Kauno apylinkės teismo įsakymas

2017-04-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-928-993/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2017-04-04
Bylos Nr.
1-928-993/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09617-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Indrė Averkienė
Kaltinamasis
D. K.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-928-993/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-09617-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 4 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Onos Kandrotienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. K. 2017-02-27 apie 01.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš šeimos narį – sugyventinę R. Š., tai yra tyčia ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas jai kumščiu į abi rankas, dešinės kojos blauzdą ir veidą, padarė poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, taip mušdamas padarė nukentėjusiajai R. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. K. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai, gailisi padaręs nusikalstamą veiką, nurodė, kad su R. Š. kartu gyvena apie metus laiko. 2017-02-27 nakties metu, apie 01.00 val., jie susipyko, nes jis žiūrėjo televizorių. Jam buvo nemiga, tai norėjo žiūrėti televizorių. Ji dėl to supyko ir pradėjo priekaištauti, išjunginėti televizorių. Tada jis supyko ir jai trenkė kumščiu kelis kartus per rankas, kojas ir veidą. Kiek tiksliai smūgių sudavė ir kur pataikė, nepamena, bet galėjo būti tiek, kiek parašyta įtarime. Dar pats susižalojo duodamas į jos grandinėlę – prasidrėskė krumplius. Tada jie susitaikė ir nuėjo miegoti. Abu buvo neblaivūs. Tiek jis, tiek ji iš vakaro buvo gėrę alkoholio. Ji buvo išgėrusi litrą vyno, o jis buvo išgėręs du litrus stipraus 7,5 stiprumo alaus. Buvo apgirtęs ir, gali būti, kad nesusivaldė dėl alkoholio poveikio. Prisipažįsta, kad R. Š. mušė ir jai sukėlė fizinį skausmą. Dabar su R. jau susitaikė, jis jos atsiprašė ir ji jam atleido. Ateityje tikrai daugiau taip nepasikartos. Tai buvo pirmas kartas, anksčiau nebuvo jokio smurto, gal buvo kažkokių buitinių konfliktų, apsistumdymų, bet muštynių tai nebuvo. Šiuo metu išėjo iš to buto ir gyvena atskirai nuo jos pas savo tėvą. Jam paskirtą bausmę atliks (b. l. 41, 48).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais:

Nukentėjusioji R. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog nuo 2016 m. gegužės mėnesio ji gyvena su sugyventiniu D. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Turi sūnų Julių E. G., tačiau jis gyvena su jos mama (duomenys neskelbtini). Sūnaus negali pasiimti gyventi kartu dėl sugyventinio ūmaus būdo, jo agresyvumo ir girtavimo. Sugyventinį palikti bijo, jis smurtauja prieš ją, yra jo įbauginta. 2017-02-26 sugyventinis visą dieną gėrė alų. Ji nuėjo anksčiau miegoti. 2016-01-27 apie 01.00 val. D. sugalvojo įsijungti televizorių, ji jo prašė nejungti, eiti miegoti, nes reikėjo anksti keltis, tačiau jis vis tiek įjungė televizorių, nors ji su ašaromis prašė to nedaryti. Tačiau jis ją atstūmė nuo savęs ir trenkė kumščiu jai į dešinę kojos blauzdą, paskui trenkė kumščiu į dešinę ranką, po to sudavė per veidą, paskui krumpliais sudavė į kairę ranką sulenkdamas apyrankę, sužalojimų žymių nepadarė, tačiau jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Tai ne pirmas kartas, kai sugyventinis naudoja smurtą. Į policiją nesikreipė, nes jo bijo. Prieš porą savaičių, tikslios datos nepamena, bet mano, kad tai buvo 2017-02-17, apie 21.00 val. D. grįžęs į namus pradėjo valgyti. Ji norėjo jį apsikabinti, bet jis staiga supyko, be jokios priežasties. Sakė nelįsti, nes jis nori pabūti vienas. Tada jis ją pastūmė ir ji parkrito ant lovos. Šiuo veiksmu jos nesužalojo, skausmo nesukėlė. Tačiau supykęs griebė jai už kairės rankos nykščio ir jį sukdamas laužė. Jai tikrai labai skaudėjo, ji šaukė. Tada jis paleido ir griebė už dešinės kojos čiurnos, taip pat pradėjo sukti koją. Tada paleido ir griebė už kaklo bei spausdamas abiem rankomis pradėjo smaugti. Paskui paleido ir kaip niekur nieko nuėjo valgyti. Šiais savo veiksmais jai sukėlė skausmą. Nes rankos nykštį iki šiol skauda. D. tada buvo blaivus ir savo pyktį motyvavo, kad nori pabūti vienas. Po šio smurto akivaizdžių sužalojimų nebuvo, niekam apie tai nepasakojo. Į policiją abiem atvejais iš karto nesikreipė, nes bijojo D. Bijojo, kad jei iškvies policiją, tai dar labiau primuš. Tik nusprendusi gyventi su juo atskirai pasiryžo pranešti apie smurtą policijai. Abu kartus namuose jie buvo tik dviese. Šiuo metu gyvena atskirai nuo D. Ji buvo nuvykusi pas teismo medicinos ekspertus ir tą pačią dieną, kai kreipėsi į policiją, kreipėsi pas šeimos gydytoją Centro poliklinikoje. Gydytoja apžiūrėjo skaudamą pirštą, bet jokio gydymo neskyrė, rentgeno taip pat neskyrė. D., ją mušdamas, sulankstė grandinėlę, tačiau jos nesugadino. Dėl to jam pretenzijų neturi. Tačiau dėl smurto tikrai jam neatleido, nors jis bandė atsiprašyti. Civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo nereiškia (b. l. 11, 12).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G561/2017(02) konstatuota, kad R. Š. padažyta poodinė kraujosruva dešiniame žaste, kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis, vieno trauminio poveikio pasėkoje, galimai dviejų parų bėgyje iki apžiūros. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 16).

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti bei įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje buvimą D. K. veikoje, nes jis 2017-02-27 apie 01.00 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto su savo sugyventine R. Š. metu tyčia ne mažiau kaip keturis kartus suduodamas jai kumščiu į abi rankas, dešinės kojos blauzdą ir veidą, padarė poodinę kraujosruvą dešiniame žaste, tokiu būdu smurtaudamas R. Š. nežymiai sutrikdė sveikatą. Tai, kad fizinis sveikatos sutrikdymas buvo padarytas šeimos nariui – sugyventinei R. Š., D. K. atsakomybę kvalifikuoja (sunkina), todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Jis yra kaltas, todėl baustinas.

BK 140 str. 2 d. sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Kliūčių priimti šioje byloje baudžiamąjį įsakymą nėra (BPK 418 str. 1 d.).

D. K. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (b. l. 50-51).

Nukentėjusiajai R. Š. pranešimas apie prokuroro sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu išsiųstas 2017-03-24 (b. l. 54), teisme dėl to nukentėjusiosios prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).

Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Vertinant kaltinamojo asmenybę, pažymėtina, kad praeityje jis neteistas (b. l. 16), tačiau BK 38 straipsnio pagrindu 2014-02-18 buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, naują nusikalstamą veiką padarė praėjus trejiems metams (b. l. 27-30), administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 23-25), gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos (duomenys neskelbtini), diagnozė: (duomenys neskelbtini), o minėtos gydymo įstaigos (duomenys neskelbtini) sektoriuje 2006-2017 metų laikotarpiu gydėsi 29 kartus, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 34), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2017-03-10 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-214/2017 nurodyta, kad D. K. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 36), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros/dispanserinę grupę nuo 2006-10-30, diagnozė: (duomenys neskelbtini) (b. l. 32), jis yra nedirbantis (b. l. 21), nuo 2016-06-08 registruotas darbo biržoje (b. l. 22), nevedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma BK 140 straipsnio 2 dalyje sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, šios bausmės dydį nustatant žemesnį nei bausmės vidurkis.

Laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu kaltinamajam skirtinas įpareigojimas nustatytu laiku būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta laisvės apribojimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 72² str., 73 str.).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintina.

Proceso išlaidų, daiktų, turinčių reikšmės bylos nagrinėjimui nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. K. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 23.00 val. iki 6.00 val. būti savo namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, 73 straipsniu, paskirti D. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. K. išaiškinti, kad: 1) be bausmę vykdančios institucijos žinios jis privalo nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip juos vykdo; 2) pagal BK 48 straipsnio 10 dalį, jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsnių nustatytas taisykles; 3) už vengimą atlikti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį.

D. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

D. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Indrė Averkienė