Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), laikina gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 20 d. ir 2020 m. gruodžio 28 d. nutarimais, patvirtintais teismo nutartimis, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio pagrindais dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 2 dalyje padarymo, teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį, 9 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2) Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis D. K. kaltinamas tuo, kad jis smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - tėvui S. K., o būtent: 2024 m. spalio 13 d., apie 14 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namo, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje, tyčia suėmęs kaire ranka tėvui S. K. už kaklo, stūmė jį į sieną, ko rezultate pastarasis nugara į ją trenkėsi, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. K. sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Parodė, kad spalio 13 d. grįžo į namus neblaivus, adresu (duomenys neskelbtini). Su tėvu susipyko, apsižodžiavo, pykosi dėl to, kad jis geria. Jis pyko ant tėvo dėl to, kad geria kavą. Pripažįsta, kad taip ir buvo, kaip nurodyta kaltinime, t. y., kad jis koridoriuje, tyčia suėmė kaire ranka tėvui S. K. už kaklo, stūmė jį į sieną, ko rezultate jis nugara trenkėsi į sieną ir tokiais savo veiksmais tėvui sukėlė fizinį skausmą. Iki įvykio gyveno kartu su tėvu (duomenys neskelbtini). Planuoja atsiprašyti tėvo, dėl taikomos kardomosios priemonės tai negalėjo padaryti. Šiuo metu niekur nedirba, jam nustatytas neįgalumas. Savo veiksmus vertina blogai. Tokius jo veiksmus lėmė girtumas, dėl to planuoja vykti koduotis. Sutiktų gydytis nuo priklausomybės, jeigu tokia pareiga jam būtų paskirta. Girtumas jo veiksmams įtakos turėjo, taip blaivus nebūtų pasielgęs. Pasižada daugiau nebegerti. Labai gailisi, kad taip pasielgė.

Po kaltinamojo apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorui, kaltinamojo gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis BPK 291 straipsniu, teisme buvo paskelbti byloje esantys įrodymai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. K. kaltė, padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

kaltinamasis D. K. apklaustas įtariamuoju dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu gyvena pas savo tėvą S. K., jam nuosavybės teise priklausančiame name. 2024 m. spalio 13 d. dienos metu, kiek buvo valandų, jis nežino, būdamas girtas grįžo pas tėvą į namus. Tėvas buvo namuose, blaivas, gėrė kavą. Jis pats tiksliai dėl įvykio metu buvusio girtumo nepamena dėl ko tarp jų su tėvu įvyko žodinis konfliktas, kurio metu jis virtuvėje nuo stalo paėmė tėvo gertos kavos puodelį, kurį metė į kriauklę ir jis sudužo. Ant tėvo supyko už tai, kad tėvas jo manymu per dažnai geria kavą, nes tėvui yra visokių sveikatos problemų. Tėvas kavos geria po 3-4 puodelius per dieną, o po to skundžiasi, kad traukia mėšlungis. Kas po to buvo, jis neatsimena, tiksliai papasakoti kaip ir kur tėvą stūmė, negali. Tikrai, būdamas supykęs ant tėvo už tai galėjo jį stumti, dėl ko tėvas taip, kaip ir parašyta pranešime apie įtarimą, atsitrenkė į sieną. Po to jis išėjo į lauką, nes norėjo nusiraminti, o kai jau aprimęs norėjo grįžti į namus, tėvas jo nebeįsileido į namus. Tada jis pats išsikvietė policija, kad tėvas jo neįsileidžia, o kai ji atvyko tėvas pareigūnams pasakė, kad jis stūmė tėvą ir tada jį sulaikė. Supranta, kad tokiais savo veiksmais padarė nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pasielgė todėl, kad buvo girtas, būdamas blaivus taip tikrai niekada nebūtų pasielgęs. Pasižada ateityje daugiau nenusikalsti (b. l. 70-72);

nukentėjusiojo S. K. parodymais, kad 2024 m. spalio 13 d. apie 14 valandą, į jam priklausančius namus, (duomenys neskelbtini), grįžo neblaivus sūnus D. K., kuriam priekaištavo dėl alkoholio vartojimo. Dėl to sūnus supyko, paėmęs kavos puodelį nuo virtuvinio stalo ir šį trenkė į virtuvėje esančią kriauklę, sugriebė jį kaire ranka už kaklo ir nustūmė į sieną su veidrodžiu esančiu koridoriuje, griebė už kavos indelio ir šį išmetė į lauką. D. K. išėjo į lauko virtuvę, tuo metu jis užsirakino laukines duris būdamas viduje, kad sūnus nepatektų atgal pas jį, kadangi buvo neblaivus, nenorėjo su juo bendrauti. Po maždaug trijų minučių D. K. grįžęs iš lauko virtuvės prie užrakintų namo durų šaukė jam, jog jas atrakintų ir įsileistų į vidų, tačiau jis sūnaus neįsileido. Per virtuvės langą matė, kaip sūnus D. K. su atsineštais iš lauko virtuvės raktais bandė atrakinti namo laukines duris, kurio metu sugadino išorinę durų rankeną. Po maždaug dešimties minučių pamatė atvykusius policijos pareigūnus savo kieme, sūnus buvo vis dar lauke (b. l. 8-14);

2024 m. spalio 13 d. S. K. pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuota, jog 2024 m. spalio 13 d. apie 14 valandą, grįžęs į namus neblaivus sūnus D. K., ant jo šaukė ir kaire ranka suėmęs jam už kaklo nustūmė jį į ant sienos kabantį veidrodį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, kurį iš dešimties balų sistemos vertina penkiais balais, apžiūrėta įvykio vieta (b. l. 8-14, 15-21).

