- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-08
- Bylos Nr.
- 2S-1133-153/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Egidijus Tamašauskas
- Skolininkas
- A. M., R. M.
- Kreditorius
- AB SEB banko reikalavimą
procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 128.17.
NUTARTIS
2009 m. liepos 8 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkų A. M. ir R. M. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 02200904319-L, dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal kreditoriaus AB SEB banko reikalavimą iš skolininkų A. M. ir R. M. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi patenkino kreditoriaus AB SEB banko reikalavimus dėl 188 834,07 EUR skolos, 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo 2009-04-29 iki visiško prievolės įvykdymo, ir 127 Lt priverstinį žyminio mokesčio išieškojimą iš skolininkų A. M. ir R. M. priverstinai parduodant iš varžytynių skolininkams įkeistą A. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą: nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, plane 1 Alm, užstatytas plotas 84 kv. m, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , ir skolininkui A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 36409/82103 dalis 8,2103 ha ploto žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) .
Teismas nustatė, kad 2007-10-25 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120070017950, A. M. ir R. M., užtikrindami 117 109,34 EUR paskolos, suteiktos jiems pagal 2007-10-16 kredito sutartį Nr. 0350718074483-97 su vėlesniais pakeitimais (toliau - Kredito sutartis), grąžinimą kreditoriui AB SEB bankui (buv. AB SEB Vilniaus bankas), įkeitė A. M. asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą - 36409/82103 dalis 8,2103 ha ploto žemės sklypo, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , bei A. M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą - nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, plane lAlm, baigtumas 8 proc., užstatytas plotas 84 kv. m, unikalus nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) . Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 2 600 000 Lt. Skolininkai tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditoriui AB SEB bankui pagal Kredito sutartį, todėl 2009-02-03 teismo nutartimi įkeistas turtas areštuotas. 2009-02-07 įkeisto turto savininkai ir skolininkai asmeniškai įspėti, kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių. 2009-04-28 gautas kreditoriaus pakartotinis prašymas priverstinai išieškoti 188 834,07 EUR, kuriuos sudaro: 177 109,34 EUR negrąžinto kredito, 1 687,43 EUR nesumokėtų palūkanų, 10 037,30 EUR delspinigių. Kreditorius reikalavo 5 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 127 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.
Teismas konstatavo, kad dėl to, jog skolininkai neįvykdė prievolės pagal Kredito sutartį kreditoriui, paskola per nustatytą terminą negrąžinta, ginčo nėra, todėl remiantis CK 4.192 str. ir CPK 558 str. 2 d. skola priverstinai išieškoma ne ginčo tvarka, o įkeistą turtą priverstinai parduodant iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai R. M. ir A. M. prašė Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantai nesutiko su teismo nutartimi dėl šių motyvų:
1) skola išieškota netinkamam kreditoriui. Kredito sutartis buvo sudaryta su AB SEB Vilniaus banku, skola išieškota AB SEB bankui. Kreditoriaus pavadinimo pakeitimai turėjo būti įforminti ir hipotekos lakšte. Nesant tokių padarytų pakeitimų ir jokių pateiktų įrodymų, skola negalėjo būti išieškoma kreditoriaus AB SEB bankas naudai;
2) procesinių palūkanų išieškojimas yra nepagrįstas. Procesinių palūkanų užtikrinimas nebuvo numatytas sutartyje ir įkeitimo lakšte, todėl šios palūkanos negali būti priverstinai išieškomos ne ginčo tvarka iš hipoteka įkeisto turto. CK 6.37 str. 2 d. įtvirtintos procesinės palūkanos yra skaičiuojamos tuo atveju, kai byla yra nagrinėjama teisme ginčo teisenos tvarka. Ne ginčo teisenos tvarka procesinių palūkanų skaičiavimas nėra numatytas. Procesinės palūkanos yra skaičiuojamos nuo visos teismo priteistos sumos (tiek skolos, tiek delspinigių, tiek palūkanų), skirtingai nei kitos palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos tik nuo pagrindinės skolos (palūkanos už palūkanas, ar delspinigius yra neskaičiuojamos);
