Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Nuteistasis I. E. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai patikėjo kažkokių jį melagingai apkaltinusių asmenų neteisingais parodymais. Tų asmenų apeliantas neįvardija, tačiau iš bylos ir paties nuosprendžio matyti, kad konkrečius parodymus apie L.S.A. nužudymo aplinkybes davė vien tik abu nuteistieji Y. K. ir I. E. . Tie jų parodymai iš esmės skirtingi.

Nuteistasis Y. K. šioje byloje prisipažino kaltu ir nurodė, kad L.S.A. apiplėšė, o po to nužudė bendrai veikdami jis pats ir nuteistasis I. E. . Beveik viso ikiteisminio tyrimo ir viso teisminio nagrinėjimo metu Y. K. vienodai nurodė tokias pačias nusikaltimų padarymo aplinkybes. Jis parodė, kad jau keletą metų gyvena Lietuvoje, maždaug 2 metus pažįsta kitą turkų tautybės nuteistąjį I. E. ir dažnai lankydavosi Klaipėdoje esančiame jo bare „I. P. “, ten padėdavo I. E. . Taip pat pažinojo dar vieną turkų tautybės asmenį B. A. , kuris taip pat buvo pažįstamas su I. E. ir lankydavosi jo bare. Tame pačiame bare matydavo ir Lietuvoje gyvenantį Švedijos pilietį L.S.A., kuris dažnai pietaudavo tame bare. Su šiuo vyriškiu jis nebuvo artimai pažįstamas, tik matydavo jį kalbantis su I. E. , o šis jam pasakodavo, kad su L.S.A. ketina pradėti verslą. I. E. verslas nesisekė, jis turėjo skolų, tačiau tuo metu ketino atidaryti savo barą Vilniuje. Maždaug prieš mėnesį laiko iki kaltinime nurodytų įvykių ir jo sulaikymo I. E. ėmė jam pasakoti apie L.S.A. ir apie ketinimą pagrobti jo turtą ir jį nužudyti. I. E. jam pasakojo, kad matė pas L.S.A. „auksinę“ banko mokėjimo kortelę, kuri, I. E. nuomone, Vokietijoje išduodama tik asmenims, turintiems ne mažiau kaip 500 000 eurų. I. E. sakė, kad tą kortelę iš L.S.A. reikia atimti. Tokie pokalbiai su I. E. vyko keletą kartų, I. E. sakydavo, kad reikia pagrobti to vyriškio turtą, o jeigu tai pavyks, tai jį ir nužudyti. Vieną kartą jam važiuojant į Šiaulius, I. E. paprašė jo nupirkti bakelį benzino. Kolonėlėje jis nupirko 5 litrus benzino ir paliko jį I. E. automobilio „Ford Siera“ bagažinėje. Tuo metu jis dar nesuprato, kam reikalingas tas benzinas, o kad jis skirtas nužudytojo kūno sudeginimui, suprato tik nusikaltimo dieną. Nors padaryti nusikaltimą I. E. jį ilgai įkalbinėjo, tačiau jis vis atsisakinėdavo, sakydamas, kad tai jiems gerai nesibaigs. Tačiau I. E. vis įtikinėjo, kad viskas gerai pasiseks, kad jiems abiem reikalingi pinigai ir kad tuos pinigus jie pasidalins lygiomis dalimis. Pagaliau jis pasidavė šiems įkalbinėjimams, bet sutiko L.S.A. tik apiplėšti, o ne nužudyti. Nusikaltimo išvakarėse I. E. grįžo iš Vilniaus, o kitą dieną, t.y. 2005 m. kovo 21 d., jo nurodymu baras nedirbo, baro darbuotojams buvo pasakyta į darbą neiti, ant durų buvo užklijuotas lapelis, kad baras neveikia. Tą dieną bare buvo tik jis ir I. E. , o apie 18 val. ten dar buvo atėjęs ir išėjo vyriškis, pas kurį jie nuomojo butą ir reikalavo pinigų už nuomą. Tam vyrui išėjus, I. E. pasakė, kad šį vakarą jis išsikvies L.S.A. į barą ir jie kartu aptarė jo apiplėšimo planą. Jis turėjo laukti pasislėpęs virtuvėje, o I. E. turėjo nukentėjusįjį ten atsivesti. Prieš tai I. E. dar davė jam surūkyti kelias cigaretes, nuo kurių jis pasijuto keistai, tarsi buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Po to I. E. paskambino L.S.A. telefonu, pakvietė jį atvykti ir šis apie 20 val. atvažiavo į barą. Jis laukė pasislėpęs virtuvėje ir turėjo I. E. iš anksto paruoštą ir jam duotą laidą nukentėjusiajam surišti. I. E. atvykusį į barą L.S.A. atsivedė į virtuvę ir ten pirmasis smogė jam ranka į veidą. Jam nugriuvus, tada jau jis sugriebė L.S.A. rankomis, suspaudė po pažastimi ir kartu su I. E. , šiam stumiant, kartu nutempė nukentėjusįjį prie baro tualeto. Ten užlaužė jam rankas, surišo jas laidu ir pasodino jį ant kėdės. Abu iškraustė jo kišenes, kuriose rado piniginę ir mobilaus ryšio telefoną, kuriuos paėmė I. E. ir išsinešė į baro salę. Po to I. E. išėjo iš baro, grįžęs sakė, kad apieškojo L.S.A. automobilį, bet ir ten banko kortelės nerado. Dar kartą išėjęs iš baro ir vėl grįžęs pasakė, kad nuvarė nukentėjusiojo automobilį ir paliko jį prie turgavietės. I. E. sakė, kad piniginėje rado tik 600 JAV dolerių ir šiek tiek litų. Kai prieš tai bare su L.S.A. jis buvo likęs vienas, nukentėjusysis klausė, ką jis padarė blogo, prašė jį paleisti ir žadėjo apie tai niekam nepranešti. Jis pats būtų nukentėjusįjį paleidęs, bet vykdė I. E. nurodymus ir saugojo nukentėjusįjį iki į barą vėl sugrįžo jo bendrininkas. I. E. reikalavo iš L.S.A. 500 000 litų ir ne kada nors ateityje, o būtent tą patį vakarą. O nukentėjusysis vis kartojo, kad tiek pinigų tikrai neturi ir žadėjo, kad per kelias dienas jis pats ir pasiskolinęs iš draugų sumokėtų jiems maždaug 20-50 tūkstančių litų. I. E. su tuo nesutiko ir turkiškai, kad nesuprastų L.S.A., jam vis aiškino, kad nukentėjusįjį būtinai reikia nužudyti, nes jis apie apiplėšimą praneš policijai. Be to I. E. jį tikino žinantis, kad Lietuvoje už nužudymą yra švelnesnė bausmė negu už plėšimą. Nors jis pats nenorėjo žudyti, bet tuo metu aklai vykdė I. E. nurodymus. Jie turkiškai susitarė kaip nukentėjusįjį nužudyti, kad šis mažiau priešintųsi. I. E. L.S.A. ėmė meluoti ir pasakė, kad dabar jie jį paliks bare gulintį ir surištą, patys spės pabėgti iš Lietuvos, o nukentėjusįjį vėliau suras į darbą atėję baro darbuotojai. Nukentėjusiajam tuo patikėjus, jie jį paguldė ant pilvo, I. E. surišo laidu rankas ir kojas, be to, nuo rankų dar