv. m) ribų esantį statinį į teisėtu pagrindu paskirto sklypo ribas.
VĮ Registrų centro 2005 m. rugpjūčio 22 d. pažymėjime nurodyta, jog J. R. nuosavybės teise registruoti statiniai: pastatas – gyvenamasis namas (1A1p), ūkinis pastatas (3I1p), pastatas – garažas (4I1p), kiti statiniai (inžineriniai) – kiemo statiniai (tvora, kanalizacijos šuliniai, viso 3 vnt.) (pastato 1A1p priklausiniai). Bylos duomenimis, iš esmės visi nurodyti registruoti statiniai yra A. R. skirto 600 kv. m dydžio žemės sklypo ribose. Šiuo atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog tokia išvada nepagrįsta, nes atkūrus nuosavybės teises tretiesiems suinteresuotiems asmenims, buvo sugriautas jam priklausančios tvoros vientisumas, nes dalis tvoros patenka į tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžintą žemės sklypą. Pažymėtina, jog net ir tuo atveju, jeigu būtų pagrindas pripažinti, kad dalis tvoros galimai patenka į nurodytą žemės sklypą, pats tvoros, kaip 600 kv. m sklype esančio gyvenamojo namo priklausinio, registracijos faktas, atsižvelgiant į tai, kad tvora pastatyta žemėje, kuri niekada teisėtai pareiškėjui nepriklausė, negalėtų būti pagrindu parduoti pareiškėjui jo prašomo dydžio (1 752 kv. m ar 1 922 kv. m) žemės sklypą pagal Tvarkos 3 punktą, nes iš neteisės teisė negali atsirasti.
Pareiškėjas teigia, jog nuosavybės teisės šiuo atveju negalėjo būti atkurtos, nes tretiesiems suinteresuotiems asmenims grąžintame žemės sklype yra jam priklausantys statiniai. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tokie statiniai yra savavališka statyba. Taip pat vienareikšmiškai nustatyta, jog visa, kaip nurodė pareiškėjas, jo valdomame žemės sklype atlikta statyba jau nuo 1967 metų buvo įvardinama kaip savavališka (Namų valdos techninės apskaitos byla, b.l. 1, 25). Kauno apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000 m. spalio 23 d. reikalavimu Nr. 23-10-00 (civilinė byla Nr. 2-2185-199/2009, b.l. 8) pareiškėjas įpareigotas savavališkai pastatytus statinius arba nugriauti, arba įteisinti iki 2000 m. gruodžio 30 d. Bylos duomenimis, pareiškėjas dalį reikalavimo įvykdė, t. y. dalį statinių nugriovė, o dėl likusių parašė pasižadėjimą juos nugriauti. Kauno AVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2007 m. lapkričio 20 d. surašė Savavališkos statybos aktą, kuriuo nustatytas minėtų statinių savavališkos statybos faktas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, tokios aplinkybės šios bylos faktinių aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenustatyta, jog pareiškėjas turi teisę į didesnį nei 600 kv. m žemės sklypą, o jo nurodyti statiniai yra savavališka statyba, remiantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į ginčijamų aktų priėmimo metu galiojusias su savavališkos statybos įteisinimu susijusias teisės normas, pagrįstai sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai, jog pareiškėjo reikalavimas dėl savavališkos statybos padarinių įteisinimo šiuo atveju nebegalėjo būti tenkinamas.
Pabrėžtina, jog teisėje teisės teorijoje yra laikomasi visuotinai demokratinės visuomenės bei teisinės valstybės pripažinto principo, kad iš neteisės negali atsirasti teisė (ex injuria jus non oritur), o toks principas taikomas ir administracinių teismų praktikoje. Todėl pareiškėjui be teisėto pagrindo užėmus didesnį, nei jam teisėtai skirtas, žemės sklypą, jis negalėjo įgyti teisės tokį didesnį sklypą įgyti ir juo labiau įteisinti neteisėtai tokioje sklypo dalyje pastatytus savavališkus statinius.
Teisėjų kolegija, vertindama kitus pareiškėjo skunde nurodytus argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktais motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, todėl papildomai dėl tokių argumentų nepasisako.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, atsižvelgiant į šios bylos faktines aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, teisingumo ir protingumo principus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino teisės aktus, nustatė bylos išsprendimui svarbias aplinkybes bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo J. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.