- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-03-07
- Bylos Nr.
- 2K-301/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Ona Aldona Budienė (pirm.), Alvydas Pikelis, Egidijus Bieliūnas (pran.)
- Nuteistasis
- K. B.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Onos Aldonos Budienės, Alvydo Pikelio ir pranešėjo Egidijaus Bieliūno,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. gynėjo kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. apeliacinis skundas, paduotas dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, atmestas, o šis nuosprendis pakeistas.
Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu K. B. buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už kiekvieną iš keturių nusikalstamų veikų, padarytų 2005 m. kovo 18 d., kovo 19 d., balandžio 8 d. ir balandžio 14 d., laisvės atėmimo dvejiems metams bausmėmis. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Šis nuosprendis Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pakeistas: nuteistojo K. B. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, už kiekvieną iš jų paskirtos laisvės atėmimo dvejiems metams bausmės ir palikta pakeistuoju nuosprendžiu paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas dvejiems metams ir vienam mėnesiui. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria K. B. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį už neteisėtą psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinės medžiagos - kanapių įgijimą ir laikymą panaikinta, o likusi šio nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėjo, prašiusio kasacinį skundą patenkinti, ir prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. B. nuteistas už tai, kad Kaune 2005 m. kovo 18 d. apie 17.30 val. K. Petrausko g., prie prekybos centro „Šilas“, kovo 19 d. apie 16.30 val. Savanorių pr., prie prekybos centro „Topo centras“, balandžio 8 d. apie 17.45 val. Savanorių pr., prie pramogų centro „Los patrankos“ ir balandžio 14 d. apie 14 val. prie K. Petrausko ir Radastų gatvių sankryžos pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį.
Kasaciniu skundu nuteistojo K. B. gynėjas, remdamasis BK 62 straipsnio 3 dalies 3 punktu bei 47 straipsnio 3 dalies 4 punktu, prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir paskirti K. B. švelnesnę bausmės rūšį - baudą iki 10 MGL dydžio, atsižvelgiant į tai, kad jo ginamasis dar nedirba, jo turtinė padėtis yra bloga, o tokią sumą galėtų sumokėti jo artimieji, motina.
Šalies argumentai
Kasaciniame skunde gynėjas nurodo, kad sutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų spendimuose konstatuotomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kad jo ginamasis K. B. neteisėtai keturis kartus pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį. Skunde gynėjas pažymi, kad jo ginamojo veiksmais nebuvo išplatintos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, nepadaryta reali žala visuomenės saugumui ar žmonių sveikatai, nes policijos pareigūnų kontroliuojamos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai nebuvo tikri. Kasatorius nurodo, kad, jo manymu, netaikydami BK 62 straipsnio taisyklių, teismai netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies nuostatas ir pažeidė BK 41 straipsnio 2 dalį, nustatančią bausmės paskirtį, 22 straipsnio 3 dalies nuostatą, kad bausmė asmeniui, nuteistam už pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką, gali būti švelninama remiantis BK 62 straipsniu. Teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi gali paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje. Kasatorius pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs visas minėtas aplinkybes, taip pat tai, kad K. B. charakterizuojamas teigiamai, yra jauno amžiaus, kartu nurodo, kad nevienkartinis nusikaltimų padarymas atskleidžia K. B. padidintą pavojingumą visuomenei. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas visai neatsižvelgė į tai, kad jo ginamasis pardavė narkotines ir psichotropines medžiagas tik pažįstamam asmeniui, veikusiam pagal nusikalstamos veikos imitacijos elgesio modelį, nebuvo nustatytas medžiagų platinimas jokiems kitiems asmenims, K. B. visiškai pripažino savo kaltę ir labai gailėjosi. Jis nėra tiek pavojingas visuomenei, kad būtų izoliuojamas, ateityje naujų nusikaltimų nedarys, todėl ir bausmės jam tikslai bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas be realios laisvės atėmimo bausmės, skiriant švelnesnę bausmės rūšį.
Motyvuojamoji dalis
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 62 straipsnio taikymo individualizuojant bausmę
BK 22 straipsnio 3 dalyje, 54 straipsnio 3 dalyje, 62 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, esant tam tikroms baudžiamajame įstatyme numatytoms aplinkybėms ir nustatytoms sąlygoms, teismas gali, nors ir neprivalo, skirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Iš bylos dokumentų turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismui, kurio nuosprendis skundžiamas, bylos aplinkybės ir kaltininko charakteristika, kurių svarbą pabrėžia kasatorius, buvo žinomos ir vertinamos. Įvertinta ir BK 62 straipsnio nuostatų taikymo galimybė, tačiau ji atmesta, išdėstant tokio sprendimo motyvus. Šiuo požiūriu bausmės individualizavimą reglamentuojančių įstatymų reikalavimai nepažeisti. Skundo teiginiai, kad skiriant bausmę pažeistas įstatymas, iš esmės grindžiami ne nuorodomis į teisės taikymo klaidas pagal teismo nustatytus ir motyvuotai įvertintus faktus, bet savaip traktuojamomis ir vertinamomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Nuteistojo gynėjo kasaciniame skunde išdėstytas siekis, kad bausmės skyrimui reikšmingos aplinkybės būtų iš naujo įvertintos nagrinėjant bylą kasacine tvarka, išeina už BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų, kurios apibrėžia teismo įgaliojimus nagrinėjant kasacinę bylą. Dėl šių priežasčių kasacinis skundas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo K. B. gynėjo kasacinį skundą atmesti.