nuėmė ir pasiėmė laikrodį ir du auksinius žiedus. Jis pats, kad nukentėjusysis nerėktų, bintu užrišo jam burną. Tada jis užvyniojo nukentėjusiajam ant kaklo laidą ir abu užlipo ant jo kojomis, jis pats ant nugaros, o I. E. ant kaklo. Taip spausdami kojomis abu apie minutę jį smaugė tempdami laidą. Pasižiūrėję pamatė, kad L.S.A. dar gyvas, tada I. E. atnešė ir užmovė jam ant galvos polietileninį maišą. Po to vėl jį smaugė, kol nutrūko laidas. Bet tada pamatė, kad nukentėjusysis jau negyvas. Bandė jo kūną įkišti į maišą, bet šis buvo per mažas. Tada palikę lavoną bare, jie abu I. E. automobiliu „Ford Siera“ nuvažiavo į „Maximos“ parduotuvę, ten pirko 100 litrų talpos polietileninių maišų, o kad tai nesukeltų įtarimų, dar pirko cigarečių ir gėrimų. Grįžę į barą, lavoną įkišo į maišą, dar apvyniojo paklode, išnešė iš baro ir įdėjo į „Ford Sieros“ bagažinę. Iš viršaus dar apkrovė maišais su šiukšlėmis. Po to jie abu, jam vairuojant, išvažiavo už miesto, pasuko į Klaipėdos-Palangos kelią ir kažkiek pavažiavę įsuko į šoninį keliuką. Dar pavažiavę sustojo laukymėje ir iškėlė lavoną iš bagažinės. Jam pačiam buvo bloga, todėl jis liko sėdėti automobilyje. Tuo metu I. E. nunešė lavoną toliau nuo kelio, iš bagažinės pasiėmė bakelį su benzinu, apliejo juo L.S.A. kūną ir jį padegė. Užsidegus liepsnai, abu skubiai iš ten nuvažiavo atgal į Klaipėdą. Pakeliui dar mėgino sudeginti pas L.S.A. paimtus dokumentus, piniginę ir diržą, bet tai nepavyko, o I. E. vėliau jam sakė, kad tai jis vis tiek sudegino ar tai išmetė. Bevažiuojant baigėsi degalai, todėl jie dar sustojo degalinėje, kurioje pirko dyzeliną ir energetinius gėrimus. Grįžę į I. E. nuomojamą butą (jis pats tą savaitę irgi ten gyveno), abu persirengė, perplovė prieš tai vilkėtus drabužius ir abu vėl nuėjo į barą „I. P. “. Iš ten I. E. telefonu skambino B. A. , tarėsi su juo susitikti, o jis pat iškvietė taksi. Atvažiavus taksi, jis su I. E. iš pradžių nuvažiavo prie palikto savo automobilio „Ford Siera“, iškrovė iš jo maišus su šiukšlėmis ir juos išmetė. Jie su I. E. buvo susitarę pagrobtus L.S.A. daiktus paslėpti, todėl po to jis nuvažiavo prie savo uošvio namų. Jis vienas užėjo į uošvio butą, padavė jam maišelį su laikrodžiu, žiedais ir telefonu, pasakė, kad tai jo daiktai ir paliko juos pasaugoti. Dar po to tuo pačiu taksi jis su I. E. nuvažiavo prie B. A. namų, pasiėmė jį ir jau trise kartu nuvažiavo į barą „Eldorado“. Ten jis buvo susitaręs susitikti su pažįstama mergina, kuri atsivedė dar dvi drauges. Ten pabuvę, nuvažiavo į kitą barą „Kalifornija“. I. E. iš baro išvažiavo pirmas, o likusieji nuvažiavo ir nakvojo B. A. nuomojamame bute. Prisimena, kad ryte jam skambino moteris, kaip vėliau paaiškėjo- nužudytojo žmona J. A. , kuri jo telefoną sužinojo iš ant baro durų palikto raštelio. Ji klausė, kur yra L.S.A., bet jis atsakė, kad ši klaustų I. E. ir nutraukė pokalbį. Dar vėliau skambino I. E. ir sakė, kad į barą atvyko policija. Po kiek laiko jie su B. A. patys nuėjo į barą „I. P. “, o ten juos ir I. E. sulaikė policija.

Iš bylos matyti, kad apie jau nurodytas įvykių aplinkybes nuteistasis Y. K. vienodai ir nuosekliai parodė nuo pat jo antrosios apklausos ikiteisminio tyrimo metu ir po to jis šių parodymų nei karto nepakeitė. Tas pačias aplinkybes Y. K. patvirtino ir akistatoje su I. E. , o taip pat parodymų patikrinimo vietoje metu. Netikėti šiais parodymais ir laikyti juos išgalvotais teismas neturėjo pagrindo, nes Y. K. ne tik detaliai nurodė įvykių bare aplinkybes, bet ir parodė vietą už miesto, kurioje jie su I. E. sudegino nužudytojo L.S.A. kūną. Pats nebuvęs toje vietoje, jis jos nebūtų galėjęs parodyti. Y. K. parodymus patvirtina ir kiti išnagrinėti įrodymai, bet tai dar bus aptarta vėliau.

Apeliaciniame skunde nuteistasis I. E. nurodė, kad pirmosios instancijos teisme jis dar neparodė apie labai svarbias šios bylos aplinkybes, tačiau dabar jau pasirengęs duoti tokius parodymus. Nepaisant to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, I. E. ne tik nenurodė jokių naujų jam žinomų bylos aplinkybių, tačiau ir vėl nesugebėjo bent jau aiškiai išdėstyti savo gynybos versijos. Net ir atsakydamas į jam užduodamus klausimus, apeliantas neišdėstė nuoseklios nusikaltimo dienos įvykių eigos. I. E. parodė, kad 2005 m. kovo 21 d. skambino L.S.A., tarėsi su juo susitikti, bet nesusitiko ir jo nematė. Dar parodė, kad įvykio dieną jo bare buvo tik kitas nuteistasis Y. K. , o jis pats ten nebuvo, nes buvo kitame bare. Kai buvo sulaikytas, pareigūnai jį mušė ir jis jiems atidavė iš Y. K. gautus 600 JAV dolerių. Jis yra nekaltas, Y. K. buvo jo draugas, bet dabar mano, kad jis viską papasakojo policijos pareigūnams, todėl ant jo supyko ir jį apkalba. Į teismo klausimą, kokias savo apeliaciniame skunde minimas naujas svarbias aplinkybes jis nori nurodyti, I. E. atsakė, jog naujos aplinkybės yra tai, kad jis nekaltas ir prašo jį išteisinti.

Nors iš bylos matyti, kad pirmosios instancijos teisme jau buvo perskaityti kai kurie ankstesni nuteistojo I. E. parodymai, siekiant pašalinti tuose parodymuose esančius esminius prieštaravimus, kolegija, vadovaujantis BPK 276 str., dar kartą perskaitė nuteistojo I. E. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo teisėjui. Daugelio šių apklausų metu I. E. labai plačiai aiškino apie savo verslo reikalus, kitas su byla tiesiogiai nesusijusias detales, todėl šioje nutartyje kolegija pirmiausia atkreipia dėmesį į I. E. nurodytas aplinkybes, svarbias šios bylos išnagrinėjimui.

Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju 2005 m. kovo 22 d. iš karto po sulaikymo (t. 5, b.l. 47-50) I. E. parodė, kad 2005 m. kovo 21 d. savo bare „I. P. “ buvo kartu su Y. K. . Dar anksčiau jis telefonu buvo kalbėjęsis su L.S.A., prašė jo paskolinti 2000 Lt, bet šis atsakė, kad telefonu apie tai nekalbės ir pažadėjo atvykti į jo barą būtent tą dieną, apie 20 val. Nurodytu laiku L.S.A. atėjo į barą, jie kalbėjosi apie verslo reikalus, jis prašė paskolinti pinigų, bet šis atsakė, kad neturi ir netrukus išėjo iš baro. Iki tol su juo bare buvęs Y. K. kaip tik prieš pat L.S.A. atvykimą išėjo pirkti cigarečių, jis jų pokalbyje nedalyvavo, o sugrįžo, kai L.S.A. jau buvo išėjęs. Netrukus iš baro išėjo ir jis pats, nuėjo tiesiai į savo namus. Apie 23 val. 30 min. pas jį atvyko Y. K. , kuris iš karto nusirengė, valė batus, skalbė drabužius, o pats išsimaudė. Be to, atėjęs Y. K. davė jam 600 JAV dolerių. Jam paklausus, už ką tie pinigai, Y. K. jam tik parodė ženklą, kad jis tylėtų. Taigi iš šių parodymų matyti, kad I. E. pripažino skambinęs L.S.A. telefonu ir susitikęs su juo savo bare nesant ten jokiems kitiems asmenims. Tačiau jis paneigė bet kokį smurto panaudojimą, aiškino, kad apie nukentėjusiojo apiplėšimą ir nužudymą nieko nežino ir tik iš vėlesnio Y. K. elgesio ir gavęs iš jo pinigus galėjo tik pamanyti, kad nusikaltime dalyvavo būtent Y. K. . Kitos, 2005 m. kovo 23 d. vykusios apklausos metu (t. 5, b.l. 52-56), I. E. vėl pakartojo tuos pačius parodymus, tačiau jau nurodė ir papildomas aplinkybes. Jis parodė, kad jam šnekant su L.S.A., bare dar buvo ir jo pažįstamas B. A. . Vienas išėjęs iš baro, ten jis paliko ir B. A. , ir į barą grįžusį Y. K. . Jis nežino, kas nužudė L.S.A., tačiau kitą rytą nuėjęs į barą jis ten vėl matė Y. K. ir B. A. , kurie ten viską plovė. Taigi šios apklausos metu I. E. , pats neigdamas matęs nusikaltimo įvykį, faktiškai jau nurodė, kad plėšimą ir nužudymą galėjo padaryti jo paminėti du asmenys – Y. K. ir B. A. . Jis dar parodė, kad tą vakarą, po to kai jau gavo iš Y. K. tuos 600 JAV dolerių, jie abu dar važiavo pas B. A. , o Y. K. pakeliui užvežė ir paliko kažkokius daiktus savo uošviui. Tą pačią dieną vykusio parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b.l. 57-63) I. E. patvirtino prieš tai vykusios apklausos metu duotus parodymus, dar parodė, kaip tą patį vakarą kartu su Y. K. važiavo į „Maximą“ ir pirko ten gėrimus, po to važiavo ir iš namų paėmė B. A. , kaip visi vyko į barus „Eldorado“ ir „Kalifornija“ ir kaip po to naktį vienas grįžo namo. Tos pačios 2005 m. kovo 23 d. vakare I. E. buvo dar kartą apklaustas papildomai (t. 5, b.l. 64-65). Pažymėtina, kad šį kartą, kaip visada – dalyvaujant gynėjui, įtariamąjį apklausinėjo būtent jo nurodomas prokuroras D.Alekna. Šios apklausos metu I. E. jau nurodė visai naujas įvykių aplinkybes. Jis parodė, kad L.S.A. apiplėšti ir nužudyti iš anksto buvo suplanavę Y. K. su B. A. . Maždaug prieš savaitę iki įvykio jie specialiai nusipirko benzino tam, kad juo sudegintų nužudytojo kūną. Tą vakarą jie žinojo, kad pas jį į barą ateis L.S.A., todėl irgi atėję jo laukė. Y. K. buvo jo prašęs, kad jis L.S.A. nuvestų į virtuvę. Taip jis ir padarė. Kai L.S.A. apie 20 val. atėjo į barą, jis jį pakvietė užeiti į virtuvę, o pats tuo metu užrakino baro duris, kad niekas negalėtų užeiti. Nuėjus į virtuvę, ten jau laukė Y. K. , kuris smogė ranka L.S.A. į veidą, šis pargriuvo ant grindų, Y. K. už pažastų jį nutempė prie baro tualeto, iš kišenės ištraukė piniginę, nuo rankų nuėmė laikrodį, žiedus ir viską padėjo virtuvėje ant stalo. Bare tuo metu buvęs B. A. žiūrėjo, kad kas nors neateitų, o nukentėjusiojo žiedus, laikrodį ir pinigus sudėjo į maišelį. Tada Y. K. užlipo L.S.A. ant krūtinės ir koja ėmė smaugti jam kaklą, spaudė tol, kol nukentėjusiajam iš burnos ėmė tekėti kraujas ir jis mirė. Tada jis su Y. K. išėjo iš baro, iš „Ford Sieros“ atnešė iš anksto paruoštus maišelius, bet jie buvo per maži lavono kūnui. B. A. pasakė, kad reikia važiuoti į „Maximą“. Į parduotuvę važiavo jis su Y. K. , kuris vairavo automobilį, o B. A. liko bare saugoti nužudytojo kūną. „Maximoje“ jie su Y. K. pirko didelės talpos polietileninius maišus, butelį viskio ir kelis buteliukus „Coca Cola“. Po to grįžo į barą. Jis su B. A. tik stovėjo, o Y. K. vienas užmovė ant nužudytojo kūno du polietileno maišus. Tada visi trise jį nunešė ir įdėjo į automobilio „Ford Siera“ bagažinę. Grįžus į barą, Y. K. padavė jam nužudytojo piniginėje rastus 600 JAV dolerių. B. A. liko bare pasakęs, kad čia viską sutvarkys, o jis su Y. K. išvažiavo slėpti lavono. Automobilį „Ford Siera“ vairavo Y. K. , jis sėdėjo šalia, jie važiavo pro ligoninę už miesto, po to įsuko į žvyrkelį ir netrukus sustojo. Iš automobilio išlipo vienas Y. K. , iš bagažinės ištraukė nužudytojo kūną, nutempė toliau nuo kelio, apipylė benzinu ir padegė. Kilus liepsnai jie greitai iš ten išvažiavo ir grįžo į Klaipėdą, „Statoil“ degalinėje pirko dyzeliną ir energetinius gėrimus. Tada abu grįžo į jo butą Tilto gatvėje, persirengė, o vilkėtus rūbus sudėjo į skalbimo mašiną. Vėliau taksi nuvažiavo prie Y. K. uošvio namų, ten Y. K. paliko pagrobtus nužudytojo daiktus. Po to užvažiavo į namus pas B. A. ir visą naktį praleido baruose. B. A. sakė, kad paslėpė nužudytojo automobilį. Iš šių parodymų matyti, kad I. E. , nors ir neprisipažino iš anksto planavęs nusikaltimus, nurodė, kad juose dalyvavo B. A. ir kai kurias kitas nepasitvirtinusias ir kitais įrodymais paneigtas aplinkybes, taip pat bandydamas sumenkinti savo paties vaidmenį, tačiau faktiškai pripažino ne tik, kad buvo nusikaltimo vietoje ir matė, kaip buvo apiplėštas ir nužudytas L.S.A., bet iš esmės patvirtino ir savo paties dalyvavimą tų nusikaltimų padaryme. 