3) 10 037,30 EUR delspinigiai išieškoti nemotyvuotai ir nepagrįstai. Atsižvelgiant, kad skolininkai yra fiziniai asmenys, o kreditorius yra verslo subjektas, t. y. sudaryta sutartis laikytina vartojimo sutartimi, delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl turi būti mažinami. Teismas neanalizavo delspinigių apskaičiavimo laikotarpio, tokio apskaičiavimo pagrįstumo. Ne ginčo tvarka išieškant net ir hipoteka užtikrintus delspinigius, negalima besąlygiškai tenkinti bet kokio kreditoriaus reikalavimo dėl neaiškiai ir nepagrįstai apskaičiuotų delspinigių;
4) atsižvelgiant į kreditoriaus reikalavimą 188 834,07 EUR skolą, kuri atitinka 651 477,54 Lt, skolos išieškojimas turėjo būti nukreiptas tik į žemės sklypą. Skolos suma yra keturis kartus mažesnė nei įkeistas turtas. Teismas, leisdamas išieškojimą nukreipti į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, pažeidė skolininkų teisėtus interesus, nes nepagrįstai ir be jokio pagrindo neproporcingai didele apimtimi suvaržė skolininkų turtinę padėtį.
Atsiliepimo į atskirąjį skundą kreditorius AB SEB bankas nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Apeliantų skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria areštuotas įkeistas nekilnojamasis daiktas, absoliučių negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str., 329 str. 2 d.).
LR CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 str. 1 d. hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos medžiaga nustatyta, kad skolininkai sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė, todėl kreditorius AB SEB bankas 2009 m. sausio 23 d. vienašališkai nutraukė kredito sutartį (b. l. 2). Kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui skolininkai yra skolingi 177 109,34 EUR, 1 687,43 EUR palūkanas, 10 037,30 EUR delspinigių, iš viso 188 834,07 EUR. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė arešto priemones skolininkų turtui (b. l. 23-24). 2009 m. vasario 3 d. nutartyje teismas įspėjo įkeisto turto savininką A. M. ir skolininkę įkeisto turto savininkę R. M., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo šios nutarties įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytinių.
LR CPK 558 str. 1 d. nurodo, kad jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo hipoteka apsaugoto skolininko įsipareigojimo, hipotekos kreditorius gali kreiptis į hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo. Hipotekos teisėjas priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įregistruoja ją turto arešto aktų registre bei raštu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti kreditoriui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi civilinio proceso kodekse nurodytos procedūros, areštą taikė tinkamai ir procesinių reikalavimų nepažeidė.
Apelianto motyvas, kad teismas, areštuodamas skolininko turtą ir tenkindamas kreditoriaus AB SEB banko reikalavimus dėl priverstinio skolos išieškojimo, parduodant turtą iš varžytinių (b. l. 36-37) nesiaiškino, ar buvęs kreditorius AB SEB Vilniaus bankas perleido teisę naujam kreditoriui AB SEB bankas į skolos išieškojimą, atmestinas kaip nepagrįstas. Pakeitus kreditoriaus įmonės pavadinimą teisių perleidimas areštuoto turto pardavimui iš varžytinių nėra būtinas, nes pakeisdamas įmonės pavadinimą kreditorius neprarado teisių į skolos išieškojimą.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Atmestinas apeliantų motyvas dėl neteisingai apskaičiuotų palūkanų ir delspinigių bei dėl teismo leidimo nukreipti skolos išieškojimą į visą įkeistą turtą – namą ir žemės sklypą , o ne į dalį įkeisto turto, nes minėti klausimai šioje byloje nėra sprendžiami ir jie neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumą.
Atsižvelgiant į išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį. Kadangi skolininkų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamai nutarčiai panaikinti ar pakeisti, nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutarties nekeisti.