- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-05-23
- Bylos Nr.
- N-444-843-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-64-3-00324-2009-7
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Antanas Ablingis
- Advokatai
- Kristina Pugačienė
- Kategorijos
- 45.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K., atstovaujamo advokatės Kristinos Pugačienės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos Šiaulių regiono departamento (toliau – ir Institucija) 2009 m. spalio 26 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 145 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ir jam skirta 750 litų bauda. A. K. nubaustas už tai, kad 2009 m. spalio 12 d., apie 9.45 val. kelio Nr. 160 18 km vairavo UAB „Refta“ priklausantį sunkvežimį MAN TGX 18.440, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su puspriekabe Krone (duomenys neskelbtini), vykstantį maršrutu Kungių kaimas, Telšių rajonas-Vokietija. Patikrinimo metu sveriant transporto priemonės junginį nustatyta, kad transporto priemonės junginys yra sunkiasvoris, bendroji transporto priemonės junginio masė viršyta 2,2 tonos (leistina bendroji masė 40 tonų, faktinė pasvėrus – 42,2 tonos), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Tokiais savo veiksmais A. K. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio reikalavimus bei Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų leidžiamos bendrosios masės“ II skirsnio 2.2 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
A. K. skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos nutarimą ir administracinę bylą nutraukti. Paaiškino, kad iš tiesų vežė pjautos medienos krovinį, kurį pasikrovė Telšių rajone. Pagal krovinio savininko UAB „Rombona“ išduotus dokumentus, krovinio svoris kartu su transporto priemonės svoriu neviršijo leistinų 40 tonų, o pasitikrinti, kad automobilis perkrautas, jis neturėjo jokios galimybės. Kartu abejoja dėl svėrimo metu panaudotų priemonių tinkamumo bei naudojimo teisėtumo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjo skundo netenkino.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu A. K., atstovaujamas advokatės Kristinos Pugačienės, prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartį ir bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo panašius argumentus, kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui. Taip pat atkreipia dėmesį, kad iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nėra aišku, kokia matavimo priemone buvo nustatytas transporto priemonių junginio svoris. Todėl nesant pateiktų svarstyklių dokumentų ryšio su kitais pažeidimo fakto įrodymais, pirmosios instancijos teismas savo nutartį grindė prielaidomis. Be to, remdamasis CMR konvencijos 7 straipsniu, nurodo, jog neturėjo jokio pagrindo manyti, kad CMR važtaraštyje siuntėjo nurodyta informacija apie krovinio masę yra klaidinga. Mano, kad jo veikoje nebuvo pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės elemento (remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. N9-1762/2007). Taip pat nurodo, kad ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už važiavimą transporto priemonėmis be leidimo viršijant leidžiamą bendrą svorį, tuo tarpu Susisiekimo ministras 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtino „Maksimalius leidžiamus transporto priemonių matmenis, leidžiamas ašies (ašių) apkrovas, leidžiamas bendrąsias mases (tonomis)“. Mano, jog svoris ir masė nėra tapatūs dydžiai. Todėl atsakomybė pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį negalima.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas netenkintinas. A. K. administracinėn atsakomybėn patrauktas už ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, t. y. už tai, kad vairavo UAB „Refta“ priklausantį sunkvežimį su puspriekabe, kai bendroji transporto priemonės junginio masė viršyta 2,2 tonos (leistina bendroji masė 40 tonų, faktinė pasvėrus – 42,2 tonos), o vairuotojas neturėjo specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę tokiai transporto priemonei važiuoti Lietuvos Respublikos keliais. Apeliantas nurodo, jog jo veikoje nėra kaltės, kadangi jis neturėjo objektyvios galimybės patikrinti krovinio svorį. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Kelių transporto kodekso 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad krovinys priimamas pagal važtaraštyje nurodytą jo svorį ar kiekį. Jei priimant krovinį buvo pastebėti krovinio pakuotės trūkumai ar nėra galimybių patikrinti važtaraštyje nurodytų duomenų, vežėjas apie tai privalo pažymėti važtaraštyje. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) 8 straipsnio 2 dalyje – jeigu vežėjas neturi galimybių patikrinti važtaraščio įrašų, jų tarpe – krovinio bruto masę ar kitais matavimo vienetais išreikštą krovinio kiekį, – tai apie tai jis privalo motyvuotai nurodyti važtaraštyje. Iš byloje esančio tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio (b. l. 6) 18 punkto matyti, kad vežėjas šia teisės aktuose numatyta galimybe teikti pastabas nepasinaudojo, nesiėmė jokių veiksmų gabenamo krovinio svoriui patikrinti, todėl spręstina, kad jis nesielgė rūpestingai, nebuvo aktyvus, tad spręstina, kad jo veiksmuose subjektyvusis administracinio teisės pažeidimo sudėties elementas – kaltė – nustatyta. Taip pat apeliantas nurodo, jog iš byloje esančių duomenų nėra aišku, kokiu matavimo prietaisu buvo atliktas transporto priemonių junginio svorio matavimas. Su tokiu apelianto teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Iš byloje esančio svėrimo kvito (ATP b. l. 1a), svėrimo akto (ATP b. l. 2), atitikties pažymėjimo (b. l. 68-69), institucijos atstovės paaiškinimo teismo posėdžio metu (b. l. 89) matyti, kad matavimai buvo atliekami svarstyklėmis WL103. Tai yra vienintelės Inspekcijos naudojamos svarstyklės, kitų svarstyklių Institucija neturi. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti, kad transporto priemonių junginio svoris buvo nustatinėjamas būtent šiomis svarstyklėmis. Jų tinkamumas naudoti yra patvirtintas byloje surinktais įrodymais, todėl spręstina, kad užfiksuoti duomenys yra teisingi. Apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl sąvokų svoris ir masė skirtumo taip pat atmestini kaip nepagrįsti, kadangi įvertinus ATPK 145 straipsnio 2 dalies ir Susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų „Maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamų bendrųjų masių (tonomis)“ nuostatų turinį, akivaizdu, kad šios sąvokos yra vartojamos kaip sinonimai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Šiaulių apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
A. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.