(duomenys neskelbtini) AVPK (duomenys neskelbtini) r. PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos tarnybiniu pranešimu dėl nukentėjusiojo informavimo ir jo pozicijos dėl civilinio ieškinio, kuriame nurodyta, kad su nukentėjusiuoju S. K. telefoninio pokalbio metu išsiaiškinta, kad jis pas teismo medicinos ekspertus, ar į kitas gydymosi įstaigas nevyko ir nevyks, nes jokie sužalojimai jam nepadaryti, buvo sukeltas tik fizinis skausmas. Taip pat žodžiu S. K. buvo išaiškinta teisė pareikšti civilinį ieškinį byloje, S. K. nurodė, kad jokio civilinio ieškinio byloje jis nereikš (b. l. 24-25).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako, tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, o pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako, tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui.

Įvertinęs teisiamajame posėdyje ir ikiteisminio tyrimo metu duotus kaltinamojo D. K. parodymus, byloje surinktus duomenis, kurie pripažįstami įrodymais: nukentėjusiojo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tarnybinis pranešimas, pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, asmens apžiūros protokolas ir kiti byloje surinkti įrodymai, teismas konstatuoja, jog byloje neabejotinai nustatyta, jog D. K. kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia suėmęs kaire ranka tėvui S. K. už kaklo, stūmė jį į sieną, dėl ko pastarasis nugara į ją trenkėsi, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajam S. K. sukėlė fizinį skausmą. Šie nusikalstami kaltinamojo D. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Bausmės skyrimas

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 ir 55 straipsniuose.

Už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymą, numatyta bausmė viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Kaltinamojo D. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Kaltinamasis D. K. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis), kaltinamasis anksčiau teistas du kartus iš jų vieną kartą už analogiškos veikos padarymą, teistumas neišnykęs (b. l. 49-53), galiojančių administracinių nuobaudų neturintis, dėl 2024 m. spalio 10 d. galimai padaryto pažeidimo dar nėra priimto sprendimo (b. l. 57-59), nedirbantis (b. l. 60-61), Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 62), yra jo atsakomybę lengvinanti ir dvi sunkinančios aplinkybės. Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje paskiriant jam arešto bausmę, kurios terminas nustatytinas didesnis nei šios bausmės vidurkis (BK 49 straipsnio 3 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis D. K. prisipažino esantis kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo

Baudžiamajame įstatyme įtvirtinta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Įstatyme nenurodyta aplinkybių sąrašo, į kurį turi atsižvelgti teismas, taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, todėl spręsdamas šį klausimą teismas vadovaujasi ne tik BK 75 straipsnio normomis, bet ir bausmės paskirties bei bausmės skyrimo bendraisiais pagrindais (BK 41, 54 straipsniai), kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis, įtvirtinančiomis bausmių skyrimo taisykles. BK 75 straipsnio 1 dalis numato, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.

Sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, pažymėtina, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai be BK 75 straipsnyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realaus bausmės atlikimo. BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus dėl to pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose 2K-179-693/2017, 2K-27-976/2020, 2K-4-387/2023 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes, nors ir praeityje jo padarytos nusikalstamos veikos kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, tačiau atsižvelgus į tai, kad padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis D. K. pripažino savo padarytą nusikalstamą veiką, dėl jos gailėjosi, savo elgesį vertina kritiškai, spręsdamas alkoholio vartojimo problemas pasižadėjo pradėti gydytis, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, neizoliuojant jo nuo visuomenės, nepertraukiant turimų socialinių ryšių, o bausmės vykdymą atidedant 6 mėnesiams ir paskiriant intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vieta nustatant jo gyvenamojoje vietoje. Įpareigojant D. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį: gydytis priklausomybės ligas (BK 75 straipsnio 5 dalies 3 punktas); dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje, ją išklausant per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo (BK 75 straipsnio 5 dalies 6 punktas); neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis (BK 75 straipsnio 5 dalies 7 punktas); nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio) (BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punktas).

Kaltinamajam D. K. paskirtos kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo (b. l. 81-82, 83-84), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikintinos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. K. į bausmės laiką įskaitytinas jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. spalio 13 d., 17.00 val. iki 2024 m. spalio 14 d., 13.50 val., t. y. 1 diena (b. l. 73-77, 85-86), ir laikytina, kad D. K. yra atlikęs 1 parą arešto bausmės.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajam D. K. buvo skirtas gynėjas, advokatas K. V.. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2024 m. spalio 16 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad D. K. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 86,07 Eur. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį (nedirbantis, duomenų apie turimą turtą byloje nėra), į tai, kad nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka kaltinamajam gynėjas buvo būtinas, nepriklausomai nuo jo valios, šios išlaidos iš kaltinamojo D. K. nėra priteistinos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC skambučio ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304-307, 312–313 straipsniais, teismas

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. sumažintą galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, D. K. į bausmės laiką įskaityti jo laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. spalio 13 d., 17 val. iki 2024 m. spalio 14 d., 13.50 val., t. y. 1 (vieną) dieną, ir laikyti, kad D. K. yra atlikęs 1 (vieną) parą arešto bausmės.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 3, 6, 7 ir 10 punktais, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą nustatyti jo gyvenamąją vietą. Įpareigojant D. K. visą bausmės atidėjimo laikotarpį:

- gydytis priklausomybės ligas;

- dalyvauti vienoje elgesio pataisos programoje, ją išklausant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

- neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 7 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokymusi ar gydymo paslaugomis;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (ir alkoholio).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kaltinamajam D. K. paskirtas kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus panaikinti.

Proceso išlaidų už kaltinamajam D. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl advokato dalyvavimo byloje iš kaltinamojo nepriteisti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su BPC skambučio ir policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įrašais, esantį prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą, per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmus.