- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-08-17
- Bylos Nr.
- e2-1703-480/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00383-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KGF“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos Nemokumo centras, ieškinį atsakovui S. S. dėl nuostolių atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – BUAB) „KGF“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) Nemokumo centras, kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama atsakovui S. S. taikyti civilinę atsakomybę ir ieškovės BUAB „KGF“ naudai priteisti 113 269,03 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-931-803/2020 iškėlė bankroto bylą UAB „KGF“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjo 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi, kuria įmonei iškelta bankroto byla, nustatė 15 dienų terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organams perduoti nemokumo administratoriui įmonės turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus bei kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla. Šį įpareigojimą įmonės valdymo organai privalėjo įvykdyti iki 2020 m. balandžio 17 d. Laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 5 d. iki pat nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei įsiteisėjimo dienos, t, y. iki 2020 m. balandžio 2 d., įmonės direktorius buvo S. S.. Įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, sudaryti nutarties dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos duomenimis, nemokumo administratorei buvo pateikti tik 2020 m. gegužės 7 d., įmonės dokumentai už laikotarpį nuo 2018 m. iki 2020 m. pateikti 2020 m. gegužės 19 d., dokumentai sudaryti 2017 m. pateikti 2020 m. gegužės 19 d., tuo tarpu įmonės turtas perduotas nebuvo.
Žemesnės instancijos teismas
Analizuojant įmonės dokumentus nustatyta, kad įmonė 2019 m. gruodžio 31 d. nurašė turto (atsargų) už 84 316 Eur, iš jų: 29 217,47 Eur sumą sudaro parduotos prekės už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31d., o 55 098,53 Eur vertės atsargos nurašytos be jokio teisinio pagrindo. Atitinkamai, atlikus įmonės turto (atsargų) nurašymą, 2019 m, gruodžio 31 d. įmonės balanse liko apskaityta tik 50 814 Eur atsargų. Vadovaujantis įmonės buhalterinės apskaitos duomenimis, taip pat nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 2 d. iki 2020 m. vasario 24 d. įmonė įsigijo atsargų už 10 134,89 Eur sumą, taigi 2020 m. vasario mėn. pabaigoje įmonė disponavo 60 949,17 Eur vertės atsargomis. 2020 m. kovo 1 d. buvo dar kartą nurašyta 60 949,17 Eur vertės atsargų, iš jų: 2 778,67 Eur sumą sudaro parduotos prekės už laikotarpį nuo 2020 ra. sausio 16 d. iki 2019 m. kovo 24 d., o 58 170,50 Eur vertės atsargos nurašytos be jokio teisinio pagrindo. Nurodytas įmonės turto nurašymas buvo atliktas po to, kai Vilniaus apygardos teismui įmonės restruktūrizavimo administratorius pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos įmonei iškėlimo. Minėtas prašymas Vilniaus apygardos teismui buvo pateiktas 2020 m. vasario 13 d. ir buvo grindžiamas tuo, jog įmonė netinkamai vykdo prievoles, yra sukaupusi skolą už įmonės administravimą ir įmonės vadovas (atsakovas) neteikia informacijos apie įmonės finansinius rodiklius. Be to, minėtas nurašymas atliktas likus tik 23 dienoms iki bankroto bylos įmonei iškėlimo dienos, taigi konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2019 m, gruodžio 31 d. iki 2020 m. balandžio 2 d. atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, nepagrįstai nurašė įmonės turto už bendrą 113 269,03 Eur dydžio sumą. Kitaip tariant, per trijų mėnesių laikotarpį įmonė prarado visas atsargas ir iškėlus bankroto bylą ši nebedisponavo absoliučiai jokiomis atsargomis. Atsakovas ieškovei nepateikė absoliučiai jokių dokumentų, kurie pagrįstų būtinybę nurašyti minėtas atsargas ir nepagrindė įmonės tariamo 113 269,03 Eur vertės turto nurašymo teisėtumo ir pagrįstumo restruktūrizavimo metu. Vadinasi, atsakovas, nepagrįstai nurašydamas visas įmonei priklausančias atsargas restruktūrizavimo metu, pažeidė imperatyvias ĮRĮ įtvirtintas nuostatas, reglamentuojančias restruktūrizuojamos įmonės turto valdymą, naudojimą, disponavimą ir taip atliko neteisėtus veiksmus įmonės ir jos kreditorių atžvilgiu. Dėl nesąžiningų ir neteisėtų atsakovo veiksmų, t. y. įmonės turto pasisavinimo restruktūrizavimo metu, pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, reglamentuojančias restruktūrizuojamos įmonės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo ribojimus ir tvarką, įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą, kurią sudaro įmonės restruktūrizavimo metu neteisėtai pasisavinto ir tariamai nurašyto turto vertė, t. y. 113 269,03 Eur, o prievolė atlyginti šią įmonei padarytą žalą kyla įmonės administracijos vadovui – atsakovui.
Už įmonės veiklos organizavimą, finansinę atskaitomybę, bendrovės dokumentų tvarkymą bei turto išsaugojimą ir kitų teisės aktuose numatytų pareigų vykdymą yra atsakingas atsakovas, nes, kaip minėta, būtent atsakovas buvo įmonės direktorius nuo 2012 m. liepos 5 d. iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei dienos. Atsakovas, įmonės restruktūrizavimo proceso metu nesilaikydamas ĮRĮ įtvirtinto griežto reglamentavimo, kuriuo turėjo imperatyvią pareigą vadovautis, visiškai nepagrįstai nurašė visas įmonei priklausančias atsargas, todėl atliko neteisėtus veiksmus, kurie pasireiškia imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių restruktūrizavimo procesą, pažeidimu. Dar daugiau, atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė ir tuo, jog jis nevykdė įmonės vadovui įstatymų nustatytų pareigų organizuoti turto apskaitą, jo išsaugojimą bei pagrįstą jo naudojimą įmonės veiklos tikslams, ir pasisavino visą įmonės turtą (atsargas) tariamai jį nurašydamas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų buvo nepagrįstai eliminuota įmonės kreditorių, patvirtintų įmonės bankroto byloje, galimybė atgauti savo reikalavimų patenkinimą, todėl akivaizdu, kad įmonė ir jos kreditoriai patyrė nuostolius, kuriuos sudaro iš pasisavinto įmonės turto vertės suma, t. y. 113.269,03 Eur dydžio suma. Atsakovui nepagrįstai pasisavinus įmonės turtą (atsargas) tariamai jas nurašant, įmonės 89 734,80 Eur dydžio įsipareigojimai kreditoriams negalėjo ir iki šiol negali būti padengti, taigi įmonė ir jos kreditoriai patyrė 113 269,03 Eur dydžio nuostolius. Ieškovė yra įsitikinusi, kad egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys. Atsakovui perdavus įmonės turtą, įmonė ir jos kreditoriai nebūtų patyrę žalos, nes realizavus jį bent iš dalies būtų buvę padengti kreditorių finansiniai reikalavimai bankroto byloje (faktinis priežastinis ryšys). Be to, atsakovas, būdamas įmonės direktoriumi, kuriam taikomi didesni atidumo, protingumo ir rūpestingumo reikalavimai, privalėjo įmonės nuosavybės teise priklausantį turtą valdyti, naudoti ir disponuoti, vadovaujantis imperatyviu ĮRĮ įtvirtintu reglamentavimu ir atsižvelgiant į įmonės reikmes bei veiklos tikslus, tačiau priešingai, siekdamas sau asmeninės naudos, jis įmonės turtą sistemingai ir savanaudiškai pasisavino, tariamai nurašydamas tam, kad bankroto proceso metu šis turtas nebūtų realizuotas.
Ieškovė taip pat prašo priimti sprendimą už akių. Ieškovės BUAB „KGF“ ieškinys priimtas 2020 m. liepos 16 d., atsakovui nustatytas 20 dienų terminas, per kurį jis privalėjo pateikti teismui atsiliepimą į ieškovės pareikštą ieškinį. Procesiniai dokumentai atsakovui S. S. įteikti 2020 m. liepos 21 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Per teismo nustatytą 20 dienų terminą atsakovas be pateisinamos priežasties atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Remdamasis CPK 285 straipsnio 2 dalimi teismas vertina, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, jog jos reikalavimas yra pagrįstas.
Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „KGF“, atstovaujama nemokumo administratorės MB Nemokumo centras, pareiškė atsakovui S. S., kaip faktiniam ir paskutiniam iki bankroto bylos iškėlimo buvusiam ieškovės BUAB „KGF“ vadovui, reikalavimą dėl 113 269,03 Eur nuostolių atlyginimo. Reikalavimas grindžiamas tuo, jog atsakovas nurašė 113 269,03 Eur vertės ieškovės atsargų be jokio teisinio pagrindo likus 23 dienoms iki bankroto bylos iškėlimo ir taip įmonė prarado visas atsargas, todėl iškėlus bankroto bylą ši nebedisponavo absoliučiai jokiomis atsargomis ir taip įmonė ir jos kreditoriai patyrė žalą.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai (pasitikėjimo) santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl įmonės vadovo rūpestingumo pareigos turinio, taip pat yra išaiškinęs, kad vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyviųjų teisės normų, be to, vadovas privalo prižiūrėti, kad ir įmonės veikla būtų teisėta: vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-916/2015).
CK 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis to paties straipsnio 1–6 dalyse ar steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, privalo visiškai atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, jei įstatymuose, steigimo dokumentuose ar sutartyje nenustatyta kitaip. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 straipsnio 1 dalis); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 straipsnio 2 dalis); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 straipsnio 3 dalis). Įmonės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina įrodyti juridinio asmens valdymo organo neteisėtus veiksmus, kaltę, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CK 6.246–6.249 straipsnis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2020 m. kovo 24 d. nutartimi (civilinė byla Nr. B2-931-803/2020) nutraukė UAB „KGF“ restruktūrizavimo bylą ir iškėlė bankroto bylą. BUAB „KGF“ įregistruota 1996 m. rugpjūčio 5 d. Juridinių asmenų registro duomenys patvirtina, kad atsakovas S. S. nuo 2012 m. lapkričio 15 d. iki bankroto bylos iškėlimo ėjo įmonės vadovo pareigas.
Nagrinėjamoje byloje BUAB „KGF“ nemokumo administratorė iš atsakovo prašomą atlyginti žalą – 113 269,03 Eur – sieja su 2019 m. gruodžio 31 d. ir 2020 m. kovo 1 d. be pagrindo nurašytu įmonės turtu (atsargomis).
Iš 2019 m. gruodžio 31 d. materialinių vertybių nurašymo akto Nr. 15 bei bendrojo žurnalo už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d. matyti, kad 2019 m. gruodžio 31 d. buvo nurašyta turto (atsargų) už 84 316 Eur, kurių 29 217,47 Eur sudarė parduotos prekės už laikotarpį nuo 2019 m. sausio 8 d. iki 2019 m. gruodžio 31 d., o iš 2020 m. kovo 1 d. materialinių vertybių nurašymo akto Nr. 1 ir bendrojo žurnalo už laikotarpį nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. – nurašyta turto (atsargų) už 60 949,17 Eur, kurių 2 778,67 Eur sudarė parduotos prekės. Nurašymo aktuose nėra išvardintos konkrečios atsargos, kurios yra nurašomos, nenurodytas nurašytų atsargų kiekis bei kaina, nėra identifikuoti nurašomų atsargų kodai, nenurodytos priežastys, dėl kurių šios atsargos buvo nurašytos, taigi įmonės atsargų nurašymas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, galinčiais pagrįsti atsargų nurašymo būtinumą, atsargų negalimumą naudoti įmonės veikloje, jų sugadinimą. Atsakovui nepateikus jokių duomenų ir nenurodžius absoliučiai jokių duomenų, kurų pagrindu būtų žinoma, kokios konkrečiai bei dėl kokių priežasčių atsargos įmonės restruktūrizavimo metu buvo nurašytos, laikytina, kad nesilaikė imperatyvių įstatymo normų, reglamentuojančių restruktūrizavimo procesą, todėl atliko neteisėtus veiksmus.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas. Nors iškėlus juridiniams asmeniui bankroto bylą juridinio asmens organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už juridiniams asmeniui padarytą žalą. Nagrinėjamu atveju be pagrindo nurašyto turto (atsargų) vertė – 113 269,03 Eur – laikytina įmonei dėl atsakovo neteisėtų veiksmų kilusi žala.
Jeigu atsakovas nebūtų nurašęs įmonės turto (atsargų), nemokumo administratorė galėtų realizuoti šį įmonės turtą ir iš gautų lėšų tenkinti kreditorių finansinius reikalavimus. Dėl šių priežasčių civilinės atsakomybės sąlyga – priežastinis ryšys tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei padarytos žalos įrodyta.
Atsakovas nei nemokumo administratorei, nei teismui nėra pateikęs jokių atsikirtimų, nurodęs aplinkybių, kad turtas buvo nurašytas teisėtai. Tai, kad atsakovo be pagrindo nurašytos atsargos nebuvo perduotos nemokumo administratorei, sąlygojo žalos bankrutuojančiai įmonei padarymą, kadangi įmonės turtas negali būti panaudotas atsiskaitant su įmonės kreditoriais. Atsakovui be pagrindo nurašius įmonės turtą, darytina išvada, kad ieškovė dėl to patyrė iš viso 113 269,03 Eur turtinę žalą, todėl atsakovas privalo šią žalą atlyginti visiškai (CK 6.251 straipsnis).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, o CK 6.210 straipsnio 1 dalis – kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tuo vadovaujantis, iš atsakovo ieškovei priteistina 5 procentai metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl iš atsakovo valstybei priteistinas 1 825 Eur žyminis mokestis, skaičiuotinas nuo 113 269,03 Eur sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Teismo patirtų pašto išlaidų suma yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2020 m. sausio 23 d.). Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimas valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinas (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Ieškovė ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo ieškinio padavimo teismui iki šio sprendimo už akių priėmimo dienos ieškovė nėra pateikusi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, šios išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 1 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „KGF“, juridinio asmens kodas 151322716, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos Nemokumo centras, naudai 113 269,03 Eur (vieno šimto trylikos tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt devynių eurų trijų centų) žalos atlyginimą ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (113 269,03 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. liepos 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1 825 Eur (vieno tūkstančio aštuonių šimtų dvidešimt penkių eurų) žyminį mokestį (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Atsakovas, dėl kurio priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos sprendimą už akių priėmusiam teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka.
Ieškovė turi teisę per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo skųsti jį apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.