2005 m. kovo 24 d. dar kartą atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 5, b. l. 67-80) I. E. dar kartą patvirtino jau išdėstytus paskutinės apklausos metu (t. 5, b.l. 64-65) duotus parodymus, pareigūnams taip pat parodė ir vietą, kurioje buvo sudegintas L.S.A. lavonas. Tačiau 2005 m. balandžio 5 d. vykusios akistatos su B. A. metu (t. 5, b.l. 83-86) I. E. nepatvirtino savo parodymų apie B. A. dalyvavimą nusikaltimų padaryme, nurodė, kad tuose parodymuose jis ne viską papasakojo teisingai. Dar parodė, kad pats plėšime ir nužudyme nedalyvavo, o pats buvo sumuštas kitų asmenų, kurie organizavo šiuos nusikaltimus. 2005 m. balandžio 7 d. papildomai apklaustas dar kartą (t. 5, b.l. 89-95) I. E. pirmiausia parodė, kad akistatos metu bijojo B. A. , todėl nenorėjo visko pasakoti. Šios apklausos metu I. E. nurodė faktiškai tas pačias aplinkybes, kurias buvo nurodęs ir 2005 m. kovo 23 d. (t. 5, b.l. 64-65). Vis dėlto šį kartą kai kurias aplinkybes nurodė jau kitaip. Parodė, kad bare gulinčiam ir dar gyvam L.S.A. Y. K. kartu su B. A. laidu surišo rankas ir kojas, spardė jį kojomis, reikalavo pinigų ir banko kortelės. Po to B. A. pasakė, kad nukentėjusįjį reikia nužudyti, iš laido padarė smaugvirvę, užmovė ją L.S.A. ant kaklo, po to tempė tą laidą laikydamas nukentėjusįjį prispaudęs koja tol, kol jį pasmaugė. Šios apklausos metu I. E. jau kitaip nurodė ir savo paties veiksmus. Jis parodė, kad pats jokio smurto nenaudojo, o priešingai, bandė L.S.A. padėti. Tačiau tada Y. K. jam pačiam kumščiu smogė į širdies sritį, o kai jis pargriuvo, jie abu su B. A. jį spardė. B. A. padavė Y. K. laidą, o šis surišo jam už nugaros rankas ir lipnia juosta užklijavo jam burną. Taip surištas ir užklijuota burna jis prabuvo tol, kol L.S.A. jau buvo nužudytas. Tada Y. K. jį atrišo ir liepė kartu su juo važiuoti į „Maxima“ parduotuvę. Išsigandęs jis važiavo su Y. K. , pirko su juo maišus ir vėl grįžo į barą. Dar po to, vėl bijodamas, kartu su Y. K. važiavo deginti nužudytojo lavono. Tuo metu Y. K. , vairuodamas automobilį „Ford Siera“, dar ir rodė jam didelį peilį ir grasino nužudyti jį patį. Apie tolesnius įvykius I. E. jau nurodė tokias pačias aplinkybes kaip ir ankstesnės apklausos metu. Taigi šioje apklausoje I. E. savo kaltės jau nepripažino, o savo buvimą nusikaltimo vietoje ir tolesnius veiksmus bandė aiškinti prieš jį patį panaudotu fiziniu smurtu ir grasinimais. Nepaisant to, ir šios apklausos metu jis patvirtino, kad dar bare Y. K. atidavė jam pas L.S.A. rastus ir pagrobtus 600 JAV dolerių aiškindamas, kad pinigus geriau turėti jam, nes jis verslininkas. Tokius pačius parodymus I. E. vėl davė ir dar vienos apklausos metu 2005 m. balandžio 15 d., šį kartą jau apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo (t. 5, b.l. 101-103). Jis vėl nurodė tas pačias jau išdėstytas aplinkybes apie tai, kad plėšimą ir nužudymą bare padarė B. A. ir Y. K. , kurie ir jį patį privertė būti kartu su jais. Šios apklausos metu I. E. jau parodė, kad tą vakarą L.S.A. jis telefonu neskambino. Dar vėliau 2005 m. rugpjūčio 4 d. vykusios apklausos metu (t. 5, b.l. 115) I. E. vėl nurodė dar papildomas aplinkybes. Jis parodė, kad kai jau buvo nužudytas L.S.A., Y. K. telefonu į barą išsikvietė savo uošvį, šis atvyko po 10-15 min. ir jiems padėjo nuvežti nužudytojo lavoną už miesto, kur jis buvo sudegintas. Po to jis su B. A. tą Y. K. uošvį parvežė namo. 2005 m. rugpjūčio 16 d. papildomos apklausos metu (t. 5, b.l. 116-117) I. E. aiškino, kodėl nuolat keitė savo parodymus. Jis paaiškino, kad būnant suimtam, jam per kitus kameroje buvusius asmenis telefonu skambindavo B. A. ir aiškindavo, kokius jis turi duoti parodymus. Po šių pokalbių jis ir parašė bei perdavė laišką Y. K. , kuriam nurodė apie savo parodymus. Dar vienos papildomos apklausos metu (t. 5, b.l. 133) I. E. vėl parodė, kad plėšimą ir nužudymą padarė B. A. su Y. K. , kurie jam tik padavė iš nukentėjusiojo pagrobtus 600 JAV dolerių. Daugiau įtariamasis nieko neaiškino pareiškęs, kad parodymus duos teisme. Jo parodymai teisme jau buvo išdėstyti. Pirmosios instancijos teisme I. E. paneigė savo ankstesnius parodymus apie bet kokį dalyvavimą nusikaltimų padaryme ir nurodė, kad teisingi jo parodymai, kuriuos jis davė pirmosios apklausos 2005 m. kovo 23 d. metu (t. 5, b.l. 52-56). Apeliacinės instancijos teisme parodė, kad L.S.A. nužudymo dieną savo bare iš viso nebuvo ir nusikaltimų padaryme nedalyvavo.

Nuteistojo Y. K. parodymus pirmiausia patvirtina svarbūs pačioje ikiteisminio tyrimo pradžioje surinkti įrodymai. Iš parduotuvės „Hyper Maxima“ paimtų prekybos salės stebėjimo vaizdo įrašų matyti, kad 2005 m. kovo 21 d., apie 22 val. 20 min., į parduotuvę įeina, o po to su pirkinių maišeliu išeina du vyriškai. Iš įrašų matyti, kad tai Y. K. ir I. E. . Iš tos pačios parduotuvės paimtos kasos aparato kontrolinės juostos patvirtina, kad šie nuteistieji tą vakarą, 22 val. 18 min., šioje parduotuvėje pirko 100 litrų talpos šiukšlių maišus, cigaretes „Marlboro“ bei „Barclay“, butelį viskio „Jac Daniels“ ir 3 butelius „Coca Cola“. 2005 m. kovo 22 d. apžiūrėjus I. E. automobilį „Ford Siera“, jo salone surastas ir paimtas maišelis „Minima-media-maxima“ su jame esančiu tokio paties pavadinimo viskio ir „Coca Cola“ gėrimų buteliais. Iš Klaipėdos m. Herkaus Manto gt. 96 esančios „Statoil“ degalinės kasos aparato kontrolinės juostos matyti, kad 2005 m. kovo 21 d., 23 val. 12 min., šioje degalinėje buvo pirkta 7,27 litro dyzelino ir du buteliai energetinio gėrimo. Iš šioje degalinėje paimto stebėjimo kameromis užfiksuoto vaizdo įrašo matyti, kad būtent tuo metu prie degalinės buvo privažiavęs tas pats I. E. baltos spalvos automobilis „Ford Siera“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Liudytoja J. J. parodė, kad tą vakarą dirbo šioje degalinėje operatore-pardavėja. Ji parodė, jog prisimena, kad apie 23 val. 30 min. du tamsaus gymio vyriškai pirko dyzeliną ir energetinius gėrimus, atrodo, kad „Reed Bulls“. Ikiteisminio tyrimo metu J. J. pagal nuotraukas atpažino, kad tie vyriškai buvo būtent Y. K. ir I. E. . Teisme liudytoja dar kartą atpažino posėdžių salėje esančius abu nuteistuosius. Iš dar vieno apžiūros protokolo matyti, kad 2005 m. kovo 22 d. policija surado nužudytojo L.S.A. automobilį „Mercedes Benz“, paliktą stovėjimo aikštelėje prie turgavietės, esančios Klaipėdos m. Turgaus gt. 17, t.y. būtent toje vietoje, į kurią, kaip parodė Y. K. , nukentėjusiojo automobilį nuvarė I. E. . Liudytoja G. K. teisme patvirtino Y. K. parodymus apie tai, kad jis su I. E. ir B. A. 2005 m. kovo 22 d. naktį lankėsi baruose „Eldorado“ ir „Kalifornia“. Ji parodė, kad tą naktį su savo draugėmis L. V. ir I. J. lankėsi baruose su Y. K. ir dar dviem tamsaus gymio vyriškiais. Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu liudytojos L. V. , I. J. ir G. K. atpažino Y. K. , I. E. ir B. A. kaip tuos pačius vyriškius, su kuriais jos buvo baruose. Teisme liudytoja G. K. dar parodė, kad nors tie vyrai, joms girdint, apie jokius nusikaltimus nekalbėjo, tačiau ji atkreipė dėmesį į tai, kad I. E. buvo labai susijaudinęs ir bare verkė. Liudytojas V. L. teisme parodė, kad Y. K. yra jo žentas. Jis paneigė ankstesnių apklausų metu I. E. duotus parodymus, kad iškviestas Y. K. į barą tą vakarą buvo atvažiavęs ir jo uošvis V. L. , kuris dar ir padėjo jiems išnešti L.S.A. lavoną. Liudytojas V. L. parodė, kad tą vakarą Y. K. jam paskambino tik apie 23 val. ir paklausė, ar gali atvažiuoti. Į butą užėjęs vienas Y. K. paprašė paskolinti 100 Lt, o po to paliko kažkokį maišelį, paprašė jį pasaugoti ir pasakė, kad kitą dieną jį pasiims. Tą maišelį, nežiūrėjęs, kas jame yra, jis įkišo į savo chalato kišenę. Iš reikalaujamų daiktų pateikimo protokolo matyti, kad 2005 m. kovo 30 d. liudytojo V. L. žmona A. L. pareigūnams atidavė jos bute buvusius Y. K. paliktus daiktus: laikrodį „Omega“, du auksinius žiedus ir mobilaus ryšio telefoną „Siemens S55“. Parodymų atpažinti metu nukentėjusioji atpažino šiuos daiktus ir parodė, kad jie priklausė jos nužudytam sutuoktiniui L.S.A.. Visi aptarti įrodymai visiškai patvirtina nuteistojo Y. K. parodymus apie tai, ką ir kada jie su I. E. veikė po L.S.A. nužudymo. Šioje nutartyje jau buvo paminėti ir baro „I. P. “ apžiūros protokolas bei specialisto išvada, iš kurių matyti, kad nurodytame bare ant linoleumo ir tapetų buvo rastos kraujo dėmės ir buvo kategoriškai nustatyta, kad tas kraujas priklauso L.S.A.. Tai patvirtina, kad nužudymas padarytas būtent I. E. priklausančio baro patalpose. Taip pat jau buvo paminėta, kad specialistų nustatyta L.S.A. mirties priežastis buvo mechaninė asfikcija suspaudus kaklą bei, galimai, užspaudus kvėpavimo angas. Be to, specialisto išvadose nurodoma, kad nužudytojo kūne rasti ir kiti dar iki jo apdegimo ugnies liepsna padaryti kūno sužalojimai, kraujosruvos ir paviršinės žaizdos veido ir galvos srityse, nugaros raumenyse, krūtinės ląstos srityje, o taip pat dviejų kairės pusės šonkaulių lūžimai. Specialisto išvadose nurodoma, jog labiausiai tikėtina, kad iš pradžių nukentėjusiajam buvo sužalota galva, krūtinė, o tik po to kaklas (gerklos). Gerklų lūžiai ir nukentėjusiojo uždusimas galėjo įvykti spaudžiant-minant kaklą bato padu. Kitose specialisto išvadose papildomai dar nurodyta, kad L.S.A. galėjo būti pasmaugtas būtent nuteistojo Y. K. nurodytu būdu, t.y. veržiant nukentėjusiojo kaklą elektros laido ar televizijos kabelio kilpa iš užpakalio, nukentėjusiajam gulint ant pilvo. Be to, rastos kraujosruvos L.S.A. nugaros raumenyse irgi galėjo būti padarytos Y. K. nurodytu būdu, t.y. veržiant nukentėjusiojo kaklą kilpa tuo pat metu įsispyrus kojomis jam į nugarą. Šios konkrečios specialisto išvados dar kartą patvirtina nuteistojo Y. K. parodymus apie L.S.A. sužalojimo ir nužudymo būdą. Pažymėtina, kad tos išvados paneigia ankstesnių apklausų metu kito nuteistojo I. E. duotus parodymus, konkrečiai, apie nukentėjusiojo kūno padėtį nužudymo metu.

Be to, kas jau buvo aptarta, teismas ištyrė ir kitus įrodymus, kolegijos nuomone, jau neabejotinai paneigiančius visas nuteistojo I. E. keltas ir keliamas versijas ir patvirtinančius jo kaltę bei konkretų vaidmenį nusikaltimų padaryme. Jau buvo nurodyta, kad kelių ankstesnių apklausų metu I. E. buvo parodęs ir apie Y. K. uošvio V. L. dalyvavimą slepiant nužudytojo kūną. I. E. taip pat parodė ir iki šiol tebetvirtina, kad L.S.A. nužudyme baro patalpose dalyvavo ne tik Y. K. , bet ir dar vienas asmuo B. A. . Tačiau šios nuteistojo versijos buvo paneigtos ne tik Y. K. parodymais, bet ir kitais įrodymais. Jau buvo nurodyta, kad bet kokį ryšį su padarytais nusikaltimais, važiavimą į barą ir dalyvavimą lavono slėpime paneigė pats liudytojas V. L. . Be to, iš pažymų apie nuteistojo Y. K. ir liudytojo V. L. telefoninius pokalbius ir jų laiką matyti, kad 2005 m. kovo 21 d. tarp šių asmenų jokių telefoninių pokalbių nebuvo užfiksuota. Vienintelis Y. K. skambutis V. L. užfiksuotas tik kovo 22 d., 00 val. 12 min. Tai reiškia, kad šis nuteistasis savo uošviui skambino ne I. E. nurodytu laiku, o žymiai vėliau ir jau tada, kai pagal kitus abejonių nekeliančius įrodymus L.S.A. kūnas ne tik jau buvo išvežtas iš baro, bet jau ir sudegintas. Tai patvirtina Y. K. ir V. L. parodymus, kad nuteistasis su uošviu bendravo tik paliekant maišelį su daiktais ir neabejotinai paneigia I. E. parodymus apie V. L. prisidėjimą prie nužudymo ar bent jau prie nužudytojo kūno slėpimo. Švedijos pilietis liudytojas B. A. nuolat gyvena užsienyje, buvo parašęs teismui raštą, kad negali dalyvauti teismo posėdyje ir prašė remtis jo parodymais, kuriuos jis jau davė teisme. Iš bylos matyti, kad B. A. 2005 m. spalio 18 d. liudytoju apklausė ikiteisminio tyrimo teisėjas (t. 3, b.l. 153-160). Ši apklausa atlikta nepažeidžiant BPK 184 str. reikalavimų, dalyvaujant įtariamiesiems Y. K. , I. E. bei jų gynėjams, todėl teismas pagrįstai, vadovaujantis BPK 276 str., perskaitė šį apklausos protokolą, o B. A. duotus parodymus pripažino įrodymais. Liudytojas B. A. parodė, kad gerai pažinojo ir nuteistuosius Y. K. bei I. E. , ir nužudytąjį L.S.A. Tačiau jis kategoriškai paneigė savo dalyvavimą plėšime ir nužudyme. Parodė, kad 2005 m. kovo 21 d. visą dieną buvo savo namuose Klaipėdoje, Klevų gt. 3-4. Apie 13 val. pas jį į namus buvo atvažiavę Y. K. ir I. E. , prašė paskolinti pinigų, kurių jiems reikėjo sumokėti už buto nuomą. Jis pinigų nedavė ir jie išsiskyrė. Po to trumpam buvo nuėjęs į valyklą ir vėl visą dieną ir vakarą buvo namuose, telefonu kalbėjosi su savo drauge. Tik apie 22 val. jam paskambino I. E. , kuris sakė, kad atvažiuos pas jį ir jie vyks išgerti kavos. Tačiau I. E. ir Y. K. pas jį atvažiavo tik jau po vidurnakčio. Tada jie kartu važiavo į barus ir ten leido laiką su merginomis. Namo grįžo jau paryčiais kartu su Y. K. . Ryte su Y. K. nuvažiavo į I. E. barą „I. P. “ ir ten juos sulaikė policija. Buvo sulaikytas ir bare buvęs I. E. . Jis nežino, kodėl jį I. E. apkalba, nes jis L.S.A. apiplėšime ir nužudyme nedalyvavo, apie tai nieko nežino ir tada nebuvo tame bare. Iš bylos matyti, kad apie B. A. dalyvavimą nusikaltimų padaryme parodė vienintelis nuteistasis I. E. . Kad taip tikrai nebuvo, parodė ne tik pats liudytojas B. A. , bet ir kitas nuteistasis Y. K. . Būtent jų parodymus patvirtina ir kiti įrodymai. Liudytojas S.C. parodė, kad iš matymo pažinojo nuteistąjį I. E. , kuris iš jo nuomavosi butą, tačiau buvo įsiskolinęs už nuomą. 2005 m. kovo 21 d. (galimai šią dieną), apie 18 val., norėdamas, kad sumokėtų už buto nuomą, jis atvažiavo prie baro „I. P. “. Jis buvo uždarytas ir jis automobilyje pralaukė apie valandą laiko. Iš pradžių matė, kad prie baro atėjo kitas nuteistasis Y. K. . Jis irgi laukė prie durų, o maždaug po valandos atėjo ir pats I. E. . Jie visi įėjo į barą, jis pareikalavo pinigų už buto nuomą, bet jam buvo sumokėta tik 40 ar 60 litų. Daugiau jokių kitų asmenų prie baro ir jo patalpose liudytojas nematė. Kad S.C. buvo užėjęs į I. E. barą būtent 2005 m. kovo 21 d. vakare, abejonių nekyla, nes apie jo apsilankymą bare tą vakarą parodė pats I. E. . Tačiau S.C. aiškiai parodė, kad prie baro ir bare matė tik du asmenis, t.y. patį I. E. ir kitą nuteistąjį Y. K. . Joks kitas asmuo negalėjo būti ir pasislėpęs baro patalpose, nes S.C. parodė, kad baras buvo užrakintas ir jie trise užėjo į vidų tik atėjus nuteistajam I. E. . Tai visiškai paneigia I. E. parodymus, kad bare tą vakarą buvo ir B. A. , kuris ten specialiai laukė atvykstančio L.S.A.. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad dirbo taksistu ir tą vakarą pagal telefoninį iškvietimą prie baro „I. P. “ atvyko apie 23 val. Į taksi įsėdo tik du vyriškiai, kuriuos jis vežė iš pradžių į Tilto, po to į Stadiono, o dar po to į Klevų gt. Tik ten į taksi įsėdo dar vienas vyriškis. Parodymų atpažinti pagal nuotraukas metu M. K. atpažino nuteistuosius I. E. ir Y. K. , kuriuos tą vakarą vežė iš baro „I. P. “. Šie liudytojo parodymai ir parodymų atpažinti protokolai dar kartą patvirtina Y. K. parodymus, kad nusikaltimus jis padarė tik su I. E. , o B. A. kartu su jais nebuvo. Tuo pačiu tai paneigia I. E. versiją apie B. A. buvimą bare. Šio liudytojo parodymus apie tai, kad nusikaltimų padarymo metu jis tikrai buvo visai kitoje vietoje, t.y. savo namuose, patvirtina ir abejonių nekeliantys įrodymai, t.y. B. A. mobiliųjų telefoninių pokalbių išklotinės ir duomenys apie tų telefonų buvimo vietą pokalbių metu. Šie duomenys patvirtina, kad 2005 m. kovo 21 d. vakare, nuo 19 val. 40 min. iki 21 val. 23 min., t.y. tuo metu, kai buvo nužudytas L.S.A., skambučių išklotinėse užfiksuoti B. A. mobiliųjų telefonų sujungimai su kitais telefonų numeriais, o pagal signalų priėmimo zonas nustatyta, kad B. A. tuo metu kalbėdamas telefonu negalėjo būti Sukilėlių gatvėje esančiame bare. Tuo metu jis galėjo būti Klevų gt. 3, t.y. savo namuose. Iš bylos matyti, kad vis šie duomenys išsamiai jau buvo įvertinti dar ikiteisminio tyrimo metu ir jie išdėstyti 2005 m. spalio 5 d. prokuroro nutarime (t. 3, b.l. 128-129), kuriuo ikiteisminis tyrimas B. A. atžvilgiu nutrauktas. Iš to, kas išdėstyta, akivaizdu, kad B. A. L.S.A. apiplėšime ir nužudyme tikrai nedalyvavo ir netgi nebuvo nusikaltimo vietoje. Tuo pačiu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aptarti įrodymai taip pat ir visiškai paneigia nuteistojo I. E. versijas apie kitų asmenų dalyvavimą nusikaltimų padaryme. Paneigus šiuos I. E. parodymus, tuo pačiu paneigiamos ir visos kitos su B. A. dalyvavimu nužudyme susietos šio nuteistojo versijos. Taip pat iš to yra pagrindas padaryti išvadą, kad bet kokiomis priemonėmis siekdamas pats išvengti atsakomybės, būtent I. E. labai sunkaus nusikaltimo padarymu melagingai apkaltino su tuo niekaip nesusijusius asmenis.

Apie I. E. dalyvavimą plėšime ir nužudyme nuosekliai ir aiškiai parodė kitas nuteistasis Y. K. . Tačiau I. E. dalyvavimą nusikaltimų padaryme ir netgi jo vaidmenį patvirtina ir kiti svarbią reikšmę turintys įrodymai. Apie tai, kad 2005 m. kovo 21 d. vakare, apie 18 val., į barą „I. P. “ L.S.A. telefonu iškvietė būtent nuteistasis I. E. , patvirtino ne tik kitas nuteistasis Y. K. , bet ir nukentėjusioji J. A. . Teisme ji parodė, kad nužudytasis L.S.A. buvo jos sutuoktinis. 2005 m. kovo 21 d. vakare jis buvo namuose ir sakė, kad laukia savo pažįstamo I. skambučio. Ji žinojo, kad jos vyras turi tokį pažįstamą ir žinojo, kad šis turi savo barą. Po kiek laiko vyras pasakė, kad jam jau paskambino I. ir jis eina su juo trumpam pasikalbėti į barą. Vyras ir anksčiau sakydavo, kad konsultuoja I. verslo klausimais, be to, jam būdavo malonu pabendrauti vokiečių kalba. Tą vakarą jos vyras iš namų išėjo apie 20 val. ir daugiau negrįžo. Naktį ir kitą dieną ji savo vyro ieškojo po miestą ir tik tada sužinojo, kad jis surastas nužudytas. Kad tą vakarą į barą L.S.A. telefonu pakvietė būtent nuteistasis I. E. , patvirtina ir telefoninių pokalbių išklotinės. Iš jų matosi, kad 2005 m. kovo 21 d., 17 val. 23 min., iš I. E. mobilaus ryšio telefono buvo skambinta L.S.A.. Taigi, nors nuteistasis I. E. neigia skambinęs nužudytajam, visuma aptartų įrodymų, o ypač telefoninių pokalbių išklotinės, tuos jo parodymus neabejotinai paneigia. Nukentėjusioji J. A. dar parodė, kad ieškodama negrįžusio savo vyro, ji buvo atvažiavusi ir prie baro „I. P. “, tačiau jis buvo uždarytas, o ant durų ji matė raštelį su užrašu, kad baras nedirbs. Ten dar buvo užrašytas telefono numeris, kuriuo ji skambino ir buvo atsiliepęs kažkoks vyriškis, kaip paaiškėjo – Y. K. . Liudytojas E. G. teisme parodė, kad pažįsta abu nuteistuosius ir dirbo I. E. bare. Į darbą jis atėjo 2005 m. kovo 22 d. ryte, apie 10 val., ir į barą netrukus atvyko policija. Tuo tarpu dieną prieš tai, t.y. kovo 21 d. jis į barą atėjęs nebuvo, nes iš anksto buvo pasakyta, kad tą dieną baras nedirbs. Apie tai visiems dar kovo 20 d. vakare pasakė I. E. . Šiais aptartais įrodymais nustatytos bylos aplinkybės, o būtent: tai, kad L.S.A. buvo nužudytas bare, kurio savininkas buvo pats nuteistasis I. E. , tai kad šis nuteistasis jau nusikaltimo išvakarėse uždarė savo barą, o tuo pačiu užtikrino, kad bare nebus jokių pašalinių asmenų, ir tai, kad pats I. E. iškvietė L.S.A. į barą paskambinęs jam telefonu, teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad I. E. ne tik betarpiškai dalyvavo plėšime ir nužudyme, tačiau atliko ir konkrečius pasirengimo veiksmus šių nusikaltimų padarymui. Tai visiškai patvirtina Y. K. parodymus apie tai, kad nusikaltimų iniciatoriumi buvo I. E. . Byloje be to nustatyta, kad kratos I. E. bute metu, dalyvaujant pačiam šiam nuteistajam, buvo paimta jo piniginė, kurioje rasti 600 JAV dolerių 100 dolerių kupiūromis. Nuteistasis Y. K. parodė, kad kartu su I. E. apiplėšiant L.S.A., būtent I. E. nusinešė į baro salę pagrobtą nukentėjusiojo piniginę. Po to jis sakė, kad rado joje 600 JAV dolerių, bet pinigais nesidalino, o pasiliko juos sau. Pats I. E. pripažįsta, kad tie doleriai tikrai surasti jo piniginėje ir neneigia juos turėjęs. Tačiau jis aiškina, kad tuos pinigus jam davė Y. K. . Tokius aiškinimus teismas pagrįstai atmetė. Pirmiausia, I. E. parodymai apie nurodytų pinigų gavimą iš Y. K. labai prieštaringi. I. E. yra parodęs, kad nusikaltimo padarymo metu bare jis iš viso nebuvo, o 600 JAV dolerių Y. K. jam padavė vėlai vakare atėjęs į jo butą. Duodamas pinigus Y. K. net nepasakė, iš kur tuos pinigus gavo, o tik ženklu parodė jam apie tai neklausinėti ir tylėti. Kitų apklausų metu I. E. buvo nurodęs jau kitokias aplinkybes. Jis aiškino, kad L.S.A. apiplėšimo metu bare buvo, tačiau B. A. ir Y. K. sumušė jį patį, surišo jam rankas ir užklijavo burną. Nepaisant to, Y. K. pagrobtus iš nužudytojo dolerius atidavė jam. Kolegijos nuomone, abi šios nuteistojo versijos neįtikėtinos ir yra aiškiai išgalvotos. Tikrai negalėjo taip būti, kad Y. K. būtų atidavęs pagrobtus pinigus asmeniui, kuris tame nusikaltime nedalyvavo ir apie tai net nieko nežinojo. Tačiau dar labiau neįtikėtina, kad patys sumušę ir surišę I. E. kiti asmenys po to pagrobtą turtą būtų atidavę būtent jam. Kita vertus, ši I. E. versija iš viso paneigta, nes neabejotinai nustatyta, kad B. A. bare nebuvo ir jis nusikaltimuose nedalyvavo. Visos šios aplinkybės teismui leido padaryti pagrįstą išvadą, kad I. E. pas jį rastus nužudytojo pinigus pats pagrobė betarpiškai dalyvaudamas plėšime ir nužudyme.

Iš nuosprendžio matyti, kad jame irgi išdėstyta nuteistojo I. E. ankstesnių apklausų metu duotų parodymų analizė. Kolegija sutinka su nuosprendyje jau nurodytais motyvais, dėl kurių buvo atmesti I. E. aiškinimai apie parodymų pakeitimo priežastis. Šis nuteistasis aiškino, kad ankstesnius sau nepalankius parodymus jis davė dėl policijos pareigūnų naudoto fizinio smurto bei grasinimų, be to, apie tai, kokius reikia duoti parodymus, jam tariamai papasakojo patys pareigūnai. Tokius nuteistojo aiškinimus teismas pagrįstai atmetė. Nuosprendyje atkreiptas dėmesys į tai, kad apie savo paties dalyvavimą plėšime ir nužudyme, nors ir neteisingai nurodydamas kai kurias aplinkybes, I. E. parodė dar 2005 m. kovo 23 d. vykusios apklausos metu. Tuo tarpu kitas nuteistasis Y. K. šioje byloje patį pirmą kartą apie jo paties ir I. E. dalyvavimą plėšime ir nužudyme parodė tik 2005 m. kovo 25 d. vykusios apklausos metu. Tai reiškia, kad tikrųjų nusikaltimų padarymo aplinkybių pareigūnai iki tol negalėjo žinoti. Juo labiau jie negalėjo versti I. E. duoti parodymus apie aplinkybes, kurias tik vėliau nurodė Y. K. . Nuteistojo I. E. aiškinimai apie jam tariamai darytą spaudimą duoti atitinkamus parodymus nepagrįsti ir dėl kitų priežasčių. Ikiteisminio tyrimo metu visose I. E. apklausose dalyvavo gynėjai ir tai jau savaime paneigia kokio nors neteisėto poveikio šiam nuteistajam galimybę. Kita vertus, bylos duomenys rodo, kad I. E. ne tik nebuvo verčiamas duoti kokius nors jam nepalankius parodymus, tačiau kaip tik jis pats bandė daryti poveikį kitam nuteistajam Y. K. . Prie bylos pridėtas Y. K. suėmime būnant gautas I. E. jam rašytas laiškas (t. 4, b.l. 66-68). Jame būtent I. E. įkalbinėja Y. K. prisiimti sau visą kaltę, nurodo, kokius jis turi duoti parodymus, o už tai I. E. jam žada užtikrinti advokatų pagalbą, taip pat rašo, kad rūpinsis jo šeima. Teisme I. E. pats pripažino, kad šį laišką tikrai parašė ir slapta perdavė jis. Jis paaiškino, kad tą laišką rašė paklausęs B. A. , kuris patarė nurodyti, kokius parodymus turi duoti Y. K. . Tačiau tokia I. E. versija aiškiai išgalvota. Rašyti tokį laišką kitam nuteistajam patartas jo nurodomo asmens I. E. tikrai negalėjo, nes tame laiške Y. K. nurodoma duoti parodymus, apkaltinančius ir patį B. A. .

Iš nuosprendžio matyti, kad teismas labiausiai bent iš dalies atitinkančiais tikrąsias įvykių aplinkybes laiko I. E. parodymus, kuriuos jis davė 2005 m. kovo 23 d. vykusios apklausos metu (t. 5, b.l. 64-65). Su tokia išvada galima sutikti. Tačiau kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad vienintelį kartą ikiteisminio tyrimo teisėjo I. E. buvo apklaustas tik 2005 m. balandžio 15 d. Todėl pagal BPK 276 str. 1 d. nuostatas teismas galėjo pripažinti įrodymu tik perskaitytus šios apklausos metu duotus I. E. parodymus. Tos apklausos metu (t. 5, b.l. 101-103), kaip jau buvo minėta, I. E. nurodė, kad jį patį sumušė Y. K. ir B. A. , tačiau jis matė patį L.S.A. apiplėšimą ir jo nužudymą, pripažino, kad po to pats važiavo deginti nužudytojo kūno. Nepaisant kai kurių neteisingų ir jau paneigtų šios apklausos metu duotų parodymų, kita tų parodymų dalis tikrai patvirtinta jau aptartais kitais įrodymais. Taigi galima daryti išvadą, kad būtent šios apklausos metu duoti I. E. parodymai paneigia jo paties parodymus, duotus teisminio nagrinėjimo metu. Tuo tarpu visus kitus perskaitytus ankstesnius parodymus I. E. davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūnų arba prokurorų. Pagal BPK 20 str. nuostatas tokie perskaityti parodymai negali būti pripažįstami įrodymais. Kita vertus, BPK 276 str. 4 d. nurodoma, kad ir tokie pirmiau duoti parodymai teisme gali būti perskaityti kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti. Vertinant visų kitų ikiteisminio tyrimo metu vykusių apklausų metu duotus ir perskaitytus I. E. parodymus būtent tokia procesine prasme, irgi yra pagrindas padaryti išvadą, kad šie parodymai taip pat labiau atitinka kitus ištirtus šį nuteistąjį apkaltinančius įrodymus ir neatitinka nuteistojo parodymų teisminio nagrinėjimo metu. Bet kuriuo atveju, iš nuosprendžio matyti, kad teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino I. E. kaltu remdamasis ne šio nuteistojo pirmiau duotais parodymais, o remiantis visuma visai kitų ištirtų įrodymų.

Nuteistųjų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus teismas irgi nustatė teisingai. Be to, nuosprendyje teisingai išdėstytas abiejų nuteistųjų vaidmuo ir jų padarytų nusikalstamų veikų teisinis įvertinimas. Byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad abu nuteistieji jau iš anksto tarėsi ir turėjo tikslą pagrobti L.S.A. turtą. Siekdami šio tikslo jie jau iš anksto planavo nukentėjusįjį apiplėšti, o pavykus pagrobti turtą dar ir nukentėjusįjį nužudyti. Tai patvirtina ne tik abejonių nekeliantys jau aptarti nuteistojo Y. K. parodymai, bet ir kitais įrodymais nustatytos nusikaltimų padarymo faktinės aplinkybės. L.S.A. buvo nužudytas iš karto po to, kai nuteistieji pagrobė jo pinigus ir kitus daiktus. Todėl teismas padarė teisingą išvadą, kad nuteistieji veikė dėl savanaudiškų paskatų dar ir iki nukentėjusiojo nužudymo. Be to, Y. K. parodymai ir kiti aptarti įrodymai patvirtina ir teismo išvadą, kad L.S.A. buvo nužudytas ne tik dėl savanaudiškų paskatų, bet ir siekdami nuslėpti jų padarytą kitą nusikaltimą. Byloje įrodyta, kad nors L.S.A. prašė jį paleisti žadėdamas niekam nepranešti apie prieš jį vartotą smurtą ir jo turto pagrobimą, nuteistieji nukentėjusiojo akivaizdoje svarstė apie savo tolesnius veiksmus ir nusprendė L.S.A. nužudyti manydami, kad šis dėl jau padaryto nusikaltimo praneš policijai.

Teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis I. E. daug kartų aiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu prieš jį buvo vartojamas smurtas, o policijos pareigūnai vertė jį duoti jam nepalankius parodymus. Tačiau šios aplinkybės nuosprendyje ir šioje nutartyje jau buvo aptartos ir paneigtos. Be to, dar kartą pažymima, kad visų I. E. apklausų metu dalyvavo gynėjai. Todėl daroma išvada, kad joks neteisėtas poveikis šiam nuteistajam nebuvo daromas, o jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Patikrinus šią bylą jokių kitų, o juo labiau esminių, BPK normų pažeidimų, dėl kurių būtų suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, kolegija taip pat nenustatė.