Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Jurgio Kiškio ir Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. B. skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 357-334 taikyti nuteistajam A. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. B. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. spalio 26 d. nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 159 straipsnį, 260 straipsnio 1 dalį, 261 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžia – 2010 m. gegužės 11 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gegužės 11 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 1 metai 9 mėnesiai 8 dienos (Komisijos posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo lygtinio paleidimo klausimas, dieną, t. y. 2016 m. rugpjūčio 3 d.).Komisijos 2016 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 357-334 nutarta nuteistajam A. B. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 9 mėnesių 8 dienų paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Komisija nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs didžiąją dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės (3/4). Vertinant nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, elgesyje stebimi teigiami pokyčiai. Nors nuteistasis buvo baustas drausmine tvarka, tačiau paskutinė drausminė nuobauda buvo 2015 metais birželio mėnesį, po to nuteistasis pažeidimų nedarė. Už nepriekaištingą elgesį skatintas keturis kartus. Visa tai rodo, kad nuteistojo elgesys gerėja. Nuteistasis atlikdamas bausmę vykdo pataisos plane numatytas priemones, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, dalyvauja gerbūvio darbuose, bando įsidarbinti. Nuteistasis A. B. mokėsi, įgijo keletą specialybių. Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje baigė anglų kalbos kursus. Nuteistasis yra pateikęs išsilavinimų pažymėjimų kopijas, jog yra mokęsis Klaipėdos laivininkų mokykloje. Nors nuteistasis turi finansinių įsipareigojimų, tačiau bando juos spręsti, pateikė mokėjimo kvitų kopijas, jog šiuo metu ieškinys yra atlyginamas. Šiuo metu finansinius įsipareigojimus atlygina tėvas, tačiau teigia, kai bus paleistas į laisvę mokės pats. Nuteistasis taip pat pateikė pažymą, jeigu būtų taikomas lygtinis paleidimas, UAB „Purijona“ priimtų jį dirbti. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui priklausomybių nuteistasis neturi, pataisos namuose apsvaigęs nuo alkoholio nepastebėtas. Nuteistasis teigiamai vertina priežiūrą, mano, jog ji jam naudinga. Pokalbio metu išreiškė norą būti visuomenės nariu, gyventų ramų gyvenimą su šeima, laikytųsi visuomenės taisyklių. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo 51 balas, šiuo metu yra sumažėjusi iki 36 balų. Rizika sumažėjo dėl išsilavinimo įgijimo ir galimybės įsidarbinti, dėl mąstymo ir elgesio, emocinės gerovės, nuteistojo požiūrio į save bei nuostatų. Visos išvardintos aplinkybės leidžia konstatuoti akivaizdžią pažangą siekiant mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Komisija darė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo A. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos konstatavęs, jog nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų.Skunde nuteistasis A. B. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – patvirtinti Komisijos nutarimą, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad visos Komisijos nutarime nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti akivaizdžią jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, todėl darytina išvada, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Mano, kad teisėja, atsisakydama tvirtinti Komisijos nutarimą, konstatavo savo asmeninį požiūrį ir taip pat neatsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus. Nuteistasis teigia, kad bausmės atlikimo metu jis sukūrė šeimą, kurioje gimė kūdikis, o jo požiūris į šeimą ir jos gerovę yra teisingas ir civilizuotasNuteistojo A. B. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš LR BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo matyti, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. B. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad A. B. priklauso žemos rizikos grupei – 36 balai, tačiau ši rizika vis dar išlieka labai artima vidutinei. Sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, ir šiuo atveju turi būti įvertina pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. B. anksčiau neteistas, tačiau bausmę atlieka už tai, kad organizavo narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimą, į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, šie jo padaryti nusikaltimai priskiriami sunkių (4 veikos) ir labai sunkių (2 veikos) nusikaltimų kategorijai. Nors šios aplinkybės neabejotinai jau buvo įvertintos nuosprendžiu A. B. skiriant bausmę, tačiau sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, svarstant nuteistojo elgesio pažangos pakankamumą, jos taip pat neturėtų būti sumenkinamos. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis vidaus tvarkos taisykles yra pažeidęs net 10 kartų, visais atvejais buvo baustas drausmine tvarka, tris iš jų už labai grubius pažeidimus (narkotinių medžiagų vartojimas, draudžiamų programų kompiuteryje laikymas, trukdymas daryti kratą), už ką jam buvo paskirtas uždarymas į baudos izoliatorių. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis pataisos įstaigoje narkotines medžiagas vartojo net ir atlikdamas bausmę už narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimą. Tai leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, o nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo skatintas 4 kartus, tačiau paskutinį kartą jis buvo baustas mažiau nei prieš vienus metus, o po šios nuobaudos paskyrimo jis buvo skatintas tik vieną kartą, dėl ko jam buvo panaikinta paskutinė nuobauda anksčiau termino. Nuteistojo elgesio pokyčiai nebuvo nuoseklūs, nes tuo pat metu, kai buvo skatinamas, jis buvo ir baudžiamas drausmine tvarka. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – teistumas, gyvenimo stilius ir draugai. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog A. B. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Lygtinio paleidimo taikymas nėra imperatyvus įpareigojimas teismui kiekvienam nuteistajam, atlikusiam LR BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytą laisvės atėmimo bausmės terminą ir atitinkančiam formaliuosius reikalavimus, jį taikyti. Tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, priima sprendimą. Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis A. B. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo A. B. skundas atmetamas, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. B. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.