Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. G. patikslintą ieškinį atsakovui V. G. dėl nekilnojamojo turto asmenine nuosavybe pripažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinį grindžia tuo, kad ieškovė nuo 1996 m. birželio 19 d. asmeninės nuosavybės teisėmis valdo nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). (toliau – Žemės sklypas). Nekilnojamasis turtas, kaip asmeninė ieškovės nuosavybė, yra įgytas 1996 m. birželio 19 d. sutarties, notarinio registro Nr. M-4165, pagrindu santuokos su V. G. metu. Žemės sklypas buvo pirktas už asmenines ieškovės lėšas, o buvęs ieškovės sutuoktinis sandorio sudarymo metu nedalyvavo. Ieškovė su buvusiu sutuoktiniu V. G. išsiskyrė (duomenys neskelbtini), nurodytos dienos Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendime konstatuojant, kad „<...>ieškovas su atsakove nuo 1993 metų kartu nebegyvena, bendro ūkio nebeveda, šeimyninio gyvenimo nebegyvena<...>“. Už asmenines ieškovės lėšas buvo nupirktas Žemės sklypo priklausinys – sodo namelis (2016 m. vasario 23 d. pirkimo – pardavimo sutartis) apie kurį atsakovas V. G. net nežino, nes natūroje jo nematė. 2001 m. rudenį ieškovės iniciatyva prie žemės sklypo prieigų buvo atvesta elektros linija, o 2001 m. rugsėjo 27 d. ieškovė asmeniškai sudarė naujųjų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų sutartį Nr. 01-170. Deklaracijos su žemės mokesčio apskaičiavimu nuo 2000 metų buvo ir yra siunčiamos ieškovei asmeniškai, kas įrodo, kad žemės sklypu naudojasi ir jį prižiūri tik ieškovė.

3. Priėmus ieškovės patikslintą ieškinį, teisėjos 2024 m. lapkričio 14 d. rezoliucija nuspręsta VĮ Turto bankas ir VMI prie FM nelaikyti atsakovais byloje.

5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokatas Vidmantas Žylė patikslintą ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir patikslintame ieškinyje nurodytais argumentais ir motyvais.

6. Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, tai yra viešo paskelbimo būdu, taip pat CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka - šeimos nariui (broliui). Atsakovas per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, į parengiamąjį teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas.

7. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ginčo turtas, žemės sklypas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgytas galiojant 1969 m. liepos 16 d. LTSR Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau – SŠK). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi, šioje byloje sprendžiant santuokoje įgyto turto nuosavybės (asmeninė ar bendroji) klausimą, turi būti vadovaujamasi 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr. VIII-1864 patvirtinto CK atitinkamomis nuostatomis.

8. Sutuoktinių turto teisinis režimas yra nustatomas įstatymų arba pagal sutartį (CK 3.87, 3.101 straipsniai). Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Ši prezumpcija reiškia, kad po ieškovės R. G. ir atsakovo V. G. santuokos sudarymo (santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini)) iki santuokos pasibaigimo (duomenys neskelbtini) ieškovės vardu įgytas turtas laikomas jos bei V. G. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tačiau ši prezumpcija, kaip ir kiekviena kita, gali būti paneigta, įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą santuokoje sutuoktinio įgytas turtas pripažįstamas jo asmenine nuosavybe, jeigu buvo įgytas už sutuoktinio asmenines lėšas ir tą turtą įgyjant buvo aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

9. Į bylą pateiktais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje ieškovė ir atsakovas sudarė santuoką, įrašo Nr. 729. Klaipėdos apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-10524A-17/2000 ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta. Teismo sprendime taip pat pažymėta, kad atsakovas nurodo, jog su ieškove nuo 1993 m. kartu nebegyvena. Iš ištuokos liudijimo matyti, kad santuoka tarp ieškovės ir atsakovo nutraukta, įrašas apie tai ištuokos metrikų knygoje įrašytas 2001 m. gegužės 23 d., įrašo Nr. 290. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centras Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), pagal 1996 m. birželio 19 d. pirkimo - pardavimo sutartį Nr. M-4165, priklauso ieškovei R. G.. Iš notarės patvirtintos 1996 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad ją pasirašė pardavėja A. P. ir ieškovė R. G.. 2001 m. rugsėjo 27 d. ieškovė su AB „Lietuvos energija“ sudarė Naujų vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų sutartį Nr. 01-170, kurios pagrindu buvo suteikta elektra žemės sklypui (duomenys neskelbtini). 2016 m. vasario 23 d. ieškovė ir UAB „Timber cabins“ sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė įsigijo namelį „Garnys“, kuris pristatytas adresu (duomenys neskelbtini).

10. Taigi kaip matyti iš šio sprendimo 9 punkte aptartų įrodymų, santuokai nepasibaigus ir esant nenutrauktai, ieškovė 1996 m. birželio 19 d. įsigijo žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu ieškovės ir atsakovo santuoką nutraukiant, turtas nebuvo padalintas. Visgi minėtame sprendime nurodyta, kad šalys nuo 1993 m. kartu nebegyveno, bendro ūkio nebevedė, šeimyninio gyvenimo negyveno, be to, tiek iš 2000 m. gruodžio 5 d. ieškinio, tiek sprendimo matyti, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovu buvo atsakovas. Taigi nurodytos aplinkybės visiškai atitinka ir patvirtina ieškovės ieškinyje ir teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, kad žemės sklypą ieškovė įgijo faktiškai su atsakovu santuokoje jau nebegyvenant ir nebevedant bendro ūkio, iš ieškovės asmeninių lėšų. Į bylą pateikti 2001 m. rugsėjo 27 d. vartotojų elektros įrenginių prijungimo prie tinklų sutartis, deklaracijos su žemės mokesčiu ir mokėjimus patvirtinantys dokumentai patvirtina, kad ir po santuokos nutraukimo žemės sklypu rūpinosi tik ieškovė, būtent ieškovė elgėsi kaip šio turto savininkė. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų prisidėjęs įgyjant ginčo žemės sklypą. Byloje taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas būtų savo lėšomis, darbu ar kitu būdu prisidėjęs prie minėto turto įsigijimo, priežiūros ar išlaikymo. Tik ieškovė savo vardu inicijavo ir sudarė sandorį įgyti žemės sklypą, įgyvendino visas pirkėjos teises ir vykdė pareigas. Kaip nurodė ieškovė ieškinyje, ieškovė visada save laikė vienintele turto savininke, atsakovas nesinaudojo turtu, nesirūpino, ir žemės mokesčių nemokėjo. Byloje nėra duomenų, kad ieškovės sutuoktinis būtų reiškęs pretenzijas dėl turto priklausymo ieškovei ar jo naudojimo.

11. CK 3.88 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, savininkai viešame registre turi būti nurodyti abu sutuoktiniai. Kai turtas įregistruotas tik vieno sutuoktinio vardu, jis pripažįstamas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu viešajame registre jis nurodytas kaip bendroji jungtinė nuosavybė. Vieno sutuoktinio vardu viešame registre įregistruotas turtas, jame nenurodžius, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Nagrinėjamu atveju VĮ Registrų centro nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše žemės sklypo savininkė nurodyta viena ieškovė, kas taip pat patvirtina, kad minėtas žemės sklypas yra ieškovės asmeninė nuosavybė.

12. Įvertinęs bylos medžiagą, ieškovės pateiktus įrodymus ir duotus paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad ieškovė įrodė, jog santuokos su atsakovu metu, ginčo turtą įgijo už savo asmenines lėšas, turėdama tikslą įgyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn, todėl vadovaujantis CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu, ieškinys tenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

13. Nors ieškovės interesus atstovavo atstovas, tačiau ieškovė posėdžio metu neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, nurodydama, kad ieškinys buvo pateiktas ieškovės iniciatyva, siekiant įgyvendinti savo teises. Atsižvelgiant į išdėstytą ieškovės poziciją, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 4 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

14. CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nors ieškinys tenkintinas visiškai, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovas byloje priešingos pozicijos neteikė, ieškinys buvo pateiktas ieškovės iniciatyva, siekiant įgyvendinti savo teises, todėl teismas nutaria nepriteisti bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo valstybei.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 279, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti, kad nekilnojamasis turtas – žemės sklypas, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), įgytas 1996 m. birželio 19 d. pirkimo – pardavimo sutarties Nr. M-4165 pagrindu, asmeninės nuosavybės teise priklauso R. G., a. k. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.