- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-11
- Bylos Nr.
- AS-602-285-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00071-2012-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Romanas Klišauskas, Veslava Ruskan (pran.)
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Veslavos Ruskan (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl atsisakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Prima Sensus“ (toliau – ir pareiškėjas; UAB „Prima Sensus“) su skundu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti 2011 m. lapkričio 10 d. atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39.)-R2-3783, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją įpareigoti per 10 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos suderinti 2011 m. spalio 27 d. pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. vasario 24 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.
Teismas pareiškėjo skundą priimti atsisakė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu – kai skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų, t. y. nustatęs, jog laikytina, kad ginčijamas 2011 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. (4.39.)-R2-3783 pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Pažymėjo, jog 2011 m. kovo 16 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-487 pareiškėjui buvo leista pradėti rengti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, buvo nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimai ir parengta preliminari žemės sklypo schema, o iš skundo turinio matyti, kad plano rengimo tikslas – suformuoti naudojamą valstybinės žemės sklypą esantiems pastatams eksploatuoti. Rėmėsi Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, kurioje inter alia numatyta, kad detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Pažymėjo, jog analogiškos nuostatos dėl detaliojo planavimo proceso etapų yra įtvirtintos ir Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2004 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. D1-239 (2010 m. rugsėjo 20 d. redakcija Nr. D1-771) (toliau – ir Taisyklės), 27 punkte. Vadovaujantis Taisyklių 27.1 punktu, planavimo tikslų nustatymas, koncepcijos rengimas yra detaliojo planavimo proceso parengiamasis etapas. Nurodė, kad 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 leistas pradėti rengti žemės sklypo planas, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsniu yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Leidimas rengti tokį žemės sklypo planą, reikalavimų bei tikslų nustatymas yra priskiriamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtinto Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) III dalyje įtvirtintiems Žemės sklypo plano parengiamiesiems darbams (Aprašo 14 p.). Tęsė, jog iš pareiškėjo ginčijamo 2011 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos rašto Nr. (4.39.)-R2-3783 turinio matyti, kad žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą teritorijų planavimo dokumentui, atsisakyta derinti, nes parengtas planas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 nustatytų žemės sklypo plano rengimo reikalavimų bei preliminarios žemės sklypo schemos. Konstatavo, jog 2011 m. kovo 16 d. Klaipėdos savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas Nr. AD1-487 skundu neginčijamas. Pridūrė, jog 2011 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. AD1-487 prieduose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatyti žemės sklypo plano rengimo reikalavimai bei preliminari žemės sklypo schema yra pirminiai dokumentai, kuriuose užfiksuotos preliminarios planuojamos teritorijos ribos, o preliminarioji žemės sklypo ribų schema yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. tai tik siūlomos ribos, kurias vėliau koreguoja aptariamo dokumento rengėjas.
Teismas taip pat nurodė, jog parengiamojoje teritorijų planavimo proceso stadijoje išduodami dokumentai yra prielaidos galutiniams dokumentams – teritorijų planavimo proceso metu parengtam detaliajam planui bei žemės sklypo planui, kuriais ir būtų įtakojamos pareiškėjos teisės. Tokias išvadas patvirtina ir Teritorijų planavimo įstatymo, Aprašo bei Taisyklių nuostatų analizė – Teritorijų planavimo įstatymo 9 straipsnis, Aprašo 16 punktas ir 20.2 punktas bei Taisyklių IV dalis, kurioje pateikiamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentų sąrašas – vieni jų – miestų teritorijų dalių, žemės sklypų grupių, žemės sklypų detalieji planai, kurie yra detaliojo planavimo proceso galutinis rezultatas. Apibendrino, jog atsižvelgiant į tai matyti, jog materialinio pobūdžio teisines pasekmes sukelia dokumentas – teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintas detalusis planas. Tuo tarpu skundu ginčijamas 2011 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. (4.39.)-R2-3783 laikytinas dokumentu, pareiškėjui sukeliančiu tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, nes sprendimas nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, priimtas tik žemės sklypo plano derinimo stadijoje. Pažymėjo, jog konkrečias teisines pasekmes teritorijų planavimo srityje paprastai sukelia sprendimas dėl teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo (Teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 2 punktas, Aprašo 39–41 punktai). Akcentavo, jog pareiškėjo ginčijamas raštas tėra tarpinis (procedūrinis) dokumentas, t. y. tik vienas iš aptariamos administracinės procedūros (kurios pabaigoje paprastai priimamas konkrečias materialines teisines pasekmes sukeliantis sprendimas) metu priimamų dokumentų, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. tokie sprendimai negali būti savarankiškas administracinės bylos dalykas. Pažymėjo, jog nesutikdamas su tokio pobūdžio procedūriniu sprendimu (veiksmu), pareiškėjas šio nesutikimo argumentus (bet ne savarankiškus reikalavimus) gali pareikšti įstatymų nustatyta tvarka ginčydamas galutinį sprendimą šioje teritorijų planavimo procedūroje. Pridūrė, jog nustačius, kad reikalavimas panaikinti 2011 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštą Nr. (4.39.)-R2-3783 nėra nagrinėtinas teismų, tuo pačiu pagrindu atsisakytina priimti išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus (atsakovo įpareigojimo suderinti 2011 m. spalio 27 d. pareiškėjo pateiktą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui).
III.
Pareiškėjas, nesutikdamas su Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 36 – 37), kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, jog byloje yra iškeltas ginčas dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, derinimo procedūros vilkinimo. Pažymi, jog kilusius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Aprašo 33-37 punktai numato, kad plano derinimo procedūra yra viena iš žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo procedūrų, kurios neįvykdžius planas negali būtų teikiamas Savivaldybės administracijos direktoriui tvirtinti (Aprašo 38 punktas).
Mano, kad teismo argumentas, jog institucijos atsisakymas derinti parengtą planą nesukelia jokių teisinių pasekmių, nepagrįstas, o teismas netinkamai pritaikė ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Atkreipia dėmesį į tai, jog planavimo procesas yra išsamiai ir nuosekliai reglamentuotas, t. y. norint pasiekti tikslą – gauti parengtą ir patvirtintą planą yra reikalinga nuosekliai atlikti Apraše reglamentuotas procedūras. Neatlikus plano derinimo procedūros, negalima toliau vykdyti planavimo procedūrų ir jas užbaigti, t. y. negalima pradėti ir įvykdyti plano tvirtinimo procedūros. Akcentuoja, jog plano derinimo procedūrą privalo atlikti kompetentinga institucija – savivaldybės administracija. Aprašas reglamentuoja griežtą tokios procedūros atlikimo terminą – 10 dienų (Aprašo 35 punktas). Terminų nustatymas yra susijęs su planavimo proceso operatyvumu. Teigia, jog skunde nurodė teismui, kad parengtą planą suderinimui pateikė savivaldybei 2011 m. spalio 27 d., tačiau jis iki šiol nėra suderintas, t. y. iš esmės yra pažeistas procedūros įvykdymo terminas. Priduria, jog institucija 2011 m. lapkričio 10 d. atsisakė derinti planą pagal Teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakymą Nr. (6.3)-2D-1448, kad savivaldybės administracijos atsisakymas įvykdyti plano suderinimo procedūrą yra neteisėtas. Taigi, viešojo administravimo subjektas – savivaldybė neteisėtai vilkina planavimo procesą nepagrįstai atsisakydama įvykdyti parengto plano suderinimo procedūrą, be kurios jis negali pasiekti planavimo tikslo. Pažymi, jog dėl institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų vilkinimo jis negali planuoti savo veiklos, dėl vilkinimo patiria žalą, todėl pirmos instancijos teismas negalėjo pasisakyti, kad jam nėra sukeliamos jokios teisinės pasekmės. Mano, jog vien tai, kad yra pažeistas Aprašo 35 punkte nustatytas plano derinimo procedūros terminas yra pagrindu konstatuoti neigiamų pasekmių buvimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą, motyvuodamas tuo, jog jis nėra nagrinėtinas administracinių teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi šiuo skundu ginčijamas 2011 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos raštas Nr. (4.39.)-R2-3783 laikytinas dokumentu, pareiškėjui sukeliančias tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, nes minėtas sprendimas nederinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, priimtas tik žemės sklypo plano derinimo stadijoje.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą, su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka ir sprendžia, jog ginčijamas atsakovo raštas sukelia pareiškėjui teisines pasekmes, o būtent – užkerta kelią tolesnei detaliojo teritorijos planavimo procedūrai, todėl gali būti savarankišku administracinės bylos dalyku.
Pažymėtina, jog ginčijamu atsakovo raštu, kaip ir minėta, buvo atsisakyta derinti žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, nes parengtas planas neatitinka Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. AD1-487 nustatytų žemės sklypo rengimo reikalavimų bei preliminarios žemės sklypo (duomenys neskelbtini)schemos.
Teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog žemės reformos metu formuojant natūra grąžinamus žemės sklypus Vyriausybės nustatyta tvarka parengti ir patvirtinti žemės sklypų planai prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentams.
Teritorijų planavimo dokumentai – bendrieji (generaliniai), specialieji ir detalieji planai, kuriuose raštu ir grafiškai pateikti sprendiniai dėl teritorijų, žemės sklypų ar jų grupių tvarkymo, naudojimo ir apsaugos bei teritorijos vystymo reikmių ir sąlygų (TPĮ 2 straipsnio 40 dalis).
Teritorijų planavimas – nustatyta procedūra teritorijos vystymo bendrajai erdvinei koncepcijai, žemės naudojimo prioritetams, aplinkosaugos, paminklosaugos ir kitoms sąlygoms nustatyti, žemės, miško ir vandens naudmenų, gyvenamųjų vietovių, gamybos bei infrastruktūros sistemai formuoti, gyventojų užimtumui reguliuoti, fizinių ir juridinių asmenų veiklos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (TPĮ 2 straipsnio 39 dalis).
Teritorijų planavimo dokumentų derinimas – procedūra, kurios metu tarpusavyje suderinami parengtų ir galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, patikrinama, ar buvo laikytasi planavimo sąlygų ir kitų teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (TPĮ 2 straipsnio 43 dalis).
TPĮ 25 straipsnio 1 dalis savo ruožtu inter alia numato, jog detaliojo teritorijų planavimo procesą sudaro parengiamasis etapas, teritorijų planavimo dokumento rengimo etapas, sprendinių pasekmių vertinimo etapas, baigiamasis etapas. Baigiamąjį etapą sudaro: 1) teritorijų planavimo dokumento sprendinių svarstymo ir derinimo stadija – viešas svarstymas, derinimas su institucijomis, ginčų nagrinėjimas; 2) teritorijų planavimo dokumento tvirtinimo stadija – tikrinimas valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje, tvirtinimas ir registravimas teritorijų planavimo registre (TPĮ 25 straipsnio 5 dalis).
Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui (toliau – ir žemės sklypas), rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarką detalizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124 patvirtintas Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas).
Aprašo 33 punktas įtvirtina, jog žemės sklypo plano rengėjas planą ir dokumentus, įrodančius, kad Aprašo 28–30 punktuose nustatyta tvarka asmenys supažindinti ar kviesti susipažinti su parengtu žemės sklypo planu (sprendinių brėžinys su susipažinusių asmenų parašais, išsiųstų laiškų kopijos), teikia derinantiems savivaldybės administracijos valstybės tarnautojams ir institucijoms.
Aprašo 34 punktas išvardina subjektus, su kuriais žemės sklypo planas turi būti derinamas, o Aprašo 36 punktas numato, jog žemės sklypo planas laikomas suderintu, kai yra derinimo įrašas sprendinių brėžinyje arba teigiamas rašytinis atsakymas. Galiausiai, suderintą žemės sklypo planą ir žemės sklypo plano rengimo bylą plano rengėjas teikia savivaldybės administracijos direktoriui (Aprašo 38 punktas), o jis sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo privalo priimti per 20 darbo dienų. Per tokį pat laiką privaloma raštu motyvuotai atsakyti plano rengėjui, jeigu planas netvirtinamas (Aprašo 39 punktas).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija savivaldybės administracijos sprendimą, kuriuo atsisakyta derinti žemės sklypo planą, kuris yra jau patvirtintas teritorijos planavimo dokumentas, ir Teritorijų planavimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalį yra prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Tokiu būdu pareiškėjui buvo iš esmės buvo užkirstas kelias tolesnei teritorijų planavimo eigai, o būtent – žemės sklypo tvirtinimui, todėl teiginys, jog šis atsisakymas suderinti žemės sklypo planą pareiškėjui sukėlė tik procedūrines, bet ne materialiąsias teisines pasekmes, yra nepagrįstas. Tarpiniu (procedūriniu) dokumentu šis atsakovo raštas negali būti laikomas todėl, kad jis, kaip minėta, atima pareiškėjui galimybę pasiekti galutinį sprendimą teritorijų planavimo tvirtinimo stadijoje, nes neturėdamas suderinto žemės sklypo plano, plano rengėjas negali jo pateikti savivaldybės administracijos direktoriui, kuriam pagal kompetenciją priskirtina priimti sprendimą dėl pateikto žemės sklypo plano tvirtinimo.
Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti skundą, kuris buvo grindžiamas pareiškėjo motyvais dėl atsakovo vilkinimo atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus, t. y. dėl Aprašo 35 punkto pažeidimo. Pareiškėjo skundo turinys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl viešojo administravimo subjekto pažeidžiamų administracinių procedūrų terminų.
Viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t.y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A602–1192/2012). ABTĮ 90 straipsnis, nustatantis administracinio teismo kompetenciją įpareigoti viešojo administravimo subjektą per teismo nustatytą terminą priimti sprendimą arba įvykdyti kitokį teismo patvarkymą ir yra skirtas tam, kad administracinės procedūros nebūtų pernelyg ilgos (būtų vykdomi nustatyti reikalavimai dėl instrukcinių terminų) bei tam, kad viešojo administravimo subjektas atliktų jo kompetencijai priskirtus veiksmus, jeigu asmens prašymas yra teisėtas ir pagrįstas.
Dėl nurodytų motyvų, teismas privalėjo nagrinėti ginčą iš esmės ir vertinti, ar teisėtai administravimo subjektai priėmė sprendimą, ar atsisakė priimti sprendimą dėl administracinio santykio esmės ar administravimo subjektai priėmė procedūrinio pobūdžio teisės aktus, ar privalėjo tokius aktus priimti (ABTĮ 3 straipsnis). Minėti klausimai yra materialinės teisės klausimai, nagrinėtini priimant byloje sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602–82/2012).
Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatos patvirtina, kad kreiptis į administracinį teismą galima dėl neteisėto viešojo admnistravimo subjekto veiksmo, dėl įpareigojimo atlikti veiksmą, dėl sprendimo panaikinimo arba dėl įpareigojimo priimti administracinį sprendimą (ABTĮ 15 straipsnis, 22 straipsnis, 88 straipsnis). Teisės akto priskyrimo administraciniam aktui klausimas yra sprendžiamas ne vien pagal teisės akto pavadinimą, jame nurodytą apskundimo tvarką, ar jame vartojamas sąvokas, bet pagal tikrąjį teisės akto turinį, nustatomą pagal administraciniam sprendimui būdingus požymius. Galimybė teismine tvarka nuginčyti administracinius aktus, juose nustatytus faktus ar pateikiamus teisinius vertinimus priklauso nuo teisminio nagrinėjimo dalyko administracinėje byloje, nuo to, ar skundžiamas dokumentas yra individualus administracinis aktas, kokio pobūdžio institucijų veiksmai ar neveikimas yra skundžiami. Bylos priskirtinumas administraciniam teismui klausimas sprendžiamas vadovaujantis administracinio sprendimo bei skundžiamų viešojo administravimo subjektų veiksmų ar atsisakymo atlikti tokius veiksmus priskyrimo nurodytoms kategorijoms pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą, Viešojo administravimo įstatymą, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 nutarimu Nr. 875 patvirtintas Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisykles (toliau – ir Taisyklės), atitinkamos srities specialius įstatymus bei juos įgyvendinančius teisės aktus. Pagal minėtus teisės aktus teismas turi spręsti klausimą dėl to, kokio pobūdžio prašymas ar skundas yra paduotas viešojo administravimo subjektui (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis ir kt., Taisyklių 41 punktas), kokia yra viešojo administravimo subjekto nustatyta kompetencija, kokia yra administracinio teismo nustatyta kompetencija (ABTĮ 88, 90 straipsniai). Pirmosios instancijos teismo išvados dėl pareiškėjo skundo priskirtinumo teismui pagal vieną kriterijų, būtent pagal administracinės procedūros baigtumo kriterijų, nagrinėjamu atveju yra neteisingos.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos. Asmens procesinė teisė kreiptis į teismą, priklauso nuo procesinio pobūdžio aplinkybių – nuo teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų. Viena iš Administracinių bylų teisenos įstatymo numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Teismas turi teisę atsisakyti priimti skundą tik konstatvęs procesinio pobūdžio aplinkybes, kurių sąrašas yra baigtinis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnis). Toks reglamentavimas yra viena iš teisės kreiptis į teismą garantijų. Ginčijamu atveju teismas be pagrindo konstatavo, kad nėra minėtos prielaidos kreiptis į teismą – ginčas nepriskirtinas nagrinėti teismui, todėl be pagrindo atsisakė priimti skundą.
Taigi pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikė procesinės teisės normas, bei neteisėtai vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Dėl šios priežasties Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartis naikintina, perduodant pirmosios instancijos teismui iš naujo nagrinėti pareiškėjo skundo priėmimo klausimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Prima Sensus“ atskirąjį skundą tenkinti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. vasario 